29d4b26d-7a9b-452d-9d7e-c7d3db71cc45 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2.-142-288/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09465-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. balandžio 3 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. atstovei advokatei S. E. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu). Teismas n u s t a t ė:           Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-21 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 167 549,96 Eur. 2016-11-22 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma.

Ä®vertinus Bendrovės pateiktus kasos dokumentus (2016-03-01 – 2016-08-31) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-08-31 į kasÄ Ä¯plaukė 29 296,36 Eur, o iÅ¡laidos per tÄ laikotarpį sudarė 29 296,36 Eur, iÅ¡ jų: 2016-05-17 kasos dokumentu Nr. 062 iÅ¡mokėta 197,76 E. V. V. avansas atsiskaitymui su tiekėju ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-05-17 sudarė 153 193,42 Eur; 2016-07-23 kasos dokumentu Nr. 096 iÅ¡mokėta 200 E. V.

V. atsiskaitymui su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-23 sudarė 157 924,96 Eur; 2016-07-27 kasos dokumentu Nr. 700 išmokėta 200 E. V. V. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-27 sudarė 159 501,96 Eur; 2016-08-09 kasos dokumentu Nr. 116 išmokėta 807 E. V. V. atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-08-09 sudarė 159 162,60 Eur; 2016-08-16 kasos dokumentu Nr. 126 išmokėta 2294,20 E. V.

V. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-08-16 sudarė 159 162,60 Eur ir kt. Laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-08-31 Bendrovė į valstybės biudžetÄ geranoriÅ¡kai pervedė 2800 Eur. Å ie ir kiti atsiskaitymai įrodo, kad bendrovės vadovas pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kai Bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ , to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ir taip padarė ATPK 506 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ .             Administracinėn atsakomybėn traukiama R.

K. į 2017-01-09, 2017-01-27 teismo posėdžius neatvyko, teismo Å¡aukimai grįžo neįteikti. Vykdant 2017-01-27 atvesdinimo nutartį, R. K. įteiktas teismo Å¡aukimas apie paskirtÄ 2017-02-23 teismo posėdį. R. K. į 2017-02-23 teismo posėdį neatvyko, jos atstovės advokatės S. E. Å . praÅ¡ymu posėdis buvo atidėtas 2017-03-20, į kurį R. K. taip pat neatvyko. Kadangi jÄ atstovauja advokatė byla nagrinėta R. K. teismo posėdyje nedalyvaujant.             Teisme 2017-03-20 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės D.

Å . praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, palaiko nuomonę iÅ¡dėstytÄ pareiÅ¡kime (b. l. 53). Iki Å¡io posėdžio D. Å . posėdžiuose dalyvavo, kurie buvo atidėti dėl R. K. neatvykimo.            Liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, V. S. parodė, kad įmonė verčiasi prekyba baldais ir verslo dovanomis. 2016 metais įsiskolinimas įmonės sudarė 135 000 Eur (senesnė skola), Å¡iai dienai maždaug 129 000 Eur. Su mokesčiais bendravo visokiais bÅ«dais – atidėliojo, dėstė grafikus.

Direktorė buvo nubausta. Yra areÅ¡tuotas įmonės turtas, tikėjosi, kad turtÄ pardavus, labai didelę dalį atsiskaitys. Bet pardavus iÅ¡ varžytinių turtÄ , antstolis neteisingai paskirstė, nes pirmumo eilėje turėjo paskirti VMI, o VMI paskyrė labai nedidelę dalį. Kreipėsi į teismÄ , kad teismas anuliuotų šį paskirstymÄ ir paskirstytų proporcingai. Dar turi žemę, ir jeigu parduos, tai dar bus dalis, taip pat po kažkiek moka. Stengiasi iÅ¡silaikyti, todėl moka visiems po truputį.

Žino, kad VMI pirmumo eilė mokėti, bet pirmiausia iÅ¡moka atlyginimus, taip pat bÅ«tinai reikia sumokėti patalpų nuomÄ , taip pat Sodrai sumoka ir praktiÅ¡kai nieko nebelieka. R. K. atlyginimas priskaitomas 435 Eur, į rankas – 380 Eur. Ä®monės darbuotojų atlyginimai nėra dideli, nes įmonė nedidelė ir nedidelė apyvarta. R. K. atstovė advokatė S. E. Å . nurodė, kad norint iÅ¡likti mokesčių mokėtoju, tai reikia atsiskaityti ir su darbuotojais, ir su Sodra, ir mokėti nuomos mokestį, nes prieÅ¡ingu atveju įmonė negalės vykdyti Å«kinės veiklos, iÅ¡kils bankroto tikimybė.

Ä®monė stengiasi mokėti, stengiasi laviruoti. Ä®monei finansinė situacija įtempta, direktorė viskÄ daro, kad įmonė nebankrutuotų, iÅ¡laikytų darbo vietas, mokant darbo užmokesčius ir pinigus valstybei. Ä®vertinus aplinkybę, kad nepiktybiÅ¡kai nemokama, kad stengiamasi iÅ¡laikyti Å«kinę-komercinę veiklÄ , R. K. neturėjo tyčios padaryti tokį pažeidimÄ , gavosi dėl susiklosčiusių aplinkybių, prašė skirti nuobaudÄ Å¾emiau žemutinės ribos.             Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 4-6), 2016-11-22 operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 8-28), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 43), dokumentai susiję su išieškojimu per antstolį (b. l. 56-74).              Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Ä®gyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujÄ jį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, jo veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujai įsigaliojęs įstatymas už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ numato griežtesnę atsakomybę (didesnę baudÄ ) negu iki tol galiojusi ATPK 506 straipsnio 1 dalis, todėl R. K. veika pagal naujÄ jį ANK neperkvalifikuotina, o byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK teisenÄ .             ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vienÄ iÅ¡ Å¡ioje dalyje numatytų alternatyvių veikų:

1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ;

2) pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimÄ ;

3) kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių pažeidimų padarymÄ . Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali bÅ«ti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems kreditorių reikalavimams tenkinti.              CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.            Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad R. K., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko direktorė, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – interesus.

Pastarosios vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ . CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 str. 3 d.). Teismas pažymi, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalis yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti“) ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiÅ¡kia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiÅ¡kai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumÄ prieÅ¡ kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukÅ¡tesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetÄ svarbÄ .               Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Mokesčių surinkimas, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).   R.

K. ir jÄ atstovaujanti advokatė S. E. Å . neneigė, kad įmonėje yra finansinių problemų, todėl akivaizdu, kad R. K., kaip bendrovės vadovė, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, apie juos R. K. buvo žinoma, todėl tų finansinių sunkumų laikotarpiu ji privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė sÄ moningai. Jei Bendrovė bÅ«tų vykdžiusi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ , įsipareigojimai mokesčių administratoriui bÅ«tų mažesni arba visiÅ¡kai padengti, todėl konstatuotina, kad R.

K. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, todėl baustina.R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka bausta, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ veikÄ , neteista (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro iÅ¡vadÄ , jog jai skirtina nuobauda, numatyta ATPK 506 straipsnio sankcijos ribose, nustatant jos dydį minimalų.

Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį bei R. K. atstovės advokatės S. E. Å . paaiÅ¡kinimus dėl skolos susidarymo priežasčių. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. R. K. atstovė advokatė S. E. Å . teismo posėdžio metu prašė skirti nuobaudÄ Å¾emiau žemutinės ribos. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Teismas tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatė. Aplinkybės, kad R. K. siekė iÅ¡saugoti verslÄ , mokėjo darbuotojams atlyginimus, taip pažeisdama valstybės interesus, yra tik siekis pateisinti savo elgesį ir parodo požiÅ«rį į Valstybės nustatytų mokesčių politikÄ .

Tuo labiau, bÅ«dama nubausta už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ iÅ¡vadų nepadarė.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas n u t a r i a :          R. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje ir, skirti 1448 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.). Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .Teisėja                                                                                                                     Liuba Kymantienė                                  Â