Legislator Case Law & Legislation
29dac7ca-9ead-464c-b153-24a628cd0337 AI generated

29dac7ca-9ead-464c-b153-24a628cd0337 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 29dac7ca-9ead-464c-b153-24a628cd0337
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatomis; nustatyti, kad tyčinį bankrotÄ sukėlė U. T. veikimas (ar neveikimas);

Legislator headnote

AI generated

29dac7ca-9ead-464c-b153-24a628cd0337 · Lietuvos apeliacinis teismas: U. T. teigimu, tai, kad jis yra įmonei skolingas 300 000 Eur, nepatvirtina tyčinio bankroto. Å i paskola buvo paimta 2018 metais ir bÅ«tų grÄ Å¾inta, jei nebÅ«tų pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-695-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00689-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens U. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „V.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „V.“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Adminova“.

2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatomis;

2) nustatyti, kad tyčinį bankrotÄ sukėlė U. T. veikimas (ar neveikimas);

3) priteisti likviduojamos dėl bankroto „V.“ bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens.

3. Administratorė nurodo, kad suinteresuotas asmuo U. T. buvo likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ vadovu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „V.“ įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad U. T. taip pat yra ir įmonės vienintelis akcininkas nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre (2010 m. spalio 28 d.) iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

4. PraÅ¡yme pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu nurodoma, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ vadovo U. T. atstovas bankroto administratorei perdavė tik dalį dokumentų ir įmonės turto (vienÄ transporto priemonę ir nekilnojamÄ jį turtÄ ), tačiau perduotų dokumentų nepakanka siekiant nustatyti įmonės turimo turto kiekį, reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Nurodoma, kad buvęs vadovas neperdavė įmonės balanso nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienai su visais lydimaisiais dokumentais (turto sÄ raÅ¡ais ir likutinėmis, balanse nurodytomis, vertėmis ir kt.), įmonės debitorių sÄ raÅ¡o, įmonės buhalterinės apskaitos programos, dėl ko suinteresuotam asmeniui U.

T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Administratorė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal paskutinį administratorei žinomÄ UAB „V.“ balansÄ , įmonės turto kiekis yra labai didelis, tačiau U. T. nepaaiÅ¡kino, kas sudaro įmonės turtÄ , nurodytÄ atskirose balanso eilutės. Administratorės manymu, įmonės dokumentai jai neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti galimai padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monės kreditoriams, siekiant asmeninės naudos.

5. Administratorė pažymi, kad ji susisiekė su buhalterines paslaugas UAB „V.“ teikusia įmone, kuri informavo, kad dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutraukė sutartį su UAB „V.“ ir turimus dokumentus perdavė įmonės vadovui U. T.. Pažymėjo, kad UAB „Finansų analizė“ pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, jog 2020 m liepos 31 d. U. T. pasiraÅ¡ytinai asmeniÅ¡kai perėmė įmonės dokumentus ir universaliÄ jÄ USB jungtį su duomenų baze. Å i informacija, administratorės manymu, neabejotinai patvirtina, kad U. T. turi visus įmonės dokumentus ir popierine, ir elektronine forma, tačiau piktybiÅ¡kai Å¡ių duomenų neperduoda ir taip nevykdo jam įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos.

6. Administratorė nurodo, kad jai buvo perduotas ne visas įmonės turtas. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „V.“ nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (TOYOTA RAV4, ir Mercedes Benz V-Klasse), tačiau administratorei buvo perduota tik viena transporto priemonė (TOYOTA RAV4).

7. Administratorė taip pat paaiÅ¡kino, kad patikrinusi UAB „V.“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nustatyta, kad UAB „V.“ iÅ¡ trečiųjų asmenų pasiskolintas lėšas pervesdavo (paskolindavo) įmonės vadovui U. T.. 2019 m. spalio 10 d. tarp UAB „V.“ (paskolos davėjas) ir U. T. (paskolos gavėjas) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2019/10/10 dėl 403 500 Eur paskolos. Remiantis ja, U. T. yra skolingas UAB „V.“ 388 820 Eur. Nurodė, kad daugiau jokių kitų paskolos sutarčių tarp perduotų dokumentų nerado, bet pagal banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, akivaizdu, jog ir anksčiau U. T. pervesdavo sau lėšas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. Administratorės vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad egzistuoja JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

8. Suinteresuotas asmuo U. T. su praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai. Pažymėjo, kad įmonės finansinės ataskaitos buvo teikiamos visÄ Ä¯monės gyvavimo laikÄ nustatyta tvarka ir terminais. PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, U. T. nenuslėpė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų - visi buhalterinės apskaitos dokumentai pareiÅ¡kėjai buvo perduoti. Ä®monės transporto priemonė Mercedes Benz nenuslėpta, o buvo teisės aktų nustatyta tvarka parduota.

9. U. T. teigimu, tai, kad jis yra įmonei skolingas 300 000 Eur, nepatvirtina tyčinio bankroto. Å i paskola buvo paimta 2018 metais ir bÅ«tų grÄ Å¾inta, jei nebÅ«tų pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

10. Likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) praÅ¡o teismo sprendimÄ dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti savo nuožiÅ«ra.

11. Likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ kreditorė UAB „KWEST“ pateikė nuomonę dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo, kurioje nurodė, kad UAB „V.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė iÅ¡orinis paslaugų tiekėjas, kuris paslaugų tiekimo sutartį nutraukė 2020 m. rugpjūčio 11 d., tai yra maždaug prieÅ¡ savaitę iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Atitinkamai, paskutinę savaitę UAB „V.“ galimai neturėjo už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ tiesiogiai atsakingo asmens, o naujo tiekėjo paieÅ¡kos tokioje situacijoje galimai nebuvo tikslingos. Tai savo ruožtu gali reikÅ¡ti, kad administratorės pasigendamų aktulių buhalterinės apskaitos dokumentų apskritai nebuvo, o UAB „V.“ neturėjo paslaugų tiekėjo, galinčio juos paruoÅ¡ti.

12. Pastebėjo, kad administratorė nurodė, kad UAB „Finansų analizė“ pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, jog 2020 m liepos 31 d. U. T. pasiraÅ¡ytinai asmeniÅ¡kai perėmė įmonės dokumentus (2019 – 2020 m.) ir universaliÄ jÄ USB jungtį su duomenų baze. Tačiau vien iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vados, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas turi visus įmonės dokumentus ir popierine, ir elektronine forma, tačiau piktybiÅ¡kai Å¡ių duomenų neperduoda administratorei.

13. Kreditorė pažymėjo, kad administratorė nurodydama, kad jai buvo perduotas ne visas įmonės turtas, neteisingai apie turimas transporto priemones sprendžia iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų, nes registracijos pagrindu registre nurodytam valdytojui jokios daiktinės teisės neatsiranda. Apie BUAB „V.“ turimas transporto priemones spręstina iÅ¡ buhalterinės apskaitos dokumentų. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad UAB „V.“ turi minėtÄ transporto priemonę, administratorė nepateikė. Mano, kad tokių dokumentų apskritai nėra, kadangi, remiantis buvusio įmonės vienintelio akcininko ir vadovo pateikta informacija, Mercedes Benz maždaug prieÅ¡ metus yra parduotas.

14. Pasisakydama dėl sandorių su įmonės vadovu nurodė, kad administratorė nepateikė jokių įrodymų, jog atlikti pavedimai buvo atlikti pagal paskolos sutartis, kadangi Å¡ie pavedimai gali bÅ«ti tiek paskolos suteikimas, tiek kitokios rūšies operacijos: atlyginimas, dividendai, paskolos grÄ Å¾inimas ir pan. Be to, lėšų skolinimas įmonės vadovui nėra draudžiamas. Nurodė, kad administratorė nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, patvirtinančių, jog galimi paskolos santykiai laikytini nuostolingais ar ekonomiÅ¡kai nenaudingais sandoriais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 15. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino likviduojamos dėl bankroto BUAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu ir konstatavo, kad buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ vadovas U. T. yra atsakingas dėl įmonės tyčinio bankroto.

16. Teismas įvertinęs bankroto administratorės praÅ¡yme nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus nurodė, kad byloje nustatyta, jog buvęs įmonės vadovas, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebendradarbiavo su administratore, neteikė paaiÅ¡kinimų, neperdavė dalies dokumentų; nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje bei, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju.

Be to, bendrovė suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius (UAB „V.“, nepaisant turimų finansinių įsipareigojimų, sudarė paskolos sutartį su UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, įkeisdama turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir gautÄ paskolÄ , panaudojo ne įmonės interesais). Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad egzistuoja administratorės nurodyti JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai bei vertina, kad UAB „V.“ nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo jos valdymo.

17. Atsižvelgęs į tai, kad įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre iki bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo buvo U. T., teismas konstatavo, kad bÅ«tent jis atsakingas už tyčinį UAB „V.“ bankrotÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Suinteresuotas asmuo U. T. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė prijungti prie bylos papildomai teikiamÄ dokumentÄ â€“ susiraÅ¡inėjimÄ su bankroto administratore.

19. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nebendravo su bankroto administratore ir neperdavė jai visų įmonės dokumentų ir turto. Kartu su skundu teikiami įrodymai (susiraÅ¡inėjimas su administratore), bei faktas, kad suinteresuotas asmuo su likviduojama dėl bankroto UAB „V.“ yra sudaręs turto nuomos sutartis neabejotinai įrodo bendravimÄ bei bendradarbiavimÄ su bankroto administratore. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad įmonės turtas – automobilis yra ne paslėptas, bet parduotas, todėl teismas neturėjo pagrindo įmonės bankroto pripažinti tyčiniu JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. 19.2. Tyčinio įmonės privedimo prie bankroto neįrodo ir sudaryti paskolos sandoriai, kadangi sandorių sudarymo metu įmonės veikla buvo pelninga, turimo turto pakako įsipareigojimams įvykdyti.

20. Likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Suinteresuoto asmens argumentai ir įrodymai apie jo bendravimÄ su nemokumo administratore niekuo nesusiję su byloje sprendžiamu klausimu ir neįrodo, kad teismo iÅ¡vados, kuriomis konstatuota, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė esminių bankroto procedÅ«roms atlikti įmonės buhalterinių dokumentų, yra nepagrįstos ir neteisėtos. 21.2. Suinteresuoto asmens pateikti duomenys apie automobilio importÄ Ä¯ Å veicarijos KonfederacijÄ , neįrodo jo pardavimo fakto bei to, kad pardavus turtÄ lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. 21.3.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė skolindavosi lėšas ir nevykdydavo paskolos sutarčių sÄ lygų nors tuo pat metu lėšas skolindavo buvusiam vadovui. Tokios aplinkybės teismui neabejotinai leido spręsti apie tai, kad įmonė sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius ir buvo privesta prie bankroto tyčia. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto UAB „V.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o vadovas U. T. atsakingu už įmonės tyčinį bankrotÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų. Dėl naujo įrodymo priėmimo 24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

25. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

26. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – elektroninio susiraÅ¡inėjimo su BUAB „V.“ nemokumo administratorės atstovu kopijas. Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti papildomai pateiktÄ Ä¯rodymÄ pažymi, kad byloje vertinamas klausimas yra susijęs su aplinkybėmis, lėmusiomis UAB „V.“ bankrotÄ , bei galimÄ buvusio įmonės vadovo prisidėjimÄ prie įmonės nemokumo. Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismas konstatuodamas BUAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu nurodė, kad vadovas nebendradarbiavo su paskirtuoju nemokumo administratoriumi ta apimtimi, kad nebuvo perduoti su įmonės veikla susiję dokumentai.

Papildomai teikiami dokumentai rodo tik bendro pobÅ«džio buvusio BUAB „V.“ vadovo ir jo atstovo bendravimÄ su administratoriaus atstovu, kuris nesusijęs su byloje sprendžiamais klausimais, todėl papildomus įrodymus atsisakoma priimti, kaip nesusijusius su bylos medžiaga. Dėl tyčinio bankroto požymių 27. JANÄ® 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

29. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtÄ atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juridinio asmens skolininko turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitÄ juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklÄ ir (ar) turtÄ perdavusiame juridiniame asmenyje.

30. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant JANÄ® 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad tyčiniu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sÄ lygai.

Vien JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

31. Nagrinėjamu atveju BUAB „V.“ nemokumo administratorė praÅ¡ymÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu iÅ¡ esmės grindė dviem JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais – nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu, bei apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai). Dėl JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio 32. JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip vienÄ iÅ¡ tyčinio bankroto požymių įvardina atvejus kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®), galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindÄ , todėl Å¡iuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymÄ .

33. Nemokumo administratorė, argumentuodama JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ , nurodė, kad UAB „V.“ vadovas U. T. bankroto administratorei perdavė tik dalį dokumentų ir įmonės turto (vienÄ transporto priemonę ir nekilnojamÄ jį turtÄ ), tačiau perduotų dokumentų nepakanka siekiant nustatyti įmonės turimo turto kiekį, reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis.

34. Pirmosios instancijos teismas vertinęs į bylÄ pateiktus bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorės paaiÅ¡kinimus bei Å¡iems paaiÅ¡kinimams pagrįsti pateiktus duomenis konstatavo, kad egzistuoja pagrindas pripažinti BUAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

35. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas yra viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

36. AiÅ¡kinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kaip tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantį požymį, įtvirtintÄ anksčiau galiojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

37. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimÄ (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, kad Å¡ie veiksmai ir (ar) neveikimas sÄ lygojo įmonės nemokumÄ ir buvo sÄ moningi, kadangi JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali bÅ«ti taikomi tik neatsiejamai nuo JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sÄ lygų.

38. Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifikÄ , kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotÄ , kaltės. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitÄ , gali bÅ«ti panaudotas įmonės veikloje ar iÅ¡saugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumÄ , taip pat ir galimos žalos įmonei padarymÄ , jei turtas neiÅ¡saugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.

Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitÄ ir tokiu savo neveikimu sukÅ«rė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimÄ Ä¯monėje nėra, neturėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir Å¡i neturėtų bÅ«ti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

39. Kasacinis teismas papildomai yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

40. Apibendrinant cituotÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus matyti, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trÅ«kumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis.

41. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neginčija dalies BUAB „V.“ dokumentų perdavimo. Teismui pateikti 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad nemokumo administratorei buvo perduoti ne tik įmonės vidiniai dokumentai (įmonės steigimo aktas, įstatai, akcininko sprendimai), bet ir pirminiai buhalteriniai dokumentai (informacija apie įmonės pirkimus, pardavimus, kasos operacijas ir kiti). Tačiau nemokumo administratorės teigimu, šių duomenų nepakanka įmonės turto sudėčiai nustatyti, jo likvidumui įvertinti.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi įpareigojo BUAB „V.“ vadovÄ per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimÄ dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei įmonės valdomÄ turtÄ , visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Dėl nurodytų įpareigojimų nevykdymo teismas skyrė U. T. 500 Eur baudÄ , tačiau nei po baudos skyrimo, nei po administratorės raginimų pagrįsti, koks turtas sudaro įmonės turtÄ , nurodyti įmonės debitorius bei kreditorius bei jų įsiskolinimų bei reikalavimų sÄ raÅ¡us, BUAB „V.“ vadovas reikalavimų neįvykdė.

43. Pažymėtina, kad apeliantas įrodinėjo, kad perduoti administratorės praÅ¡omų dokumentų jis neturi galimybių, nes UAB „V.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , buhalterines paslaugas įmonei teikusi bendrovė nutraukė aptarnavimo sutartį (2020 m. liepos 9 d. UAB „Finansų analizė“ praneÅ¡imas), tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad nutraukusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį įmonė UAB „Finansų analizė“ perdavė UAB „V.“ vadovui 2019-2020 metų buhalterinius duomenis ir universaliÄ jÄ USB jungtį su duomenų baze.

Teismas sprendžia, kad nors nemokumo administratorės teismui kartu su praÅ¡ymu pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu pateikti priedai leidžia manyti, kad administratorei 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmimo – perdavimo aktais buvo perduoti ir UAB „Finansų analizė“ UAB „V.“ vadovui perduoti dokumentai (2020 m. rugsėjo 15 d. tarp buvusio UAB „V.“ vadovo ir nemokumo administratoriaus pasiraÅ¡ytas priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad administratoriui yra perduotas segtuvas apie įmonės pirkimÄ â€“ pardavimÄ 2019 metais, segtuvas apie bankÄ , darbo užmokestį kelionės lapus bei segtuvas apie įmonės pardavimus bei banko ir kitus duomenis laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-31, t. y. dokumentai, kuriuos UAB „Finansų analizė“ 2020 m. liepos 31 d. aktu perdavė UAB „V.“ vadovui), tačiau Å¡ie duomenys apie įmonės vykdytÄ veiklÄ ir jos buhalterinę apskaitÄ nėra pakankami siekiant įvertinti aplinkybes, sukėlusias bankrotÄ bei nustatyti įmonės turtÄ .

44. Teismas pažymi, kad nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ , tačiau jei yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, tai sudaro pagrindÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.

45. Å iuo atveju iÅ¡ bankroto byloje esančio įmonės balanso už 2019 metus, nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta, kad UAB „V.“ turto vertė sudaro 5 818 430 Eur, iÅ¡ kurio 3 029 706 Eur sudarė ilgalaikis turtas (529 162 Eur materialus turtas ir 2 500 544 Eur finansinis turtas), 2 763 995 Eur trumpalaikis turtas (418 224 Eur atsargos ir 2 345 042 Eur per vienerius metus gautinos sumos bei 729 Eur pinigai). Byloje neginčijama, kad UAB „V.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monės vadovas perdavė nemokumo administratorei nekilnojamÄ jį turtÄ ir automobilį, t. y. dalį ilgalaikio materialaus turto, tačiau likusi didžioji dalis turto, kurio vertė virÅ¡ija 5 000 000 Eur, administratorei nėra perduota, duomenys, pagrindžiantys jo sudėtį ir buvimÄ , nepateikti.

Remiantis iÅ¡dėstytu akivaizdu, kad nemokumo administratorei neturint duomenų apie įmonės finansinio turto sudėtį, per vienerius metus gautinas skolas (debitorius ir jų įsipareigojimus) ne tik trukdoma efektyviai bankroto proceso eigai, bet ir pažeidžiami įmonės kreditorių interesai, kadangi apribojamos jų galimybės atgauti skolas iÅ¡ bankrutavusios įmonės, realizavus jos turtÄ ar atgavus debitorines skolas.

46. Pirmosios instancijos vertinimu, apie tyčinį UAB „V.“ bankrotÄ liudija ir tai, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorei nebuvo perduota transporto priemonė – Mercedes Benz. Bylos nagrinėjimo metu U. T. pateikė įrodymus apie Å veicarijos Konfederacijos praneÅ¡imÄ dėl pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo. Å iuo įrodymu buvęs įmonės vadovas grindė paaiÅ¡kinimus, kad aptariama transporto priemonė yra parduota ir iÅ¡gabenta į Å veicarijos KonfederacijÄ , todėl UAB „V.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Å¡i transporto priemonė ir nebuvo perduota bankroto administratorei.

Aplinkybę, kad transporto priemonė – Mercedes Benz nėra registruota BUAB „V.“ vardu patvirtina ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tik Å¡ios aplinkybės (kuriomis įrodinėjamas transporto priemonės pardavimas) nėra esminės teismui sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Å iuo atveju svarbu nustatyti, ar aptariamas turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ , o lėšos, gautos už parduotÄ turtÄ , sumokėtos įmonei.

Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Å iuo atveju BUAB „V.“ vadovas nepateikė įmonės turto (transporto priemonės) pardavimÄ patvirtinančių dokumentų bei įrodymų, kad už jo pardavimÄ lėšos buvo pervestos (apskaitytos) įmonėje. IÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju BUAB „V.“ vadovo veiksmai (buhalterinių duomenų nemokumo administratorei neperdavimas, įmonės turto sudėties nenurodymas ir neperdavimas) liudija egzistuojant tyčinio bankroto požymį, nurodytÄ JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

47. Teismas, įvertinęs neperduotų dokumentų visumÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas bankroto administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų Å«kinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus.

Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Dėl to bendrovės vadovas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo.

Kaip pirmiau nurodyta, buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas patvirtina netinkamÄ , aplaidų buhalterijos tvarkymÄ , be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rÅ«pestingo elgesio reikalavimų. Bankroto administratorei įrodžius netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos faktÄ , įmonės vadovas galėjo įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ ; jis taip pat galėjo įrodinėti kitas įmonės nemokumo priežastis, nesusijusias su tyčiniu bankrotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248-2016, 23 punktas).

Kadangi U. T. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų konstatuotas aplinkybes bei leistų įvertinti įmonės turtÄ , teismas remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymo 48.

Pažymėtina, kad JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik pavyzdinis tyčinio bankroto požymių sÄ raÅ¡as, kuris nėra iÅ¡samus. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant JANÄ® 70 straipsnio turinį teigtina, kad bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu nustačius vienÄ ar kelis Å¡io straipsnio antroje dalyje įtvirtintus požymius, taip pat ir esant kitokiems, straipsnyje nenurodytiems požymiams, jei kartu nustatoma ir tyčinio blogo valdymo, sukėlusio nemokumÄ , sÄ lyga (JANÄ® 70 straipsnio 1 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje nutartyje buvo nustatyta, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu nustačius vienÄ iÅ¡ JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių –juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Dėl antrojo nemokumo administratorės įrodinėjimo tyčinio bankroto požymio – nuostolingų sandorių sudarymo, pažymėtina, kad Å¡is požymis kaip alternatyvus ir savarankiÅ¡kas tyčinio bankroto pagrindas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatytas, tačiau gali bÅ«ti taikomas kumuliatyviai – kartu su pirmuoju jau nustatytu tyčinio bankroto pagrindu, ne kaip alternatyvi tyčinio bankroto priežastis, o tik kaip prisidėjęs prie nemokumo veiksnys.

50. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

51. Nuostolingais ar ekonomiÅ¡kai nenaudingais galėtų bÅ«ti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikÅ¡tų nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretÅ«s sandoriai lėmė įmonės nemokumÄ .

52. Aptariamu atveju nemokumo administratorė JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ grindė aplinkybėmis, jog patikrinus įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us buvo nustatyta, kad įmonė skolinosi lėšas iÅ¡ kitų asmenų ir jas pervesdavo įmonės vadovui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė pervesdavo lėšas vadovui nurodydama, kad tai paskolos sutartis, paskolos grÄ Å¾inimas. Teismas vertindamas, ar aptartos aplinkybės liudija tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama įmonei sukelti nemokumÄ , visų pirma pažymi, kad tik lėšų pervedimas įmonės vadovui ir akcininkui nėra savaime nuostolingas ar bendrovės kreditorių interesus pažeidžiantis veiksmas, kadangi aptariami mokėjimai galėjo bÅ«ti atliekami ir teisėtai sudarytų sandorių ar įmonės įsipareigojimų vadovui (su darbo santykiais susiję mokėjimai, dividendai) pagrindu.

Antra, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratorės pateikta lentelė, kurioje nurodyti UAB „V.“ mokėjimai vadovui U. T. patvirtina, kad jie buvo atliekami nuo 2014 metų, nors įmonė nemoki pripažinta tik 2020 metais, remiantis 2019 metų įmonės finansiniais rodikliais, todėl akivaizdu, kad iki įmonės nemokumo momento nustatymo įmonės vadovui atlikti mokėjimai negali bÅ«ti siejami su įmonės nemokumu. Trečia, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, BUAB „V.“ nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teisme yra inicijavusi civilinę bylÄ dėl 388 820 Eur skolos iÅ¡ U.

T. priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1894-852/2021), kas įrodo, kad administratorė turi galimybę kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais įvertinti įmonės atliktų mokėjimų vadovui pagrįstumÄ ir ja naudojasi. Teismas taip pat paaiÅ¡kina, kad vien faktas, kad bendrovė bankrutavo ir bankroto administratorė, jos tvirtinimu, neturi visų dokumentų, kad galėtų patikrinti visus bendrovės sandorius, nėra pakankamas konstatuoti, kad tam tikri bankroto administratorės nenustatyti / neįvertinti sandoriai bendrovei buvo ne tik ekonomiÅ¡kai nenaudingi, bet ir nulėmę jos nemokumÄ ar iÅ¡ esmės pabloginę jau nemokios bendrovės padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-371-381/2021).

53. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorė nenurodė jokių konkrečių BUAB „V.“ sandorių, kurie, jos nuomone, yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi, nuostolingi, pažeidžiantys bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus ir privedė įmonę prie bankroto, teismas mano, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti BUAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu savarankiÅ¡ku JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu vien dėl paskolos sandorių sudarymo.

54. Tačiau aptariamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad nors nemokumo administratorės nurodyti mokėjimai savaime nesudaro pagrindo įžvelgti savarankiÅ¡ko tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, egzistavimo, tačiau aplinkybė, kad 2019 m. spalio 9 d. paskolos sutarties, kuria UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ iki 2021 m. balandžio 8 d. suteikė UAB „V.“ 580 000 Eur paskolÄ ir jos įvykdymo užtikrinimui įmonė įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), vertintina kaip papildomas faktas, liudijantis apie tai, kad juridinio asmens nemokumas padidėjo ir dėl juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurie buvo sudaryti tyčia - žinant apie prastÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę (paskolos sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas įmonės turtas, buvo sudaryta tuo metu kai įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, nes teismas 2020 m. birželio 23 d.

įmonę pripažino nemokia, remiantis 2019 metų įmonės veiklos finansiniais rodikliais). Dėl procesinės bylos baigties 55. Apibendrindamas aptartus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nutartyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti UAB „V.“ bankrotÄ tyčiniu JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl BUAB „V.“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu laikytinomis nepagrįstomis.

Nors apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pripažino nepagrįstomis, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinti ar keisti, kadangi bendrovės bankrotÄ pripažinus tyčiniu bent vienu iÅ¡ JANÄ® nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria BUAB „V.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 56. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

57. BUAB „V.“ bankroto administratorė prašė priteisti iÅ¡ apelianto U. T. jos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 847 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidų dydį, bei į tai, kad iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžio nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, likviduojamai dėl bankroto UAB „V.“ iÅ¡ U.

T. priteistinos 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti likviduojamai dėl bankroto UAB „V.“, juridinio asmens kodas 302558640, iÅ¡ U. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėja Agnė Tikniūtė