29d744e2-9a2d-4041-b8b7-2c03d2a07e69 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-613-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14784-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPsupply“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIPsupply“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 27 049,04 Eur skolos ir 6 procentų procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad pardavė atsakovei knygas ir nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. iÅ¡rašė deÅ¡imt sÄ skaitų faktÅ«rų, tačiau atsakovė neatsiskaitė, todėl susidarė 14 451,14 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį knygų už 1402,45 Eur sumÄ grÄ Å¾ino, skolos likutis pagal sÄ skaitas faktÅ«ras sudarė 13 048,69 Eur.

Be to, Å¡alys 2011 m. gruodžio 1 d. sudarė leidinio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ atsakovės leidinius, kuriuos įsipareigojo priimti, platinti ir už juos atsiskaityti. Remdamasis sutarties 5.8, 11.4, 11.5 punktais ieÅ¡kovė atliko neparduotų leidinių grÄ Å¾inimÄ pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas debetines sÄ skaitas faktÅ«ras, o atsakovė leidinius priėmė. Po leidinių grÄ Å¾inimo susidarė 14 000,35 Eur permoka, tačiau atsakovė Å¡ios sumos negrÄ Å¾ino.

Ieškovės teigimu, atsakovės skola sudaro iš viso 27 049,04 Eur.

2. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti dokumentai neįrodo reikalaujamų sumų pagrįstumo, nes jais nepatvirtinamas prekių priėmimo-perdavimo faktas, sÄ skaitos faktÅ«ros nepasiraÅ¡ytos. Atsakovės nuomone, neįrodžius, kad prekės tikrai perduotos ir priimtos, nėra pagrindo reikalauti sumų grÄ Å¾inimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 27 049,04 Eur skolos ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 27 049,04 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2401,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nustatė, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekes (knygas) pagal sÄ skaitas faktÅ«ras. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alys (abiejų įmonių buhalterės) pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė ieÅ¡kovei skolinga 13 048,69 Eur. Teismo vertinimu iÅ¡ 2018 m. kovo 29 d. el. susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės bendrovės vadovo A. L. ir atsakovės bendrovės vadovo P. V. matyti, kad atsakovės vadovas pripažino skolÄ , siÅ«lė skolÄ dengti knygomis.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alys 2011 m. gruodžio 1 d. sudarė leidinio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ atsakovės leidinius. Pagal sutarties 5.8, 11.4, 11.5 punktus ieÅ¡kovė turėjo teisę grÄ Å¾inti leidinius, o atsakovė leidinius priimti. Po leidinių grÄ Å¾inimo susidarė 14 000,35 Eur permoka. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alys (abiejų įmonių buhalterės) pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kuriuo atsakovė pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis atsakovės skola ieÅ¡kovei 14 000,35 Eur.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsniu, atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , jog sÄ skaitos faktÅ«ros nėra pasiraÅ¡ytos ir (todėl) nėra pagrindo jas apmokėti. Teismo vertinimu 2018 m. rugpjūčio 23 d. abiejų bendrovių buhalterių pasiraÅ¡yti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai patvirtina visÄ atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei.

7. Dėl 14 000,35 Eur reikalavimo pagal debetines sÄ skaitas faktÅ«ras teismas pažymėjo, kad jos yra pasiraÅ¡ytos atsakovės darbuotojų ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu atsakovės atstovai jau neneigė-neginčijo Å¡ios skolos dalies. Teismas sprendė, kad Å¡iÄ skolos dalį taip pat patvirtina jau nurodytas 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.

8. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, atmetęs atsakovės argumentus kaip neįrodytus, sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 27 049,04 Eur skolÄ .

9. Remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų procesines palūkanas.

10. IeÅ¡kinį tenkinęs visiÅ¡kai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 647 Eur žyminio mokesčio ir 1754,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2401,50 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 11.1. prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pateikta ieÅ¡kovės vadovo A. L. ir apeliantės vadovo P. V. susiraÅ¡inėjimo kopija nepatvirtina to, kad ieÅ¡kovė pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras pristatė visas jose nurodytas prekes, o apeliantė jas visas gavo. SusiraÅ¡inėjime apeliantės vadovas P. V. mini skolos egzistavimo faktÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad P. V. pripažino, kad apeliantės įsiskolinimas ieÅ¡kovei yra susidaręs iÅ¡imtinai pagal ieÅ¡kovės 2017 m. vasario 2 d.

– 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpiu pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras; 11.2. ieÅ¡kovę ir apeliantę sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo ir verslo santykiai, kurie pasižymi ne tik knygų pirkimu, bet ir verslo partneryste kitose srityse. Didžioji dalis susiraÅ¡inėjime minimo įsiskolinimo susidarė ne dėl sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų prekių pardavimo apeliantei, o kitais pagrindais; 11.3. teismas netinkamai vertino ne tik ieÅ¡kovės pateikto susiraÅ¡inėjimo įrodomÄ jÄ galiÄ , bet ir ieÅ¡kovės bei apeliantės buhalterių sudarytÄ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ .

Teismas, laikydamas, kad pateiktas suderinimo aktas patvirtina, jog pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras apeliantė prekės gavo, o pagal debetinės sÄ skaitas faktÅ«ras – priėmė, padarė klaidÄ , kadangi visiÅ¡kai nevertino to (nors teismo posėdžio metu apeliantės direktorius prašė į tai atsižvelgti), jog buhalterė suderinimo aktÄ parengia pagal gautas sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau buhalterė netikrina, ar sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos prekės tikrai yra gautos. SÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti skaičiai yra perkeliami į suderinimo aktÄ nepriklausomai nuo to, ar prekės, pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, buvo gautos.

Nepagrįstose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos reikalaujamos sumos buvo perkeltos į suderinimo aktÄ , yra klaida, kuriÄ lėmė buhalterės darbo specifika; 11.4. teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pateiktÄ suderinimo aktÄ vertino kaip dokumentÄ , kuris įrodo ne tik sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų prekių perdavimo ir gavimo faktÄ , bet ir tai, jog ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino atsakovei prekių už 14 000,35 Eur, o apeliantė jas visas priėmė; 11.5. teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės ne tik bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos Å¡ioje byloje, bet ir tas, kurios buvo patirtos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019, kurioje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka.

Teismas, priteisdamas ieškovei kitoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės rengtas procesinis dokumentas (ieškinys) buvo civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019 teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu todėl, kad pati ieškovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik toje byloje, kurioje jos buvo patirtos, šioje situacijoje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės nerūpestingumo (neatvykimo į teismo posėdį).

Teismas neturėjo jokio pagrindo šioje byloje priteisti ieškovei tokias bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, kurios buvo patirtos kitoje byloje, kuri baigėsi dėl ieškovės nerūpestingumo.

2. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 12.1. iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė pripažįsta skolÄ ieÅ¡kovei; 12.2. iÅ¡ 2018 m. kovo 29 d. el. susiraÅ¡inėjimo medžiagos tarp ieÅ¡kovės bendrovės vadovo A. L. ir apeliantės bendrovės vadovo P. V. nustatyta, kad apeliantės bendrovės vadovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pripažįsta skolÄ ir jos neginčija minimoje el. susiraÅ¡inėjimo medžiagoje; 12.3. kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikÅ¡mės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog skolų suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tik pagal byloje esančius įrodymus nustačius, jog tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, nes buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti Å¡alims teisinių pasekmių. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pažymi neaiÅ¡kios skolos ar jos dalies nebuvimÄ tik deklaratyviais teiginiais, tačiau ji nėra nepateikusi į bylÄ jokių įrodymų ir (ar) duomenų, jog tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, nes buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu; 12.4. ieÅ¡kovė yra pateikusi į bylÄ apeliantės bendrovės direktoriaus P. V. ir ieÅ¡kovės bendrovės buhalterės I.

M. 2018 m. birželio 14 d. pasiraÅ¡yto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto kopijÄ reikalaujamoms sumoms 13 048,69 Eur ir 14 000,35 Eur (bendrai 27 049,04 Eur skolos sumai); 12.5. skolų suderinimo aktai reikalaujamai sumai Å¡alių buhalterių buvo pasiraÅ¡yti 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo Å¡ios datos iÅ¡ apeliantės pusės nebuvo gauta jokių pretenzijų ir (ar) raÅ¡tų dėl padarytos apeliantės buhalterės neva tai klaidos pasiraÅ¡ant minimus skolų suderinimo aktus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovui apeliantės bendrovės vadovo P. V. paklausus, kada pirmÄ kartÄ sužinojo apie Å¡iÄ buhalterės „klaidÄ â€œ tokiai nemažai reikalaujamai sumai, apeliantės bendrovės vadovas atsakė, kad nežino, neatsimena; 12.6. analizuojant teismui pateiktÄ 2017 m. el. susiraÅ¡inėjimo medžiagos kopijÄ , kurioje matyti ieÅ¡kovės apeliantei siųstos pretenzijos dėl įsipareigojimų nevykdymo, raginimai sumokėti skolÄ , ji adresuota ginčo Å¡alių bendrovių vadovams, abiejų Å¡alių vyr. buhalterėms.

Taip pat pačių vyr. buhalterių 2018 m. el. susiraÅ¡inėjimo medžiagoje matyti, kad Å¡alių buhalterės nuolat pasitikrindavo egzistuojančias skolas, o apeliantės vyr. buhalterė I. M. 2018 m. balandžio 11 d. el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovės buhalterei patvirtina, kad apeliantės (UAB „VIPsupply“) „likutis sutampa“; 12.7. pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į apeliantės nurodytÄ teisminę praktikÄ , kadangi Å¡ioje byloje PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo vertintos iÅ¡vardintų reikÅ¡mingų įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų kontekste, apeliantės minima teisminė praktika neturi reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje; 12.8. 2401,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos pagal ieÅ¡kovės atstovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pirmosios instancijos teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriame yra nurodytas iÅ¡laidų, įskaitant ir iÅ¡laidas 484,00 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ (toliau - ginčijamos teisinės iÅ¡laidos), apskaičiavimas ir pagrindimas.

Ginčijamos teisinės išlaidos buvo patirtos ir rengiant ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019. Ieškinio turinys civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2- 9683-235/2019 bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, o ieškinys net nebuvo pradėtas nagrinėti, dėl to sprendimo išvada dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 3.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalykÄ dėl 27 049,04 Eur sumos priteisimo įrodinėjo dviem atskirais faktiniais pagrindais. VienÄ reikalavimo dalį sudarė 13 048,69 Eur suma pagal sÄ skaitas faktÅ«ras: 2017 m. vasario 2 d. Nr. MDPV2837551 už 2672,73 Eur, 2017 m. vasario 9 d. Nr. MDPV2841159 už 1546,35 Eur, 2017 m. vasario 9 d. Nr. MDPV2841160 už 153,80 Eur, 2017 m. vasario 14 d. Nr. MDPV2842714 už 491,86 Eur, 2017 m. vasario 15 d. Nr. MDPV2843633 už 12,38 Eur, 2017 m. kovo 2 d.

Nr. MDPV2850335 už 2993,31 Eur sumÄ , 2017 m. kovo 2 d. Nr. MDPV2850336 už 220,33 Eur, 2017 m. kovo 9 d. Nr. MDPV2853952 už 3172,96 Eur, 2017 m. kovo 16 d. Nr. MDPV2857701 už 920,06 Eur, 2017 m. kovo 23 d. Nr. MDPV2860175 už 2267,36 Eur (tomas I, b.l. 60-81). Å ios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos už perduotas knygas, kurių dalį apeliantė grÄ Å¾ino.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė grÄ Å¾ino knygų už 1 402,41 Eur sumÄ , todėl jos skola pagal nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ viso yra 13 048,69 Eur. Å iÄ aplinkybę teismas nustatė:

1) iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 23d. Å¡alių (abiejų įmonių Å¡alių) pasiraÅ¡yto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuriame nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė ieÅ¡kovei skolinga 13 048,69 Eur (tomas I, b.l. 100), 2) iÅ¡ 2018 m. kovo 29 d. el. susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės bendrovės vadovo A. L. ir atsakovės bendrovės vadovo P. V., nes laiÅ¡kų turinys patvirtino, kad atsakovės vadovas pripažino skolÄ , siÅ«lė skolÄ dengti knygomis (tomas I, b.l. 79-80).

5. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, jog sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos reikalaujamos sumos buvo perkeltos į Suderinimo aktÄ , yra klaida, kuriÄ lėmė buhalterės darbo specifika. Buhalterė netikrina, ar sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos prekės tikrai yra gautos. Taigi apeliantė tvirtina, kad ieÅ¡kovė neperdavė knygų, todėl nėra įrodyta skolos fakto aplinkybė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

6. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad skolos faktÄ patvirtina apeliantės bendrovės direktoriaus P. V. ir ieÅ¡kovės bendrovės buhalterės I. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (tomas I, b.l. 119,120), kuriame nurodyta, kad po leidinių grÄ Å¾inimo susidarė 14 000,35 Eur permoka, t. y. ieÅ¡kovė perdavė knygas, tačiau atsakovė nei grÄ Å¾ino knygų už 13 048,69 Eur sumÄ , nei už jas sumokėjo. Taip pat ieÅ¡kovės vyr. buhalterė ir apeliantės vyr. buhalterė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė dar vienÄ analogiÅ¡kÄ Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ (tomas I, b.l 13,14), kuriuo dar kartÄ Å¡alys pasitvirtino apeliantės skolÄ ieÅ¡kovei reikalaujamoms sumoms 13 048,69 Eur ir 14 000,35 Eur (bendrai 27 049,04 Eur skolos sumai).

7. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikalauti priteisti skolÄ už knygas. Byloje nėra pateikti įrodymai iÅ¡ atsakovės buhalterinės apskaitos, kad nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. turtas (knygos) nebuvo apskaitytas jos balanse (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pripažįsta skolos faktÄ . Jos argumentas, kad tai, jog UAB „VIPsupply“ vadovas P. V. mini skolos egzistavimo faktÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad P. V. pripažino skolÄ , yra deklaratyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliantės pasirinktas teisių ginimo bÅ«das yra piktnaudžiavimas teise ir siekis užvilkinti pinigų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei, įskaitant naudojimÄ si apeliacijos teise.

9. CK 1.137 straipsnis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 14 000,35 Eur reikalavimo pagrįstumÄ (antrasis faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) pagal debetines sÄ skaitas faktÅ«ras įrodo aplinkybė, kad sÄ skaitos yra pasiraÅ¡ytos atsakovės darbuotojo V. K. (tomas I, b.l. 36-49). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu atsakovo atstovai neneigė ir neginčijo Å¡ios skolos dalies.

11. Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2011 m. gruodžio 1 d. sudarė leidinio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ atsakovės leidinius (tomas I, b.l.128-129). Pagal sutarties 5.8, 11.4, 11.5 punktus numatyta teisė grÄ Å¾inti leidinius. IeÅ¡kovė atliko neparduotų leidinių grÄ Å¾inimÄ pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas debetines PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: Nr. MED6089, MED6127, MED6141, MED6234, MED6297, MED6650, MED6672, MED6852, MED6915, MED6915, MED6928, MED7641, MED7823 (tomas I, b.l. 36-49); apeliantė neparduotus leidinius priėmė. Po atliktų leidinių grÄ Å¾inimų susidarė permoka 14 000,35 Eur sumai. Kaip jau nurodyta, didžioji dalis minėtų debetinių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra pasiraÅ¡ytos apeliantės bendrovės darbuotojo, pardavimo ataskaitos patvirtina aplinkybę, kad prekės gautos (tomas I, b.l. 50-57).

12. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, ji periodiÅ¡kai siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu siÅ«lomas užsisakyti leidinių (prekių) naujienas. Apeliantė el. paÅ¡tu atsiųsdavo užsakymÄ (excel formatu ar el. paÅ¡tu) (tomas II, b.l.70-74). IeÅ¡kovė gautus užsakymus pristatydavo kartÄ per savaitę, pristatymas buvo vykdomas nakties metu, kartu su periodine spauda; jį palikdavo subvežėjo (UAB „TRIO“) sandėlyje. Subvežėjas kelių dienų bėgyje pristatydavo prekes į apeliantės sandėlį (adresu Brastos g.). Pristatoma siunta buvo supakuota su debetinėmis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis viduje, tad paraÅ¡ai nebuvo renkami, skolos likučiai buvo nuolat derinami buhalterijos, pasiraÅ¡ant aukščiau minėtus skolos suderinimo aktus. Apeliantė kartÄ per mėnesį atsiųsdavo ieÅ¡kovei pardavimų ataskaitÄ , pagal kuriÄ atsirasdavo prievolė apmokėti.

13. Taigi, be jau apraÅ¡ytų sÄ skaitų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, skolos faktÄ ir dydį patvirtina Å¡alių pasiraÅ¡yti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kurie nėra nuginčyti ir tampa Å¡alis įpareigojančiais dokumentais (apeliantės bendrovės direktoriaus P. V. ir ieÅ¡kovės bendrovės buhalterės I. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (tomas I, b.l. 119,120), ieÅ¡kovės vyr. buhalterės ir apeliantės vyr. buhalterės 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasiraÅ¡ytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (tomas I, b.l 13,14)).

14. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Å i teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktÄ ; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktÄ ).

Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, todėl šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Pagal byloje esančius įrodymus nustačius, jog tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, nes buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Taigi pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡alių sudarytas susitarimas, įformintas kaip atsiskaitymų suderinimo aktas, yra įpareigojantis atsakovę sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ , nes atsakovė akto nenuginčijo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys (CPK 13 straipsnis), taip pat nepateikti įrodymai dėl negautų knygų, todėl apeliantė negali remtis aplinkybe dėl negautų knygų, siekdama iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti (CK 6.38 straipsnis).

Kita vertus, apeliantės iÅ¡raÅ¡ytose prekių grÄ Å¾inimo dokumentų kopijose (tomas II, b.l.75-88 psl.) yra įraÅ¡ytos visos ieÅ¡kinyje nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡skyrus dvi (Nr. MDPV2841160 ir MDPV2850336). Tai patvirtina, kad prekės pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo pristatytos/gautos ir apeliantės užpajamuotos. Dėl įrodymų vertinimo 17. Apeliantė teigia, kad teismas iÅ¡ esmės neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės pateiktus duomenis ir nepagrįstai juos pripažino įrodomais, o bÅ«tent tai paveikė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

18. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikÅ¡mingas faktines aplinkybes teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iÅ¡ jų atskirai įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

20. CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as, kuriame iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir raÅ¡ytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį raÅ¡ytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, kitokie raÅ¡tai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai.

21. Nagrinėjamoje byloje skolos faktas nustatytas pagal raÅ¡ytinius dokumentus, kurių turinyje yra ieÅ¡kovės reikalavimÄ patvirtinančios aplinkybės, tai yra 2018 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alių (abiejų įmonių buhalterės) pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (tomas I, b.l. 100), 2018 m. kovo 29 d. el. susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės bendrovės vadovo A. L. ir atsakovės bendrovės vadovo P. V. laiÅ¡kų turinys (tomas I, b.l. 79-80), kuriame pripažįstamas skolos faktas, iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros ir iÅ¡ dalies jų apmokėjimÄ pagrindžiantys įrodymai. Taigi ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinį pagal įstatyme numatytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Tuo tarpu, aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovė atsikirtime į ieÅ¡kinį – knygų neperdavimas, nėra įrodytos.

22. Taip pat apeliantė remiasi argumentu, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigÄ perduoti prekes pirkėjui, jeigu tokia aplinkybė nėra nurodyta Å¡iame dokumente, jį pasiraÅ¡ant prekių gavėjui.

23. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutinka, tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir sÄ skaitas, ir Å¡alys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kuris patvirtina skolos faktÄ bei dydį. Tokiu atveju, apeliantės nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a-710-278/2017, kurioje nurodyta, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigÄ perduoti prekes pirkėjui, jeigu tokia aplinkybė nėra nurodyta Å¡iame dokumente, netaikoma, nes Å¡ios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

24. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad nei 2018-03-29 el. susiraÅ¡inėjimo medžiagoje su apeliantės vadovu P. V., nei kitoje Å¡ios bylos medžiagoje, nėra pretenzijų, raÅ¡tų, el. susiraÅ¡inėjimo medžiagos dėl visų prekių, nurodytų sÄ skaitose faktÅ«rose, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų nuo 2017-02-02 iki 2017-04-30, nepristatymo apeliantei ir (ar) jų negavimo. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitos faktÅ«ros nuo 2017-02-02 iki 2017-04-30, kurių bendra suma yra 13 048,69 Eur, buvo iÅ¡raÅ¡ytos ankščiau nei vykęs tarp Å¡alių bendrovių el. susiraÅ¡inėjimas (2018-03-29), kuriame ieÅ¡kovės bendrovės vadovas ir apeliantės bendrovės vadovas el. bÅ«du susiraÅ¡inėja apie apeliantės skolÄ (-as) ieÅ¡kovei, tačiau jokių pretenzijų dėl prekių nepristatymo ir (ar) negavimo nėra.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų byla nesprendžiama iÅ¡ esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas nėra ieÅ¡kovo reikalavimas, nesudaro ieÅ¡kinio dalyko ir neprivalo bÅ«ti nurodomas ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Jeigu ieÅ¡kinyje nenurodytas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nustatyti terminÄ jam paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieÅ¡kinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieÅ¡kovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymÄ ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

26. Bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

27. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės ne tik bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos Å¡ioje byloje, bet ir tas, kurios buvo patirtos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019, kurioje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei kitoje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės rengtas procesinis dokumentas (ieÅ¡kinys) buvo civilinėje byloje Nr. e2-9683-235/2019, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties.

28. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 484,00 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ dokumentinio proceso tvarka. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2- 9683-235/2019 bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo priteistos, o ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė pradėjo naujÄ teismo procesÄ ir ieÅ¡kinys buvo pateiktas ginčo teisenos tvarka bei teismas tenkino ieÅ¡kinį, tai teisinės pagalbos iÅ¡laidos, parengiant ieÅ¡kinį, buvo priteistos pagrįstai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė 647 Eur žyminio mokesčio ir 1754,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2401,50 Eur. Byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio motyvams iÅ¡ esmės pritaria, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

32. AnalogiÅ¡kai teismų pareigÄ motyvuoti priimtÄ sprendimÄ nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiÅ¡kina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra aptartos su ieÅ¡kovės reikalavimu susijusios esminės aplinkybės, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, konstatuodama, kad atsakovė neįrodė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos iÅ¡laidų 33. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. (nurodant kovo 15 d. matomai padaryta klaida) nutartimi atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies, t. y. 509 Eur, mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiama 509 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

35. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija n u t a r i a : apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „VIPsupply“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPsupply“ (juridinio asmens kodas 302583533) į valstybės biudžetÄ 509 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas