2023-12-06 Nr. AB-21340-3-61-3-07711-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-12-06 Nr. AB-21340-3-61-3-07711-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. B. (E. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 23S99674 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2458-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07711-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. B. (E. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 23S99674 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, nurodydamas, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Iuvo Logistika“ (toliau – ir Bendrovė) ketina dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamento pateiktame klausimyne pareiškėjas nurodė, kad 1996–2013 metais dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje. 2023 m. birželio 30 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, kurį grindė tuo, kad įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. birželio 5 d. rašte Nr. 18-6149 (toliau – ir Išvada) pateiktus duomenis, užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas teigė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog tiek Migracijos departamentas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su aplinkybe, kad jis dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu, kad jo dirbtas darbas kelia realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1994 m. kovo mėn. iki 1995 m. rugpjūčio mėn. atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose, nuo 1996 m. kovo mėn. iki 2005 m. liepos mėn. tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje (duomenys neskelbtini) (paaiškino, kad atsakydamas į klausimą neteisingai nurodė tarnybos pabaigos datą, ką patvirtina pareiškėjo darbo knygelė). Nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. dirbo generaliniu direktoriumi įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ūkio vadovu, nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. dirbo fermos vadovu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. nuo gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) pardavimų atstovu, nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) pardavimų atstovu, nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) pardavimo atstovu, nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) ekspatrijuojančiu vairuotoju, nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nuo 2021 m. vasario mėn. dirbo įvairiose Lietuvos Respublikos įmonėse tolimųjų reisų vairuotoju. Priešingai, nei nurodoma Sprendime, vien tai, kad pareiškėjas prieš beveik 20 metų dirbo (duomenys neskelbtini), nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo valdžiai ar jo vykdomai politikai, juolab, kad po to jis dirbo įvairius darbus, nesusijusius su nurodyta tarnyba, o paskutinius ketverius metus dirbo vairuotoju įvairiose privačiose įmonėse.
5. Pareiškėjas nurodė, kad klausimyne atsakydamas į klausimus dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos, išreiškė nepritarimą Ukrainoje vykdomiems veiksmams bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, kas turėjo būti analizuojama jo individualios situacijos aplinkybių kontekste vertinant jo grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą. Taip pat pažymėjo, kad darbas (duomenys neskelbtini) prieš beveik 20 metų, tuo metu esant visai kitai geopolitinei situacijai, niekaip nepagrindžia jo lojalumo rėžimui ar jo politinių įsitikinimų šiai dienai. Nurodė, kad Sprendime nepateikiama jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, kad pareiškėjas savo aktyviais vykdytais veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas priimdamas sprendimus dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į sprendimus, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, t. y. atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei jį įgyvendinantys teisės aktai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika.
6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.
7. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad nuo 2005 m. iki 2013 m. jis užsiėmė individualia veikla – (duomenys neskelbtini) ir mokesčių inspekcijoje buvo registruotas kaip individualus verslininkas. Nurodė, kad jokių įrodymų, patvirtinančių individualią veiklą, pateikti negali, kadangi visi dokumentai po skyrybų liko pas buvusią žmoną.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nuomone, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos įstaigoje, turėjo palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
10. Atsakovas teigė, kad vertinant pareiškėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 7 d., turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d., pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 21 d. dirbo Lietuvos įmonėje, o nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki šiol yra įdarbintas Lietuvos įmonėje, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs šias aplinkybes VSD Išvados kontekste, atsakovo konstatuota, kad atsisakymas leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.
11. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos įstaigoje (duomenys neskelbtini) prieš beveik 20 metų neįrodo jo politinių įsitikinimų ar lojalumo valdžiai. Kaip nurodyta VSD Išvadoje, Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl pareiškėjas, dirbdamas Rusijos valstybinėje institucijoje, negalėjo būti nelojalus Rusijos valdžiai. Taip pat VSD surinkta kontržvalgybinė informacija patvirtina, kad pareiškėjas, kaip anksčiau dirbęs Rusijos valstybinėje institucijoje asmuo, gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.
12. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nemažina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas klausimyne deklaravo nepritarimą Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjo realiai atliekamus veiksmus, kurie patvirtintų minėtus pareiškėjo klausimyne išdėstytus teiginius.
13. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos įstaigoje), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos įstaigoje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, Sprendimas neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavį yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VSD 2023 m. birželio 5 d. raštu atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), 1996–2013 metais dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde tvirtina, jog pildydamas klausimyną suklydo dėl tarnybos Rusijos vidaus reikalų ministerijoje pabaigos datos. Pareiškėjo teigimu, šią tarnybą jis baigė ne 2013 m., kaip kad pats nurodė pildydamas Migracijos departamento klausimyną, tačiau 2005 m., t. y. beveik 10 m. anksčiau. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Visų pirma, visiškai neįtikėtina, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, net 10 m. „apsiriko“ dėl savo „tikrosios“ tarnybos Rusijos vidaus reikalų ministerijoje pabaigos datos. Kita vertus, iš į bylą pateiktos pareiškėjo darbo knygelės nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje dirbo tik iki 2005 m. Pareiškėjo darbo knygelėje nėra jokių įrašų dėl pareiškėjo darboviečių nuo 2005 m. iki 2013 m., kuomet pareiškėjas, remiantis klausimyne pateikta informacija, tarnavo Rusijos vidaus reikalų ministerijoje. Todėl sistemiškai vertinant pareiškėjo atsakymus į Migracijos departamento klausimyną ir pareiškėjo darbo knygelės duomenis VSD padarė išvadą, kad pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje tarnavo 1996–2013 metais.
II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, kad UAB „Iuvo Logistika“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. VSD 2023 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. 18-6149 atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nuomone, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos įstaigoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui neleista pakeisti darbdavio.
20. Teismas apžvelgė Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai vertinimo, atskleidė Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui sąvoką.
21. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą vadovavosi VSD Išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas nuo 1996 m. iki 2013 m. dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje, todėl privalėjo būti lojalus Rusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
22. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau atliekant Migracijos departamento priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje dirbo nuo 1996 m. kovo mėn. iki 2005 m. liepos mėn., o atsakydamas į klausimą (Migracijos departamento klausimyno 2 klausimas) neteisingai nurodė darbo pabaigos datą (klausimyne nurodė iki 2013 m.), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovo Sprendime padaryta išvada, dėl jo grėsmės valstybės saugumui, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pateikė į bylą darbo knygelę, iš kurios įrašų matyti, kad jis Rusijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje dirbo nuo 1996 m. iki 2005 m., tačiau pareiškėjo darbo knygelėje nėra jokių įrašų dėl jo darboviečių nuo 2005 m. iki 2013 m., kuomet pareiškėjas, remiantis klausimyne pateikta informacija, tarnavo Rusijos vidaus reikalų ministerijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2005 m. iki 2013 m. jis užsiėmė individualia veikla – (duomenys neskelbtini), ir mokesčių inspekcijoje buvo registruotas kaip individualus verslininkas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo prieiti prie neabejotinos išvados, kad pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje tarnybą baigė 2005 m.
24. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje dirbo prieš, kaip jis teigia, 20 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Rusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti.
25. Teismas nurodė, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog esminis šio Sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo 17 metų eitų pareigų Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje, tačiau iš šio Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 7 d., turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d., pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 21 d. dirbo Lietuvos įmonėje, o nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki šiol yra įdarbintas Lietuvos įmonėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, kad apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas savo Sprendime rėmėsi tik VSD pateikta Išvada, atmetė kaip nepagrįstus.
26. Teismas sprendė kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija apie pareiškėją.
27. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jis dirbo legaliai, savaime nėra reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo neproporcingumas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad paskutinius ketverius metus jis dirba vairuotoju įvairiose privačiose įmonėse, nepaneigia pareiškėjo galimų ryšių su Rusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
28. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti.
29. Teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 23S9967 neleisti pakeisti darbdavio, 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99484 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 23S100507 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Pareiškėjas akcentuoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad 2023 m. birželio 29 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S99484 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. birželio 30 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S99674 neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, 2023 m. liepos 2 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S100507 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 23S99674 panaikinimo. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą dėl visų trijų atsakovo priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu panaikinimo.
32. Pareiškėjo teigimu, nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT suformuotos teismų praktikos, teismas deklaratyviai, nesant konkrečių įrodymų, konstatavo aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien aplinkybė, jog asmuo prieš daugiau kaip aštuoniolika metų dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, negali būti teisinis pagrindas spręsti, jog dėl pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje ir jo laikino gyvenimo Lietuvoje gali kilti reali grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui. Teismo sprendimas priimtas deklaratyviai, įvertinus vieną vienintelį pareiškėjo atsakymą į klausimyne pateiktą 2 klausimą – nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate, į kurį atsakydamas pareiškėjas suklydo ir nurodė, jog nuo 1996 iki 2013 metų dirbo (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje.
33. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas teismo teiginys, jog „atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija apie pareiškėją“. Pareiškėjas pažymi, kad būtent 10 ir 11 klausimai yra esminiai klausimyno klausimai, kurie atsakovo suformuluoti siekiant išsiaiškinti tikrąją užsieniečių poziciją dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios užsienio politikos, tame tarpe ir karinių veiksmų. Klausimyne pareiškėjas patvirtino, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų, nepritaria pareiškėjo kilmės valstybės vykdomai agresijai. Pareiškėjo vertinimu, Krymo aneksija yra neteisėtas Rusijos Federacijos veiksmas, nes Krymas priklauso Ukrainai. Teismas nevertino pareiškėjo pažiūrų, vertybių bei politinių įsitikinimų, nenustatė konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar pareiškėjo darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui.
34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo darbas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų skyriuje nuo 1996 iki 2005 metų niekaip neįrodo jo lojalumo Rusijos Federacijai ir jos valdžiai bei vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymui. Be to, pareiškėjas dirbo milicininku tik iki 2005 m. liepos mėn., o ne iki 2013 m. Tai matyti iš byloje pateiktos darbo knygelės bei iš kartu su apeliaciniu skundu teikiamo Federalinės mokesčių tarnybos Fizinio asmens kaip individualaus verslininko Valstybinės juridinio asmens registracijos liudijimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2005 m. rugpjūčio 28 d. vertėsi individualia veikla. Šias aplinkybes 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ir pats pareiškėjas, o šio rašytinio įrodymo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu jis neturėjo galimybės pateikti, nes visi dokumentai po skyrybų liko pas buvusią žmoną, su kuria santuoka buvo nutraukta 2012 metais. Akivaizdu, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje iki 2005 metų negali būti esminė aplinkybė, lemianti asmens grėsmę dabartinės geopolitinės situacijos metu.
35. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamento nurodyti jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką sąžiningai gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje. Teismas nevertino šių aplinkybių. Pareiškėjas gyveno ir dirbo Lietuvoje iki susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jau esant susiklosčiusiai dabartinei geopolitinei situacijai. Atsakovas anksčiau pareiškėjui išdavė leidimą ir vizą ir jam nekilo klausimas dėl pareiškėjo grėsmės valstybei. Pareiškėjas nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų Lietuvos Respublikoje ir iki prašymo pakeisti darbdavį pildymo Lietuvai grėsmės nekėlė. Be to, teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas sąžiningai užpildė klausimyną, nenutylėjo jokios informacijos. Pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja darbo santykiai, asmuo ilga laiką dirbo Lietuvoje, per šį laiką asimiliavosi Lietuvoje. Jeigu pareiškėjas palaikytų Rusijos Federacijos agresijos politiką, jis būtų likęs savo tėvynėje, tuo tarpu jis ilgą laiką dirbo Lietuvoje, o pasikeitus geopolitinei situacijai į Rusijos Federaciją negrįžo, priešingai, jis dirbo ir mokėjo mokesčius Lietuvos Respublikoje, taip prisidėdamas prie Lietuvos Respublikos biudžeto ir ekonomikos gerinimo. Be to, pareiškėjo buvęs darbdavys Lietuvoje – UAB „Transimeksa“ – pareiškėją vertina tik teigiamai ir jokios grėsmės neįžvelgia, ką patvirtina su apeliaciniu skundu teikiama charakteristika.
36. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neorganizavo pareiškėjo apklausos raštu ir (ar) žodžiu ir nepareikalavo pateikti papildomus dokumentus, kurie būtų pašalinę atsakovo sprendimuose egzistuojančius prieštaravimus. Teismas šios aplinkybės netyrė, taip pat išsamiai neištyrė visų skunde nurodytų argumentų, rėmėsi ne objektyviais duomenimis ir jų visuma, o vien tik prielaidomis ir nepagrįstomis išvadomis. Teismas, nesant jokių duomenų apie grėsmės realumą ir akivaizdumą, pažeidė bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus, nesiekė teisingai išsiaiškinti ginčo situacijos, nustatyti pareiškėjo asmenybės ir jo pozicijos Rusijos Federacijos valdžios vykdomos politikos klausimu.
37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
38. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui patvirtina pareiškėjo darbas Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini). Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl pareiškėjas, dirbdamas Rusijos valstybinėje institucijoje, negalėjo būti nelojalus Rusijos valdžiai. VSD surinkta kontržvalgybinė informacija patvirtina, kad pareiškėjas, kaip anksčiau dirbęs Rusijos valstybinėje institucijoje asmuo, gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos duomenis.
39. Atsakovas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Migracijos departamento klausimyne klaidingai nurodė darbo Rusijos Federacijoje trukmę, patvirtina, jog pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nors klausimyne pasirašytinai susipažino su tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo pasekmėmis, iki ginčijamo sprendimo priėmimo nesikreipė į Migracijos departamentą dėl duomenų patikslinimo, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmuo, dirbęs (duomenys neskelbtini) tiek pareiškėjo klausimyne nurodytu laikotarpiu, tiek pirmosios instancijos teismui nurodytu laikotarpiu VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste yra pagrįstai laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
40. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus paneigia pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad pareiškėjo realiai atliktų veiksmų kontekste (pareiškėjo darbo Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo atsakymai į minėtus klausimus yra deklaratyvūs, pateikti Migracijos departamentui, o ne Rusijos Federacijos valstybinėms institucijoms. Pareiškėjas klausimyne deklaravo nepritarimą Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo realiai atliekamus veiksmus, kurie patvirtintų pareiškėjo klausimyne išdėstytus teiginius (apie pareiškėjo dalyvavimą opozicinėje veikloje, opozicijos rėmimą).
41. Atsakovas teismų praktikos kontekste laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini)) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Atsisakymas leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
43. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina administracinių teismų praktika, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos vidaus reikalų ministerija. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, kuri paremta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, aktualu tai, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Konkrečiu atveju pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali ir akivaizdi.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad VSD Išvadoje, kuria pagrįstas atsakovo Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais apie Rusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad iš teismo sprendimo matyti, jog buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje. Todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir šiuo aspektu.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateiktos pareiškėjo darbo knygelės nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje dirbo tik iki 2005 m. Pareiškėjo darbo knygelėje nėra jokių įrašų dėl pareiškėjo darboviečių laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2013 m., kai pareiškėjas, remiantis atsakovo klausimyne pateikta informacija, tarnavo Rusijos vidaus reikalų ministerijoje. Todėl teismas, sistemiškai vertindamas pareiškėjo atsakymus į klausimyną ir pareiškėjo darbo knygelės duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje tarnavo 1996–2013 metais. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepaneigia teismo tinkamai nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tik pareiškėjo pateiktas Rusijos mokesčių tarnybos 2005 m. rugpjūčio 28 d. išduotas individualaus verslininko liudijimas nepaneigia pareiškėjo tarnybos Rusijos vidaus reikalų ministerijoje 1996–2013 metais. Kita vertus, pareiškėjas nepagrindė, kodėl šių įrodymų objektyviai negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl juos turėtų būti atsisakoma priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 23S99674, kuriuo Rusijos Federacijos piliečiui E. B. neleista pakeisti darbdavį, teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSD pateiktą išvadą dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui bei atlikęs individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.
50. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.
51. Dėl ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, formuluodamas jo dalyką, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ne tik Migracijos departamento 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 23S99674 neleisti jam pakeisti darbdavį, bet ir Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99484 panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 23S100507 uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. kelia reikalavimus, kurie nėra ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, dalykas.
52. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 6 d.), pareiškėjo apeliacinio skundo dalis tiek, kiek ji susijusi su ginču dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99484 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl 2023 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 23S100507 uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo, kuris (ginčas) nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtina apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
53. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teismo priimtame skunde reiškęs reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 23S99674, kuriuo pareiškėjui neleista pakeisti darbdavį, 2023 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl skundo dalyko keitimo, kuriame prašė priimti patikslintą skundą, kuriame reiškė reikalavimus ir dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99484 bei 2023 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 23S100507 panaikinimo. Šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusiame posėdyje netenkintas motyvuojant tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui dėl patikslinto skundo priėmimo nelaikytinas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės tikslinti, pakeisti skundo pagrindą arba dalyką realizavimu: kadangi pateiktu skundu buvo siekiama ne tikslinti ar pakeisti jau priimto skundo dėl 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 23S99674 panaikinimo dalyką ar pagrindą, o reiškiami papildomi reikalavimai dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99484 bei 2023 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 23S100507 panaikinimo, kurie (reikalavimai) nėra neatsiejamai susiję su priimtu reikalavimu dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 23S99674 panaikinimo, tokio procesinio dokumento priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka.
54. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis pareiškėjas, turėjęs Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760069010, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 3 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas), 2023 m. sausio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas skundžiamu 2023 m. birželio 30 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2023 m. sausio 24 d. prašymo leisti pakeisti darbdavį motyvuodamas tuo, kad jis (pareiškėjas) neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.
55. Be to, bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99484 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 23S100507 – uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
56. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija su pakeitimai iki 2023 m. rugpjūčio 10 d.; toliau – ir Aprašas), reglamentuojančio ir užsieniečių prašymų pakeisti darbdavį nagrinėjimą, 86 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Jis privalo: patikrinti duomenis apie užsienietį Užsieniečių registre (apie dėl jo priimtus sprendimus) (Aprašo 86.1 p.p.), t. y., visų pirma, ar užsienietis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Aprašo 86.2–86.6 p.p.). Pagal Aprašo 104 punktą, atlikęs Aprašo 86 punkte nurodytus veiksmus, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų: leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją (Aprašo 104.1 p.p.); arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją (Aprašo 104.1 p.p.).
57. Nagrinėjamo ginčo atveju, įvertinus, kad 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99484 Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760069010, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 3 d., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu pagrindu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui), jis 2023 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 23S99674 pagrįstai priėmė Aprašo 104.1 punkte numatytą sprendimą neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.
58. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 23S99674 motyvai dėl pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant tiek į sprendžiamo klausimo pobūdį – leisti / neleisti pakeisti darbdavį, tiek aptartas Aprašo 86 nuostatas dėl tikrinimo aspektų, nėra reikšmingi ir šalintini: tokia motyvacija sudaro (gali sudaryti) sprendimo, kuriuo užsieniečiui atsisakoma išduoti, pakeisti ar panaikinamas jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindą.
59. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
60. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan