Legislator Case Law & Legislation
29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e AI generated

29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. S. prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 9775 Lt (2831,04 Eur) negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 425 Lt/mėn. negautas transporto priemonės nuomos pajamas, mokant 120 mėn. nuo 2014 m. sausio 1 d., 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į tai, kad žalÄ padarė atsakovas A. B., kuris vairavo neapdraustÄ transporto priemonę, teismas ieÅ¡kovo negautas pajamas priteisė solidariai iÅ¡ A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas buvo priteistas iÅ¡ biuro, ir biurui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos Nr. 2A-58-794/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01739-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.8. ; 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

S. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. S. prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 9775 Lt (2831,04 Eur) negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 425 Lt/mėn. negautas transporto priemonės nuomos pajamas, mokant 120 mėn. nuo 2014 m. sausio 1 d., 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., taip pat pripažino ieÅ¡kovui L. S. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013 m. balandžio 1 d. Dėl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas iki 2013 m. sausio 17 d. buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2013 m. sausio 18 d. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Iki eismo įvykio ieÅ¡kovas dirbo autokrautuvo vairuotoju, tačiau ieÅ¡kovas dėl padarytų sveikatos sužalojimų neturi galimybės dirbti ir Å¡iuo metu jo gaunamas pajamas sudaro 610,79 Lt (176,90 Eur) dydžio valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir 661,42 Lt (191,56 Eur) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras moka faktinį skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo gauto darbo užmokesčio ir dabar gaunamų socialinių iÅ¡mokų, tačiau atsisakė kompensuoti jo kitas negautas pajamas – už ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡nuomoto automobilio (sunkvežimio) nuomÄ kas mėnesį po 500 Lt (su mokesčiais).Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas tinkamais įrodymais.

ŽalÄ bÅ«tina įvertinti tiksliai, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado negautų pajamų. Tai, kÄ nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam buvo padaryta nuostolių, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas, t. y. nuostoliai turi bÅ«ti ne tikėtini, o realÅ«s. Teisingas iÅ¡mokos nustatymas yra svarbus dėl to, kad Draudikų biurui jo iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas vėliau turi grÄ Å¾inti atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Net ir esant draudimo sutarčiai, ko Å¡iuo atveju nebuvo, draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas savaime nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. 2831,04 Eur negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už transporto priemonės nuomÄ ; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A.

B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. po 123,09 Eur per mėnesį negautų transporto priemonės nuomos pajamų, mokant 120 mėnesių nuo 2014 m. sausio 1 d.; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ 2831,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iki eismo įvykio dirbo autokrautuvo vairuotoju, vidutinis mėnesinis atlyginimas, skaičiuojant už tris paskutinius mėnesius, iki įvykio (2013 m. sausio 20 d.) buvo 1638,63 Lt (atskaičius mokesčius).

Dėl prarasto darbingumo ir patirtų sužalojimų (amputuotos deÅ¡inės kojos ir sunkiai valdomos kairės kojos) ieÅ¡kovas negali dirbti transporto priemonių vairuotoju, gauna 610,79 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir 661,42 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , iÅ¡ viso 1272,21 Lt. Gaunama suma yra mažesnė už iki įvykio mokėtÄ mėnesinį atlyginimÄ â€“ 1638,63 Lt, t. y. nuo 2013 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas patiria realius nuostolius (žalÄ ). Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras moka faktinį skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo gauto darbo užmokesčio ir dabar gaunamų socialinių iÅ¡mokų.

Teismas taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovas su savo darbdaviu 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudaręs automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas, sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo darbdaviui 1998 m. gamybos automobilį (sunkvežimį), o darbdavys įsipareigojo mokėti 500 Lt per mėnesį nuomos mokestį (425 Lt be mokesčių). IeÅ¡kovo teigimu, jis galėtų gauti pajamų dar 10 metų iÅ¡ automobilio nuomos. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl patirtos traumos ieÅ¡kovas tapo neįgalus, priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, nebegali rÅ«pintis savo Å¡eima, nebegali pilnavertiÅ¡kai gyventi, nuolat patiria fizinį skausmÄ ir dėl sužalojimų kylančias komplikacijas, ieÅ¡kovo sveikata sužalota negrįžtamai ir teismas nenustatė duomenų apie jo pasveikimo galimybes.

Teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovo patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jo dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s, patirti sveikatos sutrikdymo padariniai yra tęstiniai, truksiantys visÄ gyvenimÄ . Nustatė, jog ieÅ¡kovas turi Å¡lifuotojo, užglaistytojo, autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijÄ B ir C kategorijos vairavimo teises, beveik visÄ gyvenimÄ dirbo sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, pats atlikdavo vairuojamų transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ .

Toks darbas ieÅ¡kovÄ tenkino ir jis ketino dirbti vairuotojų iki pensinio amžiaus. Sprendė, jog dėl sveikatos sužalojimų ieÅ¡kovas nebeturės galimybės vairuoti sunkiasvorės transporto priemonės, jos remontuoti, taip pat neturės galimybės vairuoti bet kokios transporto priemonės, kurios pavarų dėžė nėra automatinė. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs galimybę nuomoti transporto priemonę, nuo 2012 m. vasario mėnesio (eismo įvykio) iki 2014 m. sausio mėn. (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme), t. y. už 23 mėnesius, jis bÅ«tų gavęs 2831,04 Eur papildomų pajamų, atskaičiuos mokesčius, taip pat galėtų transporto priemonę eksploatuoti ir nuomoti dar 10 metų, iÅ¡ ko bÅ«tų gavęs dar 425 Lt per mėnesį (atskaičiuos mokesčius) papildomų pajamų.

Teismas rėmėsi CK 6.283 str. 1 d., pagal kuriÄ jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡inimas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nuketėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., pagal kurį draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Atsižvelgdamas į tai, kad žalÄ padarė atsakovas A. B., kuris vairavo neapdraustÄ transporto priemonę, teismas ieÅ¡kovo negautas pajamas priteisė solidariai iÅ¡ A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas buvo priteistas iÅ¡ biuro, ir biurui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad teismo sprendimas biuro atžvilgiu yra nemotyvuotas, nes nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį biurui, kadangi ieÅ¡kovas neatsisakė atsakovui A. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 2K-492/2008; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-502-256/2014). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-502-256/2014) ginčas tarp tų pačių Å¡alių buvo iÅ¡spręstas visiÅ¡kai kitaip.

Teismas taip pat nemotyvavo įpareigojimo atsakovams sumokėti mokesčius valstybei, nors pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. tokio pobÅ«džio pajamos yra neapmokestinamos. IeÅ¡kinys taip pat yra nepagrįstas tinkamais įrodymais, nes materialiai ieÅ¡kovas buvo tiesiogiai atsakingas už automobilio techninę priežiÅ«rÄ ir dėl to turėjo patirti realių iÅ¡laidų, kurios turėtų bÅ«ti atimamos iÅ¡ automobilio nuomos mokesčio. IeÅ¡kovas automobilį pardavė 2012 m. balandžio 3 d., todėl apribojo galimybes gauti pajamas iÅ¡ nuomos bei gavo realias pajamas už parduotÄ turtÄ .

Tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo vertintos. Nustatant atlygintinÄ Å¾alÄ , negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų fakto buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-368/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012). Tiek patirta žala, tiek negautos pajamos turi bÅ«ti apskaičiuotos tiksliai, nes nuo to priklauso iÅ¡mokos dydžio nustatymas, nes biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ , už žalÄ atsakingas asmuo turi grÄ Å¾inti biurui jo iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Sprendime taip pat neaiÅ¡kiai ir prieÅ¡taringai nurodytos priteistos sumos: motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog priteisiama 25075 Lt suma, tačiau akivaizdu, kad priteista suma yra 60775 Lt, kuriÄ sudaro 9775 Lt už 23 mėn. ir 51000 Lt už 120 mėn.; taip pat motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 25075 Lt, tuo tarpu rezoliucinėje – nuo 9775 Lt.IeÅ¡kovas L. S. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, jog apeliantas negali grįsti apeliacinio skundo tuo, kad kadangi ieÅ¡kovas, neatsisakė atsakovui A.

B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį biuro atžvilgiu, kadangi Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 327 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kovas laikėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų, nes pretenzijÄ pareiÅ¡kė biurui ir tik po to kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovo nurodoma teismų praktika Å¡iai bylai reikÅ¡mės neturi, todėl remiantis CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 1, 2 d. ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti 425 Lt nuomos mokesčio per mėnesį, neatskaičius iÅ¡laidų draudimui, techninei priežiÅ«rai ir pan.

PraÅ¡oma priteisti suma yra reali, jÄ patvirtina nuomos sutartis su darbdaviu, duomenys iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt. Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-256/2014 nėra pasibaigusi, nes dėl jos paduotas kasacinis skundas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nesuteikia biurui teisės rinktis kokius nuostolius (žalÄ ) atlyginti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Nustatyta, kad 2012 m. sausio 20 d. įvykusio autoįvykio metu atsakovas A. B. neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Rover 620, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies Mercedes Benz E200 ir ieÅ¡kovÄ L.

S. bei prispaudė ieÅ¡kovÄ prie automobilio bagažinės, dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ieÅ¡kovas neteko 70 proc. bendrojo darbingumo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino atsakovÄ A. B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., bei įvertinęs tai, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti L. S. negautas pajamas nuo 2013 m. balandžio 1 d., pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013 m. balandžio 1 d. patenkinimÄ iÅ¡ A.

B. ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas L. S. iki eismo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju ir 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudaręs Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartį, pagal kuriÄ buvo susitarę, kad ieÅ¡kovas iÅ¡nuomos darbdaviui automobilį MAN 8.163, v/Nr. (duomenys neskelbtini), pats jį vairuos, o darbdavys mokės jam už tai 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį 425 Lt (123,09 Eur), atskaičius mokesčius.

IeÅ¡kovo teigimu, transporto priemonė buvo 1998 m. gamybos, todėl ji dar bÅ«tų eksploatuojama 10 metų, atitinkamai ieÅ¡kovas gautų pajamas iÅ¡ nuomos. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino, priteisdamas iÅ¡ atsakovų solidariai negautas pajamas už transporto priemonės nuomÄ .Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio biuro atžvilgiu, nes ieÅ¡kovas neatsisakė atsakovui A.

B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.              Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. nustatyti atvejai, kada dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , nors ir nėra sudaręs sutarties su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, taigi nėra draudikas. Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku.

Dėl to nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-271/2012). Taigi nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai įprastine reikÅ¡me, bet ir įstatymo pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – biurui ar biuro atstovui.

Pagal to paties įstatymo 17 str. 1 d. draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jeigu kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Taigi žalÄ kaltininkui naudojant neapdraustÄ transporto priemonę patyręs asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti pasirinktinai arba kaltininkui, arba biurui, bet ne abiems Å¡iems subjektams vienu metu.

TokiÄ pozicijÄ taip pat pagrindžia minėto įstatymo 13 str. 3 d., pagal kuriÄ pretenzija dėl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jei šį atsisakymÄ teismas priėmė ir bylÄ nutraukė.

Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo ieÅ¡kinio eismo įvykio kaltininkui. Taigi pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, arba bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės galėjo ir privalėjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti patikslinti savo reikalavimus, kad procesinė dalyvaujančių asmenų padėtis atitiktų materialinius teisinius ginčo santykius.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino abiejų atsakovų atžvilgiu ir negautas pajamas priteisė, tame tarpe iÅ¡ apelianto, solidariai, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, Å¡ių santykių reguliavimas įstatymu nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, o jeigu tokio draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas neįtvirtina transporto priemonės valdytojo ir draudiko solidariosios prievolės nukentėjusio asmens atžvilgiu. CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalÄ nukentėjusiam asmeniui nelaikytina solidariÄ ja, nes nukentėjusysis, pirmiausia privalo reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, o jos nepakakus ar neiÅ¡mokėjus, turi teisę reikalauti visÄ ar likusiÄ dalį padengti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nekvalifikuotina daline, nes dalinėje prievolėje abu skolininkai yra pagrindiniai savo prievolės dalies skolininkai. Transporto priemonės valdytojo atsakomybės prieÅ¡ nukentėjusįjį apimtis priklauso nuo to, ar draudiko kaip pagrindinio skolininko sutartinis įsipareigojimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ padengia visÄ nukentėjusio patirtÄ Å¾alÄ . Taigi tam tikrais atvejais pagrindinis skolininkas gali bÅ«ti ir vienintelis skolininkas. Toks TPVCAPDÄ® tikslų ir nuostatų aiÅ¡kinimas nustatant subsidiarųjį deliktinės ir sutartinės prievolių santykį, kad nukentėjusysis, įgyvendindamas savo teisę į žalos atlyginimÄ , pirmiausia turi kreiptis į draudikÄ , o ne į draudėjÄ , nesusilpnina nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimÄ .

Pagal TPVCAPDÄ® 13 str. 2 d. jei atsakingam Draudikų biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-525/2013; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-296-219/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju tenkinant ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti atsižvelgta į subsidiariosioms prievolėms vykdyti bÅ«dingus principus.Dėl negautų pajamų už transporto priemonės nuomÄ IeÅ¡kovas įrodinėdamas, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo negavo pajamų, ieÅ¡kovas pateikė tarp jo ir (duomenys neskelbtini) sudarytÄ automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį (b. l. 24-25) bei pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 26).

Apeliantas ginčija ieÅ¡kovo teisę gauti žalos atlyginimÄ ir neigia Å¡ių ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų įrodomÄ jÄ vertę.CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju, nuostolius sudaro negautos pajamos (transporto priemonės nuoma), kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota.

Pažymėtina, kad į žalos sÄ vokÄ Ä¯eina negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų.

Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Taigi pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012). Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad vien Å¡ių aplinkybių, jog ieÅ¡kovas po eismo įvykio neteko 70 procentų darbingumo, kad 2010 metais tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytÄ automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartis bei minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pakako spręsti dėl negautų pajamų ir tenkinti ieÅ¡kinį priteisiant tam tikrÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.

Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų duomenų, negautų pajamų dydį galima nustatyti tik preliminariai, bet ne realiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad preliminarus nuostolių priteisimas prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ . Remiantis aukščiau minėtomis aplinkybėmis, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti visas minėtoje sutartyje nurodytas sÄ lygas, t. y. remonto iÅ¡laidas, techninių apžiÅ«rų iÅ¡laidas, draudimo iÅ¡laidas, tepalų ir kitų eksploatacinių medžiagų iÅ¡laidas, kuro, rinkliavų sÄ naudas, ar tikrai automobilis galėjo bÅ«ti eksploatuojamas 10 metų, kodėl jis buvo parduotas už 1000 Lt ir pan.

Kadangi paminėtų faktinių aplinkybių ir klausimų pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡ viso netyrė, todėl byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, tarp Å¡alių turi bÅ«ti tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, t. y. įrodymus dėl negautų pajamų turi teisę teikti ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo nurodoma negautų pajamų suma (CPK 179 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylÄ nagrinėjančiam teisėjui proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus, kurie nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, suteikia teisę užduoti klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims, reikalauti iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , taip pat pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 str. 1 d. 3 p.). Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teismo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :                          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                                                       Asta Pikelienė Vaclovas Paulikas Vytautas Zelianka