29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedN., V. G., atsakovui V. K., jo atstovei advokatei J. B., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo M. G. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1875-800/2014 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K., B. K., Ä. K., A. K., K. K., institucijai teikianÄiai iÅ¡vadÄ Kauno rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų ir pagal atsakovo V.
Legislator headnote
AI generated29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d · Kauno apygardos teismas: K. vardu veiksmus. IeÅ¡kovÄ T. B. K. nuosavybÄs teises į ginÄo valdÄ Ä¯gijo apgaule, todÄl jos nuosavybÄs teisÄs turi bÅ«ti panaikintos ir atkurta iki teisÄs pažeidimo buvusi padÄtis â nuosavybÄs teisÄs į ginÄo pastatus turi bÅ«ti pripažintos atsakovui.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-418-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00803-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.3; 121.14;121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsÄjo 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų DalÄs BurdulienÄs, Izoldos NÄnienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo M. G. atstovÄms advokatei R.
N., V. G., atsakovui V. K., jo atstovei advokatei J. B., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo M. G. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1875-800/2014 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K., B. K., Ä. K., A. K., K. K., institucijai teikianÄiai iÅ¡vadÄ Kauno rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų ir pagal atsakovo V.
K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. G., Kauno apskrities archyvui, Kauno rajono savivaldybÄs administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijai, tretiesiems asmenims ValstybÄs įmonÄs âRegistrų centrasâ Kauno filialui, Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl nuosavybÄs teisÄs nuginÄijimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas M. G. ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti, kad atsakovai V. K., J. K., B. K., Ä. K., A. K., K. K., neteisÄtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, t.y. pastatu - gyvenamuoju namu, esanÄiu (duomenys neskelbtini) ; iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ neteisÄtai užimamų patalpų - pastato - gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (t. 1, b. l. 1-3).IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra mirusiosios ieÅ¡kovÄs T.
B. K. teisių perÄmÄjas. T. B. K. 1991 m. dÄl sveikatos problemų turÄjo persikelti gyventi pas dukrÄ Ä¯ Vilnių, o namÄ paliko savo sÅ«naus atsakovo priežiÅ«rai. Atsakovas savavaliÅ¡kai, be sutikimo deklaravo savo sutuoktinÄs ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovai, naudodamiesi ginÄo namu pažeidžia ieÅ¡kovo kaip savininko teises.Atsakovas V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä: pripažinti atsakovo Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužÄs 14 d. pažymÄjimÄ Nr. V10-1504 neatitinkanÄiu Archyvo įstatymo 16 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti; panaikinti atsakovo Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužÄs 30 d. pažymÄjimÄ Nr. II 3-16 ir 2012 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. II 2-234; pripažinti ieÅ¡kovÄs T.
B. K. (M. G.) nuosavybÄs teises į pastatus:
1) gyvenamÄ namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys,) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄius (duomenys neskelbtini) , neteisÄtomis ir jas panaikinti; pripažinti V. K. nuosavybÄs teises į pastatus: gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini) ; perkelti atsakovui V.
K. pirkÄjo teises į 0,2623 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , pagal 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11066, priteisiant ieÅ¡kovei T. B. K. 28,26 Lt kompensacijÄ ; priteisti atsakovui V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas nurodÄ, kad ginÄo namas ir Å«kio pastatas priklausÄ atsakovo tÄvui B.
K.. Å eimos narių sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡yti: K. B., V. (Å¡eimos galva), K. T. B., P., žmona; K. V., B., sÅ«nus. TÄvas B. K. mirÄ (duomenys neskelbtini) . Po tÄvo mirties 1984 m. rugsÄjo 10 d. atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas, jis įraÅ¡ytas kaip vienintelis paveldÄtojas, priÄmÄ palikimÄ - tÄvo paliktas lÄÅ¡as banke. Nuo 1983 m. gruodžio mÄnesio tvarkÄ, prižiÅ«rÄjo namÄ ir Å«kį, vykdÄ namo kapitalinį remontÄ rekonstrukcijÄ , nes motina ieÅ¡kovÄ T.
B. K. nuo 1968 m. kovo 7 d. buvo iÅ¡vykusi gyventi į KaunÄ . 1969 m. balandžio 11 d. atsakovo tÄvų B. K. ir T. B. K. santuoka buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo ir po tÄvo mirties T. B. K. nebuvo suinteresuota Å«kio priežiÅ«ra, neskyrÄ nei darbo, nei lÄšų namo priežiÅ«rai, iÅ¡vyko gyventi į Vilnių. Atsakovas iÅ¡ ginÄo namų valdos niekada nebuvo iÅ¡vykÄs ir gyvena iki Å¡iol, mokÄjo ir tebemoka mokesÄius už komunalines paslaugas. Nurodo, kad kreipÄsi dÄl ginÄo valdos įregistravimo savo vardu, nes buvo įsitikinÄs, kad ginÄo namų valda jo vardu turi bÅ«ti įregistruota kaip paskutinio kolÅ«kinio kiemo nario. 2005 m. liepos 26 d. jo lÄÅ¡omis buvo atlikti ginÄo namo kadastriniai matavimai, kurie buvo įtraukti į Nekilnojamojo turo registro duomenis. 2003 m. gegužÄs 14 d.
IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Å«kinių knygų Nr. V10-1504 pagrindas yra Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužÄs 14 d. Archyvo pažymÄjimas Nr. V10-1504, kuris yra iÅ¡duotas tuo paÄiu pagrindu - âF.2220. Ap.2. B.47. L.30.â, kaip ir Kauno apskrities archyvo 2003 m. gruodžio 9 d. Archyvo pažymÄjimas Nr. V10-3077. 2003 m. gegužÄs 14 d. archyvo pažymÄjimas pažeidžia Archyvo įstatymo 16 straipsnį, nes neužtikrina atsakovo ir jo Å¡eimos narių teisÄtų interesų - teisÄs į nuosavybÄ, teisÄs į bÅ«sto nelieÄiamybÄ.
ApylinkÄs (seniÅ«nijos) 2005 m. gegužÄs 30 d. pažymÄjimas Nr. II 3-167 atsakovo nuomone naikintinas, kaip iÅ¡duotas nesant teisinio pagrindo. Å is aktas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, galiojusio nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2003 m. spalio 13 d., 3 straipsnio 16 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes jame nÄra nurodyti asmenys, kurių teisÄti interesai pažeidžiami, t.y. nenurodyti nei atsakovas, nei jo Å¡eimos nariai (CPK 5 str.). Be to, minÄtas aktas lÄmÄ tolesnius neteisÄtus nuosavybÄs įteisinimo T.
B. K. vardu veiksmus. IeÅ¡kovÄ T. B. K. nuosavybÄs teises į ginÄo valdÄ Ä¯gijo apgaule, todÄl jos nuosavybÄs teisÄs turi bÅ«ti panaikintos ir atkurta iki teisÄs pažeidimo buvusi padÄtis â nuosavybÄs teisÄs į ginÄo pastatus turi bÅ«ti pripažintos atsakovui.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.
Panaikino Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužÄs 30 d. pažymÄjimÄ Nr. II 3-167 ir 2012 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. II 2-234; pripažino atsakovui V. K. nuosavybÄs teises į ½ dalį nekilnojamų daiktų - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄius (duomenys neskelbtini) ; iÅ¡ dalies panaikino 2007 m. rugpjÅ«Äio 8 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-05-8888 dÄl kitos paskirties žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) , dalyje dÄl ½ dalies 0,2623 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄio (duomenys neskelbtini) , nuo sutarties sudarymo momento pardavimo T. B.
K.; pripažino negaliojanÄia 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11066, valstybinÄs žemÄs sklypo perdavimo-priÄmimo aktÄ Nr. A-833, dalyje dÄl ½ dalies 0,2623 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento pardavimo T. B. K.; taikÄ restitucijÄ : grÄ Å¾ino ½ dalį 0,2623 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄio (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos nuosavybÄn ir įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, pirkÄjos T.
B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį lÄšų sumokÄtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį; likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nustatÄ, kad byloje ginÄas kilo dÄl nuosavybÄs teisÄs į turtÄ , priklausiusį kolÅ«kieÄių kiemui. Atsakovo tÄvas B. K. priklausÄ kolÅ«kieÄių kiemui, Kauno rajone ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje, o atsakovas, jo motina T. B. K., bei atsakovo seserys laikyti kolÅ«kieÄių kiemo nariais. Atsakovo seserys 1976 metais iÅ¡vyko iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo ir taip prarado kolÅ«kinio kiemo nario teises, B.
K. mirÄ 1983 m. lapkriÄio 28 d. Atsakovo tÄvų, buvusių kolÅ«kieÄių kiemo valdoje yra nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginÄo turtas), kuris įregistruotas T. B. K. vardu 2005 m. liepos 26 d. Juridinis pagrindas - iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų, 2003 m. gegužÄs 14 d.
Nr. V10-1504 ir apylinkÄs (seniÅ«nijos) pažymÄjimas 2005 m. gegužÄs 30 d. Nr. II 3-167. Mirus B. K., jo palikimÄ , piniginius indÄlius, priÄmÄ atsakovas V. K.. Mirus atsakovo tÄvui, ginÄo turtÄ atsakovas ir jo motina valdÄ kolÅ«kieÄių kiemo teisÄmis. Nei T. B. K., nei atsakovas kolÅ«kyje nedirbo, nebuvo susijÄ darbiniais santykiais (nebuvo kolÅ«kio nariais). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, bei tuo metu kolÅ«kieÄio kiemo nuosavybÄs teises reglamentavusius įstatymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad mirus B.
K., pasibaigÄ kolÅ«kieÄių kiemo teisinis statusas. BuvÄ kolÅ«kieÄių kiemo nariai, jei jie nepasitraukÄ iÅ¡ buvusio kiemo, neprarado savo turÄtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipÄsi dÄl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo. Teismas sprendÄ, kad T. B. K. nuo 1989 m. kovo 9 d., laikinai apsigyvenusi pas dukrÄ Vilniuje dÄl ligos, buvo laikinai iÅ¡vykusi, todÄl savo nuosavybÄs teisių į ginÄo turtÄ neprarado. Teismas, remdamasis Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡ais konstatavo, jog kolÅ«kinio kiemo turtas, mirus vieninteliam jo nariui B.
K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. atiteko lygiomis dalimis (po ½ dalį) kaip bendroji dalinÄ nuosavybÄ.DÄl teisinÄs registracijosTeismas nustatÄ, kad atsakovas kreipÄsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti daiktines teises į ginÄo turtÄ , taÄiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas, motyvuojant, kad nepateikta pažyma patvirtinanti paveldÄtojÄ po B. K. mirties. 2005 m. rugsÄjo 19 d. VÄ® Registrų centras netenkino atsakovo praÅ¡ymo, nustatÄs, kad ginÄo namas yra rekonstruotas, taÄiau nÄra pateikta jo rekonstrukcijÄ patvirtinanÄių dokumentų.
Nei T. B. K., nei atsakovas VÄ® Registrų centrui tokių dokumentų nepateikÄ, taÄiau gyvenamasis namas su Å«kio pastatu, bei kiemo statiniais buvo įregistruoti T. B. K. vardu, nereikalaujant nurodytų dokumentų, bet 2005 m. gegužÄs 30 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos pažymos Nr. II 3-167 apie gyv. valdÄ , 2003 gegužÄs 14 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Å«kinių knygų Nr. V 10-1504 pagrindu. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužÄs 14 d. pažymÄjimÄ Nr. V10-1504 negaliojanÄiu, kadangi Å¡is įraÅ¡as pats savaime atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir asmenų nuosavybÄs teisÄs nenustato, o yra vertinamas tik kaip byloje pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas.
Be to, atsakovui iÅ¡duotos analogiÅ¡kos pažymos, suraÅ¡ytos tų paÄių Kauno apskrities archyve saugomų ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinių knygų pagrindu. ReikalavimÄ panaikinti Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužÄs 30 d. pažymÄ Nr. II 3-167 teismas laikÄ pagrįstu ir tenkintinu, kaip iÅ¡raÅ¡ytÄ be teisinio pagrindo. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos iÅ¡duota pažyma neatitinka dokumentų, kurių pagrindu ji buvo iÅ¡raÅ¡yta turinio, kadangi joje nÄra duomenų, jog ginÄo gyvenamasis namas yra 220,96 kv. m. bendro naudingo ploto.
Teismas nustatÄ, jog tretieji asmenys VÄ® Registrų centras nepateikÄ teismui jokių raÅ¡ytinių įrodymų, bei nepateikÄ iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų savo procesiniuose dokumentuose, kurie sudarytų pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teisinÄ registracija, T. B. K. vardu, atlikta neabejotinai ir neginÄijamai nustaÄius nekilnojamojo turto priklausomybÄ bÅ«tent jai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, esanÄioje archyvinÄje pažymoje yra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad VÄ® Registrų centrui buvo žinomos aplinkybÄs apie buvusį kolÅ«kinį kiemÄ , o taip pat turÄjo bÅ«ti žinomos kolÅ«kinį kiemÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos, apie ginÄus tarp galimų turto savininkų.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad VÄ® Registrų centras, neįsitikinÄs kas buvo pastatų savininku, atsakovo pateiktų dokumentų pagrindu nuosavybÄs teisÄs neregistravo, o T. B. K. vardu pateikus panaÅ¡aus turinio pažymas, nuosavybÄs teises įregistravo.DÄl atsakovo reikalavimo perkelti pirkÄjo teises.Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad nurodytas reikalavimas tiesiogiai susijÄs su teismo atsakovui jau tenkintu reikalavimu pripažinti ½ dalį nuosavybÄs teisių į ginÄo pastatus, vykdydamas teisingumÄ , siekdamas greiÄiau ir operatyviau iÅ¡sprÄsti ginÄÄ , užkirsti keliÄ galimiems ginÄams dÄl nurodyto turto ateityje, užtikrinti teisinį apibrÄžtumÄ , ex officio iÅ¡sprendÄ Å¡Ä¯ klausimÄ iÅ¡ esmÄs ir laikÄ atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pirkimo-pardavimo sutarties dalies ginÄijimu.
Šį sprendimÄ teismas priÄmÄ, atsižvelgdamas į tarp Å¡alių užsitÄsusio daugiau kaip 10 metų ginÄo trukmÄ. Be to, laikÄ, kad nepriÄmus sprendimo dalyje dÄl žemÄs, nebus apginta pažeista atsakovo teisÄ Ä¯ nuosavybÄ bei nebus pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymo metu, Å¡iuo metu mirusioji, T. B. K., neturÄjo teisÄs įgyti nuosavybÄn viso žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) , nes atsakovo ginÄijama 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 d. sutartimi, pažeidžiant statinių bendrasavininkų teises, neatsižvelgiant į jų valiÄ , žemÄs sklypo privatizavimo procedÅ«ra pradÄta ir sklypas perleistas tik T.
B. K.. Teismas nurodÄ, kad pagal VyriausybÄs 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 7 punktÄ bendraturÄio perkama žemÄs sklypo dalis bendrojoje nuosavybÄje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturÄiui priklausanÄiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, todÄl remdamasis nustatytomis aplinkybÄmis, teismas nusprendÄ, kad sutartis dalyje dÄl ½ dalies žemÄs sklypo pardavimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinÄ ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia (CK 1.78, 1.80 str.).
Pripažinus sutartį dalyje dÄl ½ dalies negaliojanÄia, bei žemÄs sklypo perdavimo-priÄmimo aktÄ Nr. A-833 turi bÅ«ti taikoma restitucija: ½ žemÄs sklypas grÄ Å¾inamas valstybÄs nuosavybÄn, o valstybÄ pirkÄjos T. B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui ieÅ¡kovui įpareigojama grÄ Å¾inti ½ dalį lÄšų įmokÄtų vykdant privatizavimo procedÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 d. sutartis Nr. 11066 yra sudaryta 2007 m. rugpjÅ«Äio 8 d.
Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-05-8888 pagrindu, teismas panaikino ir šį įsakymo dalį dÄl ½ 0,2623 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) DÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų.Teismas patenkinÄs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl nuosavybÄs teisÄs į pastatus pripažinimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovai neturÄdami teisinio pagrindo, t.y. jokios nuomos ar panaudos sutarties savavaliÅ¡kai užÄmÄ ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanÄius pastatus pažeidžia jo kaip savininko teisÄ laisvai disponuoti turtu.
Teismui vertinimu, nustaÄius atsakovo dalį ginÄo nuosavybÄje, ieÅ¡kinys, dÄl iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti atmestas.DÄl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ Atsakovo reikalavimÄ teismas laikÄ nepagrįstu ir neįrodytu. Nors atsakovas yra pateikÄs dokumentus âapie kapitalinį remontÄ (rekonstrukcijÄ )â, taÄiau teismas nelaikÄ Å¡ių įrodymų objektyviais, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas apie į namÄ investuotÄ lÄšų sumÄ . Teismas laikÄ, kad atsakovui pripažinus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį ginÄo turto, atsirastų teisinis neaiÅ¡kumas, kadangi pats atsakovas, įgijÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatus, reikalautų atlyginti už jam paÄiam priklausanÄio turto pagerinimus, o tokie reikalavimai negalimi.Kadangi abiem Å¡alims buvo teikiama valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, jų patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų teismas nepriteisÄ.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinio visus reikalavimus atmesti. Apeliaciniame skunde nurodÄ tokius motyvus:1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus;2. Teismas nepasisakÄ dÄl senaties taikymo atsakovo reikalavimams. Pagal 1990 m. lapkriÄio 27 d. įsigaliojusio LR įstatymo dÄl kaimo vietovÄje nuosavybÄs teise turinÄių namus savininkų žemÄnaudos ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄs, kurio 4 punktu buvo panaikinta kolÅ«kieÄių kiemo ir pilieÄio, užsiimanÄio individualia darbine veikla žemÄs Å«kyje, Å¡eimos bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄ.
KolÅ«kieÄių kiemo narys ir pilieÄio, užsiimanÄio individualia darbine veikla žemÄs Å«kyje, narys, kol nesibaigÄs bendras ieÅ¡kininÄs senaties terminas, nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos             galÄjo             reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanti turtÄ . Tuo laikotarpiu bendras ieÅ¡kinio senaties terminas pagal CK (1964 redakcija) 84 str., buvo 3 metai, kurį ir praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kovas.
Atsakovas nurodyto įstatymo nustatyta iki 1993 m. lapkriÄio 18 d. nepasinaudojo, kaip buvÄs kolÅ«kieÄio kiemo Å¡eimos narys jokių veiksmų nustatyti ar atidalinti jam priklausanÄio turto dalį nesiÄmÄ. Å is terminas siejamas su kolÅ«kinio kiemo teisiniu statusu, o ne su turtinio intereso pažeidimu, todÄl sužinojimo apie norminį aktÄ momentas neturi reikÅ¡mÄs;3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neprarado savo turÄtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipÄsis dÄl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo.
Atsakovas kreipÄsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ tik kilus piniginiam ginÄui, niekaip nesusijusiam su teisÄs į kolÅ«kinio kiemo nuosavybÄ realizavimu. Atsakovas daug metų žinojo apie visos namų valdos teisinÄ registracijÄ motinos vardu;4. Teismas nepagrįstai sprendÄ sandorio galiojimo klausimÄ , neįtraukdamas į procesÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos Kauno skyriaus atsakovu. Teismo nurodyta restitucija sandorio apimtyje yra negalima, atsižvelgiant į tai, kad investicinių Äekių kaip vertybinių popierių apyvarta yra pasibaigusi, žemÄs sklypo vertÄ ginÄo arba sandorio sudarymo metu Å¡ios dienos ekvivalentine pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nenurodyta;5.
Teismas, sudarydamas galimybÄ atsakovui iki paskutinÄs teismo posÄdžio dienos tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, papildant jį nauju reikalavimu dÄl nuostolių atlyginimo, veikÄ iÅ¡imtinai atsakovo naudai, pažeidÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas sprendimu sudarÄ sÄ lygas atsakovui toliau manipuliuoti tariamai pažeistomis jo teisÄmis į nuosavybÄ, paneigÄ T. B. K. nuosavybÄs teisÄ, jos teisÄ savo nuožiÅ«ra palikti turtÄ mirties atveju bei ieÅ¡kovo teisÄ Å¡Ä¯ turtÄ paveldÄti.Apeliaciniame skunde atsakovas V.
K. praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis ir pilnai tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį; skirti teismo statybinÄ ekspertizÄ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄio (duomenys neskelbtini) jo atliktiems darbams ir jų vertei nustatyti; prijungti prie bylos mano papildomai pateiktus dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodÄ tokius motyvus:1. Teismas nepagrįstai nevertino kitų bylos įrodymų, o rÄmÄsi tik Å«kinių knygų įraÅ¡ais.
AplinkybÄ, kad T. B. K. teisminiu keliu nutraukÄ su B. K. santuokÄ ir faktiÅ¡kai gyveno atskirai, nusipirko Kaune gyvenamojo namo dalį ir nevedÄ su tÄvu ir su atsakovu bendro Å«kio, rodo, kad kiemo turtas buvo faktiÅ¡kai atidalytas. Nors T. B. K. po kurio laiko vÄl apsigyveno kiemui priklausanÄiame name, taÄiau į jį teisių neįgijo. IeÅ¡kovas jokių įrodymų, kad ji buvo vÄl priimta į kiemo sudÄtį ir vedÄ bendrÄ Å«kį nepateikÄ. GinÄo turto po ½ dalį priklausÄ atsakovui ir jo tÄvui;
2. Teismas neturÄjo pagrindo remtis tiek Å«kinÄmis knygomis, o taip pat Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužÄs 14 d. pažyma Nr. V10-1504, kuriÄ Â turÄjo pripažinti kaip prieÅ¡taraujanÄiÄ 1964 m. CK 136 str. 2 d. nustatytai vieÅ¡ai tvarkai ir jÄ panaikinti. Kadangi ZapyÅ¡kio apylinkÄs Vykdomojo komiteto, vÄliau ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos darbuotojai ir Kauno apskrities archyvo darbuotojai tiek pildydami Å«kines knygas, tiek iÅ¡duodami pažymas atliko savo pareigas nesÄ Å¾iningai;
3. Teismas sprendimÄ grindÄ prieÅ¡taraujanÄiais motyvais. Pradžioje teigÄ, kad kolÅ«kieÄių kiemo teisinis statutas pasibaigÄ mirus B. K., taÄiau toliau teigÄ, kad kolÅ«kieÄių kiemo teisinis statusas pasibaigÄ priÄmus 1990 m. lapkriÄio mÄn. 27 d. įstatymÄ Nr. I-806 âDÄl kaimo vietovÄje nuosavybÄs teise turinÄių namus savininkų žemÄnaudos ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄsâ. Teismas nepagrįstai netaikÄ T. B. K. 3 m. ieÅ¡kinio senaties vadovaujantis CK 140 str. ir 1990 m. lapkriÄio mÄn. 27 d.
įstatymu Nr. I-806. T. B. K. iÅ¡vykdama 1989 m. kovo 16 d. gyventi į Vilnių buvo darbinga. Vien tai, kad ji vÄliau dÄl amžiaus tapo nedarbinga nÄra pagrindo jai taikyti nurodytos teisÄs normos iÅ¡imtį;4. Teismas nepagrįstai pateiktus įrodymus dÄl ginÄo namo remonto ir pagerinimų laikÄ nepakankamais. Teismas turÄjo priteisti bent pusÄ reikalaujamos atliktų darbų sumos (45 325 Lt) bei visas Å¡ildymo iÅ¡laidas (47 505 Lt). Teismas, nepakakus įrodymų nustatyti atliktų darbų vertei, galÄjo pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, o neatmesti ieÅ¡kinį.
Name buvo atlikta darbų už 81 499,64 Lt, kur ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra 40 749, 82 Lt. Sklype atlikta darbų už 9 149,56 Lt, kur ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra 4 574,78 Lt. Namo Å¡ildymo iÅ¡laidos per 30 metų po 3 167 Lt metams â iÅ¡ viso už 95 010 Lt, praÅ¡oma priteisti 47 505 Lt;5. Teismas nagrinÄdamas bylÄ atsakovui nedalyvaujant, pažeidÄ jo teises, neleido pateikti paaiÅ¡kinimų dÄl turto pagerinimo. Teismas turÄjo atidÄti 2014 m. rugsÄjo 16 d. posÄdį dÄl atsakovo ligos;6.
Teismas, atmesdamas reikalavimÄ perkelti pirkÄjo teises į žemÄs sklypÄ , savo iÅ¡vadas grindÄ tuo, kad atsakovas nebuvo žemÄs sklypo su valstybe bendraturtis. Teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos. Teismui pripažinus nuosavybÄs teises į ½ dalį gyvenamųjų pastatų ir tuo paÄiu teisÄ Ä¯sigyti nuosavybÄs teisÄmis ½ dalį žemÄs sklypo, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principais, turÄjo bÅ«ti taikoma CK 4.79 str. 3 d. analogija ir atsakovui perkeltos pirkÄjo teisÄs, nenaikinant dalies sandorio.Atsiliepime į atsakovo V.
K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas palaikÄ savo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus. Atsikirtimuose į atsakovo apeliacinio skundo argumentus ieÅ¡kovas nurodÄ tokius motyvus:1. Byloje esantys dokumentai paneigia atsakovo teiginius, esÄ jo tÄvai įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukÄ santuokÄ . Pagal tuo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ T. B. K. ir B. K. santuokos nebuvo nutraukÄ. Atsakovas nepagristai savo tÄvų santuokos nutraukimo faktÄ susieja su 1969 m. balandžio 11 d. iÅ¡nagrinÄta civiline byla dÄl B.
K. ir T. B. K. santuokos nutraukimo, nors objektyvių duomenų Å¡iam teiginiui pagrįsti teismui nepateikÄ. Pagal Kauno apskrities archyvo iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ su priedu 1969 m. kovo 28 d. teismo apskaitos kortelÄ dÄl iÅ¡tuokos, atsakovo tÄvai norÄjo nutraukti santuokÄ dÄl bendrų nesutarimų, kurie buvo laikini, taÄiau pastarieji ir toliau kartu gyveno, palaikÄ ryÅ¡ius, susitaikÄ ir vedÄ bendrÄ Å«kį. B. K. ir T. B. K. iÅ¡tuoka įstatymų nustatyta tvarka niekada nebuvo įregistruota;2.
Atsakovo teiginiai, kad T. B. K. 1967 m. rugsÄjo 7 d. nusipirko ½ dalį namo (duomenys neskelbtini) nepagrįsti jokiais įrodymais. NÄra pateikta įrodymų, kad T. B. K. buvo pasitraukusi iš kolÅ«kinio kiemo, kad jai buvo iÅ¡mokÄti pinigai už jai priklausanÄiÄ kiemo turto dalį bei, kad jai buvo atidalinta jos turto dalis, esanti kolÅ«kiniame kieme;
3. Atsakovas pripažino motinos T. B. K. asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo statinius bei žemÄs sklypÄ . 2001 m. kovo 22 d. T. B. K. iÅ¡davÄ atsakovui įgaliojimÄ jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su ginÄo namų valda, remonto darbais, gauti statybos leidimus ir t.t. Atsakovas žinojo, kad gyvenamas namas yra jo motinos nuosavybÄ, įgaliojimÄ priÄmÄ ir jo pagrindu atliko veiksmus, 2001 m. į teismÄ dÄl turto dalies atskyrimo ar nuosavybÄs nuginÄijimo nesikreipÄ, tuo pripažindamas gyvenamojo namo priklausomybÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise T.
B. K.. Ä®statymu nustatyti senaties terminai, vertinant ginÄo kilmÄ nuo 2001 m. kovo 22 d. yra pasibaigÄ 2011 m. kovo 22 d.;4. Atsakovo paveldÄtas B. K. indÄlis taupomojoje kasoje nelaikomas kolÅ«kinio kiemo turtu pagal 1964 m. CK 118 str. Atsakovo pateiktas paveldÄjimo liudijimas negali bÅ«ti vertinamas kaip buvusio kolÅ«kieÄio turto â ginÄo pastatų paveldÄjimo įrodymas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus paveldÄjimo teisÄs liudijimas į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus po B.
K. mirties likus dvejiems kolÅ«kieÄių kiemo nariams negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas;5. Jokių duomenų apie tai, kad T. B. K. 1967-1990 metų laikotarpiu nuolatiniam gyvenimui iÅ¡vyko iÅ¡ ZapyÅ¡kio kaimo atsakovas į bylÄ nepateikÄ. AplinkybÄ, kad B. T. K. sirgo ir jai buvo bÅ«tinybÄ gydytis, atsakovui turÄjo bÅ«ti žinoma. Pagal CK (1964 m.) 140 str. nors kolÅ«kinio kiemo narys ir nedalyvavo kiemo Å«kio vedime dÄl ligos, jo dalis kolÅ«kiniame kieme nedingsta;6. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikÄ informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus dÄl ginÄo namo pagerinimo, kurie nebuvo pateikti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.
Be to, savo argumentų apeliantas nepagrindÄ jokiais įrodymais. T. B. K., pasitikÄdama atsakovu, leido atsakovui gyventi jai priklausanÄioje namų valdoje su ta sÄ lyga, kad atsakovas rÅ«pinsis namu. Namui nereikÄjo kapitalinio remonto. Atsakovas, gyvendamas su Å¡eima, kaip panaudos gavÄjai privalÄjo atlikti ne tik einamÄ jį, bet ir kapitalinį remontÄ . IeÅ¡kovui negali bÅ«ti perkelta pareiga įrodinÄti atsakovo reikalavimų pagrįstumÄ ;
7. Atsižvelgiant į tai, kad galimai turÄtos atsakovo investicijos ar bent jau nedidelÄ jų dalis yra patirtos prieÅ¡ daugiau nei trejus metus, Å¡iems atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, kaip ir kitiems prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, ieÅ¡kovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡ioje ginÄo dalyje. Atsakovas, kaip mirusiosios T. B. K. kreditorius, nÄra pareiÅ¡kÄs jokių reikalavimų mirusiosios įpÄdiniui M. G., paveldÄjimo byloje.
Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. praÅ¡Ä apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus, atsakovas nurodÄ tokius motyvus:1. T. B. K. 1968 m. buvo iÅ¡mokÄta jai priklausiusi kolÅ«kieÄių kiemo turto dalis pinigais, už kuriÄ ji nusipirko ½ dalį namo (duomenys neskelbtini) ;2. IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad T. B. K. 2001 m. buvo ginÄo turto savininkÄ, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ä®galiojimas negali bÅ«ti įrodymas, nes jo iÅ¡davimo metu, visi darbai jau buvo atlikti atsakovo lÄÅ¡omis.
Atsiliepime į apeliacinius skundus treÄiasis asmuo VÄ® Registrų centro Kauno filialas praÅ¡Ä 2014 m. spalio 6 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisių į ginÄo statinius panaikinimo, palikti nepakeistÄ , o likusioje dalyje apeliacinių skundų pagrįstumÄ praÅ¡Ä sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. TreÄiasis asmuo atsiliepime nurodÄ tokius motyvus:1. DÄl atsakovo apeliacinio skundo dalies nepagrįstumoByloje nebuvo keliamas joks reikalavimas ir nesprendžiamas ginÄas dÄl ginÄo statinių pirminÄs teisinÄs registracijos atliktos 2006 m. balandžio 11 d.
T. B. K. vardu. IeÅ¡kovas M. G. nÄra įgijÄs nuosavybÄs teisių į ginÄo statinius. Atsakovo apeliaciniame skunde nÄra nurodytos jokios aplinkybÄs ar teisiniai argumentai, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas dÄl M. G. nuosavybÄs teisių į ginÄo statinius panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginÄijamÄ teismo sprendimÄ pilna apimtimi.2. DÄl teismo teiginių VÄ® Registrų centro atžvilgiuGavus iÅ¡ teismo procesinius dokumentus ir ginÄo statinių archyvinÄ nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ paaiÅ¡kÄjo, kad įregistruojant ginÄo statinius nekilnojamojo turto registre buvo įraÅ¡yti klaidingi duomenys apie ginÄo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos pabaigos metus.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi bei 2005 m. liepos 26 d. kadastrinių matavimų duomenimis Å¡i techninÄ klaida iÅ¡taisyta ir nekilnojamojo turto registre Å¡iuo metu jau yra įregistruota, kad ginÄo statinių statybos pabaigos metai yra 1974 metai. Nekilnojamojo turto registre duomenys registruojami pateiktų dokumentų pagrindu, nevertinant jų teisÄtumo. Be to, nei vienas teisÄs aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklÄ , nenumato ir nesuteikia teisÄs registro tvarkytojui sprÄsti civilinio pobÅ«džio ginÄus tarp privaÄių asmenų dÄl jų daiktinių teisių turÄjimo ar jų apimties.
Atsiliepime į apeliacinius skundus Kauno apskrities archyvas nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kurioje pasisakyta dÄl Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužÄs 14 d. Archyvo pažymÄjimo Nr. (10.6.)-V10-1504 neatitikimo tuo metu galiojusio Archyvų įstatymo 16 straipsnio nuostatoms ir dÄl teiginio, kad, pasak atsakovo, Kauno apskrities archyvo darbuotojai duodami pažymas, kurių pagrindu buvo registruojamos T. B. K. nuosavybÄs teisÄs į ginÄo pastatus, savo pareigas atliko nesÄ Å¾iningai, kad Kauno apskrities archyvas iÅ¡duodamas pažymÄ Â nuslÄpÄ faktÄ apie atsakovo teises į B.
K. Å«kio turtÄ . NurodÄ, kad Archyvo pažymÄjimai buvo iÅ¡duoti tokiais paÄiais, t. y. vienodais, pagrindais - Å«kinių knygų, saugomų Kauno apskrities archyve, pagrindu atsižvelgiant į pateiktų praÅ¡ymų apimtis, laikantis Archyvo įstatymo 16 str. nustatytų reikalavimų. Atsakovas, bÅ«damas nuoseklus, turÄtų praÅ¡yti teismo panaikinti ir kitus analogiÅ¡kai, t.y. turimų dokumentų pagrindu, parengtus Archyvo pažymÄjimus. Reikalavimas panaikinti tik vienÄ iÅ¡ dviejų analogiÅ¡kų bei identiÅ¡kų Archyvo pažymÄjimų neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, yra niekuo nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas.
Kauno apskrities archyvas atsiliepime praÅ¡Ä palikti galioti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kurioje pasisakoma dÄl Kauno apskrities archyvo rengtų pažymÄjimų, susijusių su byla.Atsiliepime į apeliacinius skundus treÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Tarnyba, nesutikdama su apeliaciniais skundais, kiek tai susijÄ su tarnybos teisÄmis ir pareigomis, nurodÄ tokius motyvus:1. Teismas nepagrįstai įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, T.
B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį lÄšų sumokÄtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Už žemÄs sklypÄ buvo sumokÄta investiciniais Äekiais ir ne į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sÄ skaitÄ , kurios teisių perÄmÄja yra Tarnyba, o į Kauno rajono valdybos sÄ skaitÄ . Investicinių Äekių apyvarta yra pasibaigusi, jų grÄ Å¾inimo tvarka teisÄs aktuose nenumatyta, todÄl restitucija Å¡iuo atveju nÄra galima;2. Tarnyba nesutinka, kad ji turÄjo bÅ«ti įtraukta byloje atsakove.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 âDÄl naudojamų vilos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomosâ numatÄ, kad namų valdų žemÄs sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; prie nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių ir įrenginių žemÄs sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemÄs reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemÄs valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginÄ paskirtį.
Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija vadovaudamasi įstatymuose ir kituose teisÄs aktuose nustatytos tvarkos, pardavÄ namų valdos žemÄs sklypÄ T. B. K. prie jai nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrino, ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ. DÄl nuosavybÄs teisÄs į turtÄ , priklausiusį kolÅ«kieÄių kiemui Byloje nustatyta, kad atsakovo tÄvas B. K. dirbo kolÅ«kyje ir priklausÄ kolÅ«kieÄių kiemui, Kauno rajone ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje (t.5, b.l. 29-31). Pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ atsakovo tÄvas, pats atsakovas V. K., mama T. B. K., bei atsakovo seserys laikyti kolÅ«kieÄių kiemo nariais.
Bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovo seserys V. ir L. 1976 metais iÅ¡vyko iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo ir taip prarado kolÅ«kinio kiemo nario teises (t.l, b.l. 92). B. K. mirÄ (duomenys neskelbtini). (t. l, b.l. 96). Tuo metu, atsakovo tÄvų, buvusių kolÅ«kieÄių kiemo valdoje yra nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .
Visas Å¡is nekilnojamasis turtas įregistruotas T. B. K. vardu 2005-07-26. Juridinis pagrindas - iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų, 2003-05-14 Nr. V10-1504 ir apylinkÄs ( seniÅ«nijos) pažymÄjimas 2005-05-30 Nr. II 3-167 (t.2, b.l. 120-121). Byloje esantis paveldÄjimo teisÄs liudijimas pagal įstatymÄ , patvirtina, kad mirus B. K., jo palikimÄ , piniginius indÄlius, priÄmÄ atsakovas V. K. (t. 1, b.l. 97).IÅ¡ byloje pateiktų Å«kinių knygų matyti, kad atsakovas V. K. ir T. B. K., nuo 1983-11-27 dienos, mirus atsakovo tÄvui, bei T.B.
K. sutuoktiniui B. K. V., ginÄo Å«kį valdÄ kolÅ«kieÄių kiemo teisÄmis. Tai patvirtina archyvo pateikti Å«kinių knygų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Å«kinÄse knygose iki 1983 m. buvo įraÅ¡ytas B. K., V., kolÅ«kieÄių Å«kis (t. 5, b.l. 29, 31-34), o nuo 1986 m. K. T. Å«kis (t. 5, b.l. 35). Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ visų byloje esanÄių pateiktų Å«kinių knygų kopijų, bei jų pagrindu iÅ¡duotų archyvinių pažymų, neabejotinai nustatyta, kad Å«kis tuo metu turÄjo nustatytÄ kolÅ«kieÄių kiemo teisinį rÄžimÄ ir Å¡io Å«kio nuosavybÄ visų kolÅ«kieÄių kiemo veikloje dalyvavusių asmenų buvo valdoma bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄmis (1964 m.
CK 132,133 straipsniai). IÅ¡ Å«kinių knygų taip pat matyti, kad po 1983 m. mirusio kolÅ«kinio kiemo nario B. K., kolÅ«kinio kiemo nariais yra K. T.-B. ir K. V., B. (t.5, b.l. 35). 1983-1985 m. ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinÄse knygose įraÅ¡ytas K. T. B. Å«kis, Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti: K. T. B., P.; K. V., B. sÅ«nus. 1986-1990 m. ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinÄse knygose įraÅ¡ytas K. T. B. Å«kis, Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti: K. T. B., P. - Å¡eimos galva; K. V., B. sÅ«nus. Skiltis apie K.
T. B., P., perbraukta pieÅ¡tuku, skiltyje âÄ®raÅ¡ai apie laikinai iÅ¡vykusius Å¡eimos narius" âIÅ¡vyko" apie jÄ Ä¯raÅ¡yta: į Vilniaus m. 1989-03-09 (t. 5, b.l. 51). IÅ¡ byloje pateiktų Å«kinių knygų matyti, kad atsakovo tÄvas K. B., V., buvo kolÅ«kinio kiemo narys, dirbo kolÅ«kyje ZapyÅ¡kis, pirmininku (t.5, 31 b.l.). B. K. mirties ((duomenys neskelbtini) ) dienai kartu su juo gyveno: K. T.-B. (mirÄ (duomenys neskelbtini) , t.3, b.l.171) ir V. K.. NagrinÄjamos bylos dokumentai patvirtina, kad nei T.B.
K., nei atsakovas V. K. kolÅ«kyje nedirbo, nebuvo susijÄ darbiniais santykiais (nebuvo kolÅ«kio nariais). T.B. K. buvo KaÄerginÄs parduotuvÄs vedÄja, atsakovas V. K. dirbo LŽŪ Akademijoje. NagrinÄjamoje byloje nÄra ginÄo dÄl nurodytų faktinių aplinkybių. Byloje esanÄios Å«kinių knygų kopijos taip pat patvirtina, kad atsakovo tÄvui esant gyvam, Å«kio visuomeninÄ grupÄ buvo nurodoma kolÅ«kieÄių kiemas, o po B. K. mirties 1983 metais, pasikeitÄ iÅ¡ kolÅ«kieÄių į tarnautojų, vÄliau į darbininkų (t.5, b.l. 43-44).1964 m.
CK 139 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, priklausÄs kolÅ«kieÄių kiemui ir likÄs Å¡iam kiemui pasibaigus, padalijamas taikant taisykles, nustatytas Å¡io kodekso 136 ir 140 straipsniuose. 1990-11-27 įstatymu âDÄl kaimo vietovÄje nuosavybÄs teise turinÄių namus savininkų žemÄnaudos ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄsâ panaikinus Å¡iÄ nuosavybÄs teisÄs formÄ , nuosavybÄs santykiams pradÄtos taikyti atitinkamai privatinÄs (asmeninÄs) arba sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄs normos.
Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui, buvÄ kolÅ«kieÄių kiemo nariai T. B. K. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovas V. K. dalies nenusistatÄ, turto nepasidalijo ar neatsidalijo, todÄl jų turÄta nuosavybÄs teisÄ transformavosi į bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄ. Tokiu atveju buvÄ kolÅ«kieÄių kiemo nariai, jei jie nepasitraukÄ iÅ¡ buvusio kiemo, neprarado savo turÄtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipÄsi dÄl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo. Atsižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, bei tuo metu kolÅ«kieÄio kiemo nuosavybÄs teises reglamentavusius įstatymus, teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad mirus B.
K., pasibaigÄ kolÅ«kieÄių kiemo teisinis statusas. KolÅ«kinio kiemo turtas, mirus vieninteliam jo nariui B. K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. atiteko lygiomis dalimis (po ½) kaip bendroji dalinÄ nuosavybÄ.Apeliantas V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprÄsdamas ginÄÄ nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų apie tai, kad T. B. K. teisminiu keliu nutraukÄ santuokÄ su B. K. ir faktiÅ¡kai gyveno atskirai. Nurodo, kad T.B. K. iÅ¡eidama iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo, gavo piniginÄ kompensacijÄ , nusipirko Kaune namo dalį ir nevedÄ su apeliantu bei B.
K. bendro Å«kio. Apelianto teigimu, kiemo turtas buvo faktiÅ¡kai atidalytas, ginÄo gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas buvo jo ir tÄvo B. K. nuosavybÄ, t.y. jiems priklausÄ po ½ dalį nuosavybÄs. TaÄiau aukÅ¡Äiau iÅ¡vardinti įrodymai, įraÅ¡ai Å«kinÄse knygose paneigia šį apeliacinio skundo argumentÄ . Atsakovas V. K. sieja tÄvų santuokos nutraukimo faktÄ su 1969-04-11 iÅ¡nagrinÄta civiline byla dÄl B. K. ir T. B. K. santuokos nutraukimo, nors objektyvių įrodymų Å¡iam teiginiui pagrįsti teismui nepateikÄ.
Pagal Kauno apskrities archyvo iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ su priedu 1969-03-28 teismo apskaitos kortelÄ (t.1, b.l. 89-91) buvo nagrinÄjama byla dÄl santuokos nutraukimo, taÄiau teismo sprendimas archyvui saugoti neperduotas. Teismas nagrinÄjamojoje byloje nustatÄ, kad atsakovo tÄvai norÄjo nutraukti santuokÄ dÄl bendrų nesutarimų, kurie buvo laikini, taÄiau pastarieji ir toliau kartu gyveno, palaikÄ ryÅ¡ius, susitaikÄ ir vedÄ bendrÄ Å«kį. Ä® bylÄ nÄra pateikta įrodymų, kad B. K. ir T.-B.
K. iÅ¡tuoka, pagal tuo metu galiojusį teisinÄ reglamentacijÄ , buvo įregistruota. Nors apeliantas nurodo, kad dar tÄvui B. K. esant gyvam jiems abiems priklausÄ po ½ dalį nuosavybÄs, taÄiau ir po tÄvo mirties apeliantas nieko nedarÄ dÄl statinio teisinÄs registracijos ir savo turtinių teisių realizacijos. PažymÄtina, kad motina T. B.-K. 2001-03-22 iÅ¡davÄ atsakovui V. K. įgaliojimÄ (t.4, b.l. 170), kuris galiojo iki 2004 m. kovo 22 d., jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su namų valda esanÄia (duomenys neskelbtini) miestelyje.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad T.B. K. iÅ¡eidama iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo gavo piniginÄ kompensacijÄ . Ta aplinkybÄ, kad T.B. K. 1967-09-07 nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o 1971-03-04 šį nekilnojamÄ jį turtÄ pardavÄ, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs priimto teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui ir neįrodo, kad T.B. K. dar esant gyvam B. K. pasitraukÄ iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo.           AplinkybÄ, kad po vyro B. K. mirties T.B.
K. tapo Å¡eimos galva ir faktiÅ¡kai pradÄjo turtÄ valdyti įrodo ir komunalinių paslaugų sutartys, kurios buvo sudarytos su T.B. K., kaip ginÄo turto savininke: 2001-04-03 sudaryta sutartis su AB Lietuvos dujosâ firma âKauno dujosâ ir 1996 m. - su AB âVakarų skirstomieji tinklaiâ. 2005 m. iÅ¡ AB âVakarų skirstomieji tinklaiâ gautas raÅ¡tas dÄl skolos už elektros energijÄ . SkolÄ už elektrÄ ir dujas sumokÄjo T.B. K., kaip turto savininkÄ, nors tuo metu 2005 metais ji namų valdoje faktiÅ¡kai ir negyveno.V.
K. apeliacinio skundo argumentas, kad  T. B. K. 1989 m. kovo 9 d. deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilnių, prarado savo dalį kolÅ«kieÄio kieme taip pat nepagrįstas objektyviais ir neginÄijamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad mirus sutuoktiniui B. K., T.B. K. gyveno kartu su atsakovu, o 1989 m. kovo 9 d. buvo laikinai apsigyvenusi pas dukrÄ Vilniuje, nes sunkiai sirgo. Teismas sprendÄ, kad T. B. K. iki 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806 priÄmimo momento buvo laikinai iÅ¡vykusi kiek daugiau nei metus, t.y. nuo 1989 m. kovo 9 d. iki 1990-11-27.
TodÄl ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dÄl trijų metų ieÅ¡kininÄs senaties naikinamojo termino taikymo jai yra nepagrįsti.G. apeliaciniame skunde nurodo, kad 1990-11-27 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas âDÄl kaimo vietovÄje nuosavybÄs teise turinÄių namus savininkų žemÄnaudos ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄsâ, kurio 4 punktu buvo panaikinta kolÅ«kieÄių kiemo ir pilieÄio, užsiimanÄio individualia darbine veikla žemÄs Å«kyje, Å¡eimos bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄ.
KolÅ«kieÄių kiemo narys ir pilieÄio, už įsiimanÄio individualia darbine veikla žemÄs Å«kyje Å¡eimos narys, kol nesibaigÄs bendras ieÅ¡kininÄs senaties terminas, nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galÄjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ . Tuo laikotarpiu bendras ieÅ¡kininÄs senaties terminas pagal CK (1964 m. redakcija) buvo trys metai, kurį ir praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kovas M.
G., o apylinkÄs teismas ignoruodamas šį praÅ¡ymÄ , dÄl jo visiÅ¡kai nepasisakÄ ir neiÅ¡sprendÄ ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo klausimo. Nurodo, kad atsakovas V. K. nesiÄmÄ jokių veiksmų, siekdamas nustatyti ar atidalinti jam priklausanÄio turto dalį, byloje jo reikalavimų atžvilgiu apeliantas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas netenkintinas, kadangi kaip nustatÄ pirmosios instancijos teismas, mirus vieninteliam kolÅ«kinio kiemo nariui B.
K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. turtas atiteko lygioms dalimis ir valdÄ ginÄo pastatus po ½ dalį kaip bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Kadangi T. B. K. vardu nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo pastatus įregistruota  tik 2006 m. balandžio 11 d. (nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, b.l. 71-72), todÄl nÄra pagrindo sprÄsti, kad atsakovas V. yra praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pažeistoms teisÄms ginti ir nÄra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiu Kauno apskrities archyvo 2003-05-14 pažymÄjimÄ Nr. V10-1504 (nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos b.l. 69).
Å iame pažymÄjime Å«kinių knygų pagrindu yra įraÅ¡yti duomenys apie B. K. Å«kiui priklausanÄius pastatus 1973-1982 metais, o taip pat duomenys apie T. B. K. Å«kį 1983-1990 metais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io reikalavimo netenkino, nes Å¡is įraÅ¡as pats savaime atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir asmenų nuosavybÄs teisių nenustato, o yra vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Be to, pažymÄjimas yra iÅ¡raÅ¡ytas Å«kinių knygų duomenų pagrindu.
DÄl atsakovo reikalavimo perkelti pirkÄjo teises ir žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ½ dalies panaikinimo Apeliantas nurodo, kad teismas, sprÄsdamas žemÄs sklypo pirkimo klausimÄ , nepagrįstai atmetÄ jo praÅ¡ymÄ perkelti pirkÄjo teises į žemÄs sklypÄ . Apelianto nuomone, teismas turÄjo taikyti iÅ¡ analogijos LR CK 4.79 str. 3d. ir jam perkelti pirkÄjo teises, nenaikinant dalies sandorio.Byloje nustatyta, kad T.B. K. Kauno rajono ZapyÅ¡kio apylinkÄs agrarinÄs reformos tarnybai, 1992 metais pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl 0,2916 ha žemÄs sklypo įsigijimo (duomenys neskelbtini) miestelyje.
Už žemÄs sklypÄ 1992 m. rugsÄjo 28 d. sumokÄjo 3280 investiciniais Äekiais. Atlikus kadastro duomenų nustatymÄ , plotui sumažÄjus, buvo sudaryta žemÄs pirkimo-pardavimo sutartis 0,2623 ha plotui, už 28,26 valstybÄs vienkartines iÅ¡mokas. 2007m. rugpjÅ«Äio 8«d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-05-8888 pagrindu su ieÅ¡kove 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 d. buvo sudaryta sutartis. T.B. K. buvo parduotas namų valdos žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabar registre 23) , prie ieÅ¡kovei priklausanÄių pastatų.
Nurodo, kad LR VyriausybÄs 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 âDÄl naudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų nuomos" nustato, kad namų valdų žemÄs sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; prie nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių ir įrenginių žemÄs sklypai parduodami LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba LR žemÄs įstatymo ir LR žemÄs reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemÄs valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginÄ paskirtį.T.
B. K. įsigijo žemÄ iÅ¡ valstybÄs, o atsakovas niekada nebuvo Å¡io žemÄs sklypo bendraturtis su valstybe. T. B. K. dar 1992 m. liepos mÄn. 22 d. buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ iÅ¡sipirkti žemÄs sklypÄ prie gyvenamojo namo (t. 2, b.l. 128), bei atliko mokÄjimus (t. 2, b.l. 134). T. B. K. atliko visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus nuosavybei įsigyti, o atsakovas V. K. tokiÄ padÄtį toleravo, neginÄijo namų valdos žemÄs įgijimo motinos vardu. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo V.
K. reikalavimo LR CK 4.79 str. pagrindu, kuris nustato pirmenybÄs teisÄ bendraturÄiui įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dÄl pirkÄjo teisių perkÄlimo yra tiesiogiai susijÄs su teismo atsakovui jau tenkintu reikalavimu pripažinti ½ dalį nuosavybÄs teisių į pastatus 1) gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;
2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinius ( tvora, kiemo aikÅ¡telÄ, Å¡ulinys,) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄius adresu (duomenys neskelbtini), ir teismas, vykdydamas teisingumÄ , siekdamas greiÄiau ir operatyviau iÅ¡sprÄsti ginÄÄ , užkirsti keliÄ galimiems ginÄams dÄl nurodyto turto ateityje, užtikrinti teisinį apibrÄžtumÄ , Ex officio iÅ¡sprendÄ Å¡Ä¯ klausimÄ iÅ¡ esmÄs ir laikÄ atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pirkimo-pardavimo sutarties dalies ginÄijimu.
Šį sprendimÄ teismas priÄmÄ atsižvelgdamas į tarp Å¡alių užsitÄsusio daugiau kaip 10 metų ginÄo trukmÄ, be to, nepriÄmus sprendimo dalyje dÄl žemÄs, nebus apginta pažeista atsakovo teisÄ Ä¯ nuosavybÄ bei nebus pasiektas CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai (apginti asmenų, kurių materialinÄs subjektinÄs teisÄs arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginÄijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinÄjant bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greiÄiau atkurti teisinÄ taikÄ tarp ginÄo Å¡alių <..>).Apeliaciniuose skunduose su sprendimo dalimi dÄl žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo nesutinka tiek ieÅ¡kovas M.
G. tiek atsakovas V. K..           Teismo sprendime nurodoma, kad K. neturÄjo teisÄs įgyti nuosavybÄn viso žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) , atsakovo ginÄijama 2007-08-27 d. sutartimi, pažeidžiant statinių bendrasavininkų teises, neatsižvelgiant į jų valiÄ , žemÄs sklypo privatizavimo procedÅ«ra pradÄta ir sklypas perleistas tik T. B. K.. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad LR VyriausybÄs 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 7 punktas numato, kad â Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemÄs sklypas, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso keliems asmenims (bendraturÄiams), žemÄs sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturÄiams parduodamas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise.
Tokiu atveju mokÄjimo suma bendraturÄiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemÄs sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturÄio perkama žemÄs sklypo dalis bendrojoje nuosavybÄje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturÄiui priklausanÄiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturÄių nuosavybÄs teise turimos dalys." TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad sutartis dalyje dÄl ½ dalies žemÄs sklypo pardavimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinÄ ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia (CK 1.78, 1.80 str.).TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas dalį sandorio ex officio, nepažeidÄ CK 1. 78 straipsnio 5 dalies nuostatų, todÄl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai iÅ¡Äjo iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nes atsakovas V.
K. nereiÅ¡kÄ reikalavimo naikinti dalį sandorio, jo reikalavimas suformuluotas dÄl pirkÄjo teisių perkÄlimo. TaÄiau teisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas panaikindamas dalį sandorio nepagrįstai įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, pirkÄjos T. B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį sumokÄtų lÄšų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tokia restitucija yra nekonkreti, neaiÅ¡ki ir negalima, atsižvelgiant į tai, kad investicinių Äekių, kaip vertybinių popierių apyvarta yra pasibaigusi, jų grÄ Å¾inimo tvarka teisÄs aktuose nenumatyta, žemÄs sklypo vertÄ ginÄo arba sandorio sudarymo metu Å¡ios dienos ekvivalentine pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nenurodyta.
Iš 2007 m. rugpjÅ«Äio 27 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2 ,b.l. 105-108) matosi, kad T. B. K. iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs nupirko 0,2623 ha ploto žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad T. B. K. už perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ sumokÄjo 28 Lt 26 ct ( dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 26 ct) valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis. Kadangi sutartyje yra nurodyta T. B. K. sumokÄta pinigų suma, todÄl panaikinus ½ dalį sandorio, taikant restitucijÄ pirmosios instancijos teismas sprendime turÄjo nurodyti konkreÄiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ turÄtų grÄ Å¾inti Lietuvos Respublika, atstovaujama NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, pirkÄjos T.
B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G.. Esant Å¡iems duomenims sprendimo dalį, kurioje įpareigota Lietuvos Respublika, atstovaujama NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos k. 188704927, pirkÄjos T. B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ½ dalį lÄšų sumokÄtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, yra pagrindas patikslinti, nurodant, kad grÄ Å¾intinų lÄšų dalis yra 14 litų 13 centų, kas atitinka 4,09 EUR.
DÄl atsakovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad ginÄo gyvenamojo namo bendras plotas pagal kadastrinius matavimus 2005 m. liepos 26 d. palygimus su 1976 m. sausio 28 d. kadastriniais matavimais padidÄjo nuo 191,87 kv.m. iki 217,09 kv.m., t.y. padidÄjo 25,22 kv. m. ploto. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis vienas atliko gyvenamojo namo remontÄ , padidino jo naudingÄ plotÄ bei vertÄ, mokÄjo mokesÄius ir prižiÅ«rÄjo pastatus. Su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikÄ teismui atliktų darbų sÄ matÄ ir tiems darbams atlikti reikalingų medžiagų kainas bei jų pirkimo kvitus.
Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas V. K. praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas pripažino, kad jis pateikÄ Ä¯rodymus apie atliktÄ kapitalinį remontÄ , taÄiau pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nepagrįstai laikÄ nepakankamais patvirtinti visÄ investuotÄ sumÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad jam pripažinus nuosavybÄs teises į ½ dalį pastatų susidarytų tokia situacija, kad apeliantas reikalauja atlyginti jam paÄiam padarytus pagerinimus.TeisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų âGyv. Namo technikinÄs apskaitos aukÅ¡tų planaiâ sudarytų 1976 m. sausio 23 d. savininkas K. B. V., matyti, kad buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo plotas su rÅ«siu yra 191,97 kv.m. (t.1, b.l. 182-186). Ä® byla pateikta ValstybinÄs įmonÄs registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla adresu (duomenys neskelbtini) , sudaryta pagal 2005-07-26 kadastrinių matavimų duomenis, neginÄijamai patvirtina V. K. tiek teismo posÄdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apie atliktÄ namo rekonstrukcijÄ (vidinių namo konstrukcijų perstatymÄ , patalpų pasikeitimÄ , naujų patalpų suformavimÄ ).
Teismas konstatavo, kad atlikus vidinių namo konstrukcijų pakeitimus namo kvadratÅ«ra nuo 1976 m. sausio 28 d. užfiksuotų kadastriniais matavimais 191,87 kv.m. iki 2005 m. liepos 26 d. sudarytų kadastrinių matavimų padidÄjo nuo 191,87 kv.m. iki 217,09 kv.m. t.y. padidÄjo iki 25,22 kv.m. Nors į bylÄ atsakovas V. K. pateikÄ didelį kiekį raÅ¡ytinių įrodymų ( Äekių, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, sÄ skaitų, mokÄjimų pavedimų kopijų ir kt. dokumentų kopijų t.2, b.l. 1-211), kuriais atsakovas grindžia atliktų darbų bei namo Å¡ildymo iÅ¡laidas, taÄiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių pateiktų įrodymų netyrÄ.
Skundžiamo teismo sprendimo argumentas, kad atsakovo byloje pateikti dokumentai, negali bÅ«ti vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, nes juose neatsispindi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta pinigų suma, nesudaro pagrindo pripažinti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl nuostolių atlyginimo buvo iÅ¡nagrinÄtas tinkamai ir padarytos pagrįstos iÅ¡vados dÄl reikalavimo atmetimo. Apeliantas nurodo, kad teismas turÄjo jam priteisti bent pusÄ reikalaujamos atliktų darbų sumos (45 325 Lt) bei visas reikalavime pateiktas Å¡ildymo iÅ¡laidas (47 505 Lt), nes jos jau sumažintos per pusÄ paÄiame reikalavime.
IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas konstatavo, kad ginÄo pastatuose buvo atlikta rekonstrukcija, kuriÄ atliko atsakovas V. K., buvo atlikta patalpų perstatymas, naujų patalpų suformavimas kiti namo remonto darbai. TaÄiau pirmosios instancijos teismas atmetÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ jo neiÅ¡nagrinÄjÄs, neiÅ¡tyrÄ Ä¯ bylÄ pateiktų įrodymų, neįvykdÄ pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo (nenustatÄ atliktos rekonstrukcijos masto ir konkreÄių atliktų darbų pobÅ«džio, netyrÄ Ä¯ bylÄ pateiktų įrodymų pagrįstumo dÄl nuostolių dydžio).TeisÄjų kolegija laiko, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas apeliacinÄs instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turÄtų turi bÅ«ti nagrinÄjamas naujais esminiais aspektais, pagal pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti klausimÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo.
BÅ«tent tokia yra ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisÄjų kolegijai nagrinÄjant šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų atimta teisÄ pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinÄjamoje byloje neatskleista ginÄo esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas  atsakovo V.
K. reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, panaikinti perduodat Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). DÄl apeliacinių skundų argumentų taikant procesinÄs teisÄs normas Apeliantas V. K. nurodo, kad teismas nagrinÄdamas bylÄ jam nedalyvaujant pažeidÄ jo teises, numatytas LR CPK 42 str., teikti įrodymus. 2014-09-16 į teismo posÄdį negalÄjo atvykti dÄl ligos, teismas turÄjo neatvykimo priežastį turÄjo pripažinti svarbia priežastimi ir teismo posÄdį atidÄti.
TeisÄjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta. CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad bylos nagrinÄjimas gali bÅ«ti atidÄtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posÄdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinanÄius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotÄ, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dÄl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).
IÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad 2014 m. rugsÄjo 16 d. teismo posÄdyje atsakovÄ V. K. atstovavo advokatÄ J. B., todÄl teismas pagrįstai atsakovo praÅ¡ymo dÄl bylos atidÄjimo netenkino ir bylÄ iÅ¡nagrinÄjo atsakovui nedalyvaujant. Kadangi atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatÄs, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimo.Apeliantas M. G. nurodo, kad teismas bylos nagrinÄjime buvo Å¡aliÅ¡kas, suteikus atsakovui V. K. pernelyg didelį pranaÅ¡umÄ procese, pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.), dÄl ko buvo pažeistos M.
G. teisÄs į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (CPK 21 str.). Šį apeliacinio skundo argumentÄ apeliantas grindžia tuo, kad atsakovui sudaromos galimybÄs iki paskutinio teismo posÄdžio po bylos nagrinÄjimo atnaujinimo tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, papildant juos iÅ¡ esmÄs nauju reikalavimu dÄl nuostolių atlyginimo, o atsakovui pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dÄl pirkÄjo teisių perkÄlimo, šį reikalavimÄ iÅ¡sprendÄ iÅ¡imtinai jo naudai. TeisÄjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus.
CPK 42 straipsnyje yra numatytos Å¡alių teisÄs ir pareigos, o CPK 141 straipsnyje yra įtvirtinta ieÅ¡kovo teisÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Ta aplinkybÄ, kad buvo priimtas atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (t. 5, b.l. 160-164) nesudaro pagrindo nusprÄsti, kad buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes ieÅ¡kovas M. G. atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ pateikÄ (t.6, b.l. 13-22), be to, ieÅ¡kovo atstovÄ advokatÄ R.
N. dalyvavo 2014 m. rugsÄjo 16 d. teismo posÄdyje, davÄ teismui paaiÅ¡kinimus dÄl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio.AukÅ¡Äiau aptartų duomenų pagrindu, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies naikintinas â naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dÄl nuostolių priteisimo, dÄl neatskleistos bylos dalies esmÄs, Å¡i bylos dalis perduotina nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
TeisÄjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :             Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas V. K. reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir šiÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.             Patikslinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo rezoliucinÄ dalį, kurioje teismas nusprendÄ taikyti restitucijÄ ir įpareigoti Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos k. 188704927, pirkÄjos T.
B. K. teisių ir pareigų perÄmÄjui M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ½ dalį lÄšų sumokÄtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad grÄ Å¾intina ½ dalis lÄšų sumokÄtų pagal pirkimo pardavimo sutartį yra 4,09 EUR (keturi eurai 09 ct).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                         DalÄ BurdulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Izolda NÄnienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Arvydas Žibas