2019-10-08 Nr. BB-5324-1-01-1-20792-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-828/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20792-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio dalies vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėja advokatė Silva Balčiūnienė kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. P. priteista nukentėjusiajam E. P. 9500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui sumažinta iki 7100 Eur, ir E. P. civilinį ieškinį R. P. atžvilgiu atmesti. Taip pat prašoma sustabdyti skundžiamo nuosprendžio dalies, susijusios su E. P. priteistos neturtinės žalos išieškojimu, vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinio ieškovo E. P. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ignoravo civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškino bei taikė, pažeidė įrodymų vertinimo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas E. P. padarytos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog tokia išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. jog tarp mirusio tėvo ir sūnaus (civilinio ieškovo) nebuvo jokio artimo ryšio.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstytais teiginiais yra ginčijamas tiek priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek ir apskritai nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas (skunde prašoma atmesti E. P. civilinį ieškinį). Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio nerenka ir iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Šiuo atveju, teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, konkrečių teisinių argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padarytos aiškiai netinkamai pritaikius CK nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas