2024-11-06 Nr. AB-16271-3-61-3-10035-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-451-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10035-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo Nr. 30-2669/23 (toliau – ir Įsakymas).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos J. Z. skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad iš skundžiamo Įsakymo matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių̨ nuosavybės teisių į išlikusį̨ nekilnojamąjį̨ turtą̨ atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą̨ Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą̨ Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų̨, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę̨ atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų̨ pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų̨, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę̨ atkurti, sąrašą̨, išbraukdamas iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes, bei 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą̨, išbraukdamas iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes, bei nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų̨ būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę̨ atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Teismas iš viešai internete prieinamos informacijos nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 sudarytas ir patvirtintas vienas bendras Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas (toliau – ir Teritorijų sąrašas), papildant jį naujomis teritorijomis bei patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas).

Teismo vertinimu, iš Teritorijų sąrašo matyti, kad jame eilės numeriais nurodyti teritorijų pavadinimai ir apytiksliai teritorijų plotai. Sklypų sąraše eilės numeriais nurodyti sklypų adresai, sklypų plotai ir kiekvieno sklypo naudojimo būdas. Šiuose sąrašuose nenurodyti jokie konkretūs asmenys – pretendentai, kuriems ketinama atkurti nuosavybės teises į minėtuose sąrašuose nurodytas teritorijas ar žemės sklypus.

Teismas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu iš Teritorijų sąrašo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės, t. y. apie 4,30 ha teritorija prie Eišiškių plento ir Mechanikų gatvės, apie 0,09 ha teritorija ties Ateities gatve, apie 0,94 ha teritorija ties Tunelio gatve, apie 3,30 ha teritorija Nr. 1 ties Sietyno gatve, apie 3,60 ha teritorija ties Taboro gatve, apie 2,1991 ha teritorija prie Sietyno g. 40, apie 2,2828 ha teritorija prie Pilaitės prospekto, apie 1,5160 ha teritorija prie Žirnių g. 30. Pasak teismo, tuo pačiu skundžiamu Įsakymu iš Sklypų sąrašo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės, t. y. 5 677 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Tarpkalnio g. 47, 4 670 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Tarpkalnio g. 51, 7 314 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Ilgalaukio g. 2, 5 020 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Vandentiekio g. 31, 1 969 kv. m komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Vandentiekio g. 29.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-79-(14.49.2.E.) patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas. Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal šį sąrašą pretendentas A. Z., kurio įpėdinė yra pareiškėja, turi teisę gauti žemės sklypą Vilniaus mieste ir pareiškėjai bus pasiūlyta neatlygintinai gauti žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra nei Teritorijų sąraše nurodytų teritorijų, nei Sklypų sąraše nurodytų sklypų savininkė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta atkurti nuosavybės teises į skundžiamu Įsakymu išbrauktas teritorijas ir sklypus ar kad kitokiu būdu Įsakymu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė ar užkertamas kelias neatlygintinai gauti nuosavybėn naują žemės sklypą Vilniaus mieste.

Teismas konstatavo, kad ginčijamame Įsakyme nėra suformuluotų jokių pareiškėjai privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jai nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jos subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjos teisinė padėtis niekaip nepasikeistų net ir teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą. Be to, pareiškėja nėra asmuo, kuriam įstatymais priskirta pareiga ginti viešąjį interesą. Pats Įsakymas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procedūros prasme yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nes sprendimą dėl konkretaus žemės sklypo konkrečiam pretendentui atsižvelgdamas į skundžiamame Įsakyme įtvirtintas teritorijas ir sklypus priims NŽT. Teismas pastebėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja J. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą. Netenkinus šio pareiškėjos prašymo, pareiškėja prašo prijungti pareiškėjos skundą su visa jo medžiaga prie administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023.

Pareiškėja akcentuoja, kad yra pretendento A. Z., turinčio teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus mieste iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašo, įpėdinė, turinti teisę pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėja pabrėžia, kad laukia, kol NŽT, gavęs iš atsakovo nuosavybės teisėmis atkurtinus sklypus, įtrauktus į nuosavybėn atkurtinų sklypų sąrašą, paskelbs apie susirinkimo vietą bei laiką, kurio metu ji galės realizuoti savo pasirinkimo teisę. Pareiškėjai tapo žinoma apie skundžiamą Įsakymą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiami pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kadangi buvo nepagrįstai susiaurinta jos teisė pasirinkti žemės sklypą, kuris jau buvo perduotas NŽT.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pareiškėja pažymi, kad skundžiamas Įsakymas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes bei neproporcingai apriboja jos teisę pasirinkti iš anksto numatytą ir skundžiamu Įsakymu išbrauktą iš sąrašo sklypą ir tokiu būdu yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

Pareiškėja pabrėžia, kad Įstatymu jai buvo suteiktos dvi alternatyvos, t. y. pasirinkti naują žemės sklypą natūra arba gauti atitinkamą kompensaciją, ir pareiškėja sąmoningai pasirinko pirmą variantą ir pagrįstai vylėsi išsirinkti jai tinkamiausią žemės sklypą iš siūlomų. Pareiškėja nuo pat pradžių aktyviai domėjosi žemės atkūrimo procesu ir žinodama, kokie žemės sklypai yra siūlomi pasirinkti, skyrė daug laiko tinkamo sklypo paieškoms, konsultavosi su atitinkamos srities specialistais, važiavo apžiūrėti sklypų į vietą ir tik atlikus daug laiko ir finansinių sąnaudų pareikalavusių veiksmų, pareiškėjai pavyko išsirinkti porą konkrečių iš siūlomų sąraše žemės sklypų, todėl ji turėjo teisėtus lūkesčius pasirinkti būtent vieną iš tų sklypų, kurie skundžiamu Įsakymu buvo išbraukti iš sąrašo.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į datas, jog nurodyti sklypų sąrašai buvo sudarinėjami jau 2017 metais, kai tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-972 priimtas daug vėliau – 2021 m. birželio 2 d.

Pareiškėja nurodo, kad Regionų administraciniame teisme yra pateiktas dar vieno pretendento skundas dėl to pačio Įsakymo ir teismas skundą priėmė (administracinė byla Nr. eI3-13567-535/2023).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. Z. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad ginčijamas Įsakymas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procedūros prasme yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamas Įsakymas sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes bei neproporcingai apriboja jos teisę pasirinkti iš anksto numatytą ir skundžiamu Įsakymu išbrauktą iš sąrašo sklypą ir tokiu būdu yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Regionų administraciniame teisme yra pateiktas dar vieno pretendento skundas dėl to pačio Įsakymo ir teismas skundą priėmė (administracinė byla Nr. eI3-13567-535/2023).

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; kt.). Tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Ginčijamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024 išsamiai pasisakė dėl skundžiamo Įsakymo (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“) kaip tarpinio pobūdžio dokumento.

Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išsamiai išnagrinėjęs Įsakymo turinį, Žemės reformos įstatymo, Atkūrimo įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktus išaiškinimus, konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese turi tiesioginę teisinę įtaką NŽT priimam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pretendentai (jų įpėdiniai) – teisėtą interesą, susijusį su atitinkamais savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais, nuo kurių tiesiogiai priklauso šių asmenų galimybės atkurti nuosavybės teises į laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-8-520/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius ginčijamais Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 (nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas) be kita ko nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai teismui paduotame skunde paaiškino, jog jie yra pretendentai (jų įpėdiniai) atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos savininkų turėtus žemės sklypus Vilniaus mieste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas cituojamoje byloje nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 (nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas) yra tarpinio pobūdžio dokumentai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese ir jais pareiškėjams iš esmės nėra sukeliamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija vertino, kad šiais administraciniais aktais buvo aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuotos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės, susijusios su laisva valstybine žeme Vilniaus miesto savivaldybėje, o būtent šių aplinkybių pagrindu bus sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams pagrįstumo (Atkūrimo įstatymo 18 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas cituojamoje byloje priėjo prie išvados, kad pareiškėjai, siekdami, jog jų prašymas NŽT dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, šiuo atveju teismui paduotame skunde kvestionavo Administracijos direktoriaus sprendimą dėl laisvos ir grąžintinos natūra žemės, t. y. procesine prasme iš esmės elgėsi taip, kaip tai suponuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024, nemato teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos, taigi pritaria išvadai, kad ginčijamas Įsakymas nėra laikytinas tarpiniu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procedūroje, todėl yra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Be kita ko, pažymėtina, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje taip pat negalima teigti, kad pareiškėja pagal ginčo aplinkybes materialiąja teisine prasme neturi teisėto intereso ginčyti atitinkamą Įsakymą, nes skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog tokio pobūdžio ginčai, kai viešojo administravimo subjekto sprendimu iš patvirtinto sąrašo išbraukiamos (pakeičiamos) tam tikros eilutės, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-10-415/2018, 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2270-815/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs ir išaiškinimai dėl tokio pobūdžio sprendimų nagrinėjimo, kurie pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-100-602/2023.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Įvertinus tai, pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas priimti skundą nagrinėti ar prijungti pareiškėjų skundą prie administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą nagrinėja ir sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str.). Tik išsprendus skundo priėmimo klausimą (jį priėmus nagrinėti), gali būti sprendžiamas bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas prašymas dėl konkrečių administracinių bylų sujungimo (ABTĮ 68 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos J. Z. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė