2016-11-30 Nr. AB-22718-3-61-3-00375-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-423-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 59; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. sausio 25 d. (išsiųsta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34.)7R-241 „Dėl priteistos žalos pervedimo“ bei įpareigoti Teisingumo ministeriją nedelsiant išmokėti priteistą neturtinę žalą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir jo finansinė padėtis yra sunki.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 18 d. skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 28 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 4 d., 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama vadovaujantis procesiniuose įstatymuose nustatyta kreipimosi į teismą tvarka, kurią įtvirtina ABTĮ. Pagal ABTĮ 38, 39 straipsnius, už skundo padavimą administraciniam teismui mokamas 28 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Tačiau atkreipė dėmesį, jog ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio mėn. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 5 skundus. Vadinasi, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatytas kiekybinis kriterijus nagrinėjamu atveju tenkinamas. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis dėl pareiškėjo 2014 m. ir 2015 m. skundų, nustatė, kad 2015 m. iš 26 pareiškėjo skundų 20 skundų yra atmesti, 4 skundai patenkinti iš dalies, 1 skundą atsisakyta priimti, 1 skundas persiųstas pagal teismingumą. Pagal 2014 m. duomenis, iš 16 pareiškėjo skundų 4 buvo atsisakyta priimti, 1 persiųstas pagal teismingumą, 2 skundai patenkinti iš dalies, o 9 pareiškėjo skundai atmesti kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylų kiekį, į jau išnagrinėtų skundų tendenciją, darytina išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, o tai yra pagrindas teismui neatleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti pareiškėją sumokėti nustatytą 28 Eur žyminį mokestį.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 18 d. skundo trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 149 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl pareiškėjui šio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 18 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 28 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir atleisti visiškai ar iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatenkino prašymo ir įpareigojo sumokėti 28 Eur žyminį mokestį, nustatęs, jog jis piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, esant kiekybiniams skundo padavimo kriterijams. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kreipėsi pirmą kartą, iš pridėtų dokumentų akivaizdžiai matyti, jog Teisingumo ministerija padarė pažeidimą. 2016 m. sausio mėn. teismui padavė penkis skundus, tačiau nei vienas nebuvo priimtas, trijose bylose buvo reikalaujama sumokėti žyminį mokestį. Neturi tiek pinigų, gauna socialinio pobūdžio pajamas iš motinos, kurių užtenka tik būtinoms reikmėms įsigyti. Teismas reikalauja sumokėti mokestį tokio dydžio, kokį jis turi gauti iš Teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 38 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 39 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 28 Eur žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo paprastai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, kartu pareikalauti sumokėti žyminį mokestį ir už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, vertintini ir vykdant šioje administracinėje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 9-14567 „Dėl V. K. asmeninių pinigų“ pateikti įrodymai (2016 m. sausio 1 d.–2016 m. spalio 17 d. pareiškėjo disponuojamos lėšos). Vertinant šių įrodymų visumą, matyti, kad pareiškėjo sąskaita kiekvieną mėnesį vidutiniškai papildoma apie daugiau nei 80 Eur, kuriuos jis išleidžia laiškams, pašto ženklams, kopijoms, apsipirkti parduotuvėje, elektros energijai ir kt. Pareiškėjas yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Tačiau negalima teigti, jog jis apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Taigi, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo – 14 Eur yra žyminis mokestis, kurį pareiškėjas privalo sumokėti. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjui terminą sumokėti nurodytą mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 41 straipsniu, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą patenkinti iš dalies ir iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė