Legislator Case Law & Legislation
29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d AI generated

29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d · Kauno apygardos teismas

Case Number 29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N., V. G., atsakovui V. K., jo atstovei advokatei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. G. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K., B. K., Ą. K., A. K., K. K., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų ir pagal atsakovo V.

Legislator headnote

AI generated

29c8a552-20dc-4b95-af32-5275b770b88d · Kauno apygardos teismas: K. vardu veiksmus. IeÅ¡kovė T. B. K. nuosavybės teises į ginčo valdÄ Ä¯gijo apgaule, todėl jos nuosavybės teisės turi bÅ«ti panaikintos ir atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis – nuosavybės teisės į ginčo pastatus turi bÅ«ti pripažintos atsakovui.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-418-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00803-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.3; 121.14;121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo M. G. atstovėms advokatei R.

N., V. G., atsakovui V. K., jo atstovei advokatei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. G. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K., B. K., Ą. K., A. K., K. K., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų ir pagal atsakovo V.

K. priešieškinį ieškovui M. G., Kauno apskrities archyvui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijai, tretiesiems asmenims Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės nuginčijimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas M. G. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovai V. K., J. K., B. K., Ą. K., A. K., K. K., neteisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, t.y. pastatu - gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ; iškeldinti atsakovus iš neteisėtai užimamų patalpų - pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (t. 1, b. l. 1-3).Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra mirusiosios ieškovės T.

B. K. teisių perėmėjas. T. B. K. 1991 m. dėl sveikatos problemų turėjo persikelti gyventi pas dukrÄ Ä¯ Vilnių, o namÄ paliko savo sÅ«naus atsakovo priežiÅ«rai. Atsakovas savavaliÅ¡kai, be sutikimo deklaravo savo sutuoktinės ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovai, naudodamiesi ginčo namu pažeidžia ieÅ¡kovo kaip savininko teises.Atsakovas V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė: pripažinti atsakovo Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužės 14 d. pažymėjimÄ Nr. V10-1504 neatitinkančiu Archyvo įstatymo 16 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti; panaikinti atsakovo Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužės 30 d. pažymėjimÄ Nr. II 3-16 ir 2012 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. II 2-234; pripažinti ieÅ¡kovės T.

B. K. (M. G.) nuosavybės teises į pastatus:

1) gyvenamÄ namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys,) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , neteisėtomis ir jas panaikinti; pripažinti V. K. nuosavybės teises į pastatus: gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ; perkelti atsakovui V.

K. pirkėjo teises į 0,2623 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , pagal 2007 m. rugpjūčio 27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11066, priteisiant ieÅ¡kovei T. B. K. 28,26 Lt kompensacijÄ ; priteisti atsakovui V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas nurodė, kad ginčo namas ir Å«kio pastatas priklausė atsakovo tėvui B.

K.. Å eimos narių sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡yti: K. B., V. (Å¡eimos galva), K. T. B., P., žmona; K. V., B., sÅ«nus. Tėvas B. K. mirė (duomenys neskelbtini) . Po tėvo mirties 1984 m. rugsėjo 10 d. atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, jis įraÅ¡ytas kaip vienintelis paveldėtojas, priėmė palikimÄ - tėvo paliktas lėšas banke. Nuo 1983 m. gruodžio mėnesio tvarkė, prižiÅ«rėjo namÄ ir Å«kį, vykdė namo kapitalinį remontÄ rekonstrukcijÄ , nes motina ieÅ¡kovė T.

B. K. nuo 1968 m. kovo 7 d. buvo iÅ¡vykusi gyventi į KaunÄ . 1969 m. balandžio 11 d. atsakovo tėvų B. K. ir T. B. K. santuoka buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo ir po tėvo mirties T. B. K. nebuvo suinteresuota Å«kio priežiÅ«ra, neskyrė nei darbo, nei lėšų namo priežiÅ«rai, iÅ¡vyko gyventi į Vilnių. Atsakovas iÅ¡ ginčo namų valdos niekada nebuvo iÅ¡vykęs ir gyvena iki Å¡iol, mokėjo ir tebemoka mokesčius už komunalines paslaugas. Nurodo, kad kreipėsi dėl ginčo valdos įregistravimo savo vardu, nes buvo įsitikinęs, kad ginčo namų valda jo vardu turi bÅ«ti įregistruota kaip paskutinio kolÅ«kinio kiemo nario. 2005 m. liepos 26 d. jo lėšomis buvo atlikti ginčo namo kadastriniai matavimai, kurie buvo įtraukti į Nekilnojamojo turo registro duomenis. 2003 m. gegužės 14 d.

Išrašo iš ūkinių knygų Nr. V10-1504 pagrindas yra Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužės 14 d. Archyvo pažymėjimas Nr. V10-1504, kuris yra išduotas tuo pačiu pagrindu - „F.2220. Ap.2. B.47. L.30.“, kaip ir Kauno apskrities archyvo 2003 m. gruodžio 9 d. Archyvo pažymėjimas Nr. V10-3077. 2003 m. gegužės 14 d. archyvo pažymėjimas pažeidžia Archyvo įstatymo 16 straipsnį, nes neužtikrina atsakovo ir jo šeimos narių teisėtų interesų - teisės į nuosavybę, teisės į būsto neliečiamybę.

Apylinkės (seniūnijos) 2005 m. gegužės 30 d. pažymėjimas Nr. II 3-167 atsakovo nuomone naikintinas, kaip išduotas nesant teisinio pagrindo. Šis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo, galiojusio nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2003 m. spalio 13 d., 3 straipsnio 16 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes jame nėra nurodyti asmenys, kurių teisėti interesai pažeidžiami, t.y. nenurodyti nei atsakovas, nei jo šeimos nariai (CPK 5 str.). Be to, minėtas aktas lėmė tolesnius neteisėtus nuosavybės įteisinimo T.

B. K. vardu veiksmus. IeÅ¡kovė T. B. K. nuosavybės teises į ginčo valdÄ Ä¯gijo apgaule, todėl jos nuosavybės teisės turi bÅ«ti panaikintos ir atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis – nuosavybės teisės į ginčo pastatus turi bÅ«ti pripažintos atsakovui.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Panaikino Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužės 30 d. pažymėjimÄ Nr. II 3-167 ir 2012 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. II 2-234; pripažino atsakovui V. K. nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamų daiktų - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3) kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ; iÅ¡ dalies panaikino 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-05-8888 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalyje dėl ½ dalies 0,2623 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , nuo sutarties sudarymo momento pardavimo T. B.

K.; pripažino negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11066, valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-833, dalyje dėl ½ dalies 0,2623 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento pardavimo T. B. K.; taikė restitucijÄ : grÄ Å¾ino ½ dalį 0,2623 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos nuosavybėn ir įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pirkėjos T.

B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį lėšų sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį; likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į turtÄ , priklausiusį kolÅ«kiečių kiemui. Atsakovo tėvas B. K. priklausė kolÅ«kiečių kiemui, Kauno rajone ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje, o atsakovas, jo motina T. B. K., bei atsakovo seserys laikyti kolÅ«kiečių kiemo nariais. Atsakovo seserys 1976 metais iÅ¡vyko iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo ir taip prarado kolÅ«kinio kiemo nario teises, B.

K. mirė 1983 m. lapkričio 28 d. Atsakovo tėvų, buvusių kolūkiečių kiemo valdoje yra nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas), kuris įregistruotas T. B. K. vardu 2005 m. liepos 26 d. Juridinis pagrindas - išrašas iš ūkinių knygų, 2003 m. gegužės 14 d.

Nr. V10-1504 ir apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimas 2005 m. gegužės 30 d. Nr. II 3-167. Mirus B. K., jo palikimÄ , piniginius indėlius, priėmė atsakovas V. K.. Mirus atsakovo tėvui, ginčo turtÄ atsakovas ir jo motina valdė kolÅ«kiečių kiemo teisėmis. Nei T. B. K., nei atsakovas kolÅ«kyje nedirbo, nebuvo susiję darbiniais santykiais (nebuvo kolÅ«kio nariais). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, bei tuo metu kolÅ«kiečio kiemo nuosavybės teises reglamentavusius įstatymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad mirus B.

K., pasibaigė kolÅ«kiečių kiemo teisinis statusas. Buvę kolÅ«kiečių kiemo nariai, jei jie nepasitraukė iÅ¡ buvusio kiemo, neprarado savo turėtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo. Teismas sprendė, kad T. B. K. nuo 1989 m. kovo 9 d., laikinai apsigyvenusi pas dukrÄ Vilniuje dėl ligos, buvo laikinai iÅ¡vykusi, todėl savo nuosavybės teisių į ginčo turtÄ neprarado. Teismas, remdamasis Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡ais konstatavo, jog kolÅ«kinio kiemo turtas, mirus vieninteliam jo nariui B.

K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. atiteko lygiomis dalimis (po ½ dalį) kaip bendroji dalinė nuosavybė.Dėl teisinės registracijosTeismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti daiktines teises į ginčo turtÄ , tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas, motyvuojant, kad nepateikta pažyma patvirtinanti paveldėtojÄ po B. K. mirties. 2005 m. rugsėjo 19 d. VÄ® Registrų centras netenkino atsakovo praÅ¡ymo, nustatęs, kad ginčo namas yra rekonstruotas, tačiau nėra pateikta jo rekonstrukcijÄ patvirtinančių dokumentų.

Nei T. B. K., nei atsakovas VÄ® Registrų centrui tokių dokumentų nepateikė, tačiau gyvenamasis namas su Å«kio pastatu, bei kiemo statiniais buvo įregistruoti T. B. K. vardu, nereikalaujant nurodytų dokumentų, bet 2005 m. gegužės 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos pažymos Nr. II 3-167 apie gyv. valdÄ , 2003 gegužės 14 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Å«kinių knygų Nr. V 10-1504 pagrindu. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužės 14 d. pažymėjimÄ Nr. V10-1504 negaliojančiu, kadangi Å¡is įraÅ¡as pats savaime atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir asmenų nuosavybės teisės nenustato, o yra vertinamas tik kaip byloje pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas.

Be to, atsakovui iÅ¡duotos analogiÅ¡kos pažymos, suraÅ¡ytos tų pačių Kauno apskrities archyve saugomų ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinių knygų pagrindu. ReikalavimÄ panaikinti Kauno r. sav. administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos 2005 m. gegužės 30 d. pažymÄ Nr. II 3-167 teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu, kaip iÅ¡raÅ¡ytÄ be teisinio pagrindo. Kauno rajono savivaldybės administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos iÅ¡duota pažyma neatitinka dokumentų, kurių pagrindu ji buvo iÅ¡raÅ¡yta turinio, kadangi joje nėra duomenų, jog ginčo gyvenamasis namas yra 220,96 kv. m. bendro naudingo ploto.

Teismas nustatė, jog tretieji asmenys VÄ® Registrų centras nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių įrodymų, bei nepateikė iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų savo procesiniuose dokumentuose, kurie sudarytų pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teisinė registracija, T. B. K. vardu, atlikta neabejotinai ir neginčijamai nustačius nekilnojamojo turto priklausomybę bÅ«tent jai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, esančioje archyvinėje pažymoje yra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad VÄ® Registrų centrui buvo žinomos aplinkybės apie buvusį kolÅ«kinį kiemÄ , o taip pat turėjo bÅ«ti žinomos kolÅ«kinį kiemÄ reglamentuojančios teisės normos, apie ginčus tarp galimų turto savininkų.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VÄ® Registrų centras, neįsitikinęs kas buvo pastatų savininku, atsakovo pateiktų dokumentų pagrindu nuosavybės teisės neregistravo, o T. B. K. vardu pateikus panaÅ¡aus turinio pažymas, nuosavybės teises įregistravo.Dėl atsakovo reikalavimo perkelti pirkėjo teises.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas reikalavimas tiesiogiai susijęs su teismo atsakovui jau tenkintu reikalavimu pripažinti ½ dalį nuosavybės teisių į ginčo pastatus, vykdydamas teisingumÄ , siekdamas greičiau ir operatyviau iÅ¡spręsti ginÄÄ , užkirsti keliÄ galimiems ginčams dėl nurodyto turto ateityje, užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ , ex officio iÅ¡sprendė šį klausimÄ iÅ¡ esmės ir laikė atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pirkimo-pardavimo sutarties dalies ginčijimu.

Šį sprendimÄ teismas priėmė, atsižvelgdamas į tarp Å¡alių užsitęsusio daugiau kaip 10 metų ginčo trukmę. Be to, laikė, kad nepriėmus sprendimo dalyje dėl žemės, nebus apginta pažeista atsakovo teisė į nuosavybę bei nebus pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymo metu, Å¡iuo metu mirusioji, T. B. K., neturėjo teisės įgyti nuosavybėn viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nes atsakovo ginčijama 2007 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi, pažeidžiant statinių bendrasavininkų teises, neatsižvelgiant į jų valiÄ , žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ra pradėta ir sklypas perleistas tik T.

B. K.. Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 7 punktÄ bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, todėl remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad sutartis dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo pardavimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia (CK 1.78, 1.80 str.).

Pripažinus sutartį dalyje dėl ½ dalies negaliojančia, bei žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-833 turi bÅ«ti taikoma restitucija: ½ žemės sklypas grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn, o valstybė pirkėjos T. B. K. teisių ir pareigų perėmėjui ieÅ¡kovui įpareigojama grÄ Å¾inti ½ dalį lėšų įmokėtų vykdant privatizavimo procedÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. sutartis Nr. 11066 yra sudaryta 2007 m. rugpjūčio 8 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-05-8888 pagrindu, teismas panaikino ir šį įsakymo dalį dėl ½ 0,2623 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų.Teismas patenkinęs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovai neturėdami teisinio pagrindo, t.y. jokios nuomos ar panaudos sutarties savavaliÅ¡kai užėmę ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančius pastatus pažeidžia jo kaip savininko teisę laisvai disponuoti turtu.

Teismui vertinimu, nustačius atsakovo dalį ginčo nuosavybėje, ieÅ¡kinys, dėl iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti atmestas.Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ Atsakovo reikalavimÄ teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Nors atsakovas yra pateikęs dokumentus „apie kapitalinį remontÄ (rekonstrukcijÄ )“, tačiau teismas nelaikė Å¡ių įrodymų objektyviais, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas apie į namÄ investuotÄ lėšų sumÄ . Teismas laikė, kad atsakovui pripažinus nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto, atsirastų teisinis neaiÅ¡kumas, kadangi pats atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į pastatus, reikalautų atlyginti už jam pačiam priklausančio turto pagerinimus, o tokie reikalavimai negalimi.Kadangi abiem Å¡alims buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinio visus reikalavimus atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus;2. Teismas nepasisakė dėl senaties taikymo atsakovo reikalavimams. Pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įsigaliojusio LR įstatymo dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės, kurio 4 punktu buvo panaikinta kolÅ«kiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės Å«kyje, Å¡eimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisė.

KolÅ«kiečių kiemo narys ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės Å«kyje, narys, kol nesibaigęs bendras ieÅ¡kininės senaties terminas, nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos             galėjo             reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausanti turtÄ . Tuo laikotarpiu bendras ieÅ¡kinio senaties terminas pagal CK (1964 redakcija) 84 str., buvo 3 metai, kurį ir prašė taikyti ieÅ¡kovas.

Atsakovas nurodyto įstatymo nustatyta iki 1993 m. lapkričio 18 d. nepasinaudojo, kaip buvęs kolÅ«kiečio kiemo Å¡eimos narys jokių veiksmų nustatyti ar atidalinti jam priklausančio turto dalį nesiėmė. Å is terminas siejamas su kolÅ«kinio kiemo teisiniu statusu, o ne su turtinio intereso pažeidimu, todėl sužinojimo apie norminį aktÄ momentas neturi reikÅ¡mės;3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neprarado savo turėtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipęsis dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo.

Atsakovas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ tik kilus piniginiam ginčui, niekaip nesusijusiam su teisės į kolÅ«kinio kiemo nuosavybę realizavimu. Atsakovas daug metų žinojo apie visos namų valdos teisinę registracijÄ motinos vardu;4. Teismas nepagrįstai sprendė sandorio galiojimo klausimÄ , neįtraukdamas į procesÄ Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus atsakovu. Teismo nurodyta restitucija sandorio apimtyje yra negalima, atsižvelgiant į tai, kad investicinių čekių kaip vertybinių popierių apyvarta yra pasibaigusi, žemės sklypo vertė ginčo arba sandorio sudarymo metu Å¡ios dienos ekvivalentine pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nenurodyta;5.

Teismas, sudarydamas galimybę atsakovui iki paskutinės teismo posėdžio dienos tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, papildant jį nauju reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, veikė iÅ¡imtinai atsakovo naudai, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas sprendimu sudarė sÄ lygas atsakovui toliau manipuliuoti tariamai pažeistomis jo teisėmis į nuosavybę, paneigė T. B. K. nuosavybės teisę, jos teisę savo nuožiÅ«ra palikti turtÄ mirties atveju bei ieÅ¡kovo teisę šį turtÄ paveldėti.Apeliaciniame skunde atsakovas V.

K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta priešieškinio dalis ir pilnai tenkinti priešieškinį; skirti teismo statybinę ekspertizę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) jo atliktiems darbams ir jų vertei nustatyti; prijungti prie bylos mano papildomai pateiktus dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:1. Teismas nepagrįstai nevertino kitų bylos įrodymų, o rėmėsi tik ūkinių knygų įrašais.

Aplinkybė, kad T. B. K. teisminiu keliu nutraukė su B. K. santuokÄ ir faktiÅ¡kai gyveno atskirai, nusipirko Kaune gyvenamojo namo dalį ir nevedė su tėvu ir su atsakovu bendro Å«kio, rodo, kad kiemo turtas buvo faktiÅ¡kai atidalytas. Nors T. B. K. po kurio laiko vėl apsigyveno kiemui priklausančiame name, tačiau į jį teisių neįgijo. IeÅ¡kovas jokių įrodymų, kad ji buvo vėl priimta į kiemo sudėtį ir vedė bendrÄ Å«kį nepateikė. Ginčo turto po ½ dalį priklausė atsakovui ir jo tėvui;

2. Teismas neturėjo pagrindo remtis tiek Å«kinėmis knygomis, o taip pat Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. V10-1504, kuriÄ Â turėjo pripažinti kaip prieÅ¡taraujančiÄ 1964 m. CK 136 str. 2 d. nustatytai vieÅ¡ai tvarkai ir jÄ panaikinti. Kadangi ZapyÅ¡kio apylinkės Vykdomojo komiteto, vėliau ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos darbuotojai ir Kauno apskrities archyvo darbuotojai tiek pildydami Å«kines knygas, tiek iÅ¡duodami pažymas atliko savo pareigas nesÄ Å¾iningai;

3. Teismas sprendimÄ grindė prieÅ¡taraujančiais motyvais. Pradžioje teigė, kad kolÅ«kiečių kiemo teisinis statutas pasibaigė mirus B. K., tačiau toliau teigė, kad kolÅ«kiečių kiemo teisinis statusas pasibaigė priėmus 1990 m. lapkričio mėn. 27 d. įstatymÄ Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Teismas nepagrįstai netaikė T. B. K. 3 m. ieÅ¡kinio senaties vadovaujantis CK 140 str. ir 1990 m. lapkričio mėn. 27 d.

įstatymu Nr. I-806. T. B. K. išvykdama 1989 m. kovo 16 d. gyventi į Vilnių buvo darbinga. Vien tai, kad ji vėliau dėl amžiaus tapo nedarbinga nėra pagrindo jai taikyti nurodytos teisės normos išimtį;4. Teismas nepagrįstai pateiktus įrodymus dėl ginčo namo remonto ir pagerinimų laikė nepakankamais. Teismas turėjo priteisti bent pusę reikalaujamos atliktų darbų sumos (45 325 Lt) bei visas šildymo išlaidas (47 505 Lt). Teismas, nepakakus įrodymų nustatyti atliktų darbų vertei, galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, o neatmesti ieškinį.

Name buvo atlikta darbų už 81 499,64 Lt, kur ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra 40 749, 82 Lt. Sklype atlikta darbų už 9 149,56 Lt, kur ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra 4 574,78 Lt. Namo Å¡ildymo iÅ¡laidos per 30 metų po 3 167 Lt metams – iÅ¡ viso už 95 010 Lt, praÅ¡oma priteisti 47 505 Lt;5. Teismas nagrinėdamas bylÄ atsakovui nedalyvaujant, pažeidė jo teises, neleido pateikti paaiÅ¡kinimų dėl turto pagerinimo. Teismas turėjo atidėti 2014 m. rugsėjo 16 d. posėdį dėl atsakovo ligos;6.

Teismas, atmesdamas reikalavimÄ perkelti pirkėjo teises į žemės sklypÄ , savo iÅ¡vadas grindė tuo, kad atsakovas nebuvo žemės sklypo su valstybe bendraturtis. Teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos. Teismui pripažinus nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamųjų pastatų ir tuo pačiu teisę įsigyti nuosavybės teisėmis ½ dalį žemės sklypo, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principais, turėjo bÅ«ti taikoma CK 4.79 str. 3 d. analogija ir atsakovui perkeltos pirkėjo teisės, nenaikinant dalies sandorio.Atsiliepime į atsakovo V.

K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas palaikė savo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus. Atsikirtimuose į atsakovo apeliacinio skundo argumentus ieÅ¡kovas nurodė tokius motyvus:1. Byloje esantys dokumentai paneigia atsakovo teiginius, esÄ jo tėvai įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukę santuokÄ . Pagal tuo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ T. B. K. ir B. K. santuokos nebuvo nutraukę. Atsakovas nepagristai savo tėvų santuokos nutraukimo faktÄ susieja su 1969 m. balandžio 11 d. iÅ¡nagrinėta civiline byla dėl B.

K. ir T. B. K. santuokos nutraukimo, nors objektyvių duomenų Å¡iam teiginiui pagrįsti teismui nepateikė. Pagal Kauno apskrities archyvo iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ su priedu 1969 m. kovo 28 d. teismo apskaitos kortelę dėl iÅ¡tuokos, atsakovo tėvai norėjo nutraukti santuokÄ dėl bendrų nesutarimų, kurie buvo laikini, tačiau pastarieji ir toliau kartu gyveno, palaikė ryÅ¡ius, susitaikė ir vedė bendrÄ Å«kį. B. K. ir T. B. K. iÅ¡tuoka įstatymų nustatyta tvarka niekada nebuvo įregistruota;2.

Atsakovo teiginiai, kad T. B. K. 1967 m. rugsėjo 7 d. nusipirko ½ dalį namo (duomenys neskelbtini) nepagrįsti jokiais įrodymais. Nėra pateikta įrodymų, kad T. B. K. buvo pasitraukusi iš kolÅ«kinio kiemo, kad jai buvo iÅ¡mokėti pinigai už jai priklausančiÄ kiemo turto dalį bei, kad jai buvo atidalinta jos turto dalis, esanti kolÅ«kiniame kieme;

3. Atsakovas pripažino motinos T. B. K. asmeninės nuosavybės teisę į ginčo statinius bei žemės sklypÄ . 2001 m. kovo 22 d. T. B. K. iÅ¡davė atsakovui įgaliojimÄ jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su ginčo namų valda, remonto darbais, gauti statybos leidimus ir t.t. Atsakovas žinojo, kad gyvenamas namas yra jo motinos nuosavybė, įgaliojimÄ priėmė ir jo pagrindu atliko veiksmus, 2001 m. į teismÄ dėl turto dalies atskyrimo ar nuosavybės nuginčijimo nesikreipė, tuo pripažindamas gyvenamojo namo priklausomybę asmeninės nuosavybės teise T.

B. K.. Ä®statymu nustatyti senaties terminai, vertinant ginčo kilmę nuo 2001 m. kovo 22 d. yra pasibaigę 2011 m. kovo 22 d.;4. Atsakovo paveldėtas B. K. indėlis taupomojoje kasoje nelaikomas kolÅ«kinio kiemo turtu pagal 1964 m. CK 118 str. Atsakovo pateiktas paveldėjimo liudijimas negali bÅ«ti vertinamas kaip buvusio kolÅ«kiečio turto – ginčo pastatų paveldėjimo įrodymas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus paveldėjimo teisės liudijimas į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus po B.

K. mirties likus dvejiems kolÅ«kiečių kiemo nariams negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas;5. Jokių duomenų apie tai, kad T. B. K. 1967-1990 metų laikotarpiu nuolatiniam gyvenimui iÅ¡vyko iÅ¡ ZapyÅ¡kio kaimo atsakovas į bylÄ nepateikė. Aplinkybė, kad B. T. K. sirgo ir jai buvo bÅ«tinybė gydytis, atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma. Pagal CK (1964 m.) 140 str. nors kolÅ«kinio kiemo narys ir nedalyvavo kiemo Å«kio vedime dėl ligos, jo dalis kolÅ«kiniame kieme nedingsta;6. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus dėl ginčo namo pagerinimo, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Be to, savo argumentų apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais. T. B. K., pasitikėdama atsakovu, leido atsakovui gyventi jai priklausančioje namų valdoje su ta sÄ lyga, kad atsakovas rÅ«pinsis namu. Namui nereikėjo kapitalinio remonto. Atsakovas, gyvendamas su Å¡eima, kaip panaudos gavėjai privalėjo atlikti ne tik einamÄ jį, bet ir kapitalinį remontÄ . IeÅ¡kovui negali bÅ«ti perkelta pareiga įrodinėti atsakovo reikalavimų pagrįstumÄ ;

7. Atsižvelgiant į tai, kad galimai turėtos atsakovo investicijos ar bent jau nedidelė jų dalis yra patirtos prieÅ¡ daugiau nei trejus metus, Å¡iems atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, kaip ir kitiems prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, ieÅ¡kovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡ioje ginčo dalyje. Atsakovas, kaip mirusiosios T. B. K. kreditorius, nėra pareiÅ¡kęs jokių reikalavimų mirusiosios įpėdiniui M. G., paveldėjimo byloje.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus, atsakovas nurodė tokius motyvus:1. T. B. K. 1968 m. buvo iÅ¡mokėta jai priklausiusi kolÅ«kiečių kiemo turto dalis pinigais, už kuriÄ ji nusipirko ½ dalį namo (duomenys neskelbtini) ;2. IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad T. B. K. 2001 m. buvo ginčo turto savininkė, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ä®galiojimas negali bÅ«ti įrodymas, nes jo iÅ¡davimo metu, visi darbai jau buvo atlikti atsakovo lėšomis.

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VÄ® Registrų centro Kauno filialas prašė 2014 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo statinius panaikinimo, palikti nepakeistÄ , o likusioje dalyje apeliacinių skundų pagrįstumÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė tokius motyvus:1. Dėl atsakovo apeliacinio skundo dalies nepagrįstumoByloje nebuvo keliamas joks reikalavimas ir nesprendžiamas ginčas dėl ginčo statinių pirminės teisinės registracijos atliktos 2006 m. balandžio 11 d.

T. B. K. vardu. IeÅ¡kovas M. G. nėra įgijęs nuosavybės teisių į ginčo statinius. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra nurodytos jokios aplinkybės ar teisiniai argumentai, dėl kurių turėtų bÅ«ti panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas dėl M. G. nuosavybės teisių į ginčo statinius panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ pilna apimtimi.2. Dėl teismo teiginių VÄ® Registrų centro atžvilgiuGavus iÅ¡ teismo procesinius dokumentus ir ginčo statinių archyvinę nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad įregistruojant ginčo statinius nekilnojamojo turto registre buvo įraÅ¡yti klaidingi duomenys apie ginčo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos pabaigos metus.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi bei 2005 m. liepos 26 d. kadastrinių matavimų duomenimis Å¡i techninė klaida iÅ¡taisyta ir nekilnojamojo turto registre Å¡iuo metu jau yra įregistruota, kad ginčo statinių statybos pabaigos metai yra 1974 metai. Nekilnojamojo turto registre duomenys registruojami pateiktų dokumentų pagrindu, nevertinant jų teisėtumo. Be to, nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklÄ , nenumato ir nesuteikia teisės registro tvarkytojui spręsti civilinio pobÅ«džio ginčus tarp privačių asmenų dėl jų daiktinių teisių turėjimo ar jų apimties.

Atsiliepime į apeliacinius skundus Kauno apskrities archyvas nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kurioje pasisakyta dėl Kauno apskrities archyvo 2003 m. gegužės 14 d. Archyvo pažymėjimo Nr. (10.6.)-V10-1504 neatitikimo tuo metu galiojusio Archyvų įstatymo 16 straipsnio nuostatoms ir dėl teiginio, kad, pasak atsakovo, Kauno apskrities archyvo darbuotojai duodami pažymas, kurių pagrindu buvo registruojamos T. B. K. nuosavybės teisės į ginčo pastatus, savo pareigas atliko nesÄ Å¾iningai, kad Kauno apskrities archyvas iÅ¡duodamas pažymÄ Â nuslėpė faktÄ apie atsakovo teises į B.

K. Å«kio turtÄ . Nurodė, kad Archyvo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti tokiais pačiais, t. y. vienodais, pagrindais - Å«kinių knygų, saugomų Kauno apskrities archyve, pagrindu atsižvelgiant į pateiktų praÅ¡ymų apimtis, laikantis Archyvo įstatymo 16 str. nustatytų reikalavimų. Atsakovas, bÅ«damas nuoseklus, turėtų praÅ¡yti teismo panaikinti ir kitus analogiÅ¡kai, t.y. turimų dokumentų pagrindu, parengtus Archyvo pažymėjimus. Reikalavimas panaikinti tik vienÄ iÅ¡ dviejų analogiÅ¡kų bei identiÅ¡kų Archyvo pažymėjimų neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, yra niekuo nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas.

Kauno apskrities archyvas atsiliepime prašė palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kurioje pasisakoma dėl Kauno apskrities archyvo rengtų pažymėjimų, susijusių su byla.Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Tarnyba, nesutikdama su apeliaciniais skundais, kiek tai susiję su tarnybos teisėmis ir pareigomis, nurodė tokius motyvus:1. Teismas nepagrįstai įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, T.

B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį lėšų sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Už žemės sklypÄ buvo sumokėta investiciniais čekiais ir ne į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sÄ skaitÄ , kurios teisių perėmėja yra Tarnyba, o į Kauno rajono valdybos sÄ skaitÄ . Investicinių čekių apyvarta yra pasibaigusi, jų grÄ Å¾inimo tvarka teisės aktuose nenumatyta, todėl restitucija Å¡iuo atveju nėra galima;2. Tarnyba nesutinka, kad ji turėjo bÅ«ti įtraukta byloje atsakove.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų vilos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numatė, kad namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ; prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginę paskirtį.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija vadovaudamasi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, pardavė namų valdos žemės sklypÄ T. B. K. prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl nuosavybės teisės į turtÄ , priklausiusį kolÅ«kiečių kiemui Byloje nustatyta, kad atsakovo tėvas B. K. dirbo kolÅ«kyje ir priklausė kolÅ«kiečių kiemui, Kauno rajone ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje (t.5, b.l. 29-31). Pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ atsakovo tėvas, pats atsakovas V. K., mama T. B. K., bei atsakovo seserys laikyti kolÅ«kiečių kiemo nariais.

Bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovo seserys V. ir L. 1976 metais išvyko iš kolūkinio kiemo ir taip prarado kolūkinio kiemo nario teises (t.l, b.l. 92). B. K. mirė (duomenys neskelbtini). (t. l, b.l. 96). Tuo metu, atsakovo tėvų, buvusių kolūkiečių kiemo valdoje yra nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Visas Å¡is nekilnojamasis turtas įregistruotas T. B. K. vardu 2005-07-26. Juridinis pagrindas - iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų, 2003-05-14 Nr. V10-1504 ir apylinkės ( seniÅ«nijos) pažymėjimas 2005-05-30 Nr. II 3-167 (t.2, b.l. 120-121). Byloje esantis paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , patvirtina, kad mirus B. K., jo palikimÄ , piniginius indėlius, priėmė atsakovas V. K. (t. 1, b.l. 97).IÅ¡ byloje pateiktų Å«kinių knygų matyti, kad atsakovas V. K. ir T. B. K., nuo 1983-11-27 dienos, mirus atsakovo tėvui, bei T.B.

K. sutuoktiniui B. K. V., ginčo Å«kį valdė kolÅ«kiečių kiemo teisėmis. Tai patvirtina archyvo pateikti Å«kinių knygų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Å«kinėse knygose iki 1983 m. buvo įraÅ¡ytas B. K., V., kolÅ«kiečių Å«kis (t. 5, b.l. 29, 31-34), o nuo 1986 m. K. T. Å«kis (t. 5, b.l. 35). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ visų byloje esančių pateiktų Å«kinių knygų kopijų, bei jų pagrindu iÅ¡duotų archyvinių pažymų, neabejotinai nustatyta, kad Å«kis tuo metu turėjo nustatytÄ kolÅ«kiečių kiemo teisinį rėžimÄ ir Å¡io Å«kio nuosavybė visų kolÅ«kiečių kiemo veikloje dalyvavusių asmenų buvo valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (1964 m.

CK 132,133 straipsniai). IÅ¡ Å«kinių knygų taip pat matyti, kad po 1983 m. mirusio kolÅ«kinio kiemo nario B. K., kolÅ«kinio kiemo nariais yra K. T.-B. ir K. V., B. (t.5, b.l. 35). 1983-1985 m. ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinėse knygose įraÅ¡ytas K. T. B. Å«kis, Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti: K. T. B., P.; K. V., B. sÅ«nus. 1986-1990 m. ZapyÅ¡kio kaimo Å«kinėse knygose įraÅ¡ytas K. T. B. Å«kis, Å eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti: K. T. B., P. - Å¡eimos galva; K. V., B. sÅ«nus. Skiltis apie K.

T. B., P., perbraukta pieÅ¡tuku, skiltyje „ĮraÅ¡ai apie laikinai iÅ¡vykusius Å¡eimos narius" „IÅ¡vyko" apie jÄ Ä¯raÅ¡yta: į Vilniaus m. 1989-03-09 (t. 5, b.l. 51). IÅ¡ byloje pateiktų Å«kinių knygų matyti, kad atsakovo tėvas K. B., V., buvo kolÅ«kinio kiemo narys, dirbo kolÅ«kyje ZapyÅ¡kis, pirmininku (t.5, 31 b.l.). B. K. mirties ((duomenys neskelbtini) ) dienai kartu su juo gyveno: K. T.-B. (mirė (duomenys neskelbtini) , t.3, b.l.171) ir V. K.. Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad nei T.B.

K., nei atsakovas V. K. kolūkyje nedirbo, nebuvo susiję darbiniais santykiais (nebuvo kolūkio nariais). T.B. K. buvo Kačerginės parduotuvės vedėja, atsakovas V. K. dirbo LŽŪ Akademijoje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių. Byloje esančios ūkinių knygų kopijos taip pat patvirtina, kad atsakovo tėvui esant gyvam, ūkio visuomeninė grupė buvo nurodoma kolūkiečių kiemas, o po B. K. mirties 1983 metais, pasikeitė iš kolūkiečių į tarnautojų, vėliau į darbininkų (t.5, b.l. 43-44).1964 m.

CK 139 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, priklausęs kolÅ«kiečių kiemui ir likęs Å¡iam kiemui pasibaigus, padalijamas taikant taisykles, nustatytas Å¡io kodekso 136 ir 140 straipsniuose. 1990-11-27 įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ panaikinus Å¡iÄ nuosavybės teisės formÄ , nuosavybės santykiams pradėtos taikyti atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

Įsigaliojus šiam įstatymui, buvę kolūkiečių kiemo nariai T. B. K. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovas V. K. dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo, todėl jų turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Tokiu atveju buvę kolūkiečių kiemo nariai, jei jie nepasitraukė iš buvusio kiemo, neprarado savo turėtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, bei tuo metu kolūkiečio kiemo nuosavybės teises reglamentavusius įstatymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mirus B.

K., pasibaigė kolÅ«kiečių kiemo teisinis statusas. KolÅ«kinio kiemo turtas, mirus vieninteliam jo nariui B. K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. atiteko lygiomis dalimis (po ½) kaip bendroji dalinė nuosavybė.Apeliantas V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas ginÄÄ nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų apie tai, kad T. B. K. teisminiu keliu nutraukė santuokÄ su B. K. ir faktiÅ¡kai gyveno atskirai. Nurodo, kad T.B. K. iÅ¡eidama iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo, gavo piniginę kompensacijÄ , nusipirko Kaune namo dalį ir nevedė su apeliantu bei B.

K. bendro Å«kio. Apelianto teigimu, kiemo turtas buvo faktiÅ¡kai atidalytas, ginčo gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas buvo jo ir tėvo B. K. nuosavybė, t.y. jiems priklausė po ½ dalį nuosavybės. Tačiau aukščiau iÅ¡vardinti įrodymai, įraÅ¡ai Å«kinėse knygose paneigia šį apeliacinio skundo argumentÄ . Atsakovas V. K. sieja tėvų santuokos nutraukimo faktÄ su 1969-04-11 iÅ¡nagrinėta civiline byla dėl B. K. ir T. B. K. santuokos nutraukimo, nors objektyvių įrodymų Å¡iam teiginiui pagrįsti teismui nepateikė.

Pagal Kauno apskrities archyvo iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ su priedu 1969-03-28 teismo apskaitos kortelę (t.1, b.l. 89-91) buvo nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismo sprendimas archyvui saugoti neperduotas. Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad atsakovo tėvai norėjo nutraukti santuokÄ dėl bendrų nesutarimų, kurie buvo laikini, tačiau pastarieji ir toliau kartu gyveno, palaikė ryÅ¡ius, susitaikė ir vedė bendrÄ Å«kį. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad B. K. ir T.-B.

K. iÅ¡tuoka, pagal tuo metu galiojusį teisinę reglamentacijÄ , buvo įregistruota. Nors apeliantas nurodo, kad dar tėvui B. K. esant gyvam jiems abiems priklausė po ½ dalį nuosavybės, tačiau ir po tėvo mirties apeliantas nieko nedarė dėl statinio teisinės registracijos ir savo turtinių teisių realizacijos. Pažymėtina, kad motina T. B.-K. 2001-03-22 iÅ¡davė atsakovui V. K. įgaliojimÄ (t.4, b.l. 170), kuris galiojo iki 2004 m. kovo 22 d., jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su namų valda esančia (duomenys neskelbtini) miestelyje.

Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad T.B. K. iÅ¡eidama iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo gavo piniginę kompensacijÄ . Ta aplinkybė, kad T.B. K. 1967-09-07 nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o 1971-03-04 šį nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė, neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neįrodo, kad T.B. K. dar esant gyvam B. K. pasitraukė iÅ¡ kolÅ«kinio kiemo.           Aplinkybę, kad po vyro B. K. mirties T.B.

K. tapo Å¡eimos galva ir faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti įrodo ir komunalinių paslaugų sutartys, kurios buvo sudarytos su T.B. K., kaip ginčo turto savininke: 2001-04-03 sudaryta sutartis su AB Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ ir 1996 m. - su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. 2005 m. iÅ¡ AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ gautas raÅ¡tas dėl skolos už elektros energijÄ . SkolÄ už elektrÄ ir dujas sumokėjo T.B. K., kaip turto savininkė, nors tuo metu 2005 metais ji namų valdoje faktiÅ¡kai ir negyveno.V.

K. apeliacinio skundo argumentas, kad  T. B. K. 1989 m. kovo 9 d. deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilnių, prarado savo dalį kolÅ«kiečio kieme taip pat nepagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mirus sutuoktiniui B. K., T.B. K. gyveno kartu su atsakovu, o 1989 m. kovo 9 d. buvo laikinai apsigyvenusi pas dukrÄ Vilniuje, nes sunkiai sirgo. Teismas sprendė, kad T. B. K. iki 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806 priėmimo momento buvo laikinai iÅ¡vykusi kiek daugiau nei metus, t.y. nuo 1989 m. kovo 9 d. iki 1990-11-27.

Todėl ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl trijų metų ieškininės senaties naikinamojo termino taikymo jai yra nepagrįsti.G. apeliaciniame skunde nurodo, kad 1990-11-27 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kurio 4 punktu buvo panaikinta kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisė.

KolÅ«kiečių kiemo narys ir piliečio, už įsiimančio individualia darbine veikla žemės Å«kyje Å¡eimos narys, kol nesibaigęs bendras ieÅ¡kininės senaties terminas, nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Tuo laikotarpiu bendras ieÅ¡kininės senaties terminas pagal CK (1964 m. redakcija) buvo trys metai, kurį ir prašė taikyti ieÅ¡kovas M.

G., o apylinkės teismas ignoruodamas šį praÅ¡ymÄ , dėl jo visiÅ¡kai nepasisakė ir neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo klausimo. Nurodo, kad atsakovas V. K. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas nustatyti ar atidalinti jam priklausančio turto dalį, byloje jo reikalavimų atžvilgiu apeliantas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas netenkintinas, kadangi kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, mirus vieninteliam kolÅ«kinio kiemo nariui B.

K., buvusiems kiemo nariams V. K. ir T. B. K. turtas atiteko lygioms dalimis ir valdė ginčo pastatus po ½ dalį kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Kadangi T. B. K. vardu nuosavybės teisė į ginčo pastatus įregistruota  tik 2006 m. balandžio 11 d. (nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, b.l. 71-72), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas V. yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pažeistoms teisėms ginti ir nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities archyvo 2003-05-14 pažymėjimÄ Nr. V10-1504 (nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos b.l. 69).

Šiame pažymėjime ūkinių knygų pagrindu yra įrašyti duomenys apie B. K. ūkiui priklausančius pastatus 1973-1982 metais, o taip pat duomenys apie T. B. K. ūkį 1983-1990 metais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino, nes šis įrašas pats savaime atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir asmenų nuosavybės teisių nenustato, o yra vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Be to, pažymėjimas yra išrašytas ūkinių knygų duomenų pagrindu.

Dėl atsakovo reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ½ dalies panaikinimo Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas žemės sklypo pirkimo klausimÄ , nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ perkelti pirkėjo teises į žemės sklypÄ . Apelianto nuomone, teismas turėjo taikyti iÅ¡ analogijos LR CK 4.79 str. 3d. ir jam perkelti pirkėjo teises, nenaikinant dalies sandorio.Byloje nustatyta, kad T.B. K. Kauno rajono ZapyÅ¡kio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, 1992 metais pateikė praÅ¡ymÄ dėl 0,2916 ha žemės sklypo įsigijimo (duomenys neskelbtini) miestelyje.

Už žemės sklypÄ 1992 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo 3280 investiciniais čekiais. Atlikus kadastro duomenų nustatymÄ , plotui sumažėjus, buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis 0,2623 ha plotui, už 28,26 valstybės vienkartines iÅ¡mokas. 2007m. rugpjūčio 8«d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-05-8888 pagrindu su ieÅ¡kove 2007 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta sutartis. T.B. K. buvo parduotas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabar registre 23) , prie ieÅ¡kovei priklausančių pastatų.

Nurodo, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos" nustato, kad namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ; prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba LR žemės įstatymo ir LR žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį.T.

B. K. įsigijo žemę iÅ¡ valstybės, o atsakovas niekada nebuvo Å¡io žemės sklypo bendraturtis su valstybe. T. B. K. dar 1992 m. liepos mėn. 22 d. buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ prie gyvenamojo namo (t. 2, b.l. 128), bei atliko mokėjimus (t. 2, b.l. 134). T. B. K. atliko visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus nuosavybei įsigyti, o atsakovas V. K. tokiÄ padėtį toleravo, neginčijo namų valdos žemės įgijimo motinos vardu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo V.

K. reikalavimo LR CK 4.79 str. pagrindu, kuris nustato pirmenybės teisę bendraturčiui įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo yra tiesiogiai susijęs su teismo atsakovui jau tenkintu reikalavimu pripažinti ½ dalį nuosavybės teisių į pastatus 1) gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;

2) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinius ( tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys,) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir teismas, vykdydamas teisingumÄ , siekdamas greičiau ir operatyviau iÅ¡spręsti ginÄÄ , užkirsti keliÄ galimiems ginčams dėl nurodyto turto ateityje, užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ , Ex officio iÅ¡sprendė šį klausimÄ iÅ¡ esmės ir laikė atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pirkimo-pardavimo sutarties dalies ginčijimu.

Šį sprendimÄ teismas priėmė atsižvelgdamas į tarp Å¡alių užsitęsusio daugiau kaip 10 metų ginčo trukmę, be to, nepriėmus sprendimo dalyje dėl žemės, nebus apginta pažeista atsakovo teisė į nuosavybę bei nebus pasiektas CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai (apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių <..>).Apeliaciniuose skunduose su sprendimo dalimi dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo nesutinka tiek ieÅ¡kovas M.

G. tiek atsakovas V. K..           Teismo sprendime nurodoma, kad K. neturėjo teisės įgyti nuosavybėn viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , atsakovo ginčijama 2007-08-27 d. sutartimi, pažeidžiant statinių bendrasavininkų teises, neatsižvelgiant į jų valiÄ , žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ra pradėta ir sklypas perleistas tik T. B. K.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 7 punktas numato, kad „ Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys." Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo pardavimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia (CK 1.78, 1.80 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas dalį sandorio ex officio, nepažeidė CK 1. 78 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai išėjo iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nes atsakovas V.

K. nereiÅ¡kė reikalavimo naikinti dalį sandorio, jo reikalavimas suformuluotas dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas panaikindamas dalį sandorio nepagrįstai įpareigojo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pirkėjos T. B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G. grÄ Å¾inti ½ dalį sumokėtų lėšų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tokia restitucija yra nekonkreti, neaiÅ¡ki ir negalima, atsižvelgiant į tai, kad investicinių čekių, kaip vertybinių popierių apyvarta yra pasibaigusi, jų grÄ Å¾inimo tvarka teisės aktuose nenumatyta, žemės sklypo vertė ginčo arba sandorio sudarymo metu Å¡ios dienos ekvivalentine pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nenurodyta.

Iš 2007 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2 ,b.l. 105-108) matosi, kad T. B. K. iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės nupirko 0,2623 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad T. B. K. už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo 28 Lt 26 ct ( dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 26 ct) valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Kadangi sutartyje yra nurodyta T. B. K. sumokėta pinigų suma, todėl panaikinus ½ dalį sandorio, taikant restitucijÄ pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nurodyti konkrečiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ turėtų grÄ Å¾inti Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pirkėjos T.

B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G.. Esant Å¡iems duomenims sprendimo dalį, kurioje įpareigota Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos k. 188704927, pirkėjos T. B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ½ dalį lėšų sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, yra pagrindas patikslinti, nurodant, kad grÄ Å¾intinų lėšų dalis yra 14 litų 13 centų, kas atitinka 4,09 EUR.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas pagal kadastrinius matavimus 2005 m. liepos 26 d. palygimus su 1976 m. sausio 28 d. kadastriniais matavimais padidėjo nuo 191,87 kv.m. iki 217,09 kv.m., t.y. padidėjo 25,22 kv. m. ploto. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis vienas atliko gyvenamojo namo remontÄ , padidino jo naudingÄ plotÄ bei vertę, mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo pastatus. Su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė teismui atliktų darbų sÄ matÄ ir tiems darbams atlikti reikalingų medžiagų kainas bei jų pirkimo kvitus.

Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas V. K. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas pripažino, kad jis pateikė įrodymus apie atliktÄ kapitalinį remontÄ , tačiau pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nepagrįstai laikė nepakankamais patvirtinti visÄ investuotÄ sumÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad jam pripažinus nuosavybės teises į ½ dalį pastatų susidarytų tokia situacija, kad apeliantas reikalauja atlyginti jam pačiam padarytus pagerinimus.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų „Gyv. Namo technikinės apskaitos aukÅ¡tų planai“ sudarytų 1976 m. sausio 23 d. savininkas K. B. V., matyti, kad buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo plotas su rÅ«siu yra 191,97 kv.m. (t.1, b.l. 182-186). Ä® byla pateikta Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla adresu (duomenys neskelbtini) , sudaryta pagal 2005-07-26 kadastrinių matavimų duomenis, neginčijamai patvirtina V. K. tiek teismo posėdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apie atliktÄ namo rekonstrukcijÄ (vidinių namo konstrukcijų perstatymÄ , patalpų pasikeitimÄ , naujų patalpų suformavimÄ ).

Teismas konstatavo, kad atlikus vidinių namo konstrukcijų pakeitimus namo kvadratÅ«ra nuo 1976 m. sausio 28 d. užfiksuotų kadastriniais matavimais 191,87 kv.m. iki 2005 m. liepos 26 d. sudarytų kadastrinių matavimų padidėjo nuo 191,87 kv.m. iki 217,09 kv.m. t.y. padidėjo iki 25,22 kv.m. Nors į bylÄ atsakovas V. K. pateikė didelį kiekį raÅ¡ytinių įrodymų ( čekių, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, sÄ skaitų, mokėjimų pavedimų kopijų ir kt. dokumentų kopijų t.2, b.l. 1-211), kuriais atsakovas grindžia atliktų darbų bei namo Å¡ildymo iÅ¡laidas, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių pateiktų įrodymų netyrė.

Skundžiamo teismo sprendimo argumentas, kad atsakovo byloje pateikti dokumentai, negali būti vertintini kaip rašytiniai įrodymai, nes juose neatsispindi atsakovo priešieškinyje nurodyta pinigų suma, nesudaro pagrindo pripažinti, kad priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo išnagrinėtas tinkamai ir padarytos pagrįstos išvados dėl reikalavimo atmetimo. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo jam priteisti bent pusę reikalaujamos atliktų darbų sumos (45 325 Lt) bei visas reikalavime pateiktas šildymo išlaidas (47 505 Lt), nes jos jau sumažintos per pusę pačiame reikalavime.

IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas konstatavo, kad ginčo pastatuose buvo atlikta rekonstrukcija, kuriÄ atliko atsakovas V. K., buvo atlikta patalpų perstatymas, naujų patalpų suformavimas kiti namo remonto darbai. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ jo neiÅ¡nagrinėjęs, neiÅ¡tyrė į bylÄ pateiktų įrodymų, neįvykdė pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo (nenustatė atliktos rekonstrukcijos masto ir konkrečių atliktų darbų pobÅ«džio, netyrė į bylÄ pateiktų įrodymų pagrįstumo dėl nuostolių dydžio).Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi bÅ«ti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais, pagal pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

BÅ«tent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas  atsakovo V.

K. reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, panaikinti perduodat Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl apeliacinių skundų argumentų taikant procesinės teisės normas Apeliantas V. K. nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylÄ jam nedalyvaujant pažeidė jo teises, numatytas LR CPK 42 str., teikti įrodymus. 2014-09-16 į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos, teismas turėjo neatvykimo priežastį turėjo pripažinti svarbia priežastimi ir teismo posėdį atidėti.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta. CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

IÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje atsakovÄ V. K. atstovavo advokatė J. B., todėl teismas pagrįstai atsakovo praÅ¡ymo dėl bylos atidėjimo netenkino ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Kadangi atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimo.Apeliantas M. G. nurodo, kad teismas bylos nagrinėjime buvo Å¡aliÅ¡kas, suteikus atsakovui V. K. pernelyg didelį pranaÅ¡umÄ procese, pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.), dėl ko buvo pažeistos M.

G. teisės į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (CPK 21 str.). Šį apeliacinio skundo argumentÄ apeliantas grindžia tuo, kad atsakovui sudaromos galimybės iki paskutinio teismo posėdžio po bylos nagrinėjimo atnaujinimo tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, papildant juos iÅ¡ esmės nauju reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, o atsakovui pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo, šį reikalavimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡imtinai jo naudai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus.

CPK 42 straipsnyje yra numatytos Å¡alių teisės ir pareigos, o CPK 141 straipsnyje yra įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Ta aplinkybė, kad buvo priimtas atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (t. 5, b.l. 160-164) nesudaro pagrindo nuspręsti, kad buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes ieÅ¡kovas M. G. atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ pateikė (t.6, b.l. 13-22), be to, ieÅ¡kovo atstovė advokatė R.

N. dalyvavo 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, davė teismui paaiškinimus dėl pareikšto priešieškinio.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas – naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, dėl neatskleistos bylos dalies esmės, ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :             Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas V. K. reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 138 155 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir šiÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje teismas nusprendė taikyti restitucijÄ ir įpareigoti Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos k. 188704927, pirkėjos T.

B. K. teisių ir pareigų perėmėjui M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ½ dalį lėšų sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad grÄ Å¾intina ½ dalis lėšų sumokėtų pagal pirkimo pardavimo sutartį yra 4,09 EUR (keturi eurai 09 ct).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                Izolda Nėnienė                                                                                                                      Arvydas Žibas