29dc74bd-e548-472a-8fe6-0d5f536b2a59 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1265-653/2013Proceso Nr. 2-01-3-19056-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 49., 99.5, 121.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Å iÅ¡kinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2041-235/2012 pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovei N. K. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tretieji asmenys E. V., Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarei D. J., VÄ® „Registrų centras“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė:I. Ginčo esmė        ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė panaikinti 2007-06-04 ¼ dalies buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. K. sutartį ir taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei minėto dovanoto buto dalį.

Nurodė 2007-06-04 padovanojusi savo dukroms E. V. ir N. K. lygiomis dalimis jai nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ minėto buto dalį, kita ½ buto dalis nuosavybės teise priklausė dukroms. 2011-05-10 atsakovė N. K. kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io buto atidalinimo, prašė trečiojo asmens buto dalį paskirti jai, o trečiajam asmeniui priteisti 88.000Lt piniginę kompensacijÄ . Å iame bute iki Å¡iol gyvena ji ir tretysis asmuo E. V., jos kito gyvenamojo ploto nuosavybės teise neturi. Ji padovanojo savo buto dalį su sÄ lyga, kad iki gyvenimo pabaigos galės gyventi Å¡iame bute.

Atsakovė gyvena užsienyje, ja nesirÅ«pina, tuo atveju jei bus padalintas butas kaip reikalauja atsakovė, ji liktų be gyvenamosios vietos, dėl sveikatos problemų jai reikalinga pastovi priežiÅ«ra, kuriÄ dabar suteikia tretysis asmuo E. V. gyvenanti Å¡iame bute. Atsakovė siekdama, kad visas butas jai atitektų natÅ«ra atlieka prieÅ¡ jÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiÅ«riu (b.l.1-3). Trečiasis asmuo E. V. su ieÅ¡kovės reikalavimais sutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra jos ir atsakovės motina.

IeÅ¡kovė sudarant dovanojimo sutartį sirgo depresija. Dabartiniu metu atsakovė gyvena Belgijoje. Atidalinus butÄ taip, kaip reikalauja atsakovė kitoje, minėtoje civilinėje byloje, ieÅ¡kovė neturėtų kur gyventi. Atsakovė N. K. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, nurodė kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ji neatliko nė vienio veiksmo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kuris bÅ«tų neabejotinai smerktinas geros moralės požiÅ«riu, nereikalavo ir nereikalauja, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡kraustyta iÅ¡ minėto buto.

IeÅ¡kovės nurodytoje civilinėje byloje yra sprendžiamas jos ir sesers trečiojo asmens Å¡ioje byloje E. V., su kuria jos santykiai yra blogi, ginčas dėl atidalinimo iÅ¡ dalinės nuosavybės. Ji nurodė kad nuolat gyvena Belgijoje, o atvykusi į LietuvÄ negali apsistoti jai nuosavybės teise priklausančio buto dalyje dėl E. V. netinkamo elgesio. Atsakovė nurodė, kad ji nesiruoÅ¡ia iÅ¡varyti iÅ¡ buto ieÅ¡kovės, kuri yra jos motina. Atidalinti nuosavybę, iÅ¡mokant kompensacijÄ , yra teisės normomis pagrįstas reikalavimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks nuosavybės atidalijimas yra neabejotinai smerktinas geros moralės požiÅ«riu.

IeÅ¡kovei dovanojant buto dalis jai ir trečiajam asmeniui, buto dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių sÄ lygų ar iÅ¡lygų priimant dovanÄ . Tai matyti iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio.                     Šis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas prieÅ¡ jÄ yra ne ieÅ¡kovės, o jos sesers (trečiojo asmens) valios iÅ¡raiÅ¡ka. Atsakovė sutiktų su ieÅ¡kove sudaryti taikos sutartį, kurioje bÅ«tų apibrėžta jos uzufrukto teisė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis dalimi buto, esančio Å eÅ¡kinės g. 45-45, Vilniuje .

              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. 23,16Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė yra atsakovės N. K. ir trečiojo asmens E. V. motina, kuriai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. 2007-06-04 sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė padovanojo savo buto, esančio Å eÅ¡kinės g. 45-45, Vilniuje dalį lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui E. V.. Dovanojimo sutartyje nėra numatyta jokių dovanojimo sÄ lygų.

Dabartiniu metu buto, esančio Å eÅ¡kinės g. 45-45, Vilniuje bendrasavininkės yra atsakovė ir tretysis asmuo E. V., kurios valdo po ½ dalį Å¡io buto. 2011-05-10 atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama atidalinti trečiajam asmeniui E. V. priklausančiÄ 1/2dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ nuosavybės dalį priteisiant atsakovei, o trečiajam asmeniui E. V. priteisiant 88.000Lt kompensacijÄ iÅ¡ N. K.. Atsakovė pateikė į bylÄ pasiÅ«lymÄ trečiajam asmeniui           E. V., kuriame nurodyta, kad gali leisti bute neterminuotai gyventi ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui iki ieÅ¡kovės gyvos galvos.    Teismas vadovavosi CK 6.467 str. numatančiu galimybe dovanojimo sutartį sudaryti su sÄ lyga.

Å ioje normoje numatyta, kad jeigu apdovanotasis nesilaiko dovanojimo sutartyje nustatytos sÄ lygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sÄ lyga bÅ«tų įvykdyta arba kad bÅ«tų panaikinta sutartis ir turtas grÄ Å¾intas.     Teismas iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio nustatė, kad ieÅ¡kovė jokių sÄ lygų, dovanodama savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui, nenumatė. IeÅ¡kovės teiginys, kad ji padovanojo savo buto dalį su sÄ lyga, kad dukros jai leis gyventi ginčo bute iki jos gyvenimo pabaigos, dėl jai reikalingos nuolatinės priežiÅ«ros, sprendžiant iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio, neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, kad dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma, kaip reikalauja LR CK įregistruota viešėjame registre (LR CK 6.469).

Teismas pažymėjo, kad CK 6.472 str. nustatyti atvejai, kai dovanojimo sutartis gali bÅ«ti panaikinta. IeÅ¡kovė prašė panaikinti Å¡iÄ dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kai atsakovė atliko veiksmus (kreipėsi į teismÄ dėl buto atidalinimo su trečiuoju asmeniu E. V.), kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės veiksmai nėra nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, ji turėjo teisę kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta tvarka atsidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. PrieÅ¡ingai, atsakovė pasiÅ«lyme E. V. pasiÅ«lė leisti neterminuotai gyventi E. V. po atidalinimo bute (duomenys neskelbtini)kartui su ieÅ¡kove, be to buvo siÅ«lomas ir kitas atidalinimo variantas - atsakovė sutiko gauti piniginę kompensacijÄ , o butÄ palikti E. V..

Taigi ieškovės teiginiai, kad po buto atidalinimo ji gali likti be gyvenamosios vietos dėl atsakovės kaltės neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog atsakovė atliko prieš ieškovę kokius nors kitokius veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu nėra pateikta (CPK 178 str.).     Teismas nepriteisė iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai atsisakė.                III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.82-84), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, jog turi psichinę negaliÄ , savo teises gali ginti tik su advokato pagalba. Kadangi dovanojimo sutartį sudarė bÅ«dama įsitikinusi, kad dovanojamame bute ji gyvens iki gyvenimo pabaigos, o jos dukros už dovanotÄ turtÄ jai teiks visokeriopÄ pagalbÄ , atsižvelgiant į sveikatos bÅ«klę.

Advokatas Š. M., sudarius su juo teisinės pagalbos sutartį, parengė ieškinį, 2012-03-07 buvo paskirtas parengiamasis posėdis, tačiau advokatas likus valandai iki posėdžio, pranešė, kad jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, nes advokatu nebedirba. Apeliantė nurodo buvusi susinervinusi ir negalėjusi tinkamai savęs apginti. Teismas nepasiūlė pasirūpinti tinkama teisine pagalba. Mano, jog visas aplinkybes dėl netinkamo atsakovės elgesio apeliantė būtų galėjusi įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau apeliantė neturėjo tinkamos teisinės pagalbos.

Mano, jog teismas, vadovaujantis CPK 161 str., turėjo pasiÅ«lyti apeliantei pasirÅ«pinti atstovavimu, nes apeliantė tik valandÄ iki posėdžio sužinojo, kad jos neatstovaus advokatas, ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad bylÄ ves per advokatÄ . Nurodo, jog nuo 2012-03-21 gydėsi VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, stacionare, nes skundžiamas teismo sprendimas įtakojo sveikatos pablogėjimÄ . Pažymi, jog kai atsakovės advokatas pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kinys suformuluotas netinkamai, ji suabejojo savo advokato kompetencija.

Mano, jog teismas neatsižvelgė, kad trečiasis asmuo, apeliantės dukra, nurodė, jog apeliantė buvo neadekvati, sudarant ginčijamÄ sutartį, notarė nepaaiÅ¡kino apie sutarties sÄ lygas, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ skubotai, atmestinai. Pažymi, jog vien tas faktas, jog atsakovė sutinka leisti apeliantei gyventi dovanotame bute, dar neįrodo atsakovės tinkamo elgesio su ieÅ¡kove geros moralės požiÅ«riu. Atsakovės inicijuota byla prieÅ¡ seserį žeidžia apeliantę ir blogina jos sveikatÄ .Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.98-102) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, taikyti poveikio priemones už aiÅ¡kiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ .

Nurodo, jog nors apeliantė apeiliuoja į negalėjimÄ savęs atstovauti, tačiau ieÅ¡kinį parengė profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jis privalo prisiimti visÄ atsakomybę už nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kinys nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. CPK 95 str. numato pasekmes už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kurias praÅ¡o teismo taikyti, nes atsakovė neatliko nė vieno veiksmo prieÅ¡ apleiantę, kuris bÅ«tų neabejotinai griežtai smerktinas geros moralės požiÅ«riu.

Atsakovė niekada ir niekur nesikreipė dėl apeliantės iÅ¡keldinimo, rėmė motinos priežiÅ«rÄ , leido iki mirties gyventi bute. Be to apmokėjo ir apmoka už buto priežiÅ«ra, nors butu nesinaudoja. Atsakovei burtas padovanotas be jokios sÄ lygos. Pažymi, jog apeliacinis skundas įrodo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, be to šį apeliacinį skundÄ surašė advokatas, nors to apeliantė ir nenurodo, tačiau su atsakovės advokatu buvo susisiekusi advokatė A. R. ir siÅ«lė sutikti su nepalankiomis taikos sutarties sÄ lygomis.

IeÅ¡kovės minimoje kitoje byloje yra sprendžiamas ne ieÅ¡kovės ir atsakovės teisiniai santykiai, bet atsakovės ir trečiojo asmens, ieÅ¡kovei iÅ¡Â minėtos civilinės bylos neatsiranda jokių teisinių pasekmių. Minėtoje byloje tarp atsakovės ir trečiojo asmens E. V. sprendžiamas klausimas dėl bendrasavininko teisės atsidalinti iÅ¡ dalinės nuosavybės. Pažymi, jog Å¡i byla kilo dėl to, jog E. V. pažeidžia atsakovės teises, nesudaro sÄ lygų naudotis nuosavybe, be to naudojasi visu butu, o atsakovei tenka mokėti už buto dalies priežiÅ«rÄ , nors juo ir nesinaudoja.

Pagal įtvirtintÄ teismų praktikÄ , turto atidalijimas iÅ¡ bendrasavininkių yra vienintelis ir protingas kelias iÅ¡spręsti nesutarimus, vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl turto atidalijimas iÅ¡ bendrasavininkių. Nurodo, jog atsakovė yra raÅ¡tu pasiÅ«liusi leisti E. V. naudotis butu iki Å¡alių mamos mirties, o kompensacijÄ sumokėtų įsiteisėjus sprendimui. Taip pat nurodė, jog yra pasirengusi pati gyventi su mama ir jÄ prižiÅ«rėti po turto atidalinimo, nes kartu gyventi su seserimi E. V. negalinti dėl netinkamo sesers elgesio.

Tai įrodo, jog apeliantei nėra jokios grėsmės likti be gyvenamosios vietos ir priežiÅ«ros, todėl tai įrodo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog ginčo sutartyje apeliantė nenurodė jokių sÄ lygų ar iÅ¡lygų priimant dovanÄ . SÄ lygos buvimÄ paneigė tiek pati ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo E. V. teismo posėdyje. Pažymi, jog trečiasis asmuo E. V. įkalbėjo ieÅ¡kovę pradėti bylÄ prieÅ¡ atsakovę. Nurodo, jog ieÅ¡kovės neveiksnumas nėra teismo pripažintas.

Bylos nagrinėjimo metu nei ieÅ¡kovė, nei jos buvęs advokatas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Ä®rodyti ieÅ¡kinį yra ieÅ¡kovo, bet ne teismo pareiga. Pažymi, jog atsakovė atsiliepime sutiko sudaryti taikos sutartį, kurioje bÅ«tų apibrėžta ieÅ¡kovės uzufrukto teisė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis butu.Trečiasis asmuo E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.96-97) praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, jog ieÅ¡kovė dėl savo psichinės ligos yra jautri, pažeidžiama, todėl byla negalėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡nagrinėta be apeliantės advokato.

Nurodo, jog pati buvo sutrikusi, todėl negalėjo padėti susiorientuoti apeliantei. Byla buvo iÅ¡nagrinėta per greitai, teismas neįsigilino į bylos esmę, nepasiÅ«lė atidėti bylos nagrinėjimÄ , nepasiÅ«lė apeliantei pasinaudoti atstovavimo teise. Mano, jog apeliantės valia turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.Byloje kilo ginčas ar teismas tinkamai įvertino sudarytÄ tarp Å¡alių dovanojimo sutartį bei ginčas dėl tinkamo ieÅ¡kovės atstovavimo teisminio proceso metu.CK 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

                     CK 6.467 str. 1 d. įtvirtintas dovanotojo teisė nustatyti tam tikrÄ sÄ lygÄ . CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sutartį sudaryti ar jos nesudaryti. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Apeliantės argumentas, jog teismas netinkamai įvertino Å¡alių 2007-06-04 dovanojimo sutarties sÄ lygas, kuria apeliantė padovanojo savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui E. V., atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliantės teiginys, jog butÄ ji dovanojo su sÄ lyga, neįrodytas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dovanojimo sutarties (b.l.12-15) turinio matyti, kad apeliantė jokių sÄ lygų, dovanodama savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui, nenumatė.

Kaip matyti iÅ¡ 2012-03-07 – 2013-03-19 teismo posėdžio protokolo (b.l.61-64), ieÅ¡kovė pati teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojo be sÄ lygų. Byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantė bÅ«tų teismo pripažinta neveiksnia                       (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma, ir įregistruota vieÅ¡ajame registre (LR CK 6.469). Su sutarties tekstu notarų biure buvo supažindinta (sutarties 7-9 punktai).

Dovanojimo sutartyje jokių sÄ lygų dėl dovanotojos gyvenimo dovanotame bute ar iÅ¡laikymo nenurodyta (CK 6.467 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos valios trÅ«kumų.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantės teiginys, kad ji padovanojo savo buto dalį su sÄ lyga, kad dukros jai leis gyventi ginčo bute iki jos gyvenimo pabaigos, teiks reikalingÄ nuolatinę priežiÅ«rÄ , sprendžiant iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad apdovanotoji atliko prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu (CK 6.472 str. 1 d.).

Apeliantė, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad tai, jog atsakovė apeliantei dar gyvai esant pradėjo civilinę bylÄ prieÅ¡ trečiÄ jÄ asmenį, žeidžia jÄ , kaip motinÄ ir tai blogina apeliantės sveikatÄ , yra pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmai nėra nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nes atsakovė turėjo įstatyme numatytÄ teisę kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta tvarka atsidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turimos su trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pats faktas, atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui, dovanoto buto bendrasavininkei E. V., dar neįrodo atsakovės veiksmų neatitikimo geros moralės principams. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Å¡alių paaiÅ¡kinimų, santykiai tarp atsakovės ir jos sesers – trečiojo asmens E. V. – yra įtempti, negeranoriÅ¡ki, todėl atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilusio konflikto sprendimo bÅ«dų.Nėra pagrindo nesutikti ir su tuo teismo argumentu, kad įrodymų, jog atsakovė atliko prieÅ¡ ieÅ¡kovę kokius nors kitokius veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu nėra pateikta (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, jog moralės požiÅ«riu netinkamai elgiasi apdovanotoji N. K. ir taikyti jai atsakomybę pagal CK 6.472 str.Apeliantė taip pat nurodo, jog turėdama psichinę negaliÄ , savo teises galėjo tinkamai ginti tik su advokato pagalba, tačiau teismas vadovaujantis CPK 161 str., nepasiÅ«lė apeliantei pasirÅ«pinti atstovavimu, nes apeliantė tik valandÄ iki posėdžio sužinojo, kad jos neatstovaus advokatas, nors ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad bylÄ ves per advokatÄ .

Ä®statymų leidėjas numatė, kad tais atvejais, kai bylÄ nagrinėjantis teisėjas mano, kad Å¡alis be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiÅ«lyti Å¡aliai pasirÅ«pinti, kad jai bÅ«tų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimÄ . Nepasinaudojus teismo pasiÅ«lymu pasirÅ«pinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau (LR CPK 161 str.). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ieÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato Å .

M. – kuris surašė ieÅ¡kinį, tačiau į teismo posėdį atstovas neatvyko, nutraukęs su atstovaujamÄ ja sutartį. Minėta, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantė bÅ«tų teismo pripažinta neveiksnia (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pati pageidavo nagrinėti bylÄ nedalyvaujant atstovui (advokatui); teismas klausė Å¡alių nuomonės dėl galimumo pereiti iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo E. V. sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ esmės, pereinant iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pati paaiÅ¡kino sandorio sudarymo aplinkybes (b.l.61-64). Taigi, susipažinus su teismo posėdžio, kuris įvyko 2012-03-07 – 2013-03-19  protokolo (b.l.61-64) turiniu, nenustatyta, kad apeliantė bÅ«tų praÅ¡iusi teismo atidėti teismo posėdį dėl tos priežasties, kad jai reikalinga advokato teisinė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK normomis, tame tarpe 7 str., dėl ko nebuvo pažeista apeliantės teisė į tinkamÄ procesÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad pati ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, teisėjų kolegija laiko, kad nebuvo jokių procesinių kliūčių nagrinėti bylÄ .Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Teisėjų kolegija, taip pat atmeta atsakovės praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu nurodydama, kad ieÅ¡kinio, su kuriuo nesutinka prieÅ¡inga Å¡alis, pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Teisė teikti ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ kyla iÅ¡ įstatymo. IeÅ¡kinio ir apeliacinio skundo atmetimas taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

Å iuo atveju reikia įrodyti, jog teikiant ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ nesÄ Å¾iningai arba sÄ moningai buvo veikiama prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , ko atsakovė Å¡iuo atveju neįrodė.Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                  Vytautas Zelianka