Legislator Case Law & Legislation
29d4b163-df6d-4ff7-8677-4fe1302fa1fb AI generated

29d4b163-df6d-4ff7-8677-4fe1302fa1fb · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number 29d4b163-df6d-4ff7-8677-4fe1302fa1fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 11 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Å etkauskienei, dalyvaujant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam M. B., nukentėjusiųjų mažamečių Ž. S. ir Ž. S. atstovui pagal įstatymÄ Audriui KliÅ¡auskui, įgaliotam atstovui advokatui Albertui Kruminui, vieÅ¡ame teisimajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

Legislator headnote

AI generated

29d4b163-df6d-4ff7-8677-4fe1302fa1fb · TelÅ¡ių apylinkės teismas: Jis jam trenkė keturis kartus. M. tada buvo blaivus. Daugiau tokių kartų nėra jam buvę. Bet jis paėmė sesę už ausų ir tempė į viršų. Tai buvo vasarÄ . Ž. blogai jautėsi, kai jai tempė už ausų, ji verkė. Tai buvo namuose, mama visa tai matė. Å iuo metu M. B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su mama jis nebegyvena keturias dienas. Jis, kai M. nebegyvena su jais, jaučiasi gerai, nes jam nepatinka, kai jis gyvena jų namuose, tada jis bÅ«na visÄ dienÄ girtas. Apie tai, kad reikės čia atvykti, pranešė mama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 11 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Å etkauskienei, dalyvaujant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam M. B., nukentėjusiųjų mažamečių Ž. S. ir Ž. S. atstovui pagal įstatymÄ Audriui KliÅ¡auskui, įgaliotam atstovui advokatui Albertui Kruminui, vieÅ¡ame teisimajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, 2018 m. birželio 25 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės M. B. smurtaudamas prieÅ¡ mažametį, sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 metų vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, kambaryje, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį jos sÅ«nų Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. suėmęs jam už abiejų ausų tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį Ž.

S. sukėlė jam fizinį skausmÄ . Be to, jis smurtaudamas prieÅ¡ mažametį, sukėlė fizinį skausmÄ o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2016 metų vasaros iki 2017 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, kambaryje, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį jos sÅ«nų Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ , dėl ko jam atsirado guzas virÅ¡ugalvyje, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį Ž.

S. sukėlė jam fizinį skausmÄ . Be to, M. B. smurtaudamas prieÅ¡ mažametį, sukėlė fizinį skausmÄ o bÅ«tent: 2017 metų vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę jos dukrÄ Å½. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tai yra suėmęs už ausų tempė į viršų, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieÅ¡ mažametę nukentėjusiÄ jÄ jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Be to, M. B. smurtaudamas prieÅ¡ mažametį, sukėlė fizinį skausmÄ o bÅ«tent: 2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę jos dukrÄ Å½. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. delnu trenkė į deÅ¡inę rankÄ , tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieÅ¡ mažametę nukentėjusiÄ jÄ jai sukėlė fizinį skausmÄ . II. Ä®rodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje M.

B. iÅ¡ dalies pripažino kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino smurtavęs mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. atžvilgiu, tampęs vaikams už ausų, delnu trenkęs per rankÄ , tačiau neigė sudavęs mažamečiui Ž. S. kumščiu į galvÄ , dėl ko jam atsirado guzas virÅ¡ugalvyje. Kaltinamasis M. B. pripažino kaltinime nurodytais laikotarpiais smurtavęs I. Č. nepilnamečių vaikų Ž. S. ir Ž. S. atžvilgiu, kuomet 2016 m. - 2017 m. laikotarpyje lankydamasis I.

Č. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žaisdamas su vaikais, sudavęs jiems smÅ«gius boksuojantis, tampęs už ausų, suėmęs rankomis galvÄ ir suspaudęs už ausų kėlęs juos į viršų, sudavęs per rankas, tačiau visa tai tik žaidimo forma, vaikai niekada neverkdavo, kai žaidimo forma jiems suduodavo. Patys vaikai prie jo prieidavo ir praÅ¡ydavo su jais pažaisti, žaisdavo muÅ¡tynes, bei kitus žaidimus, tačiau niekada nėra vaikų mušęs specialiai, niekada nėra norėjęs jų sužaloti, visada žaisdavo juokais.

Ž. ir Ž. tarpusavyje žaisdami besimuÅ¡dami susižeisdavo. Ž. S. kumščiu nėra sudavęs į galvÄ , dėl ko vaikui bÅ«tų atsiradęs guzas, tokio atvejo tikrai neatsimena. Lankantis I. Č. namuose, kartu su vaikų motina vartodavo alkoholį, bÅ«davo tokių atvejų, kuomet jausdavosi stipriai apgirtęs, ne visas aplinkybes tiksliai prisimenantis, tačiau Ž. S. kumščiu į galvÄ nėra sudavęs, kad vaikui bÅ«tų atsiradęs guzas. Gailisi dėl tokių savo smurtinių veiksmų vaikų atžvilgiu, supranta, jog žaisdamas, gal ir neįvertino veiksmų pobÅ«džio ir sukėlė vaikams skausmÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliais ieškiniais ir jų dydžiu sutinka. Kaltinamajam M. B. inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų padarymas yra įrodytas ne tik paties kaltinamojo M. B. daliniu savo kaltės pripažinimu (pripažino padaręs tris inkriminuotus nusikaltimus), tačiau ir mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S., ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotais parodymais, liudytojos I. Č. parodymais ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1, 2 dalimis, teisiamajame posėdyje perskaityti nepilnamečių Ž. S. ir Ž. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2018 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusysis Ž. S., ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas specializuotame vaiko apklausos kambaryje, parodė, kad pažįsta M. B., jis jam „dėdis“ (dėdė). M. mušė Ž. ir jį. Jį jis tampė už abiejų ausų. Nežino kas nutiko, kad jį tampė už ausų.

O Ž. jis trenkė per nugarÄ daug kartų su kumščiu, dėl to Ž. buvo liÅ«dna, verkė. Jam skaudėjo, bet mėlynių nebuvo. Tai vyko namuose. Namuose buvo mama. Jis mušė ir mamÄ . Mama neleido jų muÅ¡ti. M. buvo neblaivus, nes svirduliavo. Yra buvę ir anksčiau, kad M. jį mušė, taip buvo penkis kartus. Mušė jį su kumščiu, trenkė į galvÄ (parodo virÅ¡ugalvį), jam skaudėjo. Tai buvo, kai jam buvo 7 metai, tai buvo namuose ir tai matė mama. Mama tada supyko. Jam tada nebuvo žymių ar mėlynių.

Jis jam trenkė keturis kartus. M. tada buvo blaivus. Daugiau tokių kartų nėra jam buvę. Bet jis paėmė sesę už ausų ir tempė į viršų. Tai buvo vasarÄ . Ž. blogai jautėsi, kai jai tempė už ausų, ji verkė. Tai buvo namuose, mama visa tai matė. Å iuo metu M. B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su mama jis nebegyvena keturias dienas. Jis, kai M. nebegyvena su jais, jaučiasi gerai, nes jam nepatinka, kai jis gyvena jų namuose, tada jis bÅ«na visÄ dienÄ girtas. Apie tai, kad reikės čia atvykti, pranešė mama.

Kai jam užgavo galvytę, jam buvo guzas, kuris matėsi keturias dienas; mama dėjo jam Å¡altÄ kompresÄ . Pas gydytojÄ mama nevedė. Guzo daugiau niekas nematė. Kai M. mušė sesę, sesė sakė, kad blogai jaučiasi, ji verkė. M. pakėlė sesę už ausų nuo žemės. Nebuvo mėlynių ar žymių sesei. Sesė nesakė, kad jai skauda. (b. l. 59-60) 2018 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusioji Ž. S., ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta specializuotame vaiko apklausos kambaryje, parodė kad M.

B. – jos mamos draugas, jie nėra giminės. JÄ skriaudė M.. Jis mušė jÄ su kumščiu į nugarÄ . Tai buvo namuose – (duomenys neskelbtini). Nežino, kas nutiko, dėl ko M. jÄ mušė. Jai trenkė į nugarÄ (parodo kairės pusės mentę). Trenkė jai vienÄ kartÄ . Jai neskaudėjo, nes neskaudžiai trenkė. Nežino dėl ko jai M. trenkė. Daugiau jis niekur jai netrenkė. Broliui jis trenkė su kumščiu į ausį, bet nežino kodėl. Trenkė broliui vienÄ kartÄ .

Nežino kaip po to jautėsi brolis. Pas juos yra vienas kambarys. Tada namuose buvo mama, M. ir jie. Mama matė, kaip buvo suduoti smÅ«giai, ji sakė: „nemuÅ¡k“. M. buvo girtas. Mama buvo blaivi. Anksčiau M. irgi mušė, bet neprisimena, kada tai buvo, neprisimena, kiek jai buvo metukų. Jis jai trenkė su delnu, bet nebeprisimena, kur. Bet tada jau ėjo į mokyklÄ , antrÄ klasę. Brolio jis nėra anksčiau mušęs. Niekam nepasakojo apie tai, kÄ M. padarė; nežino, kodėl nepapasakojo. M. su jais gyvena trejus metus.

Jis yra blogas, nes muÅ¡a. Mamos M. neskriaudė. Mama matė, kai jis jai trenkė su delnu. Kai M. jai trenkė su delnu, jai skaudėjo (neatsako, kur jai trenkė; popieriuje nupieÅ¡tam žmogeliukui nurodo deÅ¡inę rankÄ , kur buvo suduotas smÅ«gis). Daugiau nebuvo atvejų, kad suduotų. Å iuo metu mama gyvena su jais, M. su mama nebegyvena jau dvi savaites. Å iuo metu M. su draugais geria alų. Dabar ji gerai jaučiasi, kai M. nėra su jais. M. nebegyvena su mama, nes socialinė darbuotoja pasakė, kad jei jis gyvens pas juos, jie važiuos į vaikų namus.

Mama jai sakė, kad reikės čia atvykti į apklausÄ . Mama nesakė, kad ko nors nesakyčiau. Kai M. sudavė jai su kumščiu į nugarytę, ji nieko nedarė, blogai jautėsi. (b. l. 74-75). Liudytoja I. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, jog M. B. yra jos draugas, jie niekada kartu negyveno, tačiau jis pas jÄ lankydavosi namuose, apie tris metus artimai bendravo, bÅ«davo kad pasilikdavo iÅ¡miegoti. Anksčiau dažnai pati kartu su M. B., jam lankantis jos namuose, vartodavo alkoholį, Å¡iuo metu alkoholio nevartoja, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

Ne kartÄ M. B. pas jÄ namuose bÅ«damas yra jos vaikams spyręs, sudavęs rankomis į įvairias kÅ«no vietas, tampęs už ausų, tačiau jis taip elgdavosi ne piktai, kaip jai atrodo, o juokais, žaisdamas su vaikais. Dažniausiai taip elgdavosi bÅ«damas neblaivus. Vaikams toks M. B. elgesys nepatiko, vaikai sakydavo, kad jiems nepatinka, kai juos skriauda, ypač Ž. tai nepatikdavo. Ji neleisdavo M. B. taip daryti, ne kartÄ yra gynusi vaikus nuo M. B., bandydavo juos skirti, sakydavo, kad nelystų prie vaikų, be to smurtas jos Å¡eimoje jau buvo tapęs kasdienybe, M.

B. muÅ¡davo ir jÄ , matams vaikams. Neprisimena atvejo, kad M. B. bÅ«tų sudavęs sÅ«nui Ž. S. į galvÄ ir dėl to vaikui buvus guzÄ virÅ¡ugalvyje, tačiau sÅ«nui ne kartÄ yra dėjusi Å¡altus kompresus, nes vaikai žaisdami gaudynes užsigaudavo. I. Č. teigimu, nors M. B. uždrausta lankytis jos namuose, jis kartais ateina pas jÄ Ä¯ namus, tačiau ji jo neįsileidžia. Liudytojas Audrius KliÅ¡auskas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba vaikų teisių apsaugos skyriuje specialistu. Apie smurtÄ mažamečių vaikų Ž.

S. ir Ž. S. atžvilgiu sužinojęs gavus praneÅ¡imÄ per dokumentų valdymo sistemÄ "Integra", apie tai kad I. Č. Å¡eimoje buvo įvykęs smurtas artimoje aplinkoje. Prie praneÅ¡imo buvo pridėtas Å iaulių apskr. VTAS vyr. specialistės (budėtojos) L. K. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame ir buvo nurodyta apie tai, kad M. B. smurtauja prieÅ¡ I. Č. mažamečius vaikus, Ž. S. ir Ž. S.. Gavus duomenų apie vaikų atžvilgiu naudojamÄ smurtÄ , apie tai informavo policijos įstaigÄ . Aplinkybių tiksliai neprisimenantis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus pilnai patvirtina.

Pagarsinus liudytojo A. KliÅ¡ausko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė prisimenantis, jog po Å¡io įvykio Å iaulių vaiko teisių apsaugos skyriuje bendravo tik su mažamete Ž. S., mergaitė paaiÅ¡kino, kad namuose yra smurtaujama, M. B. rankos kumščiu yra trenkęs jai į galvÄ , tačiau kada tai įvyko ji nesakė. 2017 m. rugpjūčio 14 d. TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu praneÅ¡imu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 3 dalies požymius pradėtas 2018 m. rugpjūčio 13 d. 17.37 val. gavus Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imÄ , kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) M.

B. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažamečius I. Č. vaikus; Ž. S. ir Ž. S., dėl ko mažamečiams sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 1). IÅ¡ byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. 02 val. 00 min. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate gautas pranešėjo Audriaus KliÅ¡ausko praneÅ¡imas apie tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 22.41 val. Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas TelÅ¡ių apskrities VPK budėtojo praneÅ¡imas jog tarp sugyventinių I.

Č. ir M. B. kilus konfliktui buvo naudotas fizinis smurtas, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. K. sprendimu mažamečiai Ž. S. ir Ž. S. paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre. vyr. specialistei L. K. bendraujant su vaikais mažamečiais pastarieji paaiškino, kad M. B. prieš juos smurtauja, t. y. tampo juos už ausų, trenkia kumščiu, rėkia. (1 t., b. l. 11-13). 2017 m. kovo 9 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedu (foto lentele), kuriuo apžiÅ«rėta įvykio vieta – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra trijų laiptinių. Įėjimas į butÄ yra antroje laiptinėje, palipus į penktÄ aukÅ¡tÄ , tiesiai matosi Å¡arvuotos buto durys, pažymėtos Nr.

29. Patekus į butÄ matyti, kad butas yra vieno kambario kur yra įvykio vieta į kurį patenkama, per koridorių. (b. l. 14-17). III. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba Å¡iuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Å i nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiÅ¡kiantis poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , t. y. objektyviais veiksmais – muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra bÅ«tinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kÅ«nui, Å¡is pajuto neigiamÄ organizmo reakcijÄ . Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

B., kaltinime inkriminuotais laikotarpiais, laikotarpiu nuo 2016 m. vasaros iki 2017 m. vasaros, kaltinime tiksliau nenustatytu laiku, lankydamasis draugės I. Č. namuose (duomenys neskelbtini), suėmęs Ž. S. ir Ž. S. už ausų juos tempė, sudavė delnu į rankÄ Å½. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ Å½. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir taip smurtaudamas sukėlė mažamečiams nukentėjusiems fizinį skausmÄ . Kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, pripažinus kaltę dėl trijų veikų padarymo – fizinio skausmo sukėlimo Ž.

S. ir Ž. S. atžvilgiu, pasireiÅ¡kusį ausų tampymu bei smÅ«gio sudavimu Ž. S. per rankÄ , tačiau neigė kumščiu sudavęs Ž. S. į virÅ¡ugalvį, dėl ko pastarajam atsirado virÅ¡ugalvyje guzas, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir jo kaltę visiÅ¡kai įrodo teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų visuma. Tai, kad prieÅ¡ mažamečius Ž. S. ir Ž. S. buvo panaudotas fizinis smurtas byloje patvirtinta pačių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I.

Č. ir Audriaus KliÅ¡ausko parodymais bei raÅ¡ytiniuose įrodymuose – tarnybiniame praneÅ¡ime, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėję mažamečiai Ž. S., Ž. S., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , patvirtino, jog dėl M. B. smurtinių veiksmų, tampymo už ausų, suduotų smÅ«gių jie pajuto fizinį skausmÄ , verkė. Smurto faktÄ nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. atžvilgiu visiÅ¡kai patvirtina ir liudytojos – jų motinos I.

Č. parodymai apie tai, kad M. B. jos mažamečių vaikų atžvilgiu smurtavęs ne vienÄ kartÄ , taip pat ir jos pačios atžvilgiu, jai pačiai ne kartÄ yra tekę ginti vaikus nuo smurtaujančio M. B.. I. Č. patvirtino mačiusi, kaip M. B. lankydamasis jos namuose, vaikams yra suėmęs už ausų ir juos tampęs, spyręs, suduodavęs smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tačiau tas smurtas, buvo labiau žaidžiant su vaikais. Vaikams toks M. B. elgesys nepatiko, ypač dukrai Ž., ji sakydavo, kad jai skauda.

SmurtavimÄ mažamečių vaikų atžvilgiu patvirtina ir liudytojo Audrius KliÅ¡ausko parodymai apie tai, jog gavus duomenų apie vaikų atžvilgiu naudojamÄ smurtÄ (Vaikų teisių specialistės (budėtojos) L. K. tarnybinį praneÅ¡imÄ ), informavo policijos įstaigÄ , be to Vaiko teisių apsaugos skyriuje mažametė Ž. S. pokalbio patvirtino, kad jos namuose smurtaujama, M. B. jai trenkęs jam rankos kumščiu į galvÄ . Nors M. B. neigė sudavęs Ž. S. kumščiu į galvÄ , dėl ko vaikui atsirado virÅ¡ugalvyje guzas, teigdamas kad vaikai tarpusavyje iÅ¡dykaudami galėjo užsigauti.

Teismas M. B. parodymus dėl Å¡ios veikos padarymo (smÅ«gio kumščiu sudavimo Ž. S. į galvÄ ) vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti atsakomybę, jie paneigti visuma byloje iÅ¡tirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Mažametis Ž. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu aiÅ¡kiai nurodė patyręs nevienkartinį smurtÄ iÅ¡ M. B., nurodo prisimenantis penkis kartus, kuomet M. B. jį mušęs, tampęs už ausų, tame tarpe ir kumščiu trenkęs į galvÄ . Apklausiamas Ž.

S. net parodė galvos sritį (virÅ¡ugalvį) į kurį jam buvo suduotas smÅ«gis kumščiu, tvirtindamas, kad dėl Å¡io smÅ«gio jam skaudėjo „kai užgavo galvytę, buvo guzas, kuris matėsi keturias dienas, mama dėjo Å¡altÄ kompresÄ . Teismas neturi pagrindo nesiremti teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, balsu perskaitytais ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kurie buvo duoti, dalyvaujant psichologei, vaiko apklausos kambaryje, vaikui bÅ«nant atskirai nuo kitų proceso dalyvių, ir kurie esminėse detalėse sutampa su kita bylos įrodomÄ ja medžiaga.

Teismas neabejoja nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kuris apie M. B. jo ir sesers Ž. S. atžvilgiu vartotÄ fizinį smurtÄ papasakojo Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistei L. K., kuomet gavus praneÅ¡imÄ , dėl galimo fizinio smurto tarp sugyventinių M. B. ir I. Č., atvykusi į Å¡eimÄ , priėmė sprendimÄ paimti vaikus iÅ¡ nesaugios aplinkos ir laikinai juos apgyvendinti Akmenės paramos Å¡eimos aplinkybėmis dėl smurto mažamečių vaikų atžvilgiu ir buvo vada kreiptis į teisėsaugos pareigÅ«nus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo Ž. S. parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo, sudavus jam smÅ«gį į galvÄ , dėl ko jam atsirado virÅ¡ugalvyje guzas, kadangi jie neprieÅ¡taringi, bei yra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Liudytoja I. Č. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad iÅ¡ tiesų sÅ«nui Ž. S. yra dėjusi Å¡altus kompresus, kuomet vaikui užsigavus bÅ«davo guzas, tačiau negalinti pasakyti, ar tai M. B. smurto pasekmė, nes asmeniÅ¡kai neprisimenanti, kad bÅ«tų mačiusi kaip M.

B. trenkia sÅ«nui kumščiu į galvÄ . Tačiau liudytoja I. Č. nurodė, kad jos vaikai nėra linkę iÅ¡sigalvoti, sako tiesÄ . Duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo Ž. S. neigiamÄ nusiteikimÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį M. B. ir suinteresuotumÄ duoti jį kaltinančius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, tokių negalėjo nurodyti ir pats M. B., teisiamojo posėdžio metu teigdamas, jog su vaikais sutardavo gerai. Ä®vertinus mažamečių nukentėjusiųjų, apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y.

įrodymų, gautų teisėtu bÅ«du ir sudarančių vientisÄ loginę įrodymų grandinę, visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių įrodymų visuma visiÅ¡kai pagrindžia M. B. kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas keturias nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. atliko smurtinius veiksmus – tampė už ausų bei mušė rankomis bei kumščiu į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusius – mažamečius vaikus Ž. S., gimusi (duomenys neskelbtini). ir Ž.

S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė nukentėjusiems fizinį skausmÄ . Nagrinėjamu atveju, įvertinus ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S., parodymus, mažamečių nukentėjusiųjų motinos – liudytojos I. Č. parodymus, paties kaltinamojo M. B. viso proceso metu duotus paaiÅ¡kinimus, nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis M. B. Å¡ias veikas padarė tyčia ir kad nukentėjusieji Ž. S. ir Ž.

S. dėl M. B. veiksmų – smÅ«gio kumščiu į galvÄ , smÅ«gio delnu į rankÄ bei tampymo už ausų, jautė fizinį skausmÄ . Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smÅ«gį ar kaip kitaip prieÅ¡ jį naudoja fizinę jėgÄ , suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis M.

B. bÅ«tų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils, o subjektyvus kaltinamojo M. B. savo veiksmų vertinimas kaip netyčinių ir nenusikalstamų jo atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ neÅ¡alina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia esant neabejotinai įrodytÄ M.

B. kaltę padarius jam inkriminuojamus keturis nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. smurtaujant sukėlus mažamečiams nukentėjusiems Ž. S. ir Ž. S. fizinį skausmÄ . IV. Bausmės skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – jis padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos, nusikaltimai padaryti prieÅ¡ mažamečius. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 86-87), 6 kartus baustas administracine tvarka - tarp pažeidimų dominuoja alkoholinių gėrimų vartojimas vieÅ¡oje vietoje arba neblaivaus pasirodymas vieÅ¡oje vietoje, taip pat kaltinamasis baustas ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , specialiųjų pagalbos tarnybos iÅ¡kvietimÄ , žinant, kad pagalba nereikalinga, vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (baustumai galioja, 1 t., b. l. 92-97).

M. B. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (1 t., b. l. 110-114). Duomenų apie M. B. psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas byloje nėra. M. B. nevedęs, iÅ¡laikytinių neturi. Teismo vertinimu, minėti kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už nusikaltimų padarymÄ , sankcijoje numatyta baudos bausmė neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo: finansinio pobÅ«džio bausmės skyrimas praeityje už administracinius nusižengimus baustam asmeniui neturėtų realaus teigiamo poveikio.

Kaltinamasis M. B. nedirba, jo atžvilgiu taip pat pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, paskirtų administracinių baudų nemoka, todėl teismas sprendžia, kad skirti M. B. finansinę bausmę nėra tikslinga, Å¡iuo atveju bauda kaip bausmė nebÅ«tų efektyvi. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių nebuvimÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus vienÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų ir prokuroro pasiÅ«lytų bausmių – areÅ¡tÄ , kurio dydis už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nustatytinas ne didesnis kaip minėtų straipsnių sankcijose numatytas Å¡ios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iÅ¡ dalies sudedant, skiriant galutinę subendrintÄ areÅ¡to bausmę už padarytus nusikaltimus atsižvelgiant į maksimaliÄ leistinÄ Å¡ios bausmės rūšies dydį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Dėl prokuroro praÅ¡omos kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, pažymėtina, kad BK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Å ia baudžiamojo poveikio priemone siekiama nukentėjusį asmenį ateityje apsaugoti nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto. Teisminio nagrinėjimo metu, tiek kaltinamasis M. B., tiek mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. mama, liudytoja I. Č. nurodė, kad M. B., net ir žinodamas, kad jam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, su sÄ lyga nesilankyti mažamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu ir nebendrauti su mažamečiais vaikais, visgi, lankosi Å¡ioje gyvenamojoje vietoje.

Be to, nukentėjusių mažamečių vaikų mama I. Č. teisiamojo posėdžio metu taipogi iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bendrauti su M. B.. Atsižvelgiant į paskirtos kardomosios priemonės sÄ lygų pažeidimÄ , siekiant ateityje apsaugoti mažamečius vaikus nuo galimo fizinio ar psichinio kaltinamojo M. B. smurto, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu padarius nusikaltimus mažamečių vaikų atžvilgiu ir paskyrus jam bausmę, tikslinga M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų - mažamečių Ž.

S. ir Ž. S., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu. M. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, bei 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. 12161951- paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. V. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas advokatas Albertas Kruminas, gindamas mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. interesus, teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo M.

B. nukentėjusiųjų naudai priteisti po 1000 Eur kiekvienam. 2019 m. sausio 3 d. teismo protokoline nutartimi nukentėjusieji Ž. S. ir Ž. S. pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažamečių nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas civiliuose ieÅ¡kiniuose nurodo, kad mažamečiai vaikai dėl smurtinių M. B. veiksmų mažamečiai patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Vertinant nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog mažamečiams nukentėjusiesiems Ž. S. ir Ž.

S. dėl nusikalstamų M. B. veiksmų padaryta neturtinė žala, neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų, pasikėsinus į jų sveikatÄ , veika padaryta prieÅ¡ mažamečius asmenis, dėl Å¡ių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų. Nukentėjusieji Ž. S. ir Ž. S. ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad dėl M. B. smurtinių veiksmų tampymo už ausų, smÅ«gio sudavimo jiems skaudėjo, verkė, Ž.

S., dėl suduoto kumščiu smÅ«gio buvo atsiradęs guzas. Mažamečių patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Nors nagrinėjamu atveju, dėl tokių neteisėtų M. B. veiksmų nukentėjusiems buvo sukeltas fizinis skausmas, iÅ¡gÄ stis, tačiau jiems nebuvo padaryta kÅ«no sužalojimų, žymių padarinių nusikalstamos veikos nesukėlė, liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta.

Sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis M. B. nedirba, registruojasi darbo biržoje, iÅ¡laikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra gera, turi nesumokėtų administracinių baudų už padarytus administracinius nusižengimus, ir nors kaltinamasis su pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydžiais sutiko, visgi, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo advokato Alberto Krumino praÅ¡omas priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 1000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neatitinka teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustačius, jog nukentėjusiesiems Ž. S. ir Ž. S. patirtÄ neturtinę žalÄ teismas vertina po 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, kuri priteisina iÅ¡ kaltinamojo M. B. mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. pilnametystės nustatant jų atstovę pagal įstatymÄ I.

Č. (CK 3.185 straipsnis). (S) VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų garso ir vaizdo įrašais, saugoma voke, pridėta prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. vasarÄ dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika nuo 2016 metų vasaros iki 2017 metų vasaros dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. vasarÄ dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M.

B., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, atsižvelgiant į maksimaliai galimÄ bausmės ribÄ , skirti M. B. galutinę subendrintÄ bausmę – 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę, areÅ¡to bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir 721 straipsniu M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž.

S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. gim. (duomenys neskelbtini), nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. gim. (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 (vieno Å¡imto) metrų atstumu 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus M. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. 12161951- paėmimÄ , panaikinti.

Nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. įgaliotojo atstovo advokato Alberto Krumino, ginančio mažamečių nukentėjusiųjų interesus, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. B. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti Ž. S. naudai ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti Ž. S. naudai, Å¡ių priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki Ž. S. ir Ž. S. pilnametystės nustatant jų atstovę pagal įstatymÄ I.

Č.. Dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmenÄ su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Auksė Balkaitienė