Legislator Case Law & Legislation
29cb1b60-dbb6-4910-9474-164e50aa0cec AI generated

29cb1b60-dbb6-4910-9474-164e50aa0cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 29cb1b60-dbb6-4910-9474-164e50aa0cec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, PareiÅ¡kėjo naudai priteisti 20000 Lt neturtinę žalÄ . Skunde nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų suimtųjų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K, LTIK). Kamerose, kurių plotas apie 8 m2, visÄ laikÄ buvo laikomas su dar trimis asmenimis, taip pažeidžiant Higienos normos reikalavimus, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 plotas.

Legislator headnote

AI generated

29cb1b60-dbb6-4910-9474-164e50aa0cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas:        Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).          Pagal Konstitucijos 30 str. 2 d. asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                      Administracinė byla Nr. I-964-562/2012                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-01786-2011-9                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Viktorijai GrigaliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ( trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)                                                   n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau - PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, PareiÅ¡kėjo naudai priteisti 20000 Lt neturtinę žalÄ . Skunde nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų suimtųjų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K, LTIK). Kamerose, kurių plotas apie 8 m2, visÄ laikÄ buvo laikomas su dar trimis asmenimis, taip pažeidžiant Higienos normos reikalavimus, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 plotas.

Kamerose įrengti tualetai neatitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. reikalavimų, kadangi atskirti per žema sienele, nesuteikiančia privatumo. Nors Å¡iuo metu kai kuriose kamerose vykdomi remonto darbÄ , tačiau beveik visos antro aukÅ¡to kameros yra betoninėmis grindimis, skirtos 6 asmenims, jaučiamÄ drėgmė, įsiveisę pelėsiai. Beveik visose kamerose, kuriose PareiÅ¡kėjas buvo laikomas, blogai veikia ventiliacijos sistema, ventiliacijos Å¡achtos užsikimÅ¡usios, dėl prastos ventiliacijos kamerose trÅ«ksta oro yra aukÅ¡ta temperatÅ«ra.

Langai kamerose yra iÅ¡imti. PanaÅ¡i situacija ir antro bei trečio aukÅ¡to duÅ¡uose, kurie apaugę įvairių rūšių grybeliais ir pelėsiais. Nors LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad patalpos turi bÅ«ti dezinfekuojamos, situacija kamerose ir duÅ¡uose nekinta, grybeliai ir pelėsiai nėra naikinami. Tokios gyvenimo sÄ lygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikÅ¡ti nebÅ«tinai kalinimo metu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad nėra įrengti pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukai, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatas, nustatančias, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų apsauga, izoliavimas ir priežiÅ«ra.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat nesilaikoma minėto įstatymo 44 str. 2 d. reikalavimų, kadangi patalynės neturintiems asmenims iÅ¡duodama tik paklodė, pagalvės užvalkalas ir rankÅ¡luostis, antklodės užvalkalas nėra iÅ¡duodamas. Dėl neÅ¡varios antklodės pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡bertas, tačiau kreipusis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ PareiÅ¡kėjas nebuvo apžiÅ«rėtas, jam nebuvo skirtas gydymas. 2011-08-10 ir 2011-08-11 PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirtos nurodytos aplinkybės.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau –LTIK, LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į PareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7-9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2010-06-11 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), 2010-06-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 158 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 129 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-04 – kamerÄ Nr. 171 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-21 – kamerÄ Nr. 165 (plotas – 7,94 m2), o 2011-05-17 – kamerÄ Nr. 131 (plotas – 7,94 m2). LukiÅ¡kių TI-K yra perpildytas, skirstant atvykusius asmenis, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros yra perpildytos, tačiau administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kt.Atsakovės atsiliepime taip pat pažymėta, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos higienos norma HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nėra nustatyta minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose laikomiems asmenims. 2011-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.Lukiškių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN76:2010 reikalavimu.

Pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ atliekamas kamerų remontas. Kameros Nr. 131 kapitalinis remontas baigtas 2011-08-18, kameros Nr. 129 – 2011-09-02, kameros Nr. 171-2007-10-31, kameros Nr. 165 – 2006-01-31. Be to, kameros privalo bÅ«ti tvarkomos pačių kalinamųjų, tam jiems suteikiamas reikalingas inventorius. Pagal Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. suimtiesiems Å¡vari patalynė iÅ¡duodama nerečiau kaip kartÄ Ä¯ savaitę.

Antklodės užvalkalo iÅ¡davimas nėra numatytas teisės aktuose, t.y. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose. Todėl vietoj antklodės užvalkalo iÅ¡duodamos papildomos paklodės. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos nurodytos Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str.

Pagal Civilinio kodekso 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai , kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Vadinasi, nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik įrodžius žalos atsiradimo faktÄ , nesant delikto negali atsirasi ir civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos bÅ«tinos CK 6.271 str.

įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl nėra pagrindo priteisti turtinę žalÄ .  Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinės žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

       Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).          Pagal Konstitucijos 30 str. 2 d. asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 str. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (6.271 str. 1d.).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 20000 Lt neturtinę žalÄ , kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b.l. 1).

     Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. LukiÅ¡kių TI-K laikomas nuo 2010-06-11. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K 2010-06-11 buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 107, plotas - 7,38 m; 2010-06-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 158 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 129 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-04 – kamerÄ Nr. 171 (plotas – 7,94 m2), 2010-07-21 – kamerÄ Nr. 165 (plotas – 7,94 m2), 2011-05-17 – kamerÄ Nr. 131 (plotas – 7,94 m2), 2011-06-23 perkeltas į kamerÄ Nr.158 (plotas - 7,94 m2), 2011-09-27 – 2011-11-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 193 (plotas - 7,94 m2).

         Pažymėtina, kad Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo‘‘ .Ginčui taikytino minėtos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Pagal normos 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2       Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo 2010-06-11- 2011-11-24 metu nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio, t.y. 3,6 m2 gyvenamojo ploto kameroje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

        Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu 2010-06-11- 2011-11-24 kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

        Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).            Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos bÅ«klę, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimÄ kamerose neįgyvendinimo įtakos sveikatos bÅ«klei.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iki 2011-09-09 bÅ«tų teikęs skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b.l.27,60). Atsižvelgiant į tai, bei byloje nustatytas aplinkybes taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3.6 m2 ploto, pažeidimo trukmę (2010-06-11- 2011-11-24), taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga -800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis-2108 Lt.), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 3000 Lt.

           Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 3000 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (CK 6.271 str., 6.250 str.).         PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nors Å¡iuo metu kai kuriose kamerose vykdomi remonto darbÄ , tačiau beveik visos antro aukÅ¡to kameros yra betoninėmis grindimis, skirtos 6 asmenims, jaučiama drėgmė.

Beveik visose kamerose, kuriose PareiÅ¡kėjas buvo laikomas, blogai veikia ventiliacijos sistema, ventiliacijos Å¡achtos užsikimÅ¡usios, dėl prastos ventiliacijos kamerose trÅ«ksta oro, langai kamerose yra iÅ¡imti. Nors LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad patalpos turi bÅ«ti dezinfekuojamos, situacija kamerose ir duÅ¡uose nekinta, grybeliai ir pelėsiai nėra naikinami. Tokios gyvenimo sÄ lygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikÅ¡ti nebÅ«tinai kalinimo metu.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja (44 str. 2 d.). Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus (44 str. 4 d.).Kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimas, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimas bei pareigų realizavimo tvarka reglamentuojama Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Taisyklių 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sÄ lygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė nueiti į duÅ¡Ä , gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (107 p.).

Tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiÅ¡kai bÅ«tų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės (108 p.).Ginčui taikytino minėtos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Pagal normos 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Normų 39 p. nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms: duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami, iÅ¡valomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plauÅ¡ines ar kempines, rankÅ¡luosčius ir muilÄ ; duÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.

Pagal Normos 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ( Normos 62 p.). Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20] (Normos 63 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl higieninių sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs kamerų Nr.158, Nr.154, Nr.131, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas paskutinius 6 mėnesius (nuo 2011-08-17), patikrinimÄ nustatė, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, per atvirus langus, patikrinimo metu ant kameros Nr.154 sienų, lubų pavirÅ¡ių pelėsių vizualiai nesimatė.

Nustatė tokius Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimus: asmenys nebuvo aprÅ«pinti patalynės užvalkalais, taip pažeidžiant 63 p. reikalavimus; kameros Nr. 158 lubos pažeistos drėgmės, neatliktas paprastasis kameros remontas, taip pažeidžiant 62 p. reikalavimus (b.l. 18). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011-09-23 ir spalio 5 d. atliko operatyviÄ sias visuomenės sveikatos saugos kontroles dėl higieninių sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pirmo korpuso antrame aukšte įrengtame duše nukritę nuo sienų keramikinės plytelės, lubos pajuodę, byra tinkas. Trečiame aukšte įrengtame duše pajuodę lubos, byra tinkas – tai neatitiko Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39.1 punkto reikalavimų, kuriame teigiama, kad dušinės sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami.

Patikrinimo metu paimti oro mėginiai 1-ojo korpuso duše antrame aukšte ir 1-ojo korpuso duše trečiame aukšte pelėsinio grybo nustatymui. Atlikus mikrobiologinius tyrimus nustatyta, kad pelėsinių grybų skaičius, nustatant sedimentacijos metodu 1-ojo korpuso duše antrame aukšte buvo 4 kolonijas sudarantys vienetai, duše trečiame aukšte buvo 4 kolonijas sudarantys vienetai, tačiau Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pelėsinių grybų skaičiaus nereglamentuoja.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo administracijai nurodyta atlikti remonto darbus 1-ojo korpuso antro ir trečio aukÅ¡to dušų patalpose ( b.l. 27). Å ie duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių siekiant sudaryti pareiÅ¡kėjui tinkamas laikymo sÄ lygas. Vertinant Å¡iuos duomenis, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodo bendro pobÅ«džio teiginius, kad gyvenimo sÄ lygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikÅ¡ti nebÅ«tinai kalinimo metu, tačiau įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų vertinti pažeidimų įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nėra pateikta.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad dėl neÅ¡varios antklodės pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡bertas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo aplinkybes, nėra pagrindo padarytų pažeidimų kvalifikuoti kaip kankinimÄ ir EŽTPLAK 3 straipsnio reikalavimų nesilaikymÄ .

Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtų nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatas, nustatančias, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų apsauga, izoliavimas ir priežiūra. Vertinant šiuos pareiškėjo motyvus, pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimus : asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, izoliavimas užtikrinamas laikant juos rakinamose kamerose. Nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«rÄ atlieka Å¡ių įstaigų pareigÅ«nai. Å ių asmenų priežiÅ«rai gali bÅ«ti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami paÅ¡to bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda. Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į Å¡ios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondÄ .

Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiama, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių nustatytų reikalavimų pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu aspektu atsakovo veiksmų neteisėtumÄ grindžia bendrojo pobÅ«džio teiginiais, o ne konkrečiais bei iÅ¡samiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti) jo atžvilgiu padarytus pareiÅ¡kėjo nurodytus pažeidimus ir kad dėl to jis patyrė praÅ¡omÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Tuo pačiu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ nei Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, nei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo prasme.     Apibendrinant teismo iÅ¡dėstytus motyvus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,                   n u s p r e n d ė :

         PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.         Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. 3000 ( tris tÅ«kstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo.          Kitoje dalyje skundÄ atmesti.          Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Rosita Patackienė