29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dÄl negautų pajamų priteisimo, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas L. S. praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 9775 Lt (2831,04 Eur) negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 425 Lt/mÄn. negautas transporto priemonÄs nuomos pajamas, mokant 120 mÄn. nuo 2014 m. sausio 1 d., 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated29dcf154-711a-436c-bfae-26a60bef2d9e · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į tai, kad žalÄ padarÄ atsakovas A. B., kuris vairavo neapdraustÄ transporto priemonÄ, teismas ieÅ¡kovo negautas pajamas priteisÄ solidariai iÅ¡ A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas buvo priteistas iÅ¡ biuro, ir biurui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.
Full text
CivilinÄs bylos Nr. 2A-58-794/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01739-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.8. ; 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Astos PikelienÄs, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Vytauto Zeliankos, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo L.
S. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dÄl negautų pajamų priteisimo, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas L. S. praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 9775 Lt (2831,04 Eur) negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 425 Lt/mÄn. negautas transporto priemonÄs nuomos pajamas, mokant 120 mÄn. nuo 2014 m. sausio 1 d., 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., taip pat pripažino ieÅ¡kovui L. S. teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl negautų pajamų nuo 2013 m. balandžio 1 d. DÄl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas iki 2013 m. sausio 17 d. buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2013 m. sausio 18 d. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Iki eismo įvykio ieÅ¡kovas dirbo autokrautuvo vairuotoju, taÄiau ieÅ¡kovas dÄl padarytų sveikatos sužalojimų neturi galimybÄs dirbti ir Å¡iuo metu jo gaunamas pajamas sudaro 610,79 Lt (176,90 Eur) dydžio valstybinÄ socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir 661,42 Lt (191,56 Eur) netekto darbingumo periodinÄ kompensacija.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras moka faktinį skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo gauto darbo užmokesÄio ir dabar gaunamų socialinių iÅ¡mokų, taÄiau atsisakÄ kompensuoti jo kitas negautas pajamas â už ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡nuomoto automobilio (sunkvežimio) nuomÄ kas mÄnesį po 500 Lt (su mokesÄiais).Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas tinkamais įrodymais.
ŽalÄ bÅ«tina įvertinti tiksliai, kad nukentÄjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado negautų pajamų. Tai, kÄ nukentÄjusysis gavo daugiau, nei jam buvo padaryta nuostolių, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtÄjimas, t. y. nuostoliai turi bÅ«ti ne tikÄtini, o realÅ«s. Teisingas iÅ¡mokos nustatymas yra svarbus dÄl to, kad Draudikų biurui jo iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas vÄliau turi grÄ Å¾inti atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdÄs pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Net ir esant draudimo sutarÄiai, ko Å¡iuo atveju nebuvo, draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas savaime nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino â priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. 2831,04 Eur negautų pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už transporto priemonÄs nuomÄ ; priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A.
B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. po 123,09 Eur per mÄnesį negautų transporto priemonÄs nuomos pajamų, mokant 120 mÄnesių nuo 2014 m. sausio 1 d.; priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovui L. S. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ 2831,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas iki eismo įvykio dirbo autokrautuvo vairuotoju, vidutinis mÄnesinis atlyginimas, skaiÄiuojant už tris paskutinius mÄnesius, iki įvykio (2013 m. sausio 20 d.) buvo 1638,63 Lt (atskaiÄius mokesÄius).
DÄl prarasto darbingumo ir patirtų sužalojimų (amputuotos deÅ¡inÄs kojos ir sunkiai valdomos kairÄs kojos) ieÅ¡kovas negali dirbti transporto priemonių vairuotoju, gauna 610,79 Lt dydžio valstybinÄ socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir 661,42 Lt netekto darbingumo periodinÄ kompensacijÄ , iÅ¡ viso 1272,21 Lt. Gaunama suma yra mažesnÄ už iki įvykio mokÄtÄ mÄnesinį atlyginimÄ â 1638,63 Lt, t. y. nuo 2013 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas patiria realius nuostolius (žalÄ ). Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras moka faktinį skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo gauto darbo užmokesÄio ir dabar gaunamų socialinių iÅ¡mokų.
Teismas taip pat nustatÄ, jog ieÅ¡kovas su savo darbdaviu 2010 m. gegužÄs 3 d. buvo sudarÄs automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninÄs priežiÅ«ros paslaugas, sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo darbdaviui 1998 m. gamybos automobilį (sunkvežimį), o darbdavys įsipareigojo mokÄti 500 Lt per mÄnesį nuomos mokestį (425 Lt be mokesÄių). IeÅ¡kovo teigimu, jis galÄtų gauti pajamų dar 10 metų iÅ¡ automobilio nuomos. Teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovas patyrÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dÄl patirtos traumos ieÅ¡kovas tapo neįgalus, priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, nebegali rÅ«pintis savo Å¡eima, nebegali pilnavertiÅ¡kai gyventi, nuolat patiria fizinį skausmÄ ir dÄl sužalojimų kylanÄias komplikacijas, ieÅ¡kovo sveikata sužalota negrįžtamai ir teismas nenustatÄ duomenų apie jo pasveikimo galimybes.
Teismas taip pat nurodÄ, jog ieÅ¡kovo patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jo dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s, patirti sveikatos sutrikdymo padariniai yra tÄstiniai, truksiantys visÄ gyvenimÄ . NustatÄ, jog ieÅ¡kovas turi Å¡lifuotojo, užglaistytojo, autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijÄ B ir C kategorijos vairavimo teises, beveik visÄ gyvenimÄ dirbo sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, pats atlikdavo vairuojamų transporto priemonių techninÄ priežiÅ«rÄ .
Toks darbas ieÅ¡kovÄ tenkino ir jis ketino dirbti vairuotojų iki pensinio amžiaus. SprendÄ, jog dÄl sveikatos sužalojimų ieÅ¡kovas nebeturÄs galimybÄs vairuoti sunkiasvorÄs transporto priemonÄs, jos remontuoti, taip pat neturÄs galimybÄs vairuoti bet kokios transporto priemonÄs, kurios pavarų dÄÅ¾Ä nÄra automatinÄ. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turÄjÄs galimybÄ nuomoti transporto priemonÄ, nuo 2012 m. vasario mÄnesio (eismo įvykio) iki 2014 m. sausio mÄn. (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme), t. y. už 23 mÄnesius, jis bÅ«tų gavÄs 2831,04 Eur papildomų pajamų, atskaiÄiuos mokesÄius, taip pat galÄtų transporto priemonÄ eksploatuoti ir nuomoti dar 10 metų, iÅ¡ ko bÅ«tų gavÄs dar 425 Lt per mÄnesį (atskaiÄiuos mokesÄius) papildomų pajamų.
Teismas rÄmÄsi CK 6.283 str. 1 d., pagal kuriÄ jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡inimas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nuketÄjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ bei Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., pagal kurį draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dÄl per eismo įvykį padarytos žalos nukentÄjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonÄ, kai dÄl žalos padarymo atsiranda transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ.
Atsižvelgdamas į tai, kad žalÄ padarÄ atsakovas A. B., kuris vairavo neapdraustÄ transporto priemonÄ, teismas ieÅ¡kovo negautas pajamas priteisÄ solidariai iÅ¡ A. B. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas buvo priteistas iÅ¡ biuro, ir biurui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.
PaaiÅ¡kino, kad teismo sprendimas biuro atžvilgiu yra nemotyvuotas, nes nÄra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį biurui, kadangi ieÅ¡kovas neatsisakÄ atsakovui A. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 3 d., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 2K-492/2008; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 28 d. nutartis Nr. 1A-502-256/2014). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 28 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-502-256/2014) ginÄas tarp tų paÄių Å¡alių buvo iÅ¡sprÄstas visiÅ¡kai kitaip.
Teismas taip pat nemotyvavo įpareigojimo atsakovams sumokÄti mokesÄius valstybei, nors pagal Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. tokio pobÅ«džio pajamos yra neapmokestinamos. IeÅ¡kinys taip pat yra nepagrįstas tinkamais įrodymais, nes materialiai ieÅ¡kovas buvo tiesiogiai atsakingas už automobilio techninÄ priežiÅ«rÄ ir dÄl to turÄjo patirti realių iÅ¡laidų, kurios turÄtų bÅ«ti atimamos iÅ¡ automobilio nuomos mokesÄio. IeÅ¡kovas automobilį pardavÄ 2012 m. balandžio 3 d., todÄl apribojo galimybes gauti pajamas iÅ¡ nuomos bei gavo realias pajamas už parduotÄ turtÄ .
TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs nebuvo vertintos. Nustatant atlygintinÄ Å¾alÄ , negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustaÄius jų fakto buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-368/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012). Tiek patirta žala, tiek negautos pajamos turi bÅ«ti apskaiÄiuotos tiksliai, nes nuo to priklauso iÅ¡mokos dydžio nustatymas, nes biurui iÅ¡mokÄjus iÅ¡mokÄ , už žalÄ atsakingas asmuo turi grÄ Å¾inti biurui jo iÅ¡mokÄtÄ sumÄ .
Sprendime taip pat neaiÅ¡kiai ir prieÅ¡taringai nurodytos priteistos sumos: motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog priteisiama 25075 Lt suma, taÄiau akivaizdu, kad priteista suma yra 60775 Lt, kuriÄ sudaro 9775 Lt už 23 mÄn. ir 51000 Lt už 120 mÄn.; taip pat motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog procesinÄs palÅ«kanos skaiÄiuojamos nuo 25075 Lt, tuo tarpu rezoliucinÄje â nuo 9775 Lt.IeÅ¡kovas L. S. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, jog apeliantas negali grįsti apeliacinio skundo tuo, kad kadangi ieÅ¡kovas, neatsisakÄ atsakovui A.
B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, todÄl teismas neturÄjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį biuro atžvilgiu, kadangi Å¡ios aplinkybÄs nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 327 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kovas laikÄsi Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų, nes pretenzijÄ pareiÅ¡kÄ biurui ir tik po to kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovo nurodoma teismų praktika Å¡iai bylai reikÅ¡mÄs neturi, todÄl remiantis CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 1, 2 d. ieÅ¡kovas turi teisÄ reikalauti 425 Lt nuomos mokesÄio per mÄnesį, neatskaiÄius iÅ¡laidų draudimui, techninei priežiÅ«rai ir pan.
PraÅ¡oma priteisti suma yra reali, jÄ patvirtina nuomos sutartis su darbdaviu, duomenys iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos ir kt. Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-256/2014 nÄra pasibaigusi, nes dÄl jos paduotas kasacinis skundas. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas nesuteikia biurui teisÄs rinktis kokius nuostolius (žalÄ ) atlyginti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Nustatyta, kad 2012 m. sausio 20 d. įvykusio autoįvykio metu atsakovas A. B. neturÄdamas teisÄs vairuoti, vairavo automobilį Rover 620, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu. Atsakovas nepasirinkÄs saugaus greiÄio, neatsižvelgÄ Ä¯ važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klÄ bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsitrenkÄ Ä¯ stovintį ant važiuojamosios kelio dalies Mercedes Benz E200 ir ieÅ¡kovÄ L.
S. bei prispaudÄ ieÅ¡kovÄ prie automobilio bagažinÄs, dÄl ko nukentÄjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ieÅ¡kovas neteko 70 proc. bendrojo darbingumo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino atsakovÄ A. B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., bei įvertinÄs tai, kad nÄra galimybÄs tiksliai apskaiÄiuoti L. S. negautas pajamas nuo 2013 m. balandžio 1 d., pripažino nukentÄjusiajam teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl negautų pajamų nuo 2013 m. balandžio 1 d. patenkinimÄ iÅ¡ A.
B. ir klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio perdavÄ nagrinÄti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas L. S. iki eismo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju ir 2010 m. gegužÄs 3 d. buvo sudarÄs Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninÄs priežiÅ«ros paslaugas sutartį, pagal kuriÄ buvo susitarÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡nuomos darbdaviui automobilį MAN 8.163, v/Nr. (duomenys neskelbtini), pats jį vairuos, o darbdavys mokÄs jam už tai 500 Lt (144,81 Eur) per mÄnesį 425 Lt (123,09 Eur), atskaiÄius mokesÄius.
IeÅ¡kovo teigimu, transporto priemonÄ buvo 1998 m. gamybos, todÄl ji dar bÅ«tų eksploatuojama 10 metų, atitinkamai ieÅ¡kovas gautų pajamas iÅ¡ nuomos. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino, priteisdamas iÅ¡ atsakovų solidariai negautas pajamas už transporto priemonÄs nuomÄ .Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio biuro atžvilgiu, nes ieÅ¡kovas neatsisakÄ atsakovui A.
B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.              Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. nustatyti atvejai, kada dÄl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentÄjusiajam treÄiajam asmeniui Draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , nors ir nÄra sudarÄs sutarties su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, taigi nÄra draudikas. Tokiu atveju transporto priemonÄs savininkas nÄra įvykdÄs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku.
DÄl to nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosÄiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonÄs, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-271/2012). Taigi nukentÄjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutarties kaip sutarties treÄiojo asmens naudai įprastine reikÅ¡me, bet ir įstatymo pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad nukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs ar užsienio valstybÄs draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinÄti arba â Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais â biurui ar biuro atstovui.
Pagal to paties įstatymo 17 str. 1 d. draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dÄl per eismo įvykį padarytos žalos nukentÄjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jeigu kaltininkas padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonÄ, kai dÄl žalos padarymo atsiranda transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ. Taigi žalÄ kaltininkui naudojant neapdraustÄ transporto priemonÄ patyrÄs asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti pasirinktinai arba kaltininkui, arba biurui, bet ne abiems Å¡iems subjektams vienu metu.
TokiÄ pozicijÄ taip pat pagrindžia minÄto įstatymo 13 str. 3 d., pagal kuriÄ pretenzija dÄl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Biurui, jeigu nukentÄjÄs treÄiasis asmuo yra kreipÄsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. NukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakÄs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jei šį atsisakymÄ teismas priÄmÄ ir bylÄ nutraukÄ.
Byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu atsisakÄ nuo ieÅ¡kinio eismo įvykio kaltininkui. Taigi pirmosios instancijos teismas parengiamojo posÄdžio metu, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginÄo esmÄ, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, arba bylÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs galÄjo ir privalÄjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti patikslinti savo reikalavimus, kad procesinÄ dalyvaujanÄių asmenų padÄtis atitiktų materialinius teisinius ginÄo santykius.
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino abiejų atsakovų atžvilgiu ir negautas pajamas priteisÄ, tame tarpe iÅ¡ apelianto, solidariai, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavÄs. Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra pažymÄjÄs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dÄl kurio transporto priemonÄs valdytojui atsiranda civilinÄ atsakomybÄ, nukentÄjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, Å¡ių santykių reguliavimas įstatymu nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentÄjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudiko, o jeigu tokio draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinÄs žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonÄs valdytojas.
Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas neįtvirtina transporto priemonÄs valdytojo ir draudiko solidariosios prievolÄs nukentÄjusio asmens atžvilgiu. CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolÄ nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Draudiko ir transporto priemonÄs valdytojo prievolÄ atlyginti žalÄ nukentÄjusiam asmeniui nelaikytina solidariÄ ja, nes nukentÄjusysis, pirmiausia privalo reikalauti iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, o jos nepakakus ar neiÅ¡mokÄjus, turi teisÄ reikalauti visÄ ar likusiÄ dalį padengti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.
Draudiko ir transporto priemonÄs valdytojo prievolÄ nekvalifikuotina daline, nes dalinÄje prievolÄje abu skolininkai yra pagrindiniai savo prievolÄs dalies skolininkai. Transporto priemonÄs valdytojo atsakomybÄs prieÅ¡ nukentÄjusįjį apimtis priklauso nuo to, ar draudiko kaip pagrindinio skolininko sutartinis įsipareigojimas iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ padengia visÄ nukentÄjusio patirtÄ Å¾alÄ . Taigi tam tikrais atvejais pagrindinis skolininkas gali bÅ«ti ir vienintelis skolininkas. Toks TPVCAPDÄ® tikslų ir nuostatų aiÅ¡kinimas nustatant subsidiarųjį deliktinÄs ir sutartinÄs prievolių santykį, kad nukentÄjusysis, įgyvendindamas savo teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , pirmiausia turi kreiptis į draudikÄ , o ne į draudÄjÄ , nesusilpnina nukentÄjusio asmens teisÄs į žalos atlyginimÄ .
Pagal TPVCAPDÄ® 13 str. 2 d. jei atsakingam Draudikų biurui iÅ¡mokÄjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui padaryta žala dÄl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentÄjÄs treÄiasis asmuo turi teisÄ kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-525/2013; 2015 m. gegužÄs 27 d. nutartis Nr. 3K-3-296-219/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ginÄo atveju tenkinant ieÅ¡kinį turÄjo bÅ«ti atsižvelgta į subsidiariosioms prievolÄms vykdyti bÅ«dingus principus.DÄl negautų pajamų už transporto priemonÄs nuomÄ IeÅ¡kovas įrodinÄdamas, kad dÄl eismo įvykio metu patirto sužalojimo negavo pajamų, ieÅ¡kovas pateikÄ tarp jo ir (duomenys neskelbtini) sudarytÄ automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninÄs priežiÅ«ros paslaugų sutartį (b. l. 24-25) bei pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 26).
Apeliantas ginÄija ieÅ¡kovo teisÄ gauti žalos atlyginimÄ ir neigia Å¡ių ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų įrodomÄ jÄ vertÄ.CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentÄjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . NagrinÄjamu atveju, nuostolius sudaro negautos pajamos (transporto priemonÄs nuoma), kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota.
PažymÄtina, kad į žalos sÄ vokÄ Ä¯eina negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustaÄius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ÄmÄsi siekdamas gauti tokių pajamų.
Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikÄtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikÄtinos. Nuostolių, kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo prarado dÄl neteisÄtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrÄ, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtÄjimÄ .
Taigi pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad negautų pajamų dydis, esant ginÄui, turi bÅ«ti įrodytas. Jo įrodinÄjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012). Pirmos instancijos teismas nusprendÄ, kad vien Å¡ių aplinkybių, jog ieÅ¡kovas po eismo įvykio neteko 70 procentų darbingumo, kad 2010 metais tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytÄ automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninÄs priežiÅ«ros paslaugų sutartis bei minÄto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pakako sprÄsti dÄl negautų pajamų ir tenkinti ieÅ¡kinį priteisiant tam tikrÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.
PažymÄtina, kad iÅ¡ pateiktų duomenų, negautų pajamų dydį galima nustatyti tik preliminariai, bet ne realiai. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad preliminarus nuostolių priteisimas prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstÄ nukentÄjusiojo praturtÄjimÄ . Remiantis aukÅ¡Äiau minÄtomis aplinkybÄmis, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti visas minÄtoje sutartyje nurodytas sÄ lygas, t. y. remonto iÅ¡laidas, techninių apžiÅ«rų iÅ¡laidas, draudimo iÅ¡laidas, tepalų ir kitų eksploatacinių medžiagų iÅ¡laidas, kuro, rinkliavų sÄ naudas, ar tikrai automobilis galÄjo bÅ«ti eksploatuojamas 10 metų, kodÄl jis buvo parduotas už 1000 Lt ir pan.
Kadangi paminÄtų faktinių aplinkybių ir klausimų pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡ viso netyrÄ, todÄl byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. NagrinÄjant bylÄ iÅ¡ naujo, tarp Å¡alių turi bÅ«ti tinkamai paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, t. y. įrodymus dÄl negautų pajamų turi teisÄ teikti ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas, ypaÄ atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo nurodoma negautų pajamų suma (CPK 179 str. 1 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog bylÄ nagrinÄjanÄiam teisÄjui proceso įstatymas suteikia plaÄius įgaliojimus, kurie nagrinÄjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, suteikia teisÄ užduoti klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims, reikalauti iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , taip pat pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 str. 1 d. 3 p.). Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, teismo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas sprÄsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :                          Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄjai                                                                                                                                       Asta PikelienÄ Vaclovas Paulikas Vytautas Zelianka