Legislator Case Law & Legislation
29df7ef0-8945-4af9-96b0-2e01b8082016 AI generated

29df7ef0-8945-4af9-96b0-2e01b8082016 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 29df7ef0-8945-4af9-96b0-2e01b8082016
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Nurodė, kad 1993 m. kovo 30 d. Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 32 jam buvo leista pirkti butÄ .

Legislator headnote

AI generated

29df7ef0-8945-4af9-96b0-2e01b8082016 · Kauno apylinkės teismas: Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 1991 m. gruodžio 19 d. Lietuvos MJS valstybinio Å«kio direktoriui pateikė pareiÅ¡kimÄ praÅ¡ydamas parduoti privatizuojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – rÅ«siu ir dalimi Å«kio pastato, prie praÅ¡ymo pateikė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ , kurį patvirtino privatizavimo tarnybos darbuotoja A. K. (e. b. l. 8, 9-10). Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 32 pareiÅ¡kėjui buvo leista pirkti butÄ , kurio bendras plotas 42,64 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 13 371 talonų (e. b. l. 11).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-20364-1162/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11961-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Silvija Gervienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Nurodė, kad 1993 m. kovo 30 d. Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 32 jam buvo leista pirkti butÄ .

ButÄ jis įsigijo 1993 m. kovo mėn. sutarties pagrindu, sutartį pasirašė su Kauno rajono valdybos atstovu A. V. Pagal Kauno rajono valdybos 1993 m. kovo 23 d. įkainojimo aktÄ Nr. D-36 pardavėjas pardavė, o pirkėjas pirko butÄ , turto kaina – 13 371 talonų. PareiÅ¡kėjas, įsigijęs butÄ , bute iki Å¡iol gyvena, nuo buto įsigijimo iki kreipimosi į teismÄ pareiÅ¡kėjui jokių pretenzijų dėl buto nuosavybės teisės niekas nereiÅ¡kė. Buto pirkimo–pardavimo dokumentus pareiÅ¡kėjui padėjo tvarkyti butų privatizavimu užsiimanti įmonė, veikianti Kauno rajono valdybos patalpose.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad įmonė neatliko reikiamų veiksmų buto pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti, todėl pareiÅ¡kėjui kilo problema pasiraÅ¡yti naujÄ elektros tiekimo sutartį. PareiÅ¡kėjas po buto įsigijimo visada jame gyveno, sudarė komunalinių paslaugų teikimo sutartis, mokėjo mokesčius, butÄ tvarkė, naudojo, valdė, atliko buto remontÄ . Buto pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi nėra sudaryta notarine forma, todėl Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Registrų centras neįregistruoja pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus yra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo senatį faktÄ , nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai įgijo Å¡i daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ jį valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų.

3. Byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. rugsėjo 13 d. paskelbiant praneÅ¡imÄ ir teismo praneÅ¡imais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau pareiÅ¡kimo dalyke papildomai praÅ¡o nustatyti ir faktÄ , kad nuosavybės teisę į butÄ pareiÅ¡kėjas įgijo įgyjamÄ ja senatimi (CPK 530–533 straipsniai).

5. Ä®gyjamosios senaties samprata atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Ä®gyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), t. y. Å¡iuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iÅ¡ kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, bet ne savininkas. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kuriose praÅ¡oma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai.

Atvirkščiai, jie neturi bÅ«ti daiktų, į kuriuos praÅ¡o pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktai gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).

6. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 1991 m. gruodžio 19 d. Lietuvos MJS valstybinio Å«kio direktoriui pateikė pareiÅ¡kimÄ praÅ¡ydamas parduoti privatizuojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – rÅ«siu ir dalimi Å«kio pastato, prie praÅ¡ymo pateikė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ , kurį patvirtino privatizavimo tarnybos darbuotoja A. K. (e. b. l. 8, 9-10). Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 32 pareiÅ¡kėjui buvo leista pirkti butÄ , kurio bendras plotas 42,64 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 13 371 talonų (e. b. l. 11).

Kauno rajono valdyba, atstovaujama vadovo A. V., ir A. A. 1993 m. kovo mėnesį sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, turto pardavimo kaina – 13 371 talonų, iš kurių 1 631 talonų pirkėjas sumokėjo 1993 m. kovo 26 d., 11 740 talonų sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis; sutartį pasirašė turto pardavėjas, sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka (e. b. l. 12-13, 16-17). Parduodamo turto vertė nustatyta 1993 m. kovo 23 d. buto įkainojimo aktu Nr. D-36 (e. b. l. 14-15).

VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis nuosavybės teisės į butÄ , unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (e. b. l. 18). UAB „Vankasa“ ir A. A. 1996 m. spalio 30 d., 2000 m. vasario 27 d. sudarė Komunalinių paslaugų tiekimo sutartis Nr. VD 177, Nr. Vd-118 dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo, vandens tiekimo objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19-20, 25-26). 1997 m. Atliktų statybos darbų priėmimo aktÄ pasirašė A.

A. ir darbus atlikusi bendrovė, remontuojamo statybos objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21-22). Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ ir A. A. 1998 m. sausio 22 d. sudarė sutartį dėl dujų pirkimo–pardavimo komunalinėmis reikmėms, objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23-24). A. A. mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas (e. b. l. 27-33).

7. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnis numatė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtÄ pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ . 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Pagal šį įstatymÄ sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas. 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuris turi bÅ«ti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento.

Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminÄ , praleistÄ dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m.

CK 255 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.).

Taigi, aiÅ¡kindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktikÄ , kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau Å¡iuos registruojant bÅ«tina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

10. Nagrinėjamu atveju galiojant Butų privatizavimo įstatymui, Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės vadovas A. V. ir A. A. 1993 m. kovo mėn. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, buto pirkėjas A. A. sumokėjo 1993 m. kovo 23 d. buto įkainojimo aktu nustatytÄ kainÄ â€“ 1 631 talonų, likusi turto kaina – 11 740 talonų – sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis; sutartį pasirašė turto pardavėjas.

Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pardavėjas siekė turtÄ parduoti, o pirkėjas - įsigyti, todėl butas pareiÅ¡kėjo buvo įgytas savininko, o ne valdytojo teisėmis, nors sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas konstatuoti ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ yra perteklinis, nes Å¡iuo atveju pakanka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas butÄ valdo nuosavybės teise.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog bÅ«tų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas:

1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise į butÄ , adresas (duomenys neskelbtini), įgijo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiÅ¡kėjui neatlikus 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų ir vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui jis prarado galimybę gauti nuosavybės teisę į butÄ , adresas (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus.

Kitu bÅ«du nei kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nurodytų dokumentų pareiÅ¡kėjas gauti negali. Todėl nustačius, kad 1993 m. kovo mėn. sutartis buvo visiÅ¡kai įvykdyta (sumokėta turto pardavimo kaina, turtas perduotas įgijėjui) ir nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių nereiÅ¡kė pretenzijų dėl jos vykdymo bei nuosavybės teisių į butÄ perėjimo pareiÅ¡kėjui A. A., teismas sprendžia, jog nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdo butÄ , kurio adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: tenkinti pareiÅ¡kimo dalį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdo butÄ , unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu. Atmesti kitÄ pareiÅ¡kimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo kaip perteklinį praÅ¡ymÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Silvija Gervienė