29de65e1-ecc1-4b8e-a6db-40314311a04b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                  Administracinė byla Nr. I-4179-789/2016                                                   Teismo proceso Nr. 3-61-3-04584-2015-2                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius       Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,       raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:       PareiÅ¡kėjas R. L. 2015-09-21 pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-03-10 iki 2015-05-28 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 165, 253, 254, 256, 257, 258, 400 netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad kamerose vienu metu buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas. Pabrėžė, kad pareiškėjo daiktų krata buvo atliekama netinkamai, pareiškėjas buvo priverstas laukti 10 minučių šaltyje su apatiniais rūbais. Teigia, kad po kratos su kitais asmenimis buvo patalpinti į laikino sulaikymo kameras, kuriose vienu metu buvo laikoma nuo 6 iki 12 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Nurodė, kad kamerose nebuvo įrengti langai, todėl žiemos metu pustydavo, buvo šalta bei drėgna. Teigė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, buvo įrengtas nesėdimas tualetas. Pabrėžė, kad kamerose nebuvo įrengta tinkama ventiliacija bei langai, todėl kamerose buvo šalta, didelė drėgmė. Teigia, kad kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, įrengta viena 24 vatų lemputė. Nurodo, kad į dušus buvo vedama nuo 3 iki 6 asmenų, vienu dušu naudodavosi 3 asmenys, nespėjus nusiprausti per 20 minučių, vanduo buvo išjungiamas.

Teigė, kad kreipėsi su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , bet negavo atsakymų. Pabrėžė, kad kamerose veisėsi tarakonai, žiurkės. Nurodė, kad iÅ¡duodamas čiužinys ir pagalvės buvo netinkamos kokybės, nevalomi, todėl negalėjo užmigti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad tiek kameros, tiek sanitarinis mazgas nebuvo remontuojami (b. l. 1–3).      Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Dėl asmens apžiÅ«ros sÄ lygų paaiÅ¡kino, kad tokios apžiÅ«ros vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislepiančių suimtuosius arba nuteistuosius asmenis.

Visuminė asmens krata atliekama laisvės atėmimo vietoje, atskiroje patalpoje tiek atvykusiems, tiek išvykstantiems asmenims. Dėl trumpalaikio laikymo kamerų paaiškino, kad Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 p. nustatyta, kad, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandom uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Dėl Å¡varos palaikymo nurodė, kad reikalingas inventorius visada yra iÅ¡duodamas. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 metų yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto pabrėžė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Dėl kamerų įrengimo pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Pripažįsta, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl sanitarinio mazgo paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Dėl duÅ¡o pažymėjo, kad Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, todėl tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl ventiliacijos nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus.

Dėl pasivaikščiojimų paaiÅ¡kino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 7–14).       Teismas k o n s t a t u o j a:       Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-10 iki 2015-05-28 (b. l. 1–3).

      Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.      CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o.

Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).      LVAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ .

Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).      IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2008-10-06, nuo 2012-06-21 iki 2012-07-26 ir nuo 2015-05-21 iki 2015-05-28 (b. l. 8).

PareiÅ¡kėjas apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-07-26, taigi skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-07-26, tačiau teismui skundÄ iÅ¡siuntė tik 2015-09-17 (b. l. 4) – t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26 patirtÄ neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 str. 1 d., yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. 2016-03-24 pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas, kuriame praÅ¡oma taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 76).

PareiÅ¡kėjas jokių papildomų paaiÅ¡kinimų dėl senaties termino atnaujinimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo Å¡alies (atsakovo) praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinę žalÄ , galimai padarytÄ laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atitinkamai nevertintinos skundo aplinkybės dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26.      Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .      CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.      Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.       Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-05-21 iki 2015-05-28 (7 dienas).

IÅ¡ 7 dienų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus 2015-05-21. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 165, kurioje buvo laikomas dar vienas asmuo ir vienam asmeniui teko 3,215 m2 gyvenamojo ploto.      Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.      PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas ir neatitvertas nuo gyvenamųjų patalpų.

Nustatyta, jog teismui pateiktame LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad netinkamas sanitarinio mazgo atskyrimas pažeidžia kalinimo įstaigose esantiems asmenims nustatytÄ minimalų privatumo standartÄ (LVAT 2016-06-13 administracinė byla Nr. A-1018-624/2016). Ä®rengti unitazai LukiÅ¡kių TI-K nėra sėdimi.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad toks unitazo įrengimas neatitinka Higienos normos reikalavimų, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis (LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje A-958-624/2016).      PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos, nurodė, kad kamerose žiemos metu buvo Å¡alta. Pagal Higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra.      Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2012 metais Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti.      PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildinÄ ir iÅ¡ to, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apÅ¡vietimo, nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo regos bÅ«klės pakitimÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo.

PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K viename duÅ¡e turėjo praustis su kitais asmenimis. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis.

Pagal minėto apraÅ¡o 2 p., LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti du duÅ¡ai. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min., tačiau skunde nurodė, kad vienu metu duÅ¡u naudojosi trys asmenys. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta teisė pasinaudoti duÅ¡u aiÅ¡kintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu duÅ¡u. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienu metu duÅ¡e prausdavosi trys asmenys, todėl Å¡iuo atžvilgiu konstatuotinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, yra susiję su kamerų ploto trÅ«kumu ir vertintini kaip ploto trÅ«kumo sukeliami padariniai pareiÅ¡kėjui, kurių pasekmė – jo patiriama neturtinė žala.

Kitų galimai netinkamų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ Ä¯kalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 50 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.       Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2014-08-02 iki 2016-06-30) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a:

      PareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.      Priteisti pareiÅ¡kėjui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos.      KitÄ skundo dalį atmesti.      Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė             Â