29c7298d-710b-4d2a-a7bf-97c1d8aa9cbe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-522-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00127-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.17; 2.2.2; 2.6.10.5.2.18; 2.9.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MuÅ¡tuvis“ ir trečiojo asmens V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-227/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MuÅ¡tuvis“ ieÅ¡kinį atsakovui kooperatyvui „Pienininkai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje – V. D., ir atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „MuÅ¡tuvis“ ir atsakovui V. D. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MuÅ¡tuvis“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, apeliantė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) priteisti iš atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 121 118,86 Eur nesumokėtos skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.

2. IeÅ¡kovė teigė, kad 2013 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 0305 (01) (toliau – ir ginčijama sutartis), o 2016 m. gegužės 12 d. – papildomÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 0512, kurių pagrindu ieÅ¡kovė teikė atsakovui paslaugas – vežė ir transportavo savo priemonėmis atsakovo pienÄ pieno perdirbėjams. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas už Å¡ias paslaugas liko nesumokėjęs 121 118,86 Eur.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „MuÅ¡tuvis“ dėl 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 0305 (01) pripažinimo negaliojančia. Atsiliepimu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) ieškovės ieškinį atmesti visiškai;

2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 0305 (01);

3) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė suklastotus dokumentus: 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 0305 (01) ir atgaline data pasiraÅ¡ytus paslaugų teikimo aktus, kuriuose nurodyta Å¡i sutartis. Atsakovė nurodė, kad ginčijama 2013 m. kovo 5 d. sutartis sudaryta atgaline data kooperatyvui „Pienininkai“ pradėjus nebepasitikėti direktoriumi V. D. (toliau – ir apeliantas), kuris veikė ieÅ¡kovės naudai (yra jos vienintelis akcininkas ir direktorius) ir klastojo dokumentus, kad kooperatyvas „Pienininkai“ patirtų kuo daugiau nuostolių. 2016 m. gegužės 12 d. paslaugų teikimo sutartis yra pirma Å¡alių pasiraÅ¡yta tokio pobÅ«džio sutartis. Å i sutartis buvo realiai vykdoma ir pagal jÄ atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs.

5. Kooperatyvas „Pienininkai“ (atsakovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V. D. dėl piniginių sumų priteisimo (sujungta byla). IeÅ¡kiniu prašė:

1) priteisti solidariai iš atsakovų iš viso 200 578,14 Eur ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas iš UAB „Muštuvis“ bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš V. D. nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. IeÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro kelios atskiros sumos, priteistinos kooperatyvui „Pienininkai“ dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl praÅ¡omos priteisti 69 784,75 Eur sumos kooperatyvas „Pienininkai“ nurodė, kad 2013–2015 m. atsakovas V. D. iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ sÄ skaitos atliko avansinius mokėjimus UAB „MuÅ¡tuvis“. Mokėjimai buvo atliekami nesant sutarties, neketinant pirkti jokių paslaugų ar prekių. PraÅ¡oma priteisti suma yra negrÄ Å¾into avanso likutis, susidaręs per 2013–2015 m.

Dėl praÅ¡omos priteisti 77 033,37 Eur negautų pajamų sumos kooperatyvas „Pienininkai“ nurodė, kad, V. D. vadovaujant tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui, kooperatyvo „Pienininkai“ pienas buvo parduodamas UAB „MuÅ¡tuvis“ mažesne nei rinkos kaina, o pastaroji pienÄ perparduodavo UAB „Dobilo lapas“ 0,03 Lt didesne kaina, nei nusipirkdavo iÅ¡ kooperatyvo. V. D. žinojo kooperatyvo „Pienininkai“ rinkodarÄ , supirkimo kainas, klientus, tiekėjus, pirkėjus ir Å¡iÄ komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ panaudojo savo kontroliuojamos įmonės UAB „MuÅ¡tuvis“ naudai.

Dėl 23 275,42 Eur sumos kooperatyvas „Pienininkai“ nurodė, kad V. D. nurodė Vėriškių pieno surinkimo punkto, priklausančio kooperatyvui, vedėjai R. P. rašyti klaidingus važtaraščius, t. y. kad pieno pardavėjas yra ne kooperatyvas „Pienininkai“, o UAB „Muštuvis“. Todėl pieno pirkėja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ pagal išrašytus važtaraščius atsiskaitė su UAB „Muštuvis“, nors pagal pirkimo–pardavimo sutartį turėjo mokėti kooperatyvui „Pienininkai“.

Dėl praÅ¡omos priteisti 30 484,60 Eur sumos kooperatyvas „Pienininkai“ paaiÅ¡kino, kad Å¡i suma prisidengiant suklastota 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartimi nepagrįstai buvo nuraÅ¡yta iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ sÄ skaitos.

7. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi sujungė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ ieÅ¡kinį atsakovui kooperatyvui „Pienininkai“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „MuÅ¡tuvis“ dėl 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje – V. D., su civiline byla pagal ieÅ¡kovo kooperatyvo „Pienininkai“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V.

D. dėl piniginių sumų priteisimo (48 t., b. l. 82). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisė kooperatyvui „Pienininkai“ 123 534,77 Eur žalos atlyginimo subsidiariai iš UAB „Muštuvis“ ir V. D.; priteisė kooperatyvui „Pienininkai“ nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 6 proc. dydžio procesines palūkanas iš UAB „Muštuvis“ ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš V.

D.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V. D. paaiÅ¡kinimai dėl 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties yra prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovė kartu su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo priėmimo pateikė ginčijamos sutarties originalÄ , tačiau pridedamų priedų sÄ raÅ¡e nurodė, kad pridedama kopija. 2017 m. liepos 17 d. posėdyje V. D. teigė, kad sutarties originalÄ turi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba (toliau – VPK KP ENTV).

Policijos komisariatas 2017 m. lapkričio 21 d. raÅ¡te nurodė, kad originalo neturi, nes UAB „MuÅ¡tuvis“ pateikė tik sutarties kopijÄ . Kai buvo nagrinėjama byla, V. D. nurodė, kad sutarties originalÄ surado bylos nagrinėjimo metu, o 2019 m. balandžio 11 d. posėdyje vėl nurodė, kad originalo neturi. Atsakovas visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ tvirtino, kad sutarties nematė, jos neturi ir nepasirašė, o jos kopijÄ gavo tik 2017 m. sausio 24 d. GinčijamÄ sutartį pasirašę abu asmenys 2013 m. kovo 5 d. buvo UAB „MuÅ¡tuvis“ akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų:

S. V. pasirašė UAB „MuÅ¡tuvis“ vardu, o V. D. – kooperatyvo „Pienininkai“ vardu. Be to, ginčijamoje sutartyje nustatyta didesnė nei tuo metu rinkoje buvusi pieno pervežimo kaina – tai patvirtina atsakovo į bylÄ pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai (duomenys iÅ¡ AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“, ŽŪKP „Pieno gėlė“, ŽŪKB „Pamario pienas“ ir kt.). Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alių akcininkai, pajininkai sprendė dėl ginčijamos sutarties sudarymo ar jÄ patvirtino.

Teismas atkreipė dėmesį, kad V. D., buvęs kooperatyvo „Pienininkai“ direktorius, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl kooperatyvas neapskaitė sutarties. Byloje apklausti liudytojai, iÅ¡skyrus liudytojÄ S. V., nepatvirtino, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ir laiku apskaityta. Liudytojos S. V. parodymai vertinti kritiÅ¡kai dėl sÄ sajų su V. D.. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.81 ir 1.82 straipsnius.

4. Pasisakydamas dėl į bylÄ pateiktų paslaugų teikimo aktų, kurie, ieÅ¡kovės teigimu, įrodo suteiktų paslaugų faktÄ , teismas sprendė, kad jie taip pat yra suklastoti. Teismas nurodė, kad Å¡iuos aktus už atsakovÄ kooperatyvÄ â€žPienininkai“ yra pasirašęs V. D., kuris buvo ir yra ieÅ¡kovės akcininkas ir direktorius. IeÅ¡kovės vardu Å¡iuos aktus skirtingais laikotarpiais pasirašė skirtingi asmenys: už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – D.

B., o už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2016 m. sausio 4 d. – atsakovės buhalterė A. J.. Atsakovo teiginį, kad V. D. reikalavo, kad A. J. pasiraÅ¡ytų paslaugų teikimo aktus už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., kai buhalterė sunkiai sirgo, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Liudytoja A. J. pripažino, kad aktus už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2016 m. gegužės 16 d. sirgdama depresija, o kitÄ dienÄ buvo paguldyta į ligoninę.

Å iÄ aplinkybę įrodo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ pateikti teismui paslaugų atlikimo aktai nesutampa su tais pačiais aktais, pateiktais kooperatyvui „Pienininkai“, – UAB „MuÅ¡tuvis“ pateikė kooperatyvui „Pienininkai“ paslaugų atlikimo aktus, kuriuos pasirašė D. B. jau po to, kai jis buvo atleistas iÅ¡ darbo (atleistas 2014 m. rugsėjo 22 d., o pasirašė 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. gruodžio 1 d., 2015 m. sausio 2 d. aktus), o teismui su pirminiu ieÅ¡kiniu pateikė tuos pačius aktus, tačiau pasiraÅ¡ytus ne D.

B., o Z. M.. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie paslaugų teikimo aktai yra suklastoti.

5. Teismas atmetė teiginius, kad galiojant ginčijamai sutarčiai ir pasikeitus valiutai Å¡alyje reikėjo sudaryti papildomÄ 2016 m. gegužės 12 d. sutartį siekiant aiÅ¡kumo. Teismas nurodė, kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartyje nustatytas galiojimo terminas – iki 2018 m. kovo 31 d. (4.1 papunktis), o 2.7 papunktyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog, pasikeitus atsiskaitymo valiutai iÅ¡ litų į eurus, bus atsiskaitoma pagal pasikeitusį oficialų kursÄ . Esant Å¡ioms sutarties sÄ lygoms nebuvo pagrindo pasiraÅ¡yti naujos 2016 m. gegužės 12 d. sutarties.

Šios sutarties pasirašymas praėjus pusantrų metų po euro įvedimo paneigia UAB „Muštuvis“ ir V. D. teiginį, kad šios sutarties reikėjo pasikeitus atsiskaitymo valiutai ir siekiant aiškumo. Iš 2016 m. gegužės 12 d. sutarties turinio bei 2016 m. gegužės 12 d. kooperatyvo „Pienininkai“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 8 nematyti, kad tai antra sutartis, papildanti, patikslinanti ar nutraukianti 2013 m. kovo 5 d. sutartį.

6. Dėl 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto teismas nurodė, kad Å¡is aktas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas UAB „MuÅ¡tuvis“ finansininkės D. B.. Kokiu pagrindu ji pasiraÅ¡iusi aktÄ , byloje duomenų nėra. Už kooperatyvÄ â€žPienininkai“ vyr. buhalterė nepasiraÅ¡iusi ir akte jos pavardė nenurodyta. Å io akto nepripažįsta kooperatyvas „Pienininkai“ ir jis kooperatyve nebuvo apskaitomas.

7. Dėl 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų protokolo teismas nurodė, kad iÅ¡ „Pienininkų“ apyvartos žiniaraščio matyti, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ buvo pervedami pinigai, kurių dalį jis grÄ Å¾ino ir 2015 m. gruodžio 31 d. liko skolingas 69 784,75 Eur. Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ sÄ skaitos, eksperto iÅ¡vada. Teismas nusprendė, jog labiau tikėtina kooperatyvu „Pienininkai“, kad Å¡is dokumentas atspindi tik formaliÄ tarpusavio įsipareigojimų padėtį, buvusiÄ po to, kai suklastota 2013 m. kovo 5 d. sutartis ir jos pagrindu 2016 metais iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už 2013–2015 m. laikotarpį.

Teismas rėmėsi ir kooperatyvo „Pienininkai“ audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2016 m. balandžio–gruodžio mėnesiais be pagrindo ir konkrečių įrodymų, jog paslaugos atliktos nuo 2013 m., neaiÅ¡kiu pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „MuÅ¡tuvis“ iÅ¡raÅ¡yta 21 sÄ skaita už 262 230,22 Eur (su PVM) įtraukta į „Pienininkų“ apskaitÄ , o „Pienininkų“ apskaitÄ tvarkiusi UAB „Šiaurės verslo grupė“ neleido susipažinti su apskaitos programos duomenimis.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje gausu ieškovės UAB „Muštuvis“ ir V. D. piniginių sumų neatitikimų, kurių jie negalėjo paaiškinti.

9. Teismas sprendė priteisti atsakovui 69 784,75 Eur sumÄ . Nurodė, kad byloje neginčijama, kad kooperatyvo „Pienininkai“ 2013 m. pervesta „MuÅ¡tuviui“ 266 500 Lt, grÄ Å¾inta 105 000 Lt, likutis – 161 500 Lt; 2014 m. pervesta 330 000 Lt, grÄ Å¾inta 254 000 Lt, likutis – 237 500 Lt (68 784,75 Eur); 2015 m. pervesta 1 000 Eur, likutis metų pabaigoje – 69 784,75 Eur. Ekspertas nustatė, kad bÅ«tent UAB „MuÅ¡tuvis“ yra skolinga Å¡iÄ sumÄ kooperatyvui „Pienininkai“. Todėl, teismo vertinimu, Å¡is reikalavimas laikomas pagrįstu ir įrodytu.

10. Dėl 77 033,37 Eur sumos, kuri, atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ teigimu, sudaro patirtÄ Å¾alÄ dėl netekto pelno, kai UAB „MuÅ¡tuvis“ perpardavinėjo kooperatyvo pienÄ UAB „Dobilo lapas“, teismas nurodė, kad iÅ¡ 2013 m. balandžio 19 d. pieno pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 13/04/19 ir kitų sutarčių bei jų priedų matyti, kad jomis pirkėjas ŽŪK „Dobilo lapas“ įsipareigojo nupirkti bÅ«tent iÅ¡ UAB „MuÅ¡tuvis“ pienÄ ir jį pasiimti savo transportu. Už šį pienÄ bei jo transportavimÄ UAB „MuÅ¡tuvis“ sumokėjo „Pienininkams“, nors tai buvo ir mažesnė suma, nei gaudavo iÅ¡ UAB „Dobilo lapas“. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kooperatyvas „Pienininkai“ Å¡iÄ aplinkybę žinojo ir jį tenkino tokia situacija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.

11. Teismas priteisė atsakovui kooperatyvui „Pienininkai“ 23 275,42 Eur sumÄ , kuri, atsakovo teigimu, yra jo negautos pajamos dėl to, kad trečiasis asmuo V. D. pieno surinkimo punkto vedėjai (pieno surinkimo punktas priklauso atsakovui) nurodė važtaraščius pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ raÅ¡yti ne atsakovo, o UAB „MuÅ¡tuvis“ vardu. Teismas nurodė, kad VėriÅ¡kių pieno surinkimo punktas priklausė kooperatyvui „Pienininkai“, tai patvirtina RadviliÅ¡kio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininko 2010 m. spalio 7 d.

įsakymas Nr. V-30 „Dėl vet. priežiÅ«ros numerio suteikimo stacionariam pieno supirkimo punktui“. KitÄ teiginį, jog R. P. pieno važtaraščiuose kaip pardavėjÄ nurodė UAB „MuÅ¡tuvis“ bÅ«tent direktoriaus V. D. nurodymu, patvirtina jos 2016 m. gruodžio 30 d. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas ir to neginčijo UAB „MuÅ¡tuvis“ bei V. D.. Nustatęs, kad tik kooperatyvÄ â€žPienininkai“ ir UAB „Hochdorf Baltic Milk“ siejo pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir kad UAB „Hochdorf Baltic Milk“ ne pagal sutartį, o pagal klaidingai iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ apmokėjo UAB „MuÅ¡tuvis“, kuri nepagrįstai gautos pinigų sumos nepervedė kooperatyvui „Pienininkai“, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is reikalavimas įrodytas ir todėl Å¡i atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis tenkintina.

12. Teismas atsakovui kooperatyvui „Pienininkai“ taip pat priteisė 30 484,60 Eur sumÄ , kuri, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės buvo nuraÅ¡yta be pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ nurodytos sÄ skaitos, kurių suma 30 484,60 Eur, buvo apmokėtos (kooperatyvo „Pienininkai“ apyvartos žiniaraščiai). Nėra ginčo, kad ta pati pinigų suma 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 190.022 kooperatyvo „Pienininkai“ pervesta UAB „MuÅ¡tuvis“, todėl reikalavimas priteisti 30 474,60 Eur tenkintinas.

13. Teismas nurodė, kad nors V. D., bÅ«damas abiejų juridinių asmenų vadovas, veikdamas „Pienininkų“ vardu, pasirašė 2013 m. kovo 5 d. sutartį ir pinigus UAB „MuÅ¡tuvis“ pervesdavo veikdamas „Pienininkų“ vardu, tačiau jis veikė iÅ¡imtinai UAB „MuÅ¡tuvis“ ir kartu savo, kaip vienasmenio akcininko, naudai, t. y. jo nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių – kooperatyvÄ â€žPienininkai“, stiprinant jam priklausančiÄ UAB „MuÅ¡tuvis“.

Dėl nesÄ Å¾iningų V. D. veiksmų buvo padaryta žala kreditoriui kooperatyvui „Pienininkai“. Todėl jo atsakomybė su UAB „MuÅ¡tuvis“ yra subsidiari (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas, CK 2.34 straipsnio 4 dalis). Teismas nusprendė, kad priteisiama subsidiariai iÅ¡ „MuÅ¡tuvio“ ir V. D. iÅ¡ viso 123 534,77 Eur suma (69 784,75 Eur + 23 275,42 Eur + 30 484,60 Eur) kooperatyvui „Pienininkai“. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai 1. 2019 m. spalio 22 d. apeliaciniu skundu apeliantai UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V.

D. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 20.1. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-62-227/2019, nevertino 2019 m. sausio 15 d. ekspertizės akte nurodytų duomenų, rėmėsi liudytojų parodymais ir 2019 m. sausio 5 d. atsakovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytais duomenimis.

Dėl to teismas priėmė sprendimÄ netinkamai iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir priėmė sprendimÄ neįsigilinęs į galiojančius teisės aktus. 20.2. Gavus kooperatyvo „Pienininkai“ pareiÅ¡kimÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-201180-17 Panevėžio apskrities VPK KP ENTV. Tyrimo metu buvo atliktas kooperatyvo „Pienininkai“ Å«kinės finansinės veiklos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyrimas bei prieÅ¡prieÅ¡inis UAB „MuÅ¡tuvis“ veiklos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tyrimas.

Dėl Å¡ių tyrimų buvo gautos specialisto iÅ¡vados, turėjusios didelę įtakÄ Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-62-227/2019. Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-62-227/2019 Å¡ios iÅ¡vados dar nebuvo žinomos. PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, Å¡ios iÅ¡vados pridedamos prie apeliacinio skundo. 20.3. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-62-227/2019 turėjo bÅ«ti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo iÅ¡reikalauti Å¡ie dokumentai: Registrų centrui teikiamos metinės finansinės ataskaitos (balansas) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti visos pajamos ir iÅ¡laidos, t. y. visa įmonės veikla, bei VMI teikiama forma FR0438 ir metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti įmonių pajamos, iÅ¡laidos bei pelnas. 20.4.

Apeliantų teigimu, skiriasi liudytojų parodymai, duoti baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. 20.5. Atsakovo advokatas nedetalizavo bylinėjimosi iÅ¡laidų, nenurodė darbo laiko sÄ naudų, nepateikti įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. 2. 2019 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti atsakovams nesumokėjus reikiamo dydžio žyminio mokesčio, o jei byla bus nagrinėjama – apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 21.1. Civilinėje byloje pateiktas ir aptartas Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20180-17 nutraukimo, šiuo dokumentu rėmėsi abi šalys. Šiame nutarime analizuojama ir apeliantų nurodoma specialisto išvada Nr. 04/13-2-7-7377, ji yra neatskiriama prokuratūros nutarimo dalis. Jokių kitų naujų įrodymų ir aplinkybių apeliaciniame skunde nepateikiama. 21.2. Apeliaciniame skunde nėra paneigiami pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai ir argumentai, tik siūloma palankiai išimtinai apeliantams vertinti byloje esančius įrodymus. 21.3.

Apeliantai skundžia atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai, nes pagal bylos duomenis ieškovė sumokėjo savo advokatams 9 036 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. labai panašiai, kiek sumokėjo advokatui ir kooperatyvas „Pienininkai“. Iš to darytina išvada, kad advokato išlaidos yra pagrįstos. Byloje teko atlikti daug procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų 3.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 4. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė naujus įrodymus – 2018 m. liepos 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Å iaulių Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ dėl kooperatyvo „Pienininkai“ Å«kinės finansinės veiklos ir specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „MuÅ¡tuvis“ Å«kinės finansinės veiklos.

5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

6. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

7. Apeliantai nurodo, kad į bylÄ teikiamos specialisto iÅ¡vados nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teiginys neatitinka tikrovės. Visų pirma, kartu su apeliaciniu skundu teikiamos specialisto iÅ¡vados buvo parengtos 2018 m. liepos 9 d., t. y. bylos nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme metu. Antra, byloje yra pateiktas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (47 t., b. l. 187–192), kuriame iÅ¡samiai aptartos abi apeliantų teikiamos specialisto iÅ¡vados.

Vadinasi, Å¡ios specialisto iÅ¡vados ne tik galėjo bÅ«ti pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bet ir bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡ dalies analizuotos. Be to, nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad teikiamos specialisto iÅ¡vados turi didelę įtakÄ nagrinėjamai civilinei bylai, tačiau apeliantai niekaip nepaaiÅ¡kina, kokias aplinkybes įrodinėja remdamiesi teikiamais įrodymais. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendė apeliantų su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų nepriimti.

8. Analogiška išvada darytina ir dėl apeliantų teiginio, kad byloje turėjo būti išreikalauta abiejų šalių Registrų centrui teikiamos metinės finansinės ataskaitos už ginčo laikotarpį, VMI teikiamos FR0438 ir PLN204 formos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nepagrindžia 2013 m. kovo 5 d. sudarytos paslaugų sutarties galiojimo bei neįrodo šalių tarpusavio atsiskaitymų dydžio, todėl juos taip pat atsisakoma priimti. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo 9. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesivadovavo byloje esančiu ekspertizės aktu, rėmėsi išimtinai atsakovui palankiais liudytojų parodymais ir rašytiniais paaiškinimais.

10. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymuose nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodantis asmuo yra pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

11. Dėl eksperto iÅ¡vados reikÅ¡mės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatyme nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Taigi turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai byloje atlikto įrodymų vertinimo, toliau pasisako dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir pateikia byloje surinktų įrodymų vertinimÄ . Dėl 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia 13. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažino, kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo (pieno surinkimo ir pervežimo) sutartis, kuriÄ sudarė ieÅ¡kovė UAB „MuÅ¡tuvis“ ir atsakovas kooperatyvas „Pienininkai“, yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento pagal CK 1.81 (dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei) ir 1.82 (dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui) straipsnius.

Apeliantai UAB „Muštuvis“ ir V. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu Dėl paslaugų sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei 14. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluočių „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

15. VieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantys sandoriai negalioja, nes pažeidžia bendruosius visuomenės narių bendro gyvenimo principus. Tai tokie sandoriai ar jų sÄ lygos, kuriais siekiama neteisėtų tikslų, tokių kaip neteisėto atlygio davimas, imperatyvių įstatymo normų veikimo iÅ¡vengimas, žalos padarymas tretiesiems asmenims, sÄ Å¾iningos konkurencijos verslo sektoriuje paneigimas, asmens orumo pažeminimas ir pan. Taip pat sandoris gali prieÅ¡tarauti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, kai siekiama teisėto tikslo, tačiau neteisėtomis priemonėmis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

16. IeÅ¡kovė siekia paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ieÅ¡kovės, atstovautos tuometės jos akcininkės S. V., ir atsakovo, atstovauto tuomečio vadovo V. D., įvykdymo. Atsakovas teigia, kad ginčo sutartis yra suklastota, t. y. buvo sudaryta atgaline data atsakovo direktoriaus V. D., atsakovui ėmus juo nebepasitikėti. Byloje nustatyta, kad V. D. buvo ne tik atsakovo vadovas, bet ir pagrindinis ieÅ¡kovės akcininkas. Atsakovo teigimu, V. D., veikdamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai, suklastojo ginčo sutartį siekdamas pasipelnyti atsakovo sÄ skaita ir gauti mokėjimÄ už neva ieÅ¡kovės suteiktas atlygintinas atsakovo pieno surinkimo ir pervežimo paslaugas.

17. IÅ¡ bylos aplinkybių spręstina, kad ginčo sandorio sudarymui įtakos turėjo interesų konfliktas, galimai pažeidus juridinio asmens valdymo organų nariams nustatytÄ lojalumo pareigÄ , tačiau vien tik Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Siekiant pripažinti šį sandorį negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta, kad ieÅ¡kovė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, siekė vienintelio tikslo – neteisėtai pasipelnyti atsakovo atžvilgiu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija ir vertins byloje esančius įrodymus.

18. Atsakovas teigia, kad ginčo sutartis sudaryta atgaline data, ir nurodo, kad iÅ¡ tikrųjų pirma tokio pobÅ«džio sutartis Å¡alių buvo sudaryta tik 2016 m. gegužės 12 d. ir pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. Byloje esantys įrodymai pagrindžia kaip labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartis 2013 m. kovo 5 d. nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 35).

Å alių 2016 m. gegužės 12 d. sudarytoje sutartyje dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo (pieno surinkimo ir pervežimo), kuri, atsakovo teigimu, yra pirmoji Å¡alių sudaryta tokio pobÅ«džio sutartis, Å¡alys nedetalizuoja, kad tai yra ankstesnę 2013 m. kovo 5 d. sutartį pakeičianti ar papildanti sutartis, nenurodo, kad 2013 m. kovo 5 d. Å¡alių sudaryta paslaugų teikimo sutartis netenka galios. V. D. paaiÅ¡kinimas pirmosios instancijos teisme, kodėl reikėjo sudaryta naujÄ , t. y. 2016 m. gegužės 12 d., sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįtikinantis.

V. D. paaiškino, kad 2015 m. šalyje pasikeitus valiutai 2013 m. kovo 5 d. sutartį reikėjo atnaujinti siekiant aiškumo (2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 15 min. 15 sek. – 2 val. 16 min.; 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 23 min. 18 sek. – 3 val. 23 min. 36 sek.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamos sutarties 2.7 papunktyje jau numatyta, kad šalyje pasikeitus valiutai turi būti vadovaujamasi Lietuvos banko skelbiamu oficialiu lito ir euro kursu.

Be to, 2016 m. gegužės 12 d. sutartis sudaryta po beveik pusantrų metų nuo valiutos Å¡alyje pasikeitimo – toks laiko tarpas taip pat kelia abejonių V. D. teiginiu, kad 2016 m. gegužės 12 d. sutartis pakeitė ankstesniÄ jÄ siekiant aiÅ¡kumo dėl valiutos pasikeitimo.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gegužės 12 d. paslaugų teikimo sutarties sudarymo klausimas buvo svarstomas atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ valdyboje (41 t., b. l. 20), tačiau iÅ¡ valdybos posėdžio protokolo taip pat nematyti, kad naujai sudaroma 2016 m. gegužės 12 d. sutartis yra pakeičianti ankstesnę sutartį ar jÄ atnaujinanti. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo valdyba sprendė tik dėl 2016 m. gegužės 12 d. paslaugų teikimo sutarties sudarymo, tačiau įrodymų, kad valdyba bÅ«tų sprendusi ir (ar) žinojusi apie analogiÅ¡kos 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties sudarymÄ , byloje nepateikta.

20. Bylos aplinkybės patvirtina, kad 2013 m. kovo mėn. bÅ«tent V. D. buvo atsakovo vadovas, tačiau ginčijama sutartis, prieÅ¡ingai nei 2016 m. gegužės 12 d. sutartis, nebuvo įtraukta į atsakovo sutarčių registracijos žurnalÄ (2 t., b. l. 26–30). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. D. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sutarties nei jis, nei kiti atsakovo darbuotojai neįtraukė į sutarčių registracijos žurnalÄ (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 42 min.

– 1 val. 44 min. 5 sek.). Kita vertus, byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ sutarčių registracijos žurnalas (42 t., b. l. 102–105), į kurį ginčijama sutartis įtraukta. Vis dėlto abejonių ieÅ¡kovės sutarčių registracijos žurnalo patikimumu kelia tai, kad ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios R. U. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieÅ¡kovė nevedė sutarčių registracijos žurnalo (47 t., b. l. 188–189). R. U., tvarkiusi ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ nuo 2009 m. iki 2014 m. pabaigos, nurodė, kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties nėra mačiusi.

Liudytoja G. N. nurodė, kad ginčijama sutartis jai buvo pateikta tik 2016 m. balandžio mėnesį, nurodant pagal Å¡iÄ sutartį suskaičiuoti kooperatyvo „Pienininkai“ surinkto pieno kiekį ir parengti pieno gabenimo aktus (47 t., b. l. 189), ginčo sutarties originalo ji nematė. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateiktas UAB „MuÅ¡tuvis“ sutarčių registracijos žurnalas buvo suraÅ¡ytas pieÅ¡tuku, jį sudarė tik 4 lapai (47 t., b. l. 191), teismui pateikta Å¡io žurnalo kopija (42 t., b. l. 102–105).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sutarties įtraukimas į ieÅ¡kovės sutarčių registracijos žurnalÄ nepatvirtina fakto, kad Å¡alys dar 2013 m. susitarė dėl atlygintinų pieno surinkimo paslaugų teikimo.

21. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų sutarties 2.1 papunktyje nustatyta sutarties kaina – 0,07 Lt už vienÄ litrÄ surinkto pieno – iÅ¡ esmės neatitinka 2013 m. pieno surinkimo ir pervežimo rinkoje vyravusios pieno surinkimo paslaugų kainos. Byloje pateiktos pieno surinkimo rinkos dalyvių pažymos apie pieno transportavimo kainas, vyravusias rinkoje 2013–2016 m. (43 t., b. l. 123–127). Pavyzdžiui, ŽŪKB „Pamario pienas“ nurodo, kad 2013 m. pieno transportavimo kaina buvo 28 Lt už 1 t arba 0,028 Lt už 1 kg (43 t., b. l. 124), t. y. pieno surinkimo kaina buvo daugiau kaip perpus mažesnė nei ginčijamoje sutartyje.

ŽŪKB „Pieno gėlė“ nurodė, kad pieno transportavimo kaina 2013 m. buvo 29 Lt už 1 t arba 0,029 Lt už 1 kg (43 t., b. l. 126), t. y. taip pat perpus mažesnė nei ginčo Å¡alių sudarytoje 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartyje. UAB „Hochdorf Baltic Milk“ (dabar – UAB „Nordic Proteins“) nurodė, kad 2014 m. už pieno transportavimÄ mokėjo 30 Lt už 1 t arba 0,03 Lt už 1 kg. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamoje sutartyje nustatyta daug didesnė nei tuo metu rinkoje buvusi pieno transportavimo kaina lemia labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2013 m.

šalys dėl tokios pieno surinkimo kainos negalėjo susitarti.

22. Byloje apklausti liudytojai – atsakovo buhalterė A. J., ieÅ¡kovės apskaitÄ tvarkiusi G. N., atsakovo valdybos narys E. N., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausta ieÅ¡kovės apskaitÄ tvarkiusi R. U. – nurodė, kad ginčijamos sutarties originalo 2013 m. nematė. Atsakovo buhalterė A. J. su sutarties kopija susipažino tik 2017 m. sausio mėn., ieÅ¡kovei pareikalavus atsiskaityti už neva suteiktas paslaugas (42 t., b. l. 74). IeÅ¡kovės buhalterė G. N. su sutarties kopija susipažino tik 2016 m. viduryje, V.

D. papraÅ¡ius suskaičiuoti, kokį atsakovo pieno kiekį pervežė ieÅ¡kovė (2017 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 4 val. 55 min. 55 sek. – 4 val. 56 min. 15 sek.). Vienintelė liudytoja, kuri patvirtino ginčijamos sutarties sudarymÄ dar 2013 m., yra S. V. (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 28 min. 28 sek. – 29 min. 23 sek.), kuri Å¡iÄ sutartį pasirašė ieÅ¡kovės vardu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Å¡ios liudytojos parodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl jos sÄ sajų su V.

D. ir pačios suinteresuotumo, t. y. ginčijamoje 2013 m. kovo 5 d. sutartyje yra liudytojos parašas, ji kartu su V. D. 2013 m. buvo UAB „Muštuvis“ akcininkai.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti paslaugų teikimo aktai už 2013 m. spalio 1 d.–2016 m. sausio 4 d. laikotarpį neįrodo ginčijamos paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir realaus šios sutarties vykdymo.

24. Paslaugų teikimo aktus už 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. gruodžio 1 d. laikotarpį atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ vardu yra pasirašęs pats V. D.. UAB „Muštuvis“ vardu šio laikotarpio teismui pateiktus paslaugų teikimo aktus pasirašė du skirtingi asmenys: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – D. B. (1 t., b. l. 89–99), o laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. – Z. M. (1 t., b. l. 100–102). Byloje nustatyta, kad D. B. „Muštuvyje“ nebedirbo nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. (47 t., b. l. 189), taigi iš esmės teismui pateiktuose paslaugų teikimo aktuose šis faktas atsispindi.

25. Kita vertus, analogiški 2014 m. spalio 1 d.–2015 m. sausio 2 d. laikotarpio paslaugų teikimo aktai, kuriuos ieškovė pateikė atsakovui kooperatyvui „Pienininkai“, pasirašyti ne Z. M., kaip teismui pateiktuose paslaugų teikimo aktuose, o D. B., šiam jau nebedirbant „Muštuvyje“ (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu atliktas įrodymų tyrimas: 44 min. 40 sek. – 48 min. 40 sek.; 1 val. 1 min. – 1 val. 5 min. 15 sek.). Ikiteisminio tyrimo metu D. B. paaiškino, kad neprisimena, kada pasirašė paslaugų teikimo aktus, nurodė, kad galbūt grįžęs po atostogų, kai buvo nuvykęs į UAB „Muštuvis“ sutvarkyti atleidimo dokumentų (47 t., b. l. 189).

Tas pats asmuo nurodė neprisimenÄ s, ar matė 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu jis pasirašė paslaugų teikimo aktus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia abejoti byloje esančių 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 2 d. laikotarpio paslaugų teikimo aktų patikimumu, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad pieno surinkimo paslaugos pagal 2013 m. kovo 5 d. sutartį nurodytu laikotarpiu buvo realiai suteiktos ir dėl jų buvo gautas atsakovo patvirtinimas.

26. KritiÅ¡kai vertintini ir 2015 m. vasario 2 d.–2016 m. sausio 4 d. laikotarpio paslaugų teikimo aktai. Atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ vardu Å¡iuos aktus pasirašė atsakovo buhalterė A. J., o ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ vardu – ieÅ¡kovės buhalterė D. B.. Byloje nustatyta, kad kooperatyvo „Pienininkai“ buhalterė A. J. Å¡iuos paslaugų teikimo aktus už atsakovÄ pasirašė sunkiai sirgdama, direktoriui V. D. atvykus pas jÄ Ä¯ namus prieÅ¡ pat jos iÅ¡vykimÄ Ä¯ ligoninę, darant psichologinį spaudimÄ (2 t., b. l. 183; 42 t., b. l. 74; 47 t., b. l. 188), kaip ji pati teigia, pasirašė mechaniÅ¡kai ir visiÅ¡kai nesigilindama į dokumentų turinį, siekdama, kad V.

D. kuo greičiau paliktų jÄ ramybėje. Atsižvelgus į nustatytÄ aplinkybę, manytina, kad atsakovo buhalterės paraÅ¡as, esantis 2015 m. vasario 2 d.–2016 m. sausio 4 d. laikotarpio paslaugų teikimo aktuose, taip pat nepatvirtina, kad atsakovui pieno surinkimo paslaugos pagal 2013 m. kovo 5 d. paslaugų sutartį buvo suteiktos. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog Å¡ie paslaugų teikimo aktai yra sudaryti atgaline data ir realaus ginčijamos sutarties vykdymo nepagrindžia.

27. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su faktu, jog nuo 2015 m. dalį jo pieno surinkdavo ir iÅ¡vežiodavo UAB „MuÅ¡tuvis“. Nurodo, kad iÅ¡ pradžių pienas buvo vežamas be sutarties, o vėliau, t. y. 2016 m. gegužės 12 d., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2015 m. rugsėjo UAB „MuÅ¡tuvis“ už 2015 metais suteiktas paslaugas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių suma 31 927,65 Eur (2 t., b. l. 164), o už 2016 metais suteiktas paslaugas (iki 2016 m. gegužės 12 d. sutarties sudarymo) – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių suma 23 378,85 Eur (2 t., b. l. 155), pagal Å¡ias sÄ skaitas atsakovas yra atsiskaitęs. Papildomos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys (2016 m. balandžio 26 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 447V, 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 480V ir 2016 m. gruodžio 5 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 496V, Nr. 497V, Nr. 498V, Nr. 499V, Nr. 500V, Nr. 505V, Nr. 506V), už tariamÄ paslaugų suteikimÄ pagal ginčijamÄ sutartį laikotarpiu nuo 2013 m. neatitinka tikrovės, pagal Å¡ias sÄ skaitas jokios paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos. Bylos nagrinėjimo metu V. D. paaiÅ¡kino, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys, nebuvo iÅ¡raÅ¡omos paslaugų teikimo metu (iÅ¡raÅ¡ytos tik 2016 m.), nes atsakovo finansinė padėtis buvo sunki (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 22 min. 20 sek.

– 1 val. 22 min. 43 sek.). Byloje esančiame ekspertizės akte (44 t., b. l.

9) nurodyta, kad atsakovo veikla buvo pelninga, 2013 m. kooperatyvas „Pienininkai“ uždirbo 149 100 Eur, 2014 m. – 25 441 Eur, 2015 m. – 63 095 Eur. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai (nutarties 61–67 punktai), kai bÅ«tent atsakovas skolindavo pinigus ieÅ¡kovei. Manytina, kad atsakovo finansinė padėtis buvo gera ir jis bÅ«tų buvęs pajėgus laiku atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. D. paaiÅ¡kinimas, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už suteiktas paslaugas nebuvo iÅ¡raÅ¡omos realiu laiku (2013–2015 m.), nes kooperatyvas dėl sunkios finansinės padėties nebÅ«tų pajėgus jų apmokėti, neatitinka tikrovės. Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl dalis sÄ skaitų vis dėlto buvo iÅ¡raÅ¡ytos laiku (pvz., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už 2015 metais suteiktas paslaugas), o kitos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už tÄ patį laikotarpį iÅ¡raÅ¡omos tik praėjus metams po realaus paslaugų suteikimo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys, su kuriomis atsakovas nesutinka ir pagal kurias reikalaujama sumokėti už suteiktas paslaugas ginčijamos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m., yra nepasiraÅ¡ytos atsakovo (1 t., b. l. 30–34). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės laiku iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, t. y. iÅ¡raÅ¡ytos tuo metu, kai buvo suteiktos pieno surinkimo ir transportavimo paslaugos, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 15 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 379V (2 t., b. l. 172), 2015 m. rugsėjo 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 385V (2 t., b. l. 171), 2015 m. spalio 15 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 391 (2 t., b. l. 170) ir kitos, kurių atsakovas neginčija ir kurias yra apmokėjęs, iÅ¡raÅ¡ytos nurodant 8,69 Eur už 1 t kainÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų galiojusi (sudaryta) ginčijama sutartis, laiku pateiktose 2015 m. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose turėjo atsispindėti bÅ«tent ginčijamoje sutartyje nustatyta pieno surinkimo kaina 0,07 Lt už 1 l pieno, o ne 8,69 Eur už 1 t pieno.

Atsakovas V. D. nurodė, kad kaina skyrėsi dėl pablogėjusios situacijos rinkoje, tačiau ginčijamos sutarties kainos pakeitimo šalys nefiksavo (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 35 min. 15 sek. – 3 val. 36 min.).

29. Byloje nustatyta, kad atsakovo apskaitÄ nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. pradžios tvarkė UAB „Šiaurės verslo grupė“. 2016 m. į atsakovo apskaitÄ buvo įtrauka 21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurių bendra suma 309 923,05 Eur, už pagal ginčijamÄ sutartį suteiktas paslaugas. Atsakovo atliktas auditas nustatė, kad 2016 m. balandžio–gruodžio mėn. UAB „MuÅ¡tuvis“ iÅ¡rašė 21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ be pagrindo ir konkrečių įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos nuo 2013 m., o atsakovo apskaitÄ tvarkanti UAB „Šiaurės verslo grupė“ Å¡ias sumas įtraukė į atsakovo sÄ naudų apskaitų registrus (2 t., b. l. 174–182).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovo apskaitÄ tvarkanti UAB „Šiaurės verslo grupė“, tikėtina, nežinojo, ar pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras paslaugos 2013–2016 m. buvo realiai suteiktos, ar Å¡alys tarėsi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, todėl nepagrįstai Å¡ias ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apskaitė. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys, nepaisant to, kad buvo apskaitytos atsakovo buhalterijoje, neįrodo nei ginčijamos sutarties sudarymo 2013 m., nei Å¡ios sutarties realaus vykdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras paslaugos nebuvo suteiktos, todėl atsakovui nekyla prievolė pagal jas atsiskaityti.

30. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl byloje esančių tarpusavio skolų suderinimo aktų. Kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai nepagrindžia ieÅ¡kovės nurodytos pagal ginčijamÄ sutartį susikaupusios atsakovo skolos. 31. 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta kooperatyvo „Pienininkai“ skola UAB „MuÅ¡tuvis“ yra 69 784,75 Eur (41 t., b. l. 9). IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i suma – tai skirtumas tarp suteiktų ir apmokėtų paslaugų.

Pažymėtina, kad byloje esantis 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas yra nepasiraÅ¡ytas atsakovo, atsakovas nurodo Å¡io akto nematęs, į apskaitÄ neįtraukęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kadangi nėra pasiraÅ¡ytas atsakovo, neįrodo, kad atsakovas buvo skolingas ieÅ¡kovei nurodytÄ sumÄ už suteiktas paslaugas, ir nepatvirtina to fakto, kad su nurodyta skola atsakovas sutiko.

32. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir byloje esantis 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (41 t., b. l. 13). IeÅ¡kovė nurodo, kad skolas suderinti 2016 m. birželio 12 d. nutarė atsakovo valdyba (41 t., b. l. 19), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ nurodyto valdybos posėdžio protokolo nėra aiÅ¡ku, kokias skolas buvo siekiama suderinti, t. y. kas ir kokiÄ sumÄ buvo skolingas. Byloje apklausta liudytoja O. P. (atsakovo revizorė), dalyvavusi minėtame valdybos posėdyje, nurodė, kad bÅ«tent UAB „MuÅ¡tuvis“ buvo skolingas kooperatyvui „Pienininkai“, o apie kooperatyvo skolÄ UAB „MuÅ¡tuviui“ negalėjo bÅ«ti nė kalbos (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 val. 56 min. 55 sek.

– 3 val. 57 min. 30 sek.; 4 val. 15 min. 58 sek. – 4 val. 16 min. 30 sek.). Kartu pažymėtina, kad Å¡is aktas buvo iÅ¡siųstas UAB „Šiaurės verslo grupė“ ir pasiraÅ¡ytas jos atstovės I. Pupkevičienės, atsakovas apie šį tarpusavio atsiskaitymų aktÄ nežinojo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is dokumentas atspindi tik formaliÄ tarpusavio įsipareigojimų padėtį, atsiradusiÄ po to, kai suklastota 2013 m. kovo 5 d. sutartis, jos pagrindu 2016 m. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už tariamai praeityje suteiktas paslaugas, o Å¡ios sÄ skaitos UAB „Šiaurės verslo grupė“ buvo įtrauktos į atsakovo apskaitÄ .

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas 2016 m. gruodžio 23 d. skolų suderinimo aktas nepatvirtina, kad atsakovas sutiko su nurodytomis skolomis.

33. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės metu nebuvo tikslinama, ar Å¡alys 2013 m. kovo 5 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Ekspertizės akte iÅ¡ esmės analizuojami byloje esantys pieno vežimo važtaraščiai, nustatoma, koks iÅ¡ atsakovo paimto pieno kiekis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pervežtas ieÅ¡kovės (44–46 t.). Ekspertas nustatė, kad 2013–2015 m. ieÅ¡kovės pervežtas atsakovo pieno kiekis yra 4 793 010,22 kg, ir, remdamasis 2013 m. kovo 5 d. sutartyje nustatyta pieno pervežimo kaina, apskaičiavo, už kokiÄ sumÄ UAB „MuÅ¡tuvis“ pervežė kooperatyvo „Pienininkai“ pieno.

Vis dėlto, įvertinus byloje analizuojamas aplinkybes ir nustačius, kad 2013 m. kovo 5 d. sutartis yra suklastota, 2013 m. realiai nebuvo sudaryta, konstatuotina, kad ekspertizės iÅ¡vada dėl sumos, už kuriÄ UAB „MuÅ¡tuvis“ pervežė kooperatyvo „Pienininkai“ pieno, nesivadovautina.

34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Å¡alis siejo tarpusavio pieno perpardavimo veikla, t. y. tiek UAB „MuÅ¡tuvis“ pirko kooperatyvo „Pienininkai“ pienÄ , tiek kooperatyvas „Pienininkai“ pirko UAB „MuÅ¡tuvis“ pienÄ . Pavyzdžiui, 2013 m. kooperatyvas „Pienininkai“ UAB „MuÅ¡tuvis“ pardavė pieno už 969 773,05 Eur, o UAB „MuÅ¡tuvis“ kooperatyvui „Pienininkai“ pardavė pieno už 380 605,37 Eur, 2014 m. kooperatyvas „Pienininkai“ pardavė UAB „MuÅ¡tuvis“ pieno už 1 157 377,68 Eur, o UAB „MuÅ¡tuvis“ pardavė kooperatyvui „Pienininkai“ pieno už 209 479,47 Eur (44 t., b. l. 9).

Nustatyta, kad tiek UAB „MuÅ¡tuvis“, tiek kooperatyvas „Pienininkai“ turėjo savo pieno surinkimo punktus, iÅ¡ kurių pienÄ pasiimdavo arba pats pieno pirkėjas, arba pieno vežėjas, kuris pienÄ pristatydavo pirkėjui. Byloje taip pat nustatyta, kad tiek UAB „MuÅ¡tuvis“, tiek kooperatyvas „Pienininkai“ turėjo savo pienovežius – UAB „MuÅ¡tuvis“ naudojo du pienovežius, o kooperatyvas „Pienininkai“ – vienÄ pienovežį (44 t., b. l. 9). Bylos nagrinėjimo metu V.

D. paliudijo, kad buvo atvejų, kai tiek UAB „MuÅ¡tuvis“, tiek kooperatyvo „Pienininkai“ pienas buvo pilamas į tÄ patį pienovežį (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdis, garso įraÅ¡as: 1 val. 26 min 15 sek. – 1 val. 27 min. 13 sek.; 2 val. 46 min 35 sek. – 2 val. 46 min. 50 sek.). Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiu V. D. iÅ¡ esmės veikė abiejų Å¡alių naudai, t. y. atstovavo atsakovui kaip jo vadovas ir ieÅ¡kovei kaip pagrindinis akcininkas. Teisėjų kolegija mano esant labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariamu laikotarpiu UAB „MuÅ¡tuvis“ galėjo vežti kooperatyvo „Pienininkai“ pienÄ .

Egzistavusius pieno surinkimo santykius, kai UAB „MuÅ¡tuvis“ surinkdavo kooperatyvo „Pienininkai“ pienÄ ir šį pienÄ transportuodavo, patvirtina ir ekspertizės iÅ¡vada, esanti byloje (44–46 t.). Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pieno surinkimo–pervežimo santykiai tarp Å¡alių susiklostė bÅ«tent ginčijamos sutarties pagrindu ir Å¡alys buvo susitarusios bÅ«tent dėl atlygintinų paslaugų teikimo už ginčijamoje sutartyje nustatytÄ 0,07 Lt už 1 l surinkto pieno pervežimo kainÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad, V. D. iÅ¡ esmės veikiant abiejų Å¡alių vardu, Å¡alis siejo tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, kooperavimasis, todėl labiau tikėtina, kad 2013 m. nebuvo jokio Å¡alių susitarimo dėl UAB „MuÅ¡tuvis“ kooperatyvui „Pienininkai“ atlygintinų pieno surinkimo paslaugų teikimo, o pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ Å¡alys kooperuodavosi prireikus už teikiamÄ pagalbÄ nereikalaudamos sumokėti.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiek 2013 m. kovo 5 d. sutartis, tiek byloje esantys 2013–2015 m. paslaugų teikimo aktai yra suklastoti, o byloje esančios 2016 m. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už praeityje pagal ginčijamÄ sutartį suteiktas paslaugas yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos sutarties sudarymo tikslas yra neteisėtas – V. D., atstovaudamas atsakovui, tačiau iÅ¡ esmės veikdamas ieÅ¡kovės naudai Å¡iÄ sutartį sudarė atgaline data atsakovui pareiÅ¡kus nepasitikėjimÄ direktoriaus veikla.

Ginčijama sutartimi, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės buvo siekiama ieÅ¡kovės naudai gauti mokėjimÄ iÅ¡ atsakovo už paslaugas, dėl kurių atlygintino teikimo Å¡alys nebuvo susitarusios, ir taip nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pats ginčijamos sutarties suklastojimo faktas, tiek Å¡ia sutartimi siektas tikslas lemia iÅ¡vadÄ , kad 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartis yra prieÅ¡taraujanti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl negalioja ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, dėl Å¡io sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu papildomai nepasisako. Dėl 69 784,75 Eur priteisimo 36. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo reikalavimÄ dėl 69 784,75 Eur skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovas kooperatyvas „Pienininkai“ skolino lėšas UAB „MuÅ¡tuvis“, todėl likusi negrÄ Å¾inta pinigų suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta atsakovui.

Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka.

37. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

39. Byloje yra pateikti atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ apyvartos žiniaraščiai bei bankų sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (42 t., b. l. 5–30), kurie patvirtina, kad kooperatyvas „Pienininkai“ nuo 2013 m. pervesdavo pinigus UAB „MuÅ¡tuvis“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „avansinis apmokėjimas už pienÄ â€œ, o UAB „MuÅ¡tuvis“ vėlesniais mokėjimo nurodymais Å¡iais sumas grÄ Å¾indavo, nurodydama mokėjimo paskirtį „avanso grÄ Å¾inimas“. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ atsakovo nurodytas sumas gavo ir didžiÄ jÄ dalį jų grÄ Å¾ino. Vis dėlto bylos nagrinėjimo metu UAB „MuÅ¡tuvis“ nurodė, kad avansiniai mokėjimai buvo gauti už UAB „MuÅ¡tuvis“ kooperatyvui „Pienininkai“ parduotÄ pienÄ bei teikiamas transportavimo paslaugas, todėl ieÅ¡kovė jų grÄ Å¾inti atsakovui neprivalo.

40. Bylos nagrinėjimo metu V. D., paklaustas, kam buvo naudojamas gautas avansas, nurodė, kad avansai buvo reikalingi sėkmingai vykdyti ieÅ¡kovės veiklÄ , naudojami atsiskaitymams už degalus ir pienÄ (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 59 min. 30 sek. – 2 val.). V. D., bylos nagrinėjimo metu paklaustas, kodėl didžioji dalis sumų, gautų avansu, buvo grÄ Å¾intos, jei tai mokėjimas už parduotÄ pienÄ , paaiÅ¡kinti, kodėl buvo atliekamas grÄ Å¾inimas, negalėjo (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 44 min. 10 sek.

– 45 min. 30 sek.). Ikiteisminio tyrimo metu buvusi ieÅ¡kovės buhalterė G. N. paliudijo, kad 2013–2014 m. laikotarpiu, jei pinigų UAB „MuÅ¡tuvis“ sÄ skaitoje nebÅ«davo, tačiau reikėdavo apmokėti sÄ skaitas, ji pasakydavo direktoriui V. D. ir vėliau matydavo, kad reikiami pinigai buvo pervesti iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ sÄ skaitos (47 t., b. l. 188–189). Tai, kad kooperatyvas „Pienininkai“ teikė paskolas UAB „MuÅ¡tuvis“, patvirtino ir kooperatyvo revizorė O.

P. (2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 56 min. 55 sek. – 3 val. 58 min. 6 sek.).

41. Be kita ko, ekspertizės akte nustatyta, kad pagal finansinių ataskaitų duomenis UAB „MuÅ¡tuvis“ 2013 m. uždirbo 39 483 Eur, tačiau ieÅ¡kovės veikla 2014–2015 metais buvo nuostolinga – 2014 m. ieÅ¡kovė patyrė 136 349 Eur grynojo nuostolio, 2015 m. – 17 509 Eur grynojo nuostolio (44 t., b. l. 8). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuostolinga ieÅ¡kovės veikla galėjo lemti poreikį skolintis pinigus. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog tarp Å¡alių avansinių mokėjimų ir grÄ Å¾inimų pavidalu buvo susiklostę bÅ«tent paskolos teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovei kyla pareiga grÄ Å¾inti skolos likutį (CK 6.870 straipsnis).

42. Atsakovo apyvartos žiniaraščiai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, taip pat byloje atliktos ekspertizės aktas patvirtina, kad negrÄ Å¾into avanso likutis yra 69 784,75 Eur (42 t., b. l. 5–30; 44 t., b. l. 13). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo naudai priteisė 69 784,75 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ sumÄ kvalifikavo kaip žalos atlyginimÄ , kadangi byloje surinkti duomenys rodo, kad nurodyta suma yra negrÄ Å¾intos paskolos likutis (skola). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai, iÅ¡ esmės neanalizavęs V. D. deliktinės atsakomybės sÄ lygų sudarytų sandorių kontekste, o apsiribojęs tik direktoriaus nesÄ Å¾iningumo konstatavimu, Å¡iÄ sumÄ subsidiariai priteisė iÅ¡ V. D..

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai paskolos santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ ir atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutarties uždarumo principas reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

Nors kooperatyvas „Pienininkai“ pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ir nurodo, kad Å¡i suma sudaro patirtÄ Å¾alÄ dėl V. D. ir UAB „MuÅ¡tuvis“ neteisėtų veiksmų (47 t., b. l. 1–6), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas iÅ¡ esmės nuosekliai įrodinėjo tarp kooperatyvo „Pienininkai“ ir UAB „MuÅ¡tuvis“ susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga grÄ Å¾inti skolÄ ne sutarties Å¡aliai (V. D.) nekyla. Dėl 23 275,42 Eur priteisimo 44.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkte, priklausančiame atsakovui, kooperatyvo „Pienininkai“ pienas buvo parduodamas pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ (dabar – UAB „Nordic Proteins“). Teismas konstatavo, kad V. D. nurodymu pagal klaidingai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas UAB „Hochdorf Baltic Milk“ sumokėdavo už parduotÄ pienÄ ne kooperatyvui „Pienininkai“, o UAB „MuÅ¡tuvis“. UAB „MuÅ¡tuvis“ už kooperatyvo parduotÄ pienÄ gautų pinigų nepervedė kooperatyvui „Pienininkai“, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovo naudai priteisti 23 275,42 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V.

D. subsidiariai. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors kooperatyvas „Pienininkai“ nurodė, jog 23 275,42 Eur suma sudaro patirtÄ Å¾alÄ dėl UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V. D. neteisėtų veiksmų, tačiau iÅ¡ esmės įrodinėjo, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ Å¡iÄ sumÄ gavo nepagrįstai, kadangi pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ buvo parduodamas ne UAB „MuÅ¡tuvis“, o bÅ«tent kooperatyvo „Pienininkai“ pienas (CK 6.237 straipsnis).

46. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

47. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Vėriškių pieno surinkimo punktas priklauso kooperatyvui „Pienininkai“, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtinta, kad Vėriškių pieno surinkimo punkte buvo parduodamas kooperatyvo „Pienininkai“ pienas (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 39 min. 40 sek. – 2 val. 40 min. 40 sek.; 2 val. 47 min. 15 sek. – 2 val. 47 min. 30 sek.). V. D. paaiškino, kad iki 2016 m.

Å¡iame pieno surinkimo punkte kooperatyvo „Pienininkai“ parduodamÄ pienÄ atvažiuodavo surinkti pati pieno pirkėja UAB „Hochdorf Baltic Milk“. Direktoriaus teigimu, 2016 m. pasikeitus situacijai rinkoje, kooperatyvas „Pienininkai“ ir UAB „Hochdorf Baltic Milk“ sudarė naujÄ pieno pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ susitarė, kad pienÄ kooperatyvas pristatys tiesiogiai pirkėjai į gamyklÄ . Vis dėlto, direktoriaus teigimu, kadangi VėriÅ¡kių punktas buvo nutolęs nuo kitų pieno surinkimo punktų, kooperatyvui „Pienininkai“ neapsimokėjo iÅ¡ Å¡io punkto pačiam paimti ir pristatyti pienÄ pirkėjai.

V. D. paaiÅ¡kino, kad siÅ«lė pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ iÅ¡ Å¡io punkto pienÄ susirinkti pačiai, tačiau pieno pirkėja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ nesutiko keisti turimos sutarties su kooperatyvu „Pienininkai“. Kita vertus, direktorius nurodo, kad UAB „Hochdorf Baltic Milk“ sutiko pasiraÅ¡yti naujÄ sutartį su UAB „MuÅ¡tuvis“, pagal kuriÄ iÅ¡ nurodyto punkto pienÄ pasiimtų pati UAB „Hochdorf Baltic Milk“. Direktoriaus teigimu, UAB „MuÅ¡tuvis“ VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkte parduodavo pienÄ UAB „Hochdorf Baltic Milk“, o su kooperatyvu „Pienininkai“ atsiskaitydavo pagal tarpusavio sutartį atlikdama mokėjimo nurodymus kooperatyvui (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 26 min. 30 sek.

– 3 val. 00 min. 00 sek.).

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta UAB „MuÅ¡tuvis“ ir UAB „Hochdorf Baltic Milk“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta pieno pirkimo–pardavimo sutartis (48 t., b. l. 153–154), byloje taip pat yra UAB „Hochdorf Baltic Milk“ direktoriaus A. J. paaiÅ¡kinimas, kad pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Hochdorf Baltic Milk“ parduotÄ pienÄ pati pasiimdavo iÅ¡ VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkto (48 t., b. l. 152). Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ parduodamÄ pienÄ pirmiau bÅ«tų įsigijusi iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ ir už šį pienÄ sumokėjusi.

Bylos nagrinėjimo metu V. D. iÅ¡ esmės sutiko, kad VėriÅ¡kių punkte pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ buvo parduodamas „Pienininkų“ pienas. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkte pieno pardavėja UAB „MuÅ¡tuvis“ pirkėjai UAB „Hochdorf Baltic Milk“ faktiÅ¡kai parduodavo ne savo, o kooperatyvo „Pienininkai“ pienÄ , už kurį kooperatyvui nebuvo sumokėjusi. Taip pat pažymėtina, kad UAB „MuÅ¡tuvis“ neįrodė, jog prieÅ¡ parduodama kooperatyvo pienÄ jį kokiu nors teisiniu pagrindu bÅ«tų įgijusi iÅ¡ kooperatyvo ir (ar) bÅ«tų turėjusi teisę jį parduoti.

49. Pažymėtina, kad byloje pateiktos atsakovo kooperatyvo „Pienininkai“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PMU 0010, Nr. PMU 0011, Nr. PMU 0012, Nr. PMU 0013 ir Nr. PMU 0014, kurias, paaiÅ¡kėjus, kad VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkte pienas buvo parduodamas per UAB „MuÅ¡tuvis“, kooperatyvas nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iÅ¡rašė UAB „MuÅ¡tuvis“ už VėriÅ¡kių pieno surinkimo punkte UAB „MuÅ¡tuvis“ vardu parduotÄ kooperatyvo „Pienininkai“ pieno kiekį.

Kooperatyvas nurodo gavęs mokėjimÄ tik pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PMU 0013, o pagal kitas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už parduoto pieno kiekį UAB „MuÅ¡tuvis“ neatsiskaitė ir liko skolinga 23 275,42 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „MuÅ¡tuvis“ nepaneigė PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyto parduoto kooperatyvo „Pienininkai“ pieno kiekio, taip pat neįrodė, kad už parduotÄ kooperatyvo pienÄ yra kokiu nors bÅ«du atsiskaičiusi su kooperatyvu „Pienininkai“.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš UAB „Muštuvis“ kooperatyvui „Pienininkai“ priteisė 23 275,42 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

50. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje ir buvo konstatuoti nesÄ Å¾iningi V. D. veiksmai, savaime tai nėra pagrindas UAB „MuÅ¡tuvis“ nepagrįstai gautas lėšas priteisti iÅ¡ V. D. subsidiariai. V. D. atsakomybė kooperatyvui „Pienininkai“ nekyla iÅ¡ neteisėtų UAB „MuÅ¡tuvis“ veiksmų, nes pagal CK 2.50 straipsnio, kuriuo reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles, 2 dalį juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Kadangi kooperatyvas „Pienininkai“ neįrodinėjo esant Å¡ios taisyklės iÅ¡imčių, V. D. atsakomybė už nepagrįstÄ UAB „MuÅ¡tuvis“ praturtėjimÄ netaikytina. Dėl 30 484,60 Eur priteisimo 51. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino kooperatyvo „Pienininkai“ reikalavimÄ priteisti 30 484,60 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. MUÅ Â 433M, Nr. MUÅ Â 434S, Nr. MUÅ Â 435R (43 t., b. l. 90–92), tačiau kooperatyvo „Pienininkai“ apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad pagal Å¡ias sÄ skaitas buvo apmokėta atskirais mokėjimo nurodymais.

Vėliau ta pati suma vienu mokėjimo nurodymu pakartotinai pervesta ieÅ¡kovei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vienkartinis 30 484,60 Eur sumos pervedimas iÅ¡ kooperatyvo „Pienininkai“ sÄ skaitos UAB „MuÅ¡tuvis“ buvo nepagrįstas, todėl ieÅ¡kovė turi Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti atsakovui. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MUÅ Â 433M, Nr. MUÅ Â 434S, Nr. MUÅ Â 435R iÅ¡raÅ¡ytos 2016 m. kovo 15 d. ir jų bendra suma yra 30 484,65 Eur (43 t., b. l. 90–92). Byloje nėra pateikta kooperatyvo „Pienininkai“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, kuriame atsispindėtų, kad pagal nurodytas sÄ skaitas bÅ«tų atlikti mokėjimai. Kita vertus, byloje yra pateiktas „Pienininkų“ apyvartos žiniaraÅ¡tis (49 t., b. l. 120), pagal kurį 2016 m. kovo mėn. kooperatyvas „Pienininkai“ atliko UAB „MuÅ¡tuvis“ keturis mokėjimo nurodymus pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių suma 30 484,65 Eur.

53. Kooperatyvo „Pienininkai“ buhalterė paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. kooperatyvas nebepirko pieno iÅ¡ UAB „MuÅ¡tuvis“. Paskutinį kartÄ atsiskaitydama su UAB „MuÅ¡tuvis“, 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje buhalterė nurodė, kad atskaitoma 30 484,60 Eur suma, kuri apmokėta ankstesniais mokėjimo nurodymais (42 t., b. l. 73; 47 t., b. l. 94–95). Buhalterės teigimu, V. D. tÄ pačiÄ dienÄ atėmė iÅ¡ jos prisijungimo prie banko duomenis, nuvyko į bankÄ ir vienu mokėjimo nurodymu pervedė UAB „MuÅ¡tuvis“ 30 484,60 Eur sumÄ (42 t., b. l. 73).

54. Ä®vertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija mano esant labiau tikėtina, kad pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras kooperatyvas „Pienininkai“ atsiskaitė 2016 m. kovo mėn. Tai patvirtina ne tik kooperatyvo apyvartos žiniaraÅ¡tis, bet ir kooperatyvo „Pienininkai“ 2016 m. balandžio 5 d. pirmasis mokėjimo nurodymas, kurio paskirtyje nurodyta „Už pienÄ <...> 30 484,65 Eur, už transportÄ 3 638,16 Eur, atskaitomas avansinis mokėjimas už pienÄ 30 484,65 Eur“.

Manytina, kad 30 484,65 Eur suma buvo atskaityta bÅ«tent dėl to, kad jau buvo apmokėta 2016 m. kovo mėn. Kita vertus, vėlesniame tos pačios dienos mokėjimo nurodyme, kurio suma taip pat 30 484,60 Eur, nenurodyta, pagal kokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apmokama, mokėjimo paskirtyje apsiribojama nurodant, kad tai „pinigai už pienÄ â€œ. Bylos nagrinėjimo metu V. D. atlikto vienkartinio mokėjimo aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo (2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 34 min. 30 sek.

– 1 val. 37 min. 8 sek.). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia esant labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 30 484,60 Eur vienkartinis mokėjimo nurodymas, jo paskirtyje nenurodant, pagal kokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atliekamas, buvo padarytas nesant pagrindo, todėl ieÅ¡kovei kyla pareiga pervestas lėšas grÄ Å¾inti kaip gautas be pagrindo (CK 6.237 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad Å¡i suma iÅ¡ V. D. buvo priteista subsidiariai, konstatavus jo nesÄ Å¾iningumÄ , nesant tam CK 2.50 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina. Dėl procesinės bylos baigties 56. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

57. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

58. Nagrinėjamu atveju kooperatyvas „Pienininkai“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo pareiÅ¡kęs reikalavimus dviem atsakovams – UAB „MuÅ¡tuvis“ ir V. D. (47 t., b. l. 1–6). UAB „MuÅ¡tuvis“ reikalavimas pareikÅ¡tas sutartinės atsakomybės pagrindu, o V. D. CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡samiai iÅ¡analizavo reikalavimų UAB „MuÅ¡tuvis“ pagrindÄ , tinkamai nustatė ir kvalifikavo tarp UAB „MuÅ¡tuvis“ ir kooperatyvo „Pienininkai“ susiklosčiusius santykius.

Kita vertus, bylos dalis dėl atsakovo direktoriaus V. D. deliktinės atsakomybės liko iÅ¡ esmės neatskleista, teismas nevertino ir nepasisakė dėl Å¡io asmens deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymėtina, kad V. D. atsakomybė kooperatyvui „Pienininkai“ nekyla UAB „MuÅ¡tuvis“ ir kooperatyvo „Pienininkai“ sutarčių pagrindu, taip pat ir kiti UAB „MuÅ¡tuvis“ veiksmai (nepagrįstas praturtėjimas) negali bÅ«ti V. D. civilinės atsakomybės kooperatyvui „Pienininkai“ kilimo pagrindu.

Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje kooperatyvas „Pienininkai“ nurodė aplinkybes, susijusias su vadovo civiline atsakomybe juridiniam asmeniui, turi bÅ«ti įvertinti V. D. veiksmai bÅ«tent CK 2.87 straipsnio 7 dalies kontekste. Norint Å¡iuos trÅ«kumus iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės Å¡iÄ bylos dalį reikėtų nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais, todėl yra pagrindas minėtÄ bylos dalį grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 59. Byloje priėmęs spendimÄ iÅ¡ esmės, teismas turi iÅ¡spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl vieno iÅ¡ atsakovų pagal kooperatyvo „Pienininkai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį yra perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria 2013 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartis pripažinta negaliojančia, palikti nepakeistÄ . Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria kooperatyvui „Pienininkai“ priteista 123 534,77 Eur (Å¡imtas dvideÅ¡imt trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi eurai 77 ct) žalos atlyginimo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „MuÅ¡tuvis“, juridinio asmens kodas 302331518, pakeisti, nurodant, kad kooperatyvui „Pienininkai“, juridinio asmens kodas 302325294, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „MuÅ¡tuvis“, juridinio asmens kodas 302331518, priteistina 69 784,75 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi eurai 75 ct) skolos, 53 760,02 Eur (penkiasdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 2 ct) nepagrįstai gautų lėšų ir 6 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (123 544,77 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LikusiÄ Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria kooperatyvui „Pienininkai“ priteistas žalos atlyginimas subsidiariai iÅ¡ V. D., panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Dalia Kačinskienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė