2016-10-05 Nr. AB-19038-3-63-3-01552-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-809-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01552-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2, 62, 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos skundus atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T1-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“. Taip pat pareiškėjai teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, sustabdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius advokato ir skundą pasirašiusių asmenų įgaliojimus. Teisme 2016 m. liepos 15 d. gauti pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, taip pat tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą; nurodė, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų skundas atitinka esminius ir minimalius skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose, todėl priimamas.

Pareiškėjai taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės grindžia argumentais, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgai ir tikėtina, kad ginčijamas sprendimas bus visiškai įvykdytas, t. y. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras reorganizuotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, todėl teisinės padėties atkūrimas būtų itin sudėtingas. Taip pat argumentuoja, jog reorganizavimo metu numatyta atleisti dalį darbuotojų, o VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro turtą perduoti po reorganizavimo veiksiančiai VšĮ Šilutės ligoninei, todėl, teismui patenkinus skundą ir panaikinus ginčijamą aktą, kiltų neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijų mokėjimo ir žalos atlyginimo klausimai.

Ginčijamo sprendimo 1 punktu nuspręsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą ir VšĮ Šilutės ligoninę, VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie VšĮ Šilutės ligoninės, bei patvirtintos reorganizavimo sąlygos, VšĮ Šilutės ligoninės įstatai, pareigybių sąrašas ir valdymo struktūra, nustatytas didžiausias leistinas etatų sąrašas, 2 punktu VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas įpareigotas iki 2016 m. liepos 1 d. pateikti reorganizavimo sąlygų aprašą Juridinių asmenų registrui ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. išregistruoti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą iš Juridinių asmenų registro.

Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-405 patvirtinti atitinkami aktai ir atlikti veiksmai (reorganizavimo sąlygos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos įstatai ir pan.), t. y. nuspręsta reorganizavimo procesą užbaigti, todėl šis sprendimas reorganizuojamų įstaigų atžvilgiu sukelia teisines pasekmes ir gali sukelti tokias neigiamas pasekmes, kaip nurodyta pareiškėjų skunde, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar labai sudėtingas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., 2016 m. kovo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-284-756/2016; 2016 m. birželio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-552-438/2016; 2016 m. birželio 1 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-505-525/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 94 straipsnis). Nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų, t. y. VšĮ Šilutės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras būtų reorganizuotas prijungimo būdu, jis kaip juridinis asmuo nustotų egzistuoti, atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre, vykdomas reorganizuojamos įstaigos turto perdavimas, reorganizuojamų įstaigų darbuotojų darbo santykių pasikeitimai, sutarčių su Valstybine ligonių kasa nutraukimas ir kt.). Darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamo akto turinys bei nustatyti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo terminai patvirtina aplinkybę, jog nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimo ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai tęsiant reorganizavimo veiksmus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimas jau pradėtas vykdyti, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, neatitiktų proporcingumo principo bei viešųjų interesų. Šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybės interesas iki 2016 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjų skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti ar atsakovo priimti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl ir proporcingumo požiūriu egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą iki procesinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus ginčą ir konstatavus jog pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, numatytas sveikatos priežiūros centro reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau net ir praėjus reorganizacijos pabaigos terminui (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartį adm. byloje Nr. AS756-368/2009; 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-431/2010; 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS556-524/2010; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-553-261/2016; 2016 m. birželio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. eAS-505-525/2016 ir kt.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjų prašymas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsniu.

III. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pareiškėjų 2016 m. birželio 30 d. skundas buvo pasirašytas neturinčio tam teisės asmens, t. y. E. J.. Skirti į pareigas savivaldybės viešosios įstaigos vadovą ir iš jų atleisti gali tik savivaldybės meras (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p.). Mero potvarkis dėl E. J. skyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas nebuvo priimtas, todėl įsakymas, kuriuo E. J. buvo pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas, yra neteisėtas ir teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju A. M. yra sudaryta neteisėtai. Taigi pareiškėjų 2016 m. birželio 30 d. skundas priimtas nepagrįstai. Be to, ir kitas skunde nurodytas pareiškėjas – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, pasak apelianto, visiškai nėra susijęs su skundžiamu Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir bylos išsprendimas jam neturės jokių teisinių pasekmių. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas Šilutės rajone nenutrūks.

Apelianto manymu, teismas nemotyvuotai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjų motyvai – tik prielaidos ir teismą klaidinantys teiginiai. Pavyzdžiui, pareiškėjų aiškinimas dėl turto perdavimo – priešingai nei teigiama skunde, visas turtas bus perduotas VšĮ Šilutės ligoninei kokybiškam ir geram sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Taigi teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę tam nesant jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjas siekia tik vilkinti reorganizavimo procesą, riboja išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją priimant ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, kuria teismas priėmė pareiškėjų VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos 2016 m. birželio 30 d. skundą (teisme gautą 2016 m. liepos 4 d.), bei tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. laikinai, iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija pažymi, jog ši byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal pareiškėjų atskirąjį skundą pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutinka tiek su ta teismo nutarties dalimi, kurioje teismas taikė pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir su ta dalimi, kurioje nuspręsta priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš pradžių pasisako dėl pareiškėjų 2016 m. birželio 30 d. skundo priėmimo nagrinėti pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą šiems skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius advokato ir skundą pasirašiusių asmenų įgaliojimus, kadangi, skundą pareiškėjų vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė advokatas A. M. (teismo vertinimu, laikytina, kad skaitmeninę skundo versiją pasirašė būtent minėtas advokatas). Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje paminėjo, kad kartu su pareiškėjų skundu pateikta 2016 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatas A. M. įgaliotas atstovauti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą, tačiau įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis šio advokato įgaliojimus atstovauti Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociaciją, nepridėtas. Be to, iš skaitmeninių ir atstovavimo sutarties versijų matyti, jog rašytinius skundų egzempliorius pasirašė VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai direktoriaus pareigas einantis E. J. bei Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos vadovas N. M., tačiau dokumentai, patvirtinantys šių asmenų pareigas bei jų teises atstovauti pareiškėjams, teismui taip pat nepateikti.

Šalindami teismo nustatytus trūkumus, pareiškėjai 2016 m. liepos 15 d. pateikė teismui papildomus dokumentus: 2016 m. liepos 14 d. atstovavimo sutartį, kuria Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija paveda advokatui A. M. atstovauti ją šioje byloje; 2016 m. liepos 11 d. išrašą ir Juridinių asmenų registro, kuriame nurodyta, jog Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas yra N. M.. Pareiškėjai lydraštyje, kurį pateikė teismui kartu su papildomais dokumentais, pažymėjo, kad Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos įstatai teismui buvo pateikti kartu su pirminiu skundu; šių įstatų 32 punktas numato, jog Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininko kompetencijai priklauso, be kita ko, teisė atstovauti šią asociaciją teisme. Su papildomais dokumentais teismui buvo pateikti ir E. J. pareiginiai nuostatai.

Įvertinusi nurodytus dokumentus bei kitus byloje esančius duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje 2016 m. liepos 20 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai priėmė pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus ištaisė. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovas, 2016 m. birželio 30 d. skundą teismui pateikė turintys tam teisę asmenys.

Šią išvadą teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, jog VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius L. I. 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P2-192 pavedė šeimos gydytojui E. J. atlikti direktoriaus pavaduotojo medicinai pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas, viena kurių, be kita ko, yra direktoriui susirgus, atostogaujant, išvykus į komandiruotę, pavaduoti direktorių ir vykdyti visas direktoriaus pareigybines funkcijas (VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V1-66 patvirtintų Direktoriaus pavaduotojo medicinai pareiginių nuostatų 1.5 p.). Iš byloje pateiktų duomenų (pvz., iš Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. birželio 30 d. potvarkio Nr. M2-36, kuriuo nuo 2016 m. liepos 1 d. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai L. B. pavesta laikinai eiti šio centro direktoriaus pareigas) matyti, jog centro direktoriui L. I. 2016 m. birželio 30 d. vis dar buvo nustatytas nedarbingumas. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. P2-192 buvo pripažintas negaliojančiu tik laikinai VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus funkcijas einančios šeimos gydytojos L. B. 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P2-98 „Dėl direktoriaus pavaduotojo medicinai skyrimo ir funkcijų atlikimo“.

Be to, tarp VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir advokato A. M. pasirašyta atstovavimo sutartis skundo teismui padavimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 30 d., galiojo. Vadinasi, skundą elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiuntė tam įgaliojimus turintis advokatas. Ši atstovavimo sutartis buvo nutraukta tik 2016 m. liepos 12 d. (žr., VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos L. B., laikinai einančios direktoriaus pareigas, 2016 m. liepos 12 d. raštą Nr. S1(1.18)-396, adresuotą advokatui A. M.).

Tarp pareiškėjo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos ir advokato A. M. 2016 m. liepos 14 d. pasirašyta atstovavimo sutartis galioja (žr., advokato A. M. 2016 m. liepos 28 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 60728-01).

Atsižvelgiant į išdėstytą, atmetami atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad 2016 m. birželio 30 d. skundą teismui pateikė tokios teisės neturintys asmenys.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo ir tai, kad pareiškėjas Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija visiškai nėra susijęs su skundžiamu Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir bylos išsprendimas jam neturės jokių teisinių pasekmių. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šių teiginių nevertina, kadangi šiuo aspektu pasisakys Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas vieno iš pareiškėjų VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 m. liepos 27 d. šiam teismui pateiktą prašymą dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos Nr. eI-2819-162/2016 nutraukimo.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone – laikinu ginčijamo akto sustabdymu.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją, nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepagrįstai pasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo (nepasunkėjimo) aspektu.

Kita vertus, nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos LVAT praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-295/2011).

Įvertinusi byloje surinktus duomenis, pareiškėjų argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamoje situacijoje būtinumo bei pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu išdėstytus motyvus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta pagrįstai, t. y. kad laikinai nesustabdžius Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimo, pareiškėjams tikėtina, kad bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tiek Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi teismo argumentų, kuriais remiantis buvo tenkintas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš naujo nekartoja. Juolab kad atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių (ir teisinių argumentų), taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamoje byloje ginčijamą aktą (atsakovas tik išreiškė savo nuomonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikytos nepagrįstai).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi iš esmės pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamoje byloje taikė pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 galiojimą.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos atskirtasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė