29d77fbf-8fc5-4add-abfa-d5cc733c4686 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2426-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), priteisti 265 000 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 1–4, 12). Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. VPN direktorius po įstaigÄ vedžiojo svečių delegacijÄ . PareiÅ¡kėjas tuo metu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis atvykusiai delegacijai buvo demonstruojamas, buvo įvardinta jo buvusi padėtis – karininkas, kas pažeidė jo privatumÄ bei orumÄ . PaaiÅ¡kina, jog VPN direktoriui adresuoti skundai yra neregistruojami, jie tiesiog sunaikinami; pataisos įstaigoje nevykdomos individualiame reabilitacijos plane numatytos priemonės; jo atžvilgiu neteisėtai netaikoma lygtinio paleidimo galimybė; pareiÅ¡kėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes jam nėra leidžiama pasirinkti gyventi ten kur jis nori, kai tuo tarpu kitiems asmenims tokia galimybė suteikiama.

Pabrėžia, jog dėl visų Å¡ių aplinkybių, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti pinigais. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b. l. 17–23). Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 115 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PÄ®VTT), 170 punkte nustatyta, kad asmenims lankytis pataisos įstaigoje gali leisti pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o PÄ®VTT 172 punkte nustatyta, jog asmenis, besilankančius pataisos įstaigoje, lydi ir jų saugumÄ užtikrina Å¡ios įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas. Taigi pataisos įstaigose galima lankytis asmenims, gavusiems pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ .

Ä®staigoje besilankančius asmenis (asmenų grupes) lydi ir užtikrina saugumÄ pataisos namų direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kur įrengtos kamerų tipo patalpos (kur tuo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) lankėsi asmenų delegacija, kuriÄ lydėjo Vilniaus PN direktorius. Vilniaus PN direktorius atsitiktiniu bÅ«du pasirinkęs kamerų tipo patalpÄ , kurioje tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo, kaip asmens, nepristatė, o naudojo bendro pobÅ«džio informacijÄ , neatskleisdamas pareiÅ¡kėjo asmenybės ar kitų reikÅ¡mingų pareiÅ¡kėjo asmens duomenų.

Vilniaus PN nuomone, Vilniaus PN direktorius jokiu aspektu nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN dažnai lankosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento deleguoti asmenys, įvairias įstaigas, organizacijas atstovaujančių asmenų delegacijos, kurias pataisos įstaigoje lydi pataisos įstaigos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, kiti įgalioti pareigÅ«nai. Svečių delegacijoms dažniausiai aprodomos Vilniaus PN nuteistiesiems įrengtų gyvenamųjų korpusų gyvenamųjų patalpų nuteistųjų laikymo sÄ lygos.

Å iuo konkrečiu atveju visiÅ¡kai atsitiktinai buvo pasirinkta aprodyti kamerų tipo patalpÄ , kurioje tuo metu laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo teisė į asmens privatumÄ nebuvo pažeista. Tiek Vilniaus PN direktorius, tiek kiti asmenys elgėsi taktiÅ¡kai ir pagarbiai, jokie pareiÅ¡kėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog pareiÅ¡kėjo skundai ir praÅ¡ymai nėra registruojami nurodo, kad Vilniaus PN nuteistųjų pateikiamus praÅ¡ymus (skundus) registruoja Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai, už kiekvienÄ nuteistųjų bÅ«rį atsakingi bÅ«rių virÅ¡ininkai.

Visi nuteistųjų skundai registruojami Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnaluose. Kaip ir kitų nuteistųjų, taip ir pareiškėjo visi skundai registruojami minėtame registre. Pareiškėjas teikia daug skundų, adresuotų tiek Vilniaus PN direktoriui, tiek kitoms įstaigoms ir organizacijoms, tarp jų ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Paaiškina, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas. Sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ , pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis. PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Vilniaus PN laiko dalį laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis (bei kamerų tipo patalpose), todėl pataisos priemonių (nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) vykdymas yra apsunkintas.

PareiÅ¡kėjÄ perkėlus į drausmės grupę jam natÅ«raliai taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiÅ«ra ir apsauga, todėl ir socialinės reabilitacijos priemonės jam taikomos ne taip intensyviai kaip paprastosios ir lengvosios grupės nuteistiesiems. Nurodo, kad nuteistųjų perkėlimas iÅ¡ bÅ«rio į bÅ«rį (iÅ¡ gyvenamosios patalpos į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai (Vilniaus PN Drausmės komisija).

BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas vyktų pagal jų pasirinkimÄ , tai prieÅ¡tarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Å iuo atveju priskirti nuteistuosius į konkrečius bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, atsižvelgiant į nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tariamos diskriminacijos kitų nuteistųjų atžvilgiu laikytini nepagrįstais.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Dėl argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymu pažymi, kad pareiÅ¡kėjui lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti taikomas ir kad apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas. Apibendrindami nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti patenkintas. Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ 2019 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. I-2715-1047/2019 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo teisėtumÄ , 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Nr. TA-99-822/2021 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė nesurinkęs bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų, kas galimai lėmė neteisingÄ sprendimo priėmimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus PN pateikti argumentus, įrodymus, kuriais grindžia savo argumentų teisėtumÄ , atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje Nr. TA-99-822/2021 (32 punktas) iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ .

Vilniaus PN teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartyje suformuluotÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯vykdė pateikdami 2021 m. kovo 24 d. raÅ¡tÄ â€žDėl įrodymų pateikimo“. Neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

BVK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 170 punkte nustatyta, kad asmenims lankytis pataisos įstaigoje gali leisti pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas. Tų pačių taisyklių 172 punktas nustato, kad asmenis, besilankančius pataisos įstaigoje, lydi ir jų saugumÄ užtikrina Å¡ios įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas.

Vilniaus PN nurodė, kad įstaigoje dažnai lankosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento deleguoti asmenys, įvairias įstaigas, organizacijas atstovaujančių asmenų delegacijos, kurias lydi pataisos įstaigos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, kiti įgalioti pareigÅ«nai. Svečių delegacijoms dažniausiai aprodomos Vilniaus PN nuteistiesiems įrengtų gyvenamųjų korpusų gyvenamųjų patalpų nuteistųjų laikymo sÄ lygos. Nurodė, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, delegacijos atvykimo metu aprodoma kamera, kurioje tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo pasirinkta atsitiktinai.

Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad delegacijos apsilankymo metu pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas. VPN direktorius ir kiti asmenys elgėsi taktiÅ¡kai ir pagarbiai, o pareiÅ¡kėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybės Vilniaus PN patvirtino ir 2021 m. kovo 24 d. raÅ¡te, nurodydami, kad skunde minimas 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus PN svečių delegacijos apsilankymas Vilniaus PN nebuvo protokoluojamas, taip pat nebuvo sudarytas delegacijos dalyvių sÄ raÅ¡as, todėl duomenų apie delegacijos sudėtį, apie kÄ buvo diskutuojama apsilankymo metu, negali pateikti.

Tačiau pažymėjo, kad delegacijos lankymosi metu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , asmens duomenų apsaugÄ , nebuvo pažeista, nes Vilniaus PN neatskleidė jokių reikÅ¡mingų pareiÅ¡kėjo asmens duomenų. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepimÄ nurodo, kad delegacijos apsilankymo metu delegacijÄ lydėjęs Vilniaus PN direktorius pagarsino faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas yra buvęs pareigÅ«nas. PareiÅ¡kėjo teigimu, prie įėjimo į kamerÄ buvo pakabinta lentelė su pareiÅ¡kėjo vardu, pavarde, duomenimis apie skirtÄ nuobaudÄ , nuobaudos trukmę, todėl tretieji asmenys galėjo lengvai identifikuoti pareiÅ¡kėjo tapatybę.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tai akivaizdus asmens duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1 dalis). Å is įstatymas, be kita ko, nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 (BDAR) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardÄ ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vienÄ ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultÅ«rinės ar socialinės tapatybės požymius.

Europos SÄ jungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugÄ . Asmens duomenys turi bÅ«ti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais (Chartijos 8 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ aptartų teisės nuostatų darytina iÅ¡vada, kad asmens duomenys tai pirmiausia informacija, kuri yra susijusi su konkrečiu asmeniu ir kuri leidžia asmenį identifikuoti, t. y. atskleidžia faktus apie asmenybę, jo privatų gyvenimÄ ir pan.

Tuo tarpu asmens duomenų tvarkytojas nustatyta tvarka privalo tvarkyti duomenis tokia apimtimi, kiek tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti. Byloje nėra ginčo dėl svečių delegacijos, neteikiant reikÅ¡mės jos sudėčiai, lankymosi teisėtumo. Tokia galimybė reglamentuota Taisyklių 170, 172 punktuose. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjo asmens duomenis – vardÄ , pavardę, buvusias pareigas, duomenis apie jam skirtÄ nuobaudÄ ir kt., valdė teisėtai. PareiÅ¡kėjas ginÄÄ dėl jo asmens duomenų pavieÅ¡inimo kelia tuo aspektu, kad delegacijos nariams, jiems atvykus prie pareiÅ¡kėjo kameros, galimai tapo žinomos pareiÅ¡kėjo buvusios pareigos, o prie įėjimo į kamerÄ durų buvo pakabinta lentelė su pareiÅ¡kėjo vardu, pavarde, jam skirta nuobauda, nuobaudos trukme.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo asmens duomenų apsauga nebuvo užtikrinta prieÅ¡ trečiuosius asmenis, nesusijusius su teisėtu pareiÅ¡kėjo duomenų tvarkytoju (Vilniaus PN). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kuris apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Tačiau taip pat pažymėjo, jog teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Taigi, pirmoji sÄ lyga yra siejama su aiÅ¡kiu teisiniu reguliavimu, o kitos trys yra susiję bÅ«tent su interesų balanso ir proporcingumo klausimais. Vadinasi, asmens teisės gali bÅ«ti ribojamos tik įstatymu ir Å¡iÄ sÄ lygÄ reikėtų suprasti kaip reikalavimÄ , kad ribojimai bÅ«tų pagrįsti vieÅ¡omis, objektyviomis ir oficialiomis taisyklėmis, o ne subjektyviomis interpretacijomis. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo kvestionuoti Vilniaus PN nustatytos tvarkos, kad prie įėjimo į kameras durų bÅ«tų nurodyti toje kameroje kalinčių asmenų asmens ir kiti duomenys.

Tokia iÅ¡vada darytina sistemiÅ¡kai įvertinus Taisyklių 18.1 papunktyje įtvirtintÄ taisyklę, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių: matomoje vietoje neÅ¡ioti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) iÅ¡duotÄ kortelę (kortelė suimtiesiems neiÅ¡duodama) su nuotrauka, įraÅ¡ytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali bÅ«ti įraÅ¡omi ir kiti duomenys (grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta).

Taigi, asmens, kalinčio pataisos namuose, asmens duomenų apie save vieÅ¡as pateikimas yra privalomas ir pačiam kalinčiam asmeniui, todėl pareiÅ¡kėjo asmens duomenų, prie kameros durų esančioje kortelėje, nuasmeninimas iÅ¡ esmės bÅ«tų betikslis. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo asmens duomenys, pateikti svečių delegacijai galimai matomoje vietoje, buvo skelbiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarime aptarta pirmoji sÄ lyga). Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad svečių delegacijai buvo atskleistos pareiÅ¡kėjo buvusios pareigos (karininkas), pažymėtina, kad Å¡io fakto pavieÅ¡inimas pirmiausiai vertintinas tuo aspektu, ar buvusių pareigų nurodymas leido atvykusiems tretiesiems asmenims aiÅ¡kiai identifikuoti pareiÅ¡kėjo tapatybę.

Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pareigÅ«nas, galimai nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas buvęs karininkas, apie šį faktÄ bÅ«tų pateikęs daugiau detalesnių duomenų, t. y. nebuvo nurodyta, kokioje įstaigoje pareiÅ¡kėjas dirbo, koks pareiÅ¡kėjo, kaip karininko, laipsnis ir pan. Todėl nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad vien tik abstraktus pareigų nurodymas vienareikÅ¡miÅ¡kai leido aiÅ¡kiai identifikuoti pareiÅ¡kėjo tapatybę, net ir tuo atveju, jei prie kameros durų buvo nurodyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenys.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡nagrinėjus surinktÄ bylos medžiagÄ nenustatyta, kad Vilniaus PN bÅ«tų tyčia siekęs atskleisti, ar panaudoti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis siekdamas jam pakenkti. PareiÅ¡kėjo buvusių pareigų pavieÅ¡inimas galimai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti neigiamus jausmus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokios aplinkybės nurodymas buvo trumpalaikis ir tik delegacijos nariams (ribotam asmenų skaičiui), objektyviai nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo teikiami praÅ¡ymai ir skundai nėra registruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus PN dėl Å¡io argumento nurodė, kad nuteistųjų teikiami praÅ¡ymai/skundai registruojami Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnaluose. Minėtus skundus/praÅ¡ymus registruoja Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistai, už kiek kiekvienÄ nuteistųjų bÅ«rį atsakingi bÅ«rių virÅ¡ininkai. Taisyklių 194 punkte nustatyta, kad nuteistieji raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui.

Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda nuteistajam pasiraÅ¡yti arba Å¡iuos nuteistųjų pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. PasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia iÅ¡siųsti, iÅ¡siunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vienÄ darbo dienÄ nuo jų įteikimo (gavimo) momento.

Nuteistųjų raÅ¡ytiniai pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Atsakovės atstovas, siekdamas įrodyti, jog pataisos įstaigoje laikomasi Taisyklių 194 punkte įtvirtintos tvarkos, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai, skundai yra registruojami, į bylÄ pateikė Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo kopija, patvirtinančiÄ , jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai (skundai) buvo registruojami minėtame žurnale (b. l. 70–76).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. A-52-858/2015 ir kt.). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. 2017 m. sausio 3 d. nutartis Nr. A-3358-624/2016), 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. A-442-1346/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama ir EŽTT jurisprudencija, kurioje taip pat pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (lot. tas, kas teigia, turi įrodyti), nes prieigÄ prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr.

EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03 ir kt.). IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumas skundžiamas. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu pagrįsdamas savo argumentus skunde itin abstrakčiai nurodė, kad, jo teigimu, ne visi jo skundai, praÅ¡ymai yra registruojami. Atsakovės atstovas paneigdamas Å¡iuos argumentus į bylÄ pateikė įrodymus Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo kopija, iÅ¡ kurio matyti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai (skundai) minėtame žurnale buvo registruojami.

Nagrinėjamu atveju esant prieÅ¡ingiems argumentams, atsižvelgtina į tai, jog pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jo skundai nebuvo registruojami, iÅ¡ esmės tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (koks konkrečiai skundas nebuvo užregistruotas; kokiomis aplinkybėmis nebuvo užregistruotas ir pan.). Tokių įrodymų į bylÄ nepateikus, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjo skundai, praÅ¡ymai buvo registruojami. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN nėra užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nevykdomas socialinės reabilitacijos planas.

BVK 136 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti Å¡iame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į įkalinimo įstaigÄ jam buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas.

Taip pat pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Vilniaus PN laiko dalį laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis (bei kamerų tipo patalpose), todėl pataisos priemonių vykdymas objektyviai yra apsunkintas. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu nurodė, jog nepaisant to, kad jis didžiÄ jÄ laisvės atėmimo bausmės dalį atliko drausmės grupėje, įstatymai visiems nuteistiesiems turi bÅ«ti taikomi vienodai ir jis negali bÅ«ti dėl to diskriminuojamas. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 61–69) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas, kad nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėju dėl jo diskriminacijos Å¡iuo aspektu. Kaip nurodė atsakovės atstovas, asmenį perkėlus į drausmės grupę, jam natÅ«raliai taikomi griežtesni ribojimai, sustiprinta priežiÅ«ra ir apsauga. Be to, asmuo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje. Asmens perkėlimas į griežtesnes sÄ lygas pirmiausia yra sÄ lygotas paties asmens veiksmų, todėl įvertinus tai, kad dalyvavimas socialinėse reabilitacijos programose yra paremtas savanoriÅ¡kumo principu ir tik pačio asmens iÅ¡reikÅ¡tu noru juose dalyvauti, todėl nėra pagrindo Vilniaus PN veiksmų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, vertinti kaip diskriminacinių.

PareiÅ¡kėjas skunde nors ir kritikuoja sudarytų socialinių programų tinkamumÄ , jų efektyvumÄ bei jam sudarytÄ Individualaus socialinės reabilitacijos planÄ , tačiau Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo (teisės aktų pažeidimo) aiÅ¡kiai ir konkrečiai neįvardino. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis yra diskriminuojamas, nes jam nėra suteikiama galimybė savo nuožiÅ«ra pasirinkti gyvenamosios vietos Vilniaus PN, nors kitiems nuteistiesiems tokia galimybė yra suteikiama. Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. IÅ¡ aptartos teisės nuostatos matyti, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai netaikoma lygtinio paleidimo procedÅ«ra. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylų rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ , kai pareiÅ¡kėjai, siekdami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami teismo įpareigoti pataisos įstaigÄ parengti kreipimosi į teismÄ dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatavo, kad tokie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais ir Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nustatytomis procedÅ«romis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d., 2011 m. birželio 8 d. ir 2007 m. gruodžio 17 d. nutartys).

Analogiškai bylų rūšinio teismingumo klausimai yra sprendžiami priimant skundus, susijusius su probacijos vykdymo teisiniais santykiais (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis). Taigi, pažymėtina, kad lygtinio paleidimo procedūra reglamentuota BVK. Lygtinio paleidimo procedūros metu priimti sprendimai ir veiksmai yra siejami su baudžiamuoju procesu, todėl šiame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Iš esmės analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-761-662/2017.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai, susiję su BPK 360, BVK 157 straipsniuose numatytomis procedūromis, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK 360 straipsnio 2 dalyje, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles. Pareiškėjo skundžiami veiksmai iš esmės yra susiję su nuosprendžio vykdymu, o tai yra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė