2013-11-19 Nr. BB-2198-1-38-1-00052-2007-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-436/2013

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00052-2007-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.6.; 1.2.17.7.;

2.6.5.; 2.6.7.1. (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo aplinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Iš K. S. priteista valstybei 1330,76 Lt cigarečių saugojimo ir 455 Lt cigarečių utilizavimo išlaidoms atlyginti.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, kuria nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

K. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas su organizuotos grupės nariais A. D. (jis nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų padarymą atleistas BK 40 straipsnio pagrindu) ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, suorganizavo juridinių asmenų, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ir vadovavimą jiems. Turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią, bendrą visiems grupės nariams savanaudišką tikslą, organizuotos grupės nario A.

D. nurodymu planuojamai neteisėtai veiklai nuslėpti pavedė organizuotos grupės nariui (kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą) sukurstyti asocialius ar menką išsilavinimą turinčius asmenis steigti įmones ir tapti tų įmonių statytiniais direktoriais. Pastarasis, vykdydamas nusikalstamą susitarimą, organizuotos grupės nariams finansuojant, už piniginį atlygį sukurstė asmenis įsteigti neketinančias vykdyti teisėtos veiklos individualias įmones (toliau – ir IĮ) ir tapti jų statytiniais direktoriais, t. y.: A.

K. 2006 m. gruodžio 6 d. įsteigti „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), E. K. 2006 m. gruodžio 20 d. įsteigti IĮ „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), V. S. (V. S.) 2007 m. vasario 27 d. įsteigti IĮ „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), P. T. 2007 m. balandžio 25 d. įsteigti IĮ „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), V. C. (V. C.) 2007 m. gegužės 3 d. įsteigti IĮ „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), A.

Kr. (A. Kr.) 2007 m. spalio 30 d. įsteigti IĮ „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), be to, sukurstė V. A. 2007 m. lapkričio 9 d. įsigyti neketinančios vykdyti teisėtos veiklos visas UAB „VL.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) akcijas ir tapti jos statytine direktore bei perėmė minėtų įsteigtų įmonių dokumentus ir antspaudus. Taip pat A. D. per V. Z. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 dalį) 2006 m. spalio 18 d. už piniginį atlygį sukurstė G.

A. įsigyti neketinančios vykdyti teisėtą veiklą visas UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) akcijas ir tapti jos statytiniu direktoriumi, už piniginį atlygį Vilniuje 2007 m. gegužės 30 d. sukurstė A. J. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) bei perėmė visus minėtų įmonių dokumentus, antspaudus.

K. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį už neteisėtą vertimąsi komercine veikla, t. y. už tai, kad, vykdydamas nusikalstamą susitarimą su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų individualių įmonių „O.“, „D.“, „B.“, „J.“ ir „E.“ vardu, neturint reikalingos licencijos, versliškai ir stambiu mastu organizavo komercinę veiklą: tabako gaminių – cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), paslėptų santechninėje įrangoje – vandens šildymo katiluose, išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją, kartu su kitais organizuotos grupės nariais bei pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, atliko planuojamai nusikalstamai veiklai vykdyti parengiamuosius veiksmus.

K. S. nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d. per 10 kartų iš UAB „SP.“ parduotuvių įsigijo 38 vandens šildymo katilus, kuriuose buvo slepiami tabako gaminiai - cigaretės, organizavo krovininį transportą – 2 automobilius „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais vežė krovinių transportavimo įmonėms vandens šildymo katilus su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“ gofruoto kartono dėžes. A. D. nurodymu V. Z., nežinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiklą, 2006 m. spalio 18 d. statytinio asmens vardu įsteigė UAB „M.“, kurios vardu per UAB „T.“ iš Didžiosios Britanijos buvo grąžinami tie patys (jau be cigarečių „Marlboro“) vandens kaitinimo katilai, pritaikyti juose slėpti cigaretes, pakartotinam jų panaudojimui;

A. D. IĮ „B.“ vardu 2007 m. vasario 9 d., 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „SC.“ užsakė pagaminti 540 vnt. gofruoto kartono dėžių, į kurias buvo pakuojami vandens šildymo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, pats ir pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus 2006 m. spalio 8 d. išgalvoto asmens „A. L.“ vardu 2007 m. sausio 18 d. išnuomojo garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); IĮ „V.“ vardu iš UAB „E.L.“ komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2007 m. balandžio 26 d.

IĮ „E.“ vardu išnuomojo komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2007 m. rugpjūčio 3 d., prisistatydamas IĮ „O.“ darbuotoju išgalvota pavarde „A. V.“, išnuomojo garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir, melagingai prisistatydamas IĮ „B.“ vadybininku, iš UAB „SC.“ atsiėmė A. D. užsakytas gofruoto kartono dėžes. Taip K. S. su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, atlikęs parengiamuosius veiksmus neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų IĮ „O.“, „D.“, „B.“, „J.“ ir „E.“ vardu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 punktus, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturint jai reikalingos licencijos; atlikdamas iš anksto pasiskirstytus vaidmenis, organizavo minėtų cigarečių vežimą bei apmokėjimą už jų išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 182 751 vnt. (37 187,59 Lt vertes) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. balandžio 6 d. bei organizavo jų paslėpimą, sudedant jas į vandens šildymo katilus;

A. D., melagingai prisistatydamas IĮ „B.“ direktoriumi, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu bei elektroniniu paštu, 2007 m. balandžio 5 d. IĮ „B.“ vardu sudarė su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „Tr.“ vienkartinę krovinio gabenimo sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo automobilį „Ford Transit“, kuriuo į UAB „Tr.“ (kuriai nebuvo žinoma apie nusikalstamus veiksmus) pristatė 8 vandens šildymo katilus su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“, įpakuotus į 8 gofruoto kartono dėžes.

Taip 2007 m. balandžio 6 d. IĮ „B.“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „Tr.“ išvežė 182 751 vnt. (37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai „K. L. export“ adresu: office 12, West ferry road 26, E 14 8SS, London.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 373 756 vnt. (76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. bei organizavo jų paslėpimą vandens šildymo katiluose. A. D., melagingai prisistatydamas IĮ „E.“ vadybininku, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu bei elektroniniu paštu, 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. IĮ „E.“ vardu sudarė su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „KN.“ krovinio pervežimo užsakymus dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo 16 vandens šildymo katilų su juose paslėptomis 182 751 vnt. (37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“, įpakuotų į 16 gofruoto kartono dėžių, taip pat 182 320 vnt. (37 102,12 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“, paslėptų 12 vandens šildymo katilų, įpakuotų į 12 gofruoto kartono dėžių, pristatymą automobiliu „Ford Transit“ į UAB „KN.“ (kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus). Taip per du kartus – 2007 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. – IĮ „E.“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „KN.“ išvežė 373 756 vnt. (76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai „ND UK LTD“ adresu: 49 Knightheadpoint The Quarterdlck, GB-E14 8SS, London, United Kingdom.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 523 720 vnt. (106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. liepos 20 d. bei organizavo jų paslėpimą į pakuotes su maisto produktais. A. D., melagingai prisistatydamas IĮ „D.“ atstovu, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu bei elektroniniu paštu, 2007 m. liepos 17 d. IĮ „D.“ vardu sudarė su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „M.“ krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o K. S., koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo pakrovimą (duomenys neskelbtini), į A. Lu. transporto paslaugų įmonei priklausantį automobilį „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo minėtą krovinį pristatė UAB „M.“ tolimesniam išvežimui į Didžiąją Britaniją (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip 2007 m. liepos 20 d. IĮ „D.“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „M.“ (kuriai nebuvo žinoma apie nusikalstamus veiksmus) išvežė 523 720 vnt. (106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai „Caphill LTD“ adresu: 18A Terling Close, E11 3NP, London.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupes nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 276 680 vnt. (56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. rugsėjo 10 d. bei organizavo jų paslėpimą vandens šildymo katiluose. A. D., melagingai prisistatydamas IĮ „O.“ atstovu, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu bei elektroniniu paštu, faksu 2007 m. rugsėjo 7 d. IĮ „O.“ vardu sudarė su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „G.“ užsakymą – sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo minėto krovinio pakrovimą iš IĮ „O.“ vardu išnuomoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), į UAB „VT.“ priklausantį automobilį „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jo gabenimui į UAB „G.“. Taip 2007 m. rugsėjo 10 d. IĮ „O.“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „G.“ (kuriai nebuvo žinoma apie nusikalstamus veiksmus) išvežė 276 680 vnt. (56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai „Tefcom LTD“ adresu: 501 Suite, 3 72 Old Street, EC1V 9LT, London.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 500 000 vnt. (101 750,00 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. spalio 28 d. bei organizavo jų paslėpimą tarp konservuotų daržovių krovinio. A. D., melagingai prisistatydamas IĮ „J.“ atstovu, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir faksu, 2007 m. spalio 17 d. IĮ „J.“ vardu sudarė su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „Tk.“ krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o K. S., koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo minėto krovinio pristatymą į UAB „Tk.“. Taip 2007 m. liepos 20 d. IĮ „J.“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „Tk.“ (kuriai nebuvo žinoma apie nusikalstamus veiksmus) išvežė 500 000 vnt. (101 750 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiosios Britanijos firmai „B.“ adresu: (duomenys neskelbtini).

Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartį ir jį išteisinti (bylą nutraukti).

Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos jo, kaip kaltinamojo, teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje padaryta teismo išvada dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nėra jokių rašytinių ar daiktinių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę steigiant fiktyvias bendroves, nei vienas iš teisme apklaustų asmenų (V. C., A. K. ir kt.), steigusių tokias bendroves, nenurodė jį (K. S.) pažinoję ar sutikę atliekant kokius nors bendrovių steigimo veiksmus.

Kasatorius pažymi, kad savo apeliaciniame skunde nurodė esąs nuteistas nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame pakartotas kaltinamasis aktas – šališkas ir neteisėtas. Kasatoriaus nuomone, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, iš kaltinimo nėra aišku, dėl kokių konkrečių veiksmų jis buvo kaltinamas ir nuteistas, nes tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos bendros frazės „vykdydamas nusikalstamą veiką“, „pasitelkdamas asmenis“, „atliko parengiamuosius veiksmus“, o ne kada, kur, kam ir kokius davė nurodymus, kada ir kaip „rengėsi“ nusikaltimams. Dėl to kasatorius teigia nežinojęs, nuo kokio kaltinimo gintis, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į atitinkamus argumentus, nurodyta, kad tai, jog po kaltinamojo akto paskelbimo K. S. pareiškė neprisipažįstantis kaltu, leidžia daryti išvadą, jog jis suprato, kuo yra kaltinamas.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai tik konstatavo, jog jis nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d. per 10 kartų iš UAB „SP.“ įsigijo vandens šildymo katilų, kuriuose vėliau buvo slepiamos cigaretės, tačiau jis pateikė duomenis apie tai, kad šiuos šildymo katilus pardavė Lenkijos prekeiviui, o šis juos išgabeno į kitą valstybę; tai rodo, kad katilai negalėjo būti panaudoti nusikalstamoje veikoje. Be to, byloje užfiksuoti boileriai ir šildymo katilai (įgyti kasatoriaus) – ne tos pačios rūšies gaminiai, todėl vien dėl tokio sutapimo, pasak kasatoriaus, jis negali būti nuteistas.

Kasatorius skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė byloje esančiais telefoninių pokalbių įrašais (pagal kuriuos jis tariamai domisi nusikalstamų veiksmų eiga) ir A. D. parodymais. Tačiau nepagrįstai nevertinti duomenys apie tai, kad kasatorius savo bendrovių veikloje naudojo pakankamai brangias kartonines dėžes, kurias jam leisdavo pasiimti A. D. (po to, kai pastarojo kroviniai grįždavo į Lietuvą). Taip pat teismas nevertino ir to, kad A. D., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi (siekdamas jos nutraukimo), galėjo apkalbėti kasatorių, be to, jis nenurodė jokių tikslių aplinkybių bei konkrečių kasatoriaus veiksmų, o dėl šių priežasčių jis (K. S.) negali tokių parodymų paneigti. Kasatorius pažymi, jog teismas neįvertino ir liudytojo D. G. galimo neobjektyvumo dėl to, kad šis jam yra skolingas. Kasatorius ginčija ir teismo išvadą, kad jo kaltę patvirtina telefoninis pokalbis Nr. 01, įvykęs su D. G. 2007 m. rugsėjo 20 d. 17.37 val. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai ignoravo kasatoriaus nurodytą faktą, kad jis savo veikloje naudojo iš A. D. gautas dideles kartonines dėžes, dėl to buvo suinteresuotas, kad jos grįžtų nesugadintos ir tinkamos tolesniam naudojimui. Teismas neatsižvelgė, kad (pagal kaltinimą) D. G. ilgą laiką koordinavo A. D. veiklą Didžiojoje Britanijoje, tik su juo nuolat derino krovinių pateikimo, piniginius ir kt. reikalus. Kasaciniame skunde cituojami teisme apklausto D. G. parodymai, teigiama, kad jis negalėjo pasakyti, už ką kasatorius buvo atsakingas, o komentuodamas telefoniniuose pokalbiuose paminėtą žodį „dažyti“, nepatvirtino, kad būtent kasatorius dažė dėžes ar boilerius. Kasatorius teigia, kad teismo nuosprendyje neanalizuoti visi D. G. parodymai, o tik nurodytos atskiros frazės, kurios gali būti traktuojamos kaip kaltės įrodymas, todėl tai, kasatoriaus manymu, rodo teismo šališkumą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų atkartojimu, be to, nutartyje nepagrįstai, neaišku kokiu pagrindu konstatavo, kad jis (kasatorius) kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dalyvavo organizuotos grupės veikoje sukurstant asocialius, menką išsilavinimą turinčius asmenis steigti įmones ir tapti tų įmonių statytiniais direktoriais. Kasatorius tvirtina, kad tokiai išvadai padaryti (to nekonstatavo net pirmosios instancijos teismas) byloje nėra jokių įrodymų, o apeliacinės instancijos teismo nurodytos naujos aplinkybės dėl kasatoriaus veiksmų, steigiant fiktyvias bendroves, pasunkino inkriminuotą nusikaltimą.

Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą patvirtina ir jam nepagrįstai paskirtos baudos, ir pakeista kardomoji priemonė už neatvykimą į teismo posėdžius (žiūrėti bylos medžiagą). Be to, ir pats teismas pripažino, kad gali būti kasatoriui neobjektyvus, nes buvo nusišalinęs, tačiau teismo pirmininko įpareigojimu teismas priėmė nuosprendį, kuriame gynybos argumentai liko neišanalizuoti. Kartu kasatorius pažymi, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai suvokti bylos eigos, atitinkamai reaguoti į proceso dalyvių pasisakymus, suformuluoti jiems klausimų ir įvertinti jų parodymų (teismo posėdyje buvo priverstas dalyvauti ir tada, kai skaudėjo koją, silpnai orientavosi dėl vartojamų nuskausminamųjų vaistų). Teigdamas, kad teismo nuosprendis grįstas prielaidomis, o ne įrodymais, kasatorius skunde pažymi ir BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą kasacinį apskundimo pagrindą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad teismai faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, nešališkai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai. Atsiliepime pažymima, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus, o nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad teismai K. S. buvo šališki ir neobjektyvūs.

Prokuroras teigia, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias kasatorius yra nuteistas, įrodyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, tarp jų ir liudytojų A. D., D. G. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, bei abiejų instancijų teismų išanalizuotomis telefoninių pokalbių išklotinėmis. Prokuroro nuomone, įrodymus teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepime prokuroras pažymi, kad priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje esamais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis abi nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkaudamas organizuota grupe. Tokia aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nuosprendyje išsamiai aptartą nuteistųjų tarpusavio ryšių palaikymą darant nusikalstamas veikas. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatorius ir kiti nusikaltimų daryme dalyvavę asmenys tarpusavyje aktyviai bendravo, palaikė nuolatinį ryšį, dalijosi jiems svarbia informacija ir tai rodo ištirtų telefoninių pokalbių turinys, kuris yra pakankamai informatyvus, konkretus ir aiškiai suprantamas. Minėtų pokalbių metu aptariamas įmonių steigimas, su parduodamų įmonių akcijų įsigijimu susiję reikalai, krovinių atsiėmimas, kartoninės dėžės, duodami nurodymai bendrininkams, suteikiama informacija apie kylančias problemas su teisėsauga ir pan. Šie duomenys, sugretinti su kitais bylos įrodymais, tarpusavyje atitinka. Dėl to prokuroras teigia, kad byloje surinktų duomenų visetas leidžia daryti išvadą, jog BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos tinkamai, teismai pagrįstai nustatė, kad kasatorius nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, kurios kiekvienas narys konkrečiais veiksmais atliko jam skirtą užduotį. Pasak prokuroro, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismų sprendimuose netinkamai aptartas bendrininkavimo požymis, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie konkrečius kasatoriaus veiksmus darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir kad buvo pažeisti BPK 219 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimai.

Atsiliepime prokuroras teigia, kad kasatorius, ginčydamas įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą, padarytus BPK reikalavimų pažeidimus bei nukrypimus nuo suformuotos teismų praktikos, tik deklaratyviai nurodo apie nepagrįstą jo nuteisimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį. Be to, minėtus kasacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos atsakė apeliacinės instancijos teismas, tuo tarpu analogiškais argumentais paremtas ir kasacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išsamiai bei visapusiškai pasisakyta ir dėl kasacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo galimą šališkumą paskiriant baudas, pakeičiant kardomąją priemonę ir nusišalinant. Kasacinio skundo nuoroda į BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus ir kaltinimo pasunkinimus apeliacinės instancijos teismo sprendime taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, tinkamai taikė įstatymą ir nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų. Apeliacinio teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad abiejų instancijų teismai detaliai išanalizavo liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, vertino visą byloje surinktų įrodymų visetą ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, bei pagal jas tinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo K. S. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis K. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį skundžia BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytu pagrindu – dėl esminių BPK pažeidimų. Nors skunde kasatorius pažymi ir to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą kasacinio apskundimo pagrindą, t. y. netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tačiau jo nekonkretizuoja ir sieja tik su BPK normų pažeidimais teigdamas, kad nuosprendis grįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo prašymas panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti, daugiausia argumentuojamas tuo, kad teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad teismai turėjo patikėti kasatoriaus pateikta versija ir nesiremti kitais bylos įrodymais (kaip patvirtinančiais jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas), o juos atmesti. Tokie kasacinio skundo teiginiai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, bet ne kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, vadovaujasi BPK 376 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, patikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu, tačiau įrodymų iš naujo nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja. Taigi K. S. kasaciniame skunde keliamus klausimus (dėl kaltės įrodytumo, teismų sprendimuose padarytų išvadų pagrindimo įrodymais ir kt.) nagrinėja tiek, kiek tai gali būti susiję su BPK normų pažeidimais.

Kasatorius, nesutikdamas su teismų padarytomis išvadomis dėl jo kaltės įrodytumo, skunde nenurodo konkrečių BPK normų pažeidimų, iš esmės nenurodo ir teisinių argumentų, pagrindžiančių deklaruotą, kaip galima spręsti iš skundo turinio, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes, kasatoriaus manymu, jo kaltė negalėjo būti grindžiama byloje esančiais telefoninių pokalbių įrašais, A. D., D. G. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese, pažeidimo.

Tuo tarpu kasatoriaus teiginiai apie tai, kad jos buvo pažeistos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Be to, analogiškais argumentais nuteistasis K. S. buvo apskundęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą patikrino. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo detaliai aptarė ir įvertino bylos įrodymus, ištirtus teisiamajame posėdyje (pirmosios instancijos teisme), ir priimtoje nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl atmeta nuteistojo K.

S. versiją, kaip neatitinkančią tikrovės, kodėl jo telefoninių pokalbių, sugretintų su A. D., D. G. parodymais, turinys patvirtina kasatoriaus kaltę. Be kita ko, vertindamas kaltinančių įrodymų patikimumą, teismas pasisakė ir dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Taigi pirmiau paminėtų, taip pat ir kitų įrodymų vertinimas grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kasatorius visiškai nepagrįstai (ir tik deklaratyviai) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų pakartojimu; tai akivaizdžiai paneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys.

Be to, tikrindamas bylą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų (bei kasaciniame skunde pakartotų) argumentų dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo, kurį, pasak nuteistojo, rodo jam skirtos procesinės prievartos priemonės, teisėjo nusišalinimas (bylą nagrinėjantis teisėjas priėmė nutartį nusišalinti dėl to, kad K. S. kilo abejonių dėl jo šališkumo, tačiau šio nusišalinimo (BPK 59 straipsnio 4 dalis) teismo pirmininkė nepatvirtino). Taip pat apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo K.

S. apeliacinio skundo argumentus dėl jo esą nepilnaverčio dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (kai dėl kojos skausmo vartojo jį malšinančius vaistus). Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma K. S. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir priimtoje nutartyje išsamiai bei motyvuotai atsakė į visus jo argumentus, paaiškino, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis, kuriuo jis nuteistas kaip padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, yra teisingas (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas ir teigti, kad kasacinis skundas pagrįstas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nes nusikalstamos veikos aplinkybės aprašytos nekonkrečiai, iš jų neaišku, už kokius veiksmus kasatorius buvo kaltinamas ir nuteistas. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini. Iš teismų sprendimuose (taip pat – ir kaltinamajame akte) išdėstytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas K. S., aplinkybių matyti, kad juridinius asmenis, naudojamus neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigė ir vadovavo jiems (BK 203 straipsnio 2 dalis), taip pat šių juridinių asmenų vardu neteisėtai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla (BK 202 straipsnio 1 dalis) organizuota bendrininkų grupė (BK 25 straipsnio 3 dalis), kurios vienas narių – K.

S.. Konkretūs jo, kaip bendrininko, darant šias nusikalstamas veikas, veiksmai, atskleisti ir nurodyti, pavyzdžiui, tai, kad jis nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d. iš UAB „SP.“ įsigijo 38 vandens šildymo katilus tabako gaminiams slėpti, pasirūpino konkrečių transporto priemonių užsakymu (organizavimu) neteisėtam krovinių gabenimui ir t. t. Pažymėtina, kad kasatorius skunde cituoja keletą bendresnio pobūdžio frazių iš teismų sprendimuose aprašytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių ir tik tuo remdamasis nepagrįstai, nekreipdamas dėmesio į kitas, konkretizuotas nusikaltimų darymo faktines aplinkybes, teigia esą jos nenurodytos.

Taip pat tendencingai parenka ir teiginį iš apeliacinės instancijos teismo nutarties: kad jis, paskelbus kaltinamąjį aktą, pareiškė neprisipažįstantis kaltu, o tai leidžia teigti, kad jis suprato, kuo yra kaltinamas. Iš tiesų, vien iš to spręsti apie tai, ar inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos aiškiai, negalima, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai aptartos įrodinėjimo dalyką sudarančios, nusikalstamų veikų sudėtis atskleidžiančios aplinkybės, leidžiančios spręsti K. S. veiksmų teisinio vertinimo, taikant BK 203 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, klausimus.

Be kita ko, teismo nutartyje pasisakyta dėl kasatoriaus, kaip bendrininko dalyvavimo organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) įgyvendinant minėtų nusikalstamų veikų sudėtis bei jo atsakomybės už kartu su kitais asmenimis suderintai, pasiskirsčius vaidmenimis, jungtinėmis pastangomis padarytus konkrečius nusikaltimus. Taigi K. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų – padarymo vietos, laiko, būdo ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) byloje nustatytos ir išdėstytos (jų teisėjų kolegija nekartoja) pakankamai konkrečiai ir aiškiai, dėl to, priešingai nei teigia nuteistasis, jo teisė gintis nuo kaltinimo nebuvo pažeista.

Atmestinas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė naujas nusikalstamos veikos aplinkybes (taip pasunkino jo padėtį). Neaišku, kodėl kasatorius apie tai teigia, nes iš jo nurodytų tariamai naujų aplinkybių ir teismų sprendimų turinio akivaizdu, kad jokios naujos veikos kvalifikacijai svarbios nusikaltimo padarymo aplinkybės nėra aprašytos.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. S. kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Vladislovas Ranonis

Dalia Bajerčiūtė