2018-10-03 Nr. AB-17579-3-64-3-00244-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1737-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00244-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, jose buvo šalta, drėgna, veisėsi grybelis ir pelėsis, buvo prastas apšvietimas ir netinkama ventiliacija, nebuvo pakankamai baldų, o sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas ir neatitiko teisės aktais keliamų reikalavimų. Dėl blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius, psichologinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo jo regėjimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. (8 dienas) kameroje Nr. 35, kurioje jam teko nuo 3,74 kv. m iki 7,49 kv. m ploto. Dėl kamerų atitikties higienos reikalavimams atsakovas pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-312 užfiksuota, kad kameroje Nr. 35 vykdomi remonto darbai. 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 nustatyta, kad kameroje Nr. 35 pelėsio nėra, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus higienos reikalavimus, užfiksuotas tik nežymus dirbtinio apšvietimo pažeidimas. 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. kameroje Nr. 35 buvo nuvalytas pelėsis, užteptas antiseptikas nuo pelėsio, perdažytos sienos ir lubos, taip pat sanitariniame mazge pakeisti vamzdžiai, sumontuotas klozetas. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kuri buvo po remonto, kurio metu sutvarkytas sanitarinis mazgas, išdažytos sienos ir lubos, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl kameros antisanitarinių sąlygų yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimais susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida ir tai, atsakovo vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose yra visi reikalingi baldai, gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 35, kurioje jam teko nuo 3,75 kv. m iki 7,49 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

7. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, taip pat nustatė, kad kamerose sanitarinis mazgas iš vienos pusės yra atitvertas sienele, iš kitos praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą, ir akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktus, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

8. Susipažinęs su pareiškėjo J. J. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2012/8033 įrašais, teismas sprendė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d.) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo teismui konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui higienos normomis keliamų reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, iš viso 8 dienas, jo buvimo įstaigoje metu jam tenkantis plotas nei vieną kartą nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m ploto, per šį laikotarpį pareiškėjui dėl paminėtų higienos normų pažeidimo neišsivystė kokios nors sunkios pasekmės, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 9. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklaidino teismą dėl kameros Nr. 35 išplanavimo. Pareiškėjas nurodo, jog kameroje apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl pablogėjo jo regėjimas. Be to, po remonto nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atitiktų visus reikalavimus, t. y. jis nebuvo tinkamai atitvertas ir nebuvo tinkamo vėdinimo. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į pažeidimo trukmę ir mastą, galima teigti, jog jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis kalinimo sąlygomis, todėl pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir vykdymu. Apeliacinio skundo argumentai, atsakovo teigimu, laikytini nepagrįstais ir reiškiančiais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

14. Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą kildino iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė minimalaus vienam asmeniui tekusio ploto, higienos normų ir kitais pažeidimais.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės detaliai išanalizavo pareiškėjo teiginius dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, higienos normų pažeidimų ir kitų nusiskundimų, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-312 (19.4.1.6.12), 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12), Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 62108-8 apie 2016 metais atliktus remonto darbus paneigia, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kameroje Nr. 35, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę pareiškėjo nurodyti higienos normų pažeidimai, išskyrus, užfiksuotas nežymus dirbtinio apšvietimo pažeidimas, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

16. Teismas, nustatęs paminėtus pažeidimus, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas gali būti reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kameroje Nr. 35 buvo pažeidžiamas jo privatumas, taip pat užfiksuotas šioje kameroje dirbtinio apšvietimo pažeidimas, nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

20. Pareiškėjas siekia, kad jam būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

22. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (8 paros), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, įvertinusi tai, kad keletą dienų ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys