29c5e540-ed6a-418d-bc94-e8c0f5672a8e · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasByla Nr. 1A-31-626/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58316-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.4.; (S) 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, nuteistajam R.

P. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, nukentėjusiajai O. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-15 nusikaltimas) 6 mėnesių laisvės atėmimu; BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-03-29 nusikaltimas) 8 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. P. jai priteista 71,95 Eur išlaidoms už nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ . O bÅ«tent už tai, kad jis: 2016-12-15, apie 18 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, paėmęs rankomis sugyventinę O. T. už plaukų, parvertė jÄ nuo sofos ant grindų, po to ant grindų gulinčiai O.

T. kelis kartus sudavė kojomis smÅ«gius į galvÄ . Sugyventinei O. T. užsidengus galvÄ kaire ranka, jis koja pataikė į kairę rankÄ , padarydamas nukentėjusiajai O. T. pakauÅ¡io kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį skausmingumu, poodinę kraujosruvÄ su patinimu kairėje plaÅ¡takoje. Tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė sugyventinės O. T. sveikatÄ .2017-03-29, apie 9.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine O.

T. metu, tyčia metė peilį į prieÅ¡ais save sėdinčiÄ sugyventinę O. T., padarydamas nukentėjusiajai O. T. apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdÄ kairio peties nugariniame pavirÅ¡iuje. Tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatÄ . Nuteistasis R. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o peržiÅ«rėti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį dalyje dėl 2016-12-15 įvykio. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau tikrai neatsimena, kad 2016-12-15 bÅ«tų sudavęs savo sugyventinei.

Nurodo, kad po to sugyventinė pati sakė kaimynui, jog pati nukrito ant stalo ir iÅ¡kvietė policijÄ , kad jį pagÄ sdintų. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti ir R. P. dėl 2016-12-15 įvykio iÅ¡teisinti, o dėl 2017-03-29 įvykio pripažinti, kad R. P. veiksmuose nebuvo tyčios peiliu sužaloti O. T.. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nukentėjusioji O. T. palaikė R. P. skunde nurodytas aplinkybes ir nurodė, pretenzijų R.

P. neturinti. Nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 320 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina jÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose <...>, tačiau siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų <...> (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus esminius BPK pažeidimus ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 4 punktas). Teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų.

Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingÄ procesÄ , pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi kaltinamo asmens prisipažinimo ir parodymų turinį, nukentėjusiosios, liudytojo S. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡klausiusi 2017-08-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kaltinamam asmeniui aiÅ¡kiai nurodant, kad 2016-12-15 įvykio aplinkybių neprisimena ir, kad sutinka padaręs inkriminuojamÄ veikÄ tik siekiant Å¡velnesnės bausmės, neigiant tyčiÄ sužaloti nukentėjusiÄ jÄ peiliu 2017-03-29, o nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu davus iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus parodymus, negalėjo taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir turėjo imtis priemonių esamiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti.

Be to, nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo iÅ¡dėstyti nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pažymima, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šios nuostatos pažeidžiamos, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų; vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio, remiantis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažįstant duomenis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-96-489/2018 ir kt.).

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas iÅ¡dėstė tiek kaltinamÄ asmenį teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, tačiau neaiÅ¡ku, kuriais iÅ¡ jų ir dėl ko vadovavosi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimai R. P. buvo pareikÅ¡ti dėl O. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2016-12-15 ir 2017-03-29, tačiau teismas konstatavęs bÅ«tent Å¡iuos sveikatos sutrikdymus, apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad R. P. sugyventinei abiem atvejais tik sukėlė fizinį skausmÄ ir todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, esant ydingai surašytam nuosprendžiui, susidarė dviprasmiška situacija dėl kurios neaišku, kuriuos duomenis teismas pripažino įrodymais ir kuriuos ne (kodėl), kurias gi kaltinimo aplinkybes teismas laikė pasitvirtinusiomis. Išvardinti pažeidimai laikytini esminiais dėl kurių apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis). Dėl 2016-12-15 nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymoR.

P. viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 34, 53, t. 2, b. l. 40-41) ir teisme dėl 2016-12-15 įvykio prisipažino. Nurodė prisimenantis tik faktÄ , kad sugriebė sugyventinę už plaukų ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ namų, kad „atvėstų“. Fakto, kad spardė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ galvÄ - neprisimenantis. Savo nekaltumui įrodyti remiasi nukentėjusiosios ir liudytojo S. Ž. parodymais, kurie patvirtino, kad jis nukentėjusiosios nemušė. Nurodo, kad yra kai kurių momentų, kurių jis neprisimena.

Mano, kad bÅ«tų prisiminęs, jei bÅ«tų O. T. spardęs. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui (fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nors R. P. nurodo, kad galimai ne jis kaltas dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo 2016-12-15, jo kaltė dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių įrodyta teisme iÅ¡tirtais įrodymais: Nukentėjusiosios O. T. parodymais, duotais 2016-12-16ikiteisminio tyrimo metu, 9.49 val.. O. T. nurodė, kad įvykio metu vartojo alkoholį, konflikto metu R. P. jÄ parvertė ant grindų ir koja sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į galvÄ . Ji užsidengė galvÄ kaire ranka, todėl jis koja jai pataikė į rankÄ ir kairę rankÄ sužalojo.

Po to ji iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ namų ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 1, b. l. 20). Bendrojo pagalbos centro duomenimis O. T. telefonu pranešė, kad vyras sumušė jÄ (pranešėjÄ ) (t. 1, b. l. 14). IÅ¡ pokalbio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad O. T. praÅ¡o atvažiuoti į įvykio vietÄ . Paklausus kas turi atvažiuoti, ar policija, ar greitoji, ar gaisrinė, atsako „Gal galit pagÄ sdinti“. Dar kartÄ paklausus kokios pagalbos reikia, atsako, kad vyras siaučia namuose, visi baldai sudaužyti ir ji pati visa sudaužyta.

Paklausus, ar reikia greitosios pagalbos, atsako, kad galimai reikia, nurodo, kad ranka sutinusi ir galva sudaužyta (t. 1, b. l. 17-18). Alkotesterių duomenimis O. T. 2016-12-15, apie 18.20 val. patikrinus girtumÄ buvo nustatytos 2,64 promilės girtumo, R. P. – 1,89 promilės (t. 1, b. l. 9, 45). Medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, O. T. buvo padaryta pakauÅ¡io kairės pusės sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs skausmingumu, poodinė kraujosruva su patinimu kairėje plaÅ¡takoje (t. 1, b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto J. R. parodymais, kuris atsakydamas į klausimÄ , ar O. T. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jai griÅ«nant, nurodė, kad sužalojimai pakauÅ¡io srityje, tai sužalojimas bÅ«dingas griuvimui aukÅ¡tielninkam, atsitrenkiant pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tačiau neatmetė ir galimybės, kad Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir įspiriant į pakaušį. Dėl poodinės kraujosruvos plaÅ¡takoje nurodė, kad Å¡is sužalojimas nėra bÅ«dingas griuvimui, toks sužalojimas dažniausiai patiriamas suduodant (pvz. spiriant į plaÅ¡takos nugarinį pavirÅ¡ių.

Atmetė versijÄ , kad abu sužalojimai padaryti griÅ«nant (t. 1, b. l. 31). Å iuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, nes jų visetas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto panaudojimo fakto ir apimties, o bÅ«tent, kad R. P. 2016-12-15, apie 18 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia, paėmęs rankomis sugyventinę O. T. už plaukų, parvertė jÄ nuo sofos ant grindų, po to ant grindų gulinčiai O.

T. kelis kartus sudavė kojomis smÅ«gius į galvÄ . Sugyventinei O. T. užsidengus galvÄ kaire ranka, jis koja pataikė į kairę rankÄ , padarydamas nukentėjusiajai O. T. pakauÅ¡io kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį skausmingumu, poodinę kraujosruvÄ su patinimu kairėje plaÅ¡takoje. Tuo tarpu nukentėjusiosios O. T. pakeistų parodymų dėl smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo aplinkybių ir liudytojo S. Ž. parodymų dėl O. T. nuvirtimo ant stalo ir susižalojimo, teisėjų kolegija įrodymais nepripažįsta ir jais nesivadovauja, nes juos paneigia ne tik pirminiai nukentėjusiosios parodymai, duoti kitÄ dienÄ po įvykio, bet ir pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys. Minėta, kad R.

P. teigimu jis teprisimena kaip sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ už plaukų iÅ¡stÅ«mė į laukÄ â€žatvėsti“, po kurio laiko nukentėjusioji grįžo, sėdo su jais gerti toliau ir atvyko policija. Liudytojas S. Ž. apklaustas 2017-01-05 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. T. pradėjo konfliktuoti su R. P.. R. P. sėdėjo, rÅ«kė ir nieko nedarė, tada O. T. pati išėjo iÅ¡ namų, vėliau grįžo, atsigulė ant lovos, vėliau stojosi, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir griuvo ant grindų.

Krisdama galva atsitrenkė į stalo kampÄ . Kuria galvos dalimi, nepamena. Tada jis išėjo iÅ¡ namų, o R. P. liko sėdėti prie stalo (t. 1, b. l. 43). 2017-02-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama O. T. patikslino savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad 2016-12-16 davė parodymus dar bÅ«dama visiÅ¡kai neiÅ¡siblaiviusi, nes 2016-12-15 vartojo daug alkoholio. Nurodė, kad įvykio metu jÄ sugyventinis R. P. sugriebęs už plaukų iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ namų, jokių sužalojimų ji nepatyrė, fizinis skausmas jai taip pat nebuvo sukeltas.

Ji dėl to, kad sugyventinis jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų supyko ir iÅ¡kvietė policijÄ , norėjo, kad atvykę policijos pareigÅ«nai sugyventinį pagÄ sdintų. Po kelių minučių ji grįžo gerti toliau su sugyventiniu ir tuo metu pas juos buvusiu kaimynu S. Ž.. Tuomet ji bÅ«dama stipriai neblaivi, neiÅ¡laikė pusiausvyros, atsitrenkė į stalo kampÄ ir krisdama susižalojo kairę rankÄ . Nurodė, kad šį faktÄ matė kaimynas S. Ž.. Taip pat nurodė, kad netiesÄ parodė apie tai, kad sugyventinis jai koja daužė tris kartus per galvÄ ir tuo pačiu jai sužalojo kairę rankÄ (t. 1, b. l. 24).

Apygardos teisme S. Ž. nurodė, kad O. T. nugriuvo ant stalo Å¡onu. Nukentėjusioji O. T. parodė, kad dėl girtumo ji pati trenkėsi į stalÄ , susitrenkė galvÄ ir truputį rankÄ . Visų pirma atmetamas kaip nepagristas nukentėjusiosios argumentas, kad ji parodymus davė bÅ«dama neblaivi ir todėl jais negalima vadovautis. Bylos duomenimis ji apklausta praėjus daugiau nei 12 val. po įvykio. Atsižvelgiant į iÅ¡gerto alkoholio didelį kiekį, akivaizdu, kad net ir praėjus 12 valandų nukentėjusiosios kraujyje galėjo likti alkoholio, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jos parodymai dėl galimo alkoholio likučio kraujyje bÅ«tų buvę neadekvatÅ«s, ar ji nebÅ«tų supratusi savo duodamų parodymų esmės ir pasekmių dėl jų.

Antra, liudytojo S. Ž. ir vėliau, 2017-02-07 O. T. pakeistus parodymus, kurie atitiko S. Ž. nurodytas aplinkybes, paneigia pirminiai kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡ nukentėjusiosios O. T. pirmÄ kartÄ duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016-12-16, 9.49 val., konflikto metu R. P. jÄ parvertė ant grindų ir koja sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į galvÄ . Ji užsidengė galvÄ kaire ranka, todėl jis koja jai pataikė į rankÄ ir kairę rankÄ sužalojo ir tik po to ji iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ namų ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 1, b. l. 20).

Å iuos jos parodymus patvirtina pokalbio su bendruoju pagalbos centru iÅ¡raÅ¡as. IÅ¡ jo matyti, kad O. T. ne tik pasakė, „vyras siaučia namuose, visi baldai sudaužyti ir ji pati visa sudaužyta“, tačiau taip pat nurodo, kad jos ranka yra sutinusi ir „galva sudaužyta“ (t. 1, b. l. 17-18). Å ios faktinės aplinkybės paneigia vėliau liudytojo S. Ž. ir O. T. nurodytÄ versijÄ , kad ji susižalojo griÅ«dama ir atsitrenkdama į stalÄ , nes jie abu nurodė, kad iÅ¡ pradžių nukentėjusioji konflikto metu išėjo iÅ¡ namų ir tik po to grįžusi, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo ant grindų.

Tuo tarpu O. T. teigė, kad ji policijÄ iÅ¡kvietė supykusi, po to, kai sugyventinis sugriebęs jÄ už plaukų iÅ¡ namų iÅ¡varė, vėliau grįžo ir toliau gėrė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad grįžusi O. T. sėdo gerti toliau ir po kurio laiko atvažiavo policija. Taigi, iÅ¡ nukentėjusiosios ir R. P. Å¡ioje dalyje sutampančių parodymų matyti, kad O. T. policijÄ iÅ¡kvietė po konflikto, išėjusi iÅ¡ namų, o po to grįžo toliau gerti. Tai, kad ji buvo išėjusi ir grįžo, patvirtino ir S. Ž..

Pokalbio su bendruoju pagalbos centru duomenimis, nukentėjusioji skambino tÄ vakarÄ tik vienÄ kartÄ ir tiksliai nupasakojo patirtus sužalojimus, o bÅ«tent, kad yra sutinusi ranka ir suduota į galvÄ . Taigi, pokalbio su bendruoju pagalbos centru laikas ir turinys paneigia, kad nukentėjusioji grįžusi po pokalbio telefonu su centru nukrito ir patyrė tuos pačius sužalojimus apie kuriuos jau buvo praneÅ¡usi. Bendrajam pagalbos centrui nurodyti sužalojimai atitinka medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo duomenis, kad O.

T. buvo padaryta pakauÅ¡io kairės pusės sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs skausmingumu, poodinė kraujosruva su patinimu kairėje plaÅ¡takoje (t. 1, b. l. 28). Specialistas J. R. taip pat atmetė versijÄ , kad abu sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant. Jis nurodė, kad tik vienas sužalojimas, o bÅ«tent O. T. nustatytas sužalojimas pakauÅ¡yje bÅ«dingas griuvimui aukÅ¡tielninkam, atsitrenkiant pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tačiau neatmetė ir galimybės, kad Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas įspiriant į pakaušį.

Dėl poodinės kraujosruvos plaÅ¡takoje nurodė, kad Å¡is sužalojimas nėra bÅ«dingas griuvimui, toks sužalojimas dažniausiai patiriamas suduodant (pvz. spiriant į plaÅ¡takos nugarinį pavirÅ¡ių) (t. 1, b. l. 31). Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai, pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys, sužalojimų pobÅ«dis, iÅ¡vardinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, specialisto J. R. paaiÅ¡kinimas, įvertinus juos kiekvienÄ atskirai ir jų visumÄ , sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R.

P. konflikto su sugyventine O. T. metu, bÅ«damas neblaivus ir tai, pasak R. P. turėjo įtakos jo veiksmams, veikdamas tyčia, panaudojo prieÅ¡ sugyventinę kaltinime nurodytÄ smurtÄ ir dėl to nežymiai sutrikdė O. T. sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. dėl 2017-03-29 nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymoApeliantas R. P. neginčija, kad 2017-03-29, apie 9.30 val., peiliu sužalojo sugyventinę O. T.. Tačiau neigia tyčiÄ , nurodo, kad peilis jam iÅ¡sprÅ«do bepjaustant deÅ¡reles.

Apklausiamas apylinkės teisme R. P. iÅ¡ pradžių nurodė, kad peilio į O. T. nemetė, tačiau vėliau pripažino, kad peilį metė į O. T., tačiau ne norėdamas sužeisti, o norėdamas pagÄ sdinti. Ä®vykio metu jie sėdėjo prie stalo. O. T. sėdėjo prieÅ¡ais jį, kitoje stalo pusėje, atstumas nuo jo iki jos buvo apie 1,5 m. Peilį metė Å¡onu, kaip pjaustė, nes ji jį sunervino, kėlė balsÄ . Jis pataikė jai į Å¡onÄ iÅ¡ priekio (parodė kairį Å¡onÄ ). Nesitaikė kur mesti.

Apklausiamas apygardos teisme pakeitė savo parodymus duotus teisme ir parodė, kad peilis išslydo pjaustant dešreles. Nors R. P. kaltę dėl O. T. sužalojimo pripažįsta iš dailes, ji yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais: Apygardos teisme apklausta nukentėjusioji O. T. dėl įvykio su peiliu parodė, kad pajuto dūrį. Sužalojimo momento nematė, tačiau mano, kad R. P. jai nedūrė, o peilis jam netyčia išsprūdo pjaustant dešreles. Ikiteisminio tyrimo metu, 2017-03-30 nukentėjusioji O.

T. parodė, kad konflikto metu, kažkuriuo tai momentu, sugyventinis peiliu dÅ«rė jai į kairį Å¡onÄ ties mentimi. Ji staiga pajuto stiprų skausmÄ bei ranka patikrinus užčiuopė kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ . Labai iÅ¡sigandusi iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir telefonu iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad sugyventinis sužalojo peiliu. PareigÅ«nai R. P. sulaikė. Tai buvo ne pirmas kartas kuomet sugyventinis R. P. prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtauja, bet peiliu sužalojo pirmÄ kartÄ .

Neblaivaus sugyventinio elgesys yra neprognozuojamas, jis bÅ«na agresyvus, todėl jo bijo (t. 1, b. l. 110-111). Papildomai 2017-04-18 apklausta nukentėjusioji O. T. patikslino savo 2017-03-30 apklausos metu duotus parodymus, teigdama, jog 2017-03-29 kilusio konflikto metu R. P. peilį į jÄ metė, o ne dÅ«rė į kairį Å¡onÄ . Sugyventinis sėdėjo prieÅ¡ais jÄ , tuo metu jis net nebuvo atsistojęs, ir prie jos priėjęs, todėl jis negalėjo durti peiliu. Kadangi ji pati sėdėjo pasisukusi Å¡onu į sugyventinį, tai jo mestas peilis pataikė jai į peties nugarinį pavirÅ¡ių.

Pati asmeniÅ¡kai nematė, kad R. P. bÅ«tų užsimojęs prieÅ¡ jÄ peiliu. Ä®vykio metu buvo stipriai apgirtusi, todėl ne viskÄ gerai matė ir ne viskÄ prisimena (t. 2, b. l. 116). Apygardos teisme apklausta liudytoja N. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, konfliktų tarp jų nebuvo. IÅ¡gertuvių metu O. T. tik užrėkė ir nubėgo pas kaimynę. Ji paties peilio metimo fakto nematė. Pati buvo labai neblaivi. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie buvo trise, ji, R. P. ir O. sÅ«nus.

R. P. jai spyrė į pilvÄ ir iÅ¡eidamas pasakė, kad jÄ ir O. T. užmuÅ¡, kad „žertvai“ nieko nebus, „čia nestipriai“. Nurodė, kad bÅ«dami blaivÅ«s kaltinamasis ir O. T. sutaria, kai iÅ¡geria, prasideda konfliktai ir muÅ¡tynės. Mano, kad negalėjo taip bÅ«ti, kad R. P. pjaustė ir jam iÅ¡slydo peilis, nes jie sėdėjo per atstumÄ , juos skyrė stalas. Liudytojas E. T. apygardos teisme parodė, kad R. P. yra jo patėvis. Nurodė, kad paties sužalojimo peiliu momento nematė.

Buvo kambaryje, žaidė telefonu, iÅ¡girdo suÅ¡unkant mamÄ ir pamatė, kad jos nugaroje 1 cm žaizdelę. Tuo metu jis sėdėjo fotelyje, prieÅ¡ais jį, prie stalo sėdėjo R. P., jam iÅ¡ kairės, Å¡one - mama, o arčiau R. P. – N. D.. Mama atsistojo perjungti televizorių. Buvo diskutuojama dėl senų laikų, kad R. P. kažkada miegojo su N. D.. Atstumas nuo mamos, kur ji sėdėjo ant lovos ir R. P. buvo apie 1 metrÄ . Jis galėtų pasiekti mamÄ atsistojęs ir iÅ¡tiesęs rankÄ bei jei pasilenktų truputį.

R. P. pjaustė užkandÄ . R. P. pats buvo panikoje, sakė, kad netyčia iÅ¡slydo, gal pagÄ sdinti norėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad iÅ¡gertuvių metu kilo ginčas tarp mamos O. T., jos sugyventinio R. P., ir kaimynės N. D.. Ginčo metu R. P. sidabrinės spalvos geležiniu peiliu pjaustė užkandÄ . Tuo metu mama su N. D. sėdėjo ant lovos, R. P. ant kitos lovos. E. T. asmeniÅ¡kai nematė, ar R. P. mamai O. T. dÅ«rė peiliu, ar į jÄ metė, nes kaip minėjo, jis rašė žinutę telefonu, ir todėl nepastebėjo.

Mama tuomet nuo sugyventinio R. P. buvo 1,5 metro atstumu. Pasak jo, mama sėdėjo ant vienos lovos, paskui prie jos buvo kaimynė Neringa, o už kaimynės Neringos, ant kitos lovos, sėdėjo R. P. ir pjaustė peiliu užkandÄ . Jo manymu, kad yra visiÅ¡kai realu, kad R. P. pjaustant užkandÄ , peilis jam iÅ¡slydo iÅ¡ rankų, ir sužalojo motinÄ O. T. (t. 1, b. l. 168-169).Liudytojas O. J. parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis, dirba Trakų policijos nuovadoje. Kad dažnai lankosi kaltinamojo ir O. T. Å¡eimoje, nes jie nuolat konfliktuoja.

Tuo kartu buvo durtinė žaizda peiliu, peilį rado ant grindų.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju O. J. parodė, kad nuvykus į vietÄ ir užėjus į namus, namuose buvo 4 asmenys: O. T., sugyventinis R. P., E. T. ir N. D.. O. T. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu, tarp jos ir sugyventinio R. P. kilo konfliktas, kurio metu, sugyventinis dÅ«rė peiliu jai į kairį Å¡onÄ , ties kaire mentimi. R. P. tuo metu sėdėjo kambaryje ant sofos - kampo, kur Å¡alimais ant grindų gulėjo metalinis, virtuvinis peilis.

R. P. buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įvykio aplinkybių nepaaiškino. Tiek O. T., tiek R. P. buvo neblaivūs, kaip ir E. T. su N. D. (t. 1, b. l. 159-160).Iš 2017-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių. Kambaryje, įvardintame Nr. 2, nuo įėjimo kairėje stovi sekcija prie jos stovi fotelis, prie lango stovi išskleista sofa lova, ant kurios paklota patalynė. Per vidurį stovi staliukas, ant kurio stovi stikliukas, stiklainis ir kiti daiktai.

Nuo įėjimo prie deÅ¡inės sienos stovi kampe rudos spalvos sofa lova, ant kurios suversta patalynė. Prie Å¡ios lovos kampo artimesniu nuo įėjimo į sienÄ guli virtuvinis peilis metaline rankena. Peilio geležtė 140 cm ilgio, rankena - 115 mm ilgio (t. 1, b. l. 103-105).Medicininių dokumentų 2017-04-06 apžiÅ«ros protokolo duomenimis O. T. buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda kairio peties nugariname pavirÅ¡iuje apie 2 cm ilgio. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, duriančiu- pjaunančiu savybių įrankiu.

Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 126). 2017-04-28 - 05-03 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1347/2017 (01) duomenimis, atsižvelgiant į O. T. nustatyto sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (pavirÅ¡inė durtinė-pjautinė žaizda kairio peties nugariniame pavirÅ¡iuje) neatmeta galimybės, kad šį sužalojimÄ tiriamoji galėjo pasidaryti pati sau, laikydama deÅ¡inėje rankoje tyrimui pateiktÄ peilį padėtyje „aÅ¡menimis į viršų“ esant kairei rankai pakeltai į viršų.

O konkretizuoti kokiu bÅ«du buvo padaryta O. T. durtinė-pjautinė žaizda kairio peties nugariniame pavirÅ¡iuje - duriant peiliu ar peilį metant, vien iÅ¡ medicininių duomenų nėra galimybės (t. 1, b. l. 136-138).IÅ¡ 2017-04-07 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad virtuvinis peilis metaline rankena yra 255 mm ilgio. Peilio geležtės ilgis - 140 mm. Peilio rankenos ilgis yra 115 mm. Peilis metalinis, Å¡viesiai pilkos spalvos. Peilio smaigalys aÅ¡trus, aÅ¡menys pagalÄ sti, be griovelių. MarÅ¡kinėliai trumpomis rankovėmis, geltonos žalios ir raudonos spalvos.

VirÅ¡uje yra geltonos spalvos iÅ¡kirptė. Priekyje jokių dėmių ar įplyÅ¡imų nėra. Nugarinėje dalyje, kairėje pusėje, prie kairės rankovės yra 2 cm įplyÅ¡imas, Å¡alia kurio yra raudonos spalvos skysčio dėmė panaÅ¡i į kraujÄ . Nugarinėje dalyje, deÅ¡inės pusės apačioje, yra 3 cm skersmens skylė (t. 1, b. l. 141-145).2017-03-29, 9.55 val. alkoholio matuokliu O. T. nustatytas 3,03 promilių girtumas. ( t. 1, b. l. 107); 2017-03-29 09.58 val. alkoholio matuokliu R. P. nustatytas 2,53 promilių girtumas (t. 2, b. l. 1).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje iÅ¡tirti įrodymai: N. D., E. T., nukentėjusiosios ir paties kaltinamo asmens parodymai kiek jie neprieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, medicininiai dokumentai ir specialisto iÅ¡vada, alkotesterio duomenys, daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. P. peiliu sužalojo sugyventinę O. T., padarydamas jai apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdÄ kairio peties nugariniame pavirÅ¡iuje ir, kad R. P. tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O.

T. sveikatÄ . Minėta, kad Å¡ių aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau teigia, kad tai įvyko netyčia, kad sugyventinės sužaloti nenorėjo ir palaiko savo versijÄ , kad peilis iÅ¡slydo pjaustant deÅ¡reles. Teisėjų kolegija, R. P. versijÄ , kad peilis jam iÅ¡slydo pjaustant deÅ¡reles, atmeta kaip nelogiÅ¡kÄ . JÄ paneigia O. T. ir R. P. padėtis konflikto metu, konflikto eiga. Apygardos teisme apklaustų liudytojų ir O. T. parodymais, kilusio konflikto tarp O. T., kaltinamojo ir N. D. metu, O.

T. sužalota staiga, netikėtai, be jokio perspėjimo. R. P., O. T. ir liudytojų parodymais O. T. sėdėjo kitoje stalo pusėje, prieÅ¡ais R. P., už 1-1,5 m. E. T. paaiÅ¡kino, kad norint pataikyti peiliu, reikėtų pasilenkti arba atsistojus iÅ¡tiesti rankÄ . Todėl versija, kad pjaustant deÅ¡reles peilis slystų per visÄ stalÄ ir už jo, iki (pasak E. T.) televizoriaus kanalÄ pasisukusios perjungti O. T., yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neįtikima. Visa tai rodo, kad peilis ne nuslydo pjaustant deÅ¡reles, o buvo tyčia mestas, kad pasiektų O.

T.. Ä®takos Å¡iam veiksmui turėjo R. P. neblaivumas ir asmeninės savybės. Nors R. P. aiÅ¡kina iÅ¡ankstinio tikslo sužaloti nukentėjusiosios sveikatÄ neturėjęs, norėjęs tik pagÄ sdinti, tačiau jo veiksmai, kai jis dėl asmeninių nesutarimų konflikto metu, supykęs metė peilį į prieÅ¡ jį, už 1-1,5 m sėdinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , rodo, kad jis veikė tyčia, pagautas pykčio (o ne neatsargiai kaip pats teigia) ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatÄ .

Pats R. P. apklausiamas patvirtino, kad jis tuo metu buvo „iÅ¡nervintas“. Ä® įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas taip pat patvirtino, kad R. P. jam atvykus buvo neblaivus ir agresyvus ( t. 1, b. l. 159-160). Visi apklausti asmenys paliudijo, kad nukentėjusioji buvo sužalota staiga, be jokio perspėjimo, konflikto metu. Teisėjų kolegijos nuomone tai rodo, kad peilis mestas į nukentėjusiÄ jÄ konflikto metu dėl Å«mios reakcijos į nukentėjusiosios elgesį, nesugebėjimo suvaldyti pykčio. R.

P. nesugebėjimÄ valdytis, patvirtina ir 2017-04-14 specialisto iÅ¡vada (t. 2, b. l. 47), kurioje nurodyta, kad R. P. yra impulsyvus, agresyvus, stokojantis empatijos, dėl greitai kylančių agresyvių reakcijų nesugeba palaikyti artimų santykių. Taip pat jo ankstesni teistumai, policijos pareigÅ«no O. J. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ioje Å¡eimoje konfliktai kyla dažnai.Taigi, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pasitvirtino ir kaltinimas dėl O.

T. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2017-03-29, t. y., kad kaltinamasis R. P. bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė į sugyventinę peilį, padarydamas nukentėjusiajai O. T. apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdÄ kairio peties nugariniame pavirÅ¡iuje. Tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl bausmės ir kiti klausimaiSkiriant bausmę atsižvelgiama į draudimÄ pabloginti apelianto teisinę padėtį, nesant paduoto skundo bloginančiais pagrindais (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir, kad dėl jų nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti esant lengvinančiÄ kaltininko atsakomybę aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. R. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iÅ¡ dalies, pagrindo taikyti BK 641 straipsnį nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). R. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, prieÅ¡ tai jis net 9 kartus buvo teistas, 3 paskutiniai teistumai susiję su smurto panaudojimu, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių.

R. P. priklausomas nuo alkoholio, nedirba. Policijos pareigÅ«no O. J. parodymais, konfliktai tarp R. P. ir O. T. yra dažni.Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės rodo, kad R. P. iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu ir smurto naudojimu, nedaro. Žinojimas, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pirmos veikos, jo nuo analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, todėl manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

BÅ«tent laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmių trukmės nustatytinos ne didesnės nei apylinkės teismo (pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas). Bausmės sudaro realiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, nelabai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rÅ«Å¡iai bei kategorijai, todėl bendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant.

Kolegijos nuomone, galutinė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas toks pats kaip ir skundžiamame nuosprendyje (po BK 641 straipsnio pritaikymo) atitiks bausmės tikslus, teisingumo principÄ , kuris pasireiÅ¡kia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu.Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis ir marÅ¡kinėliai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b. l. 146).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pirmosios instancijos teisme valstybės naudai iÅ¡ kaltinamojo R.

P. priteisti 124,49 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 109). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme gynėjas R. P. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (esant kaltinamam asmeniui suimtam), t. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Tokiu bÅ«du, kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡ kaltinamojo negali bÅ«ti tenkinamas.Byloje yra pareikÅ¡ti VÅ¡Ä® Vilniaus teritorinė ligonių kasos du civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 29,78 Eur ir 42,17 Eur dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios O.

T. gydymÄ . IeÅ¡kiniai pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., b. l. 39, 40, 156). Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini visiÅ¡kai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).                                        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 307 straipsniais, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.

R. P. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-15 nusikalstama veika) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-03-29 nusikalstama veika) - laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir subendrintÄ bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį atliktÄ bausmę ir laikyti, kad R.

P. laisvės atėmimo bausmę atliko. Peilį ir marÅ¡kinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. P. iÅ¡ viso 71,95 Eur (septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 95 ct) dydžio iÅ¡laidas už nukentėjusiosios O. T. gydymÄ .Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai             Ainora Kornelija Macevičienė              Jurgita Mačionytė              Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras:

Teisėja              Vitalija Norkūnaitė