29c4f6e8-ff63-4d07-80d4-eece7baddd8a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-757-527/2011;pirmos instancijos teismo teisėjas Vida Jegorovienė;procesinių sprendimų kategorijos: 30.3; 34.3; 121.15; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. D. ir jo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, atsakovės G.

P. atstovei advokatei Danai Žvingilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2373-429/2010 pagal ieÅ¡kovo S. D. ieÅ¡kinį atsakovams G. P. ir E. J. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės G. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. D. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo (tretysis asmuo - Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė I.

J.) ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 2-5) prašė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pripažinti ieÅ¡kovo ir jo velionės faktinės sutuoktinės S. N. L. bendrai įgytu turtu; ieÅ¡kovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto ir įpareigoti jį atsakovams iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , lygiÄ pusei Å¡ios buto vertės; pripažinti 2008-06-20 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ dalyje dėl teisės paveldėti ½ dalį buto negaliojančiu ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė tuo, kad jis po savo sugyventinės S. N. L. vyro V.

L. mirties savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 1994-06-13 turto pasidalijimo tarp paveldėtojų sutartyje nurodytas 2.400 Lt pinigines kompensacijas V. L. vaikams, dėl ko S. N. L. paveldėjo visÄ ginčo butÄ . Be to, ieÅ¡kovas savo faktinę sutuoktinę S. N. L. slaugė, jÄ rėmė materialiai, atlygino jos sÅ«naus sukeltos avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ , padengė jos sÅ«naus laidotuvių iÅ¡laidas, ginčo bute atliko remontÄ , mokėjo mokesčius už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, padengė savo faktinės sutuoktinės laidotuvių iÅ¡laidas.Atsakovė G.

P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b. l. 89-90) prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 2.847,14 Lt už apmokėtus komunalinius mokesčius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo, kÄ patvirtina Kauno apygardos teismo 2009-12-01 sprendimas c. b. Nr. 2A-1551-230/2009, kuriuo nuspręsta iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Negana to, ieÅ¡kovas dar ir nemoka komunalinių mokesčių, kuriuos sumoka atsakovė, kad nesusidarytų skolos. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-29 sprendimu (b. l. 184-189) ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2.847,14 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2010-05-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 605 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei - 83,44 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (b. l. 192-194) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad jam priklauso ½ ginčo buto, nes butas ieÅ¡kovo ikisantuokiniais pinigais buvo iÅ¡pirktas iÅ¡ V.

L. vaikų. Jo ir velionės S. N. L. bendru sutarimu buvo parduotas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir Å¡ie pinigai buvo sumokėti V. L. vaikams. IeÅ¡kovas į bendrÄ jo ir faktinės sutuoktinės gyvenimÄ viso įnešė 43.009 Lt. Dėl 1992-11-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-4875. Apelianto teigimu, jam ginčyti buto pirkimo–pardavimo sutarties nėra pagrindo, nes jis buto savininkų nepažinojo. IÅ¡ esmės ginčas vyksta dėl to, ar ieÅ¡kovui priklauso ½ ginčo buto.

½ ginčo buto po V. L. mirties paveldėjo jo vaikai, kitÄ - S. N. L., tačiau ieÅ¡kovui iÅ¡pirkus ½ ginčo buto iÅ¡ V. L. vaikų, ji atiteko jam. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, vadovavosi ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 1.126 str. 2d., 1.127 str., 1.131 str., CK 5.8 str.), tačiau neatkreipė dėmesio, kad, ieÅ¡kovui gyvenant kartu su S. N. L., tokie klausimai nekilo. Jie bendrai naudojosi butu ir turto nesidalijo, todėl ir pagrindo nebuvo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu panaikinti dalį buto pirkimo–pardavimo sutarties.

Dėl 2008-06-20 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad, nepripažinus buto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia, nėra galimybės pripažinti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ negaliojančiu, nes po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjo nemažai laiko, pasikeitė savininkų santykis su butu. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, remiasi 1994-06-13 nuosavybės teisės liudijimu Nr. 58LT-3855 bei turto pasidalijimo 1994-06-13 sutartimi Nr. 58LT-3860, tačiau ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas nėra vien tik S. N. L. nuosavybė, tai ir ieÅ¡kovo nuosavybė.

Jei dėl to bÅ«tų iÅ¡kilęs ginčas, S. N. L. nebÅ«tų ginčijus ieÅ¡kovo nuosavybės į ½ buto. IeÅ¡kovas ir S. N. L. kartu naudojosi, valdė ginčo butÄ , kÄ patvirtina prie bylos prijungtas velionės dienoraÅ¡tis. Be to, teismui turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad niekas buto neparduoda, bÅ«damas neužsitikrinęs, kad turės kitÄ butÄ gyvenimui. Dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo. IeÅ¡kovas mokesčių nemokėjo nesÄ moningai, tačiau teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kas liudija teismo neobjektyvumÄ .

Kita vertus, teismas nevertino fakto, jog, pradėdamas gyventi su velione, ieÅ¡kovas turėjo pinigų. Teismas tvirtino, jog neaiÅ¡ku, kur ieÅ¡kovo pinigai buvo panaudoti, nors ieÅ¡kovas su S. N. L. pragyveno daugiau kaip 10 metų, kas rodo, kad pinigai buvo iÅ¡leisti Å¡eimos reikalams. Be to, ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo yra atleistas, todėl jos priteistos nepagrįstai. Atsakovė G. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (b. l. 213-216) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovė nesutinka, kad apeliantui priklauso ½ ginčo buto. Butas pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ buvo įgytas atsakovų senelio V. L. santuokoje su S. N. L., 1992-11-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-4875 pagrindu. VieÅ¡ajame registre butas buvo įregistruotas V. L. vardu. 1993-11-05 mirus V. L., butÄ paveldėjo S. N. L. (nuosavybės įregistravimo pagrindai: 1) 1994-06-13 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 8LT-3855, 2) turto pasidalijimo 1994-06-13 sutartis Nr. 58LT-3860;

3) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas). Apeliantas ieÅ¡kiniu ginčijo tik vienÄ iÅ¡ nuosavybės įregistravimo pagrindų - Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ 2008-06-20 liudijimÄ Nr. IJ-3949, praleidęs senaties terminÄ jam ginčyti (CK 5.8 str.). Nuosavybės atsiradimo pagrindai nurodyti CK 4.47 str. IeÅ¡kovo pareiga įrodyti, kokiu pagrindu jam atsirado teisė į dalį ginčo buto (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas neginčijo nuosavybės teisių atsiradimo S. N. L. vardu. Jo teiginys, kad to ginčyti jam nebuvo pagrindo, nes tuo metu minimų buto savininkų nepažinojo, o Å¡iuo metu asmenys yra mirę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto manymu, ginčas iÅ¡ esmės vyksta, ar jam priklauso minėto buto dalis, ar nepriklauso. Kol buto 1992-11-12 pirkimo–pardavimo sutartis bei nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai, kuriais vadovaujantis atsakovų senelės vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo butÄ , nėra pripažinti negaliojančiais, pripažinti ieÅ¡kovui teisės į ½ buto dalį buto nėra teisinio pagrindo, nes tai draudžia bendrosios civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus reglamentuojančios teisės normos (CK 4.47 str., 1.78 str. 2 d., 1.136 str. 2 d. 1 p.).

LAT taip pat yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė gali būti pripažinta tik nuginčijus sandorius (LAT 2004-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004).

2. Apelianto teiginys, kad ginčyti buto pirkimo–pardavimo sutarties nėra bÅ«tina, nes po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjo nemažai laiko, pasikeitė savininkų santykis su butu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neturi jokios reikÅ¡mės nuosavybės teisių atsiradimui. Atsakovė sutinka su teismo motyvu, kad, mirus V. L., S. N. L. kaip pergyvenusi sutuoktinė paveldėjo ½ dalį ginčo buto, o likusiÄ Â½ dalį S. N. L. paveldėjo kartu su 2 vaikais. Turto pasidalijimo 1994-06-13 sutartyje Nr. 8LT-3860 nurodyta, kad S. N. L. iÅ¡mokėjus piniginę kompensacijÄ kitiems dviem paveldėtojams, visas butas perėjo S. N. L. nuosavybėn (Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-529-475/2009 b. l. 59).

Taigi S. N. L. nuosavybės teises į visÄ butÄ Ä¯gijo Nuosavybės teisės 1994-06-13 liudijimo Nr. 8LT-3855 bei Turto pasidalijimo 1994-06-13 sutarties Nr. 8LT-3860 pagrindu. Minėtos sutartys įregistruotos vieÅ¡ajame registre ir nėra nuginčytos ieÅ¡kovo. Nenuginčijus Å¡ių nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, nėra jokio pagrindo pripažinti šį butÄ bendrai įgytu ieÅ¡kovo su S. N. L. ir Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). IeÅ¡kovo teiginys, kad jis prisidėjo prie Å¡io ginčo buto įgijimo, iÅ¡mokėdamas kitiems paveldėtojams (vaikams) piniginę kompensacijÄ , atmestinas kaip nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja byloje raÅ¡ytiniams įrodymams.

Su turto paveldėtojais S. N. L. atsiskaitė 1994-06-13, o ieÅ¡kovas jam priklausiusias 0,36 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleido ir pinigus gavo tik 1995-05-23. Apelianto pateiktas velionės S. N. L. dienoraÅ¡tis nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas galėjo įgyti ar įgijo kokiu nors pagrindu dalį ginčo buto. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.8 str.). Apie šį paveldėjimo teisės liudijimÄ jam buvo žinoma nagrinėjant Kauno m. apylinkės teisme civilinę bylÄ Nr. 2-529-475/2009 pagal atsakovų ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl jo iÅ¡keldinimo, ir tai ieÅ¡kovas pats pripažino duotais paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu (CPK 186 str.).

Byla teisme buvo užvesta 2008-08-23. Su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas ir ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovams praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas pagrįstai jÄ taikė ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti 2008-06-20 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ negaliojančiu. Tenkinti Å¡io reikalavimo nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovas šį reikalavimÄ pareiÅ¡kė pasibaigus senaties terminui ir nereiÅ¡kė reikalavimo Å¡io termino atnaujinti (CK 1.126 str. 2d., 1.127 str., 1.131 str., 5.8 str.).

Aplinkybės dėl senaties termino pasibaigimo apeliantas neginčija.3. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas neginčija, kad jis nemokėjo mokesčių. Jis tik nurodo priežastį, dėl kurių, jo nuomone, jis negalėjo mokėti mokesčių laiku. Å ios aplinkybės neturi jokios reikÅ¡mės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumui ar teismo sprendimo teisėtumui Å¡ioje dalyje. IeÅ¡kovas mokėjo tik tuos mokesčius, už kurių mokėjimÄ galimas paslaugos atjungimas (elektros, dujų). Byloje pateiktos sÄ skaitų kopijos patvirtina aplinkybę, kad 2009 m. rugsėjo mėn. buvo susidaręs 1.181,37 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“.

Atsakovė, kaip buto bendrasavininkė, nors ginčo bute ir negyveno, apmokėjo susidariusį įsiskolinimÄ bei, siekiant iÅ¡vengti įsiskolinimų paslaugų teikėjams susidarymo, apmokėjo teismui pateiktas einamo mėnesio sÄ skaitas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, gyvendamas vienas ginčo bute, vartojo butui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir vandenį, todėl jam atsirado ir pareiga apmokėti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ bei vandenį.4. Teismas vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ - ieÅ¡kovo vardu atidarytos taupomosios kasos knygelės iÅ¡rašų kopijas (b. l. 120-128, 150-151, 156-162).

Šis įrodymas patvirtina tik tai, kad apeliantas nuo 1983 m. disponavo tomis lėšomis, tačiau jos visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad jos buvo naudotos ginčo butui įsigyti, t. y. ieškovo reikalavimams pagrįsti bei juos įrodyti.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kolegija kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir prieÅ¡taraujantį byloje surinktiems įrodymams atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovui priklauso ½ ginčo buto dalis, kuriÄ jis, gyvendamas su S. N. L. faktinėje santuokoje, iÅ¡pirko savo asmeninėmis lėšomis iÅ¡ V. L. vaikų, turėjusių teisę paveldėti turtÄ po savo tėvo mirties.Nustatyta, kad ginčo butas buvo įgytas pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ atsakovų senelio V. L. santuokoje su S. N. L., 1992-11-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-4875 pagrindu.

VieÅ¡ajame registre butas buvo įregistruotas V. L. vardu (b. l. 32). 1993-11-05 mirus V. L., 1994-06-13 S. N. L., kaip pergyvenusiai sutuoktinei, buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. 8LT-3855 į ½ dalį ginčo buto, be to, 1994-06-13 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (b. l. 109), kuriuo ginčo buto ½ dalį lygiomis dalimis bei kitÄ turtÄ (po 1/3 dalį) paveldėjo S. N. L. ir vaikai L. V. ir J. D., tačiau notarės patvirtinta 1994-06-13 sutartimi Nr. 8LT-3860 (b. l. 110) paveldėtojai paveldėtÄ turtÄ pasidalijo taip, kad S. N. L. atiteko visas paveldėtas turtas, o S. N. L. 1994-06-13 iÅ¡mokėjo vaikams kiekvienam po 2.400 Lt kompensacijÄ . 1994-06-15 ginčo butas vieÅ¡ame registre įregistruotas S. N. L. vardu (b. l. 31).

IeÅ¡kovo teigimu, bÅ«tent jis (o ne S. N. L.) iÅ¡ savo asmeninių lėšų iÅ¡mokėjo Å¡iÄ 5.000 Lt kompensacijÄ L. vaikams, tokiu bÅ«du įgydamas ginčo butÄ bendrosios nuosavybės teise kartu su faktine sugyventine S. N. L. (CK 3.231-3.232 str.).Kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindžia CK 3 knygos XV skyriaus „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normomis. Kolegijos nuomone, ginčas pagal Å¡ias normas negali bÅ«ti sprendžiamas, nes CK 3.229 str. numato, kad Å¡io skyriaus normos reglamentuoja turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos (sugyventiniai) ne mažiau nei 1 metus, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka.

Å alys savo partnerystės nebuvo įregistravę, todėl Å¡io skyriaus normos negalėtų bÅ«ti taikomos vien dėl Å¡ios priežasties. Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsniu, CK 3 knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tik nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento.Pagal ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes matyti, kad jis įrodinėja buto dalį įsigijęs kaip jungtinės jo ir S. N. L. veiklos rezultatÄ (CK 6.969 str., 1994-05-17 CK red. 472 str.).

Apie tai, kad tokiu atveju šalių turtiniai reikalavimai turi būti sprendžiami vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. 1994-05-17 CK red. (galiojusi nuo 1994-06-10) 4721 str. numatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. 2000-07-18 red. CK 6.969 str. 4 d. numatyta, jog ,,jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.“ Kolegija pažymi, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui įrodinėjant, kad nuosavybės teisė į ginčo butÄ jam atsirado 1994-06-13 iÅ¡mokėjus L. vaikams 5.000 Lt kompensacijÄ , spręstina, jog tarp ieÅ¡kovo ir L. susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal tuo metu galiojusio 1994-05-17 red. CK (įsigaliojo nuo 1994-06-10) 4721 str. nuostatas, pagal kurias sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta, bei 58 str. 3 d., numačiusiÄ , jog įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

O tai reiÅ¡kia, jog Å¡ioje konkrečioje situacijoje ieÅ¡kovo ir S. N. L. susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, netgi jeigu jis ir bÅ«tų buvęs sudarytas, negaliotų dėl įstatymo tuo metu reikalautos notarinės formos nesilaikymo.Be to, nors teismų praktikoje ir pripažįstama, kad faktiniai sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, pažymėtina, kad tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodytas.

Kolegija, įvertinusi įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas nei susitarimas, jog ieÅ¡kovas ir S. N. L. buvo susitarę kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę lygiomis dalimis įgyti ginčo butÄ , nei tai, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas (o ne S. N. L.) iÅ¡ savo asmeninių lėšų 1994-06-13 iÅ¡mokėjo 4.800 Lt (o tuo labiau – 5.000 Lt) kompensacijÄ S. N. L. vaikams, tokiu bÅ«du prisidėdamas prie bendro turto įgijimo (CPK 178 str.). Byloje esančia notariÅ¡kai patvirtinta 1994-06-13 sutartimi, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, yra įrodyta, kad už ginčo butÄ 4.800 (2 x 2.400) Lt kompensacijÄ sutarties sudarymo dienÄ savo vaikams iÅ¡mokėjo pati S. N. L. (Sutarties 3 p. ir įraÅ¡ai Sutartyje apie tai, kad pinigai gauti 1994-06-13).

Be to, pažymėtina, jog kompensacija vaikams buvo sumokėta ne už ½ dalį buto, o tik už jų paveldėtÄ 1/3 dalį buto (nes abu vaikai paveldėjo po 1/3 dalį pusės buto, t. y. po 1/6 dalį viso buto) bei kitÄ turtÄ (tame tarpe ir piniginį indėlį). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčo buto nuosavybės teisių perėjimo S. N. L. metu 1994-06-13 ieÅ¡kovas dar nebuvo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusios (duomenys neskelbtini) esančio buto 0,36 dalies, kuriÄ perleido ir 16.660 Lt gavo tik 1995-05-23 (b. l. 12), t. y. beveik po metų.

Todėl akivaizdu, kad už butÄ gautomis lėšomis jis niekaip negalėjo prisidėti prie kompensacijos už ginčo buto 1/3 dalį iÅ¡mokėjimo su tikslu ginčo buto dalį įgyti nuosavybėn, nes nėra įrodyta, nei tai, kad jam už jo parduotÄ butÄ bÅ«tų buvę sumokėta beveik metai laiko iki buto pardavimo, nei tai, kad kompensacija paveldėtojams (vaikams) bÅ«tų sumokėta ne 1994-06-13, o vėliau – po 1995-05-23. Vien ieÅ¡kovo nurodytas faktas, kad jis su S. N. L. nuo 1993 m. vidurio faktiÅ¡kai palaikė asmeninius Å¡eimyninius ryÅ¡ius ir vedė bendrÄ Å«kį (kÄ patvirtina ir L. raÅ¡ytas dienoraÅ¡tis), kolegijos nuomone, neįrodo Å¡alių susitarimo bendrÄ ja daline nuosavybe įsigyti ginčo butÄ .

Å ios aplinkybės, kolegijos nuomone, taip pat neįrodo ir ieÅ¡kovo bankinių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 120-128, 150-151, 156-162), patvirtinantys tik tai, kad apeliantas nuo 1983 m. turėjo tam tikras pajamas, kurias epizodiÅ¡kai iÅ¡leisdavo, tačiau visiÅ¡kai nepatvirtinantys aplinkybės, kad bÅ«tent Å¡ios lėšos buvo panaudotos ginčo butui iÅ¡ L. vaikų iÅ¡pirkti 1994-06-13. Tai, kad 1994-01-07 ieÅ¡kovas iÅ¡leido 200 Lt, o po to iÅ¡laidas (3.000 Lt) turėjo tik 1994-06-16, kolegijos nuomone, tik patvirtina, kad 1994-06-13 kompensacijai sumokėti buvo panaudoti ne ieÅ¡kovo pinigai (b. l. 125).Pažymėtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti, kokiu pagrindu jam atsirado nuosavybės teisė į dalį ginčo buto (CPK 178 str.).

Å ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pripažinti ginčo butÄ bendrai įgytu ieÅ¡kovo ir L. turtu, kolegijos nuomone, negali bÅ«ti patenkintas ir dėl tos priežasties, kad nėra nuginčytas S. N. L. nuosavybės teisių į ginčo buto ½ dalį atsiradimo pagrindas. Nustatyta, jog S. N. L. nuosavybės teises į visÄ butÄ Ä¯gijo Nuosavybės teisės 1994-06-13 liudijimo Nr. 8LT-3855 bei Turto pasidalijimo 1994-06-13 sutarties Nr. 8LT-3860 pagrindu, t. y. notariÅ¡kai patvirtintų sandorių pagrindu.

Minėtos sutartys įregistruotos viešajame registre (b. l.

31) ir ieÅ¡kovo nėra nuginčytos. Pažymėtina, jog notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 dalis). Kol nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai, kuriais vadovaujantis atsakovų senelės S. N. L. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo butÄ , nėra pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais, kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovui teisės net į 1/3 buto, o tuo labiau į ½ dalį, nes tai draudžia bendrosios civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus reglamentuojančios teisės normos (CK 4.47 str., 1.78 str. 2 d., 1.136 str. 2 d. 1 p.).

LAT taip pat yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti pripažinta tik nuginčijus sandorius (LAT 2004-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004). Apeliantas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčija tik atsakovų nuosavybės įregistravimo pagrindÄ - Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ 2008-06-20 liudijimÄ Nr. IJ-3949. Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms bei atsakovų atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams, jog Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti yra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 5.8 str.

Bylos duomenys patvirtina, jog apie šį paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma nagrinėjant Kauno m. apylinkės teisme civilinę bylÄ Nr. 2-529-475/2009 pagal atsakovų ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl jo iÅ¡keldinimo, ir tai ieÅ¡kovas pats pripažino duotais paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu (CPK 186 str.). Byla teisme buvo užvesta 2008-08-23, su ieÅ¡kiniu pateikiant ir Å¡ioje byloje ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kolegijos nuomone, atsakovams praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jÄ taikė ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti 2008-06-20 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ negaliojančiu.

Tenkinti Å¡io reikalavimo nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovas šį reikalavimÄ pareiÅ¡kė pasibaigus senaties terminui ir nereiÅ¡kė reikalavimo Å¡io termino atnaujinti (CK 1.126 str. 2 d., 1.127 str., 1.131 str., 5.8 str.), tuo labiau, kad aplinkybės dėl senaties termino pasibaigimo praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo atžvilgiu apeliantas apeliaciniame skunde net neginčija. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad, ieÅ¡kovui gyvenant kartu su S. N. L., jie bendrai naudojosi butu ir turto nesidalijo, todėl ir pagrindo nebuvo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu panaikinti dalį buto pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau pažymėtina, kad teismas ieÅ¡kinio senatį taikė tik reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2008-06-20 paveldėjimo teisės liudijimÄ , o ne 1992-11-12 buto pirkimo–pardavimo sutarčiai.

Nors kolegija ir sutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas be teisėto pagrindo laikė, jog ieÅ¡kovas privalėjo nuginčyti ir Å¡iÄ sutartį, tačiau pažymėtina, jog CK 5.8 str. įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino praleidimui ar nepraleidimui tai negali turėti jokios įtakos.Dėl kitų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybiųIeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad jis, gyvendamas su L., neskaitant 5.000 Lt kompensacijos L. vaikams, dar 14.260 Lt iÅ¡leido L. sÅ«naus avarijos iÅ¡laidoms padengti, sumokėjo 4.000 Lt L. sÅ«naus laidotuvėms, 11.660 Lt papildė Å¡eimos biudžetÄ , be to, 3.000 Lt iÅ¡leido L. gydymui ir 2.089 Lt iÅ¡leido jos laidotuvėms.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad į ginčo butÄ yra įdėta daugiau nei jam priklausanti ½ dalis. Kolegijos nuomone, visos Å¡ios iÅ¡laidos (netgi ieÅ¡kovui įrodžius, kad jis jas realiai patyrė) nesudaro jokio teisėto ir įstatyme numatyto pagrindo pripažinti ginčo buto bendrai su L. įgytu turtu, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad tai buvo ieÅ¡kovo asmeninės lėšos, panaudotos bendram turtui (t. y. ginčo buto ½ daliai) sukurti. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl buto pripažinimo bendrai įgytu turtu atmetimas netrukdo ieÅ¡kovui reikalavimÄ atlyginti L. laidojimo iÅ¡laidas (2.089 Lt), dėl kurių priteisimo Å¡ioje byloje reikalavimas nereiÅ¡kiamas (tačiau kurios klaidingai įskaičiuotos į iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo klaidingu įsitikinimu, turėjusias sukurti jam buto nuosavybės dalį) pareikÅ¡ti atskiroje byloje, tuo labiau, kad pagal teisminę praktikÄ ieÅ¡kovo turėtos palikėjos laidojimo iÅ¡laidos yra traktuojamos ne kaip palikėjo kreditoriaus, bet kaip įpėdinių kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjos laidojimo, kuriam pareikÅ¡ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 dalis, LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).Be to, kolegija pažymi, jog Å¡ioje byloje atmetant pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl buto pripažinimo bendrai įgytu turtu, nesant pareikÅ¡tų kitokių ieÅ¡kinio reikalavimų (kurių teismas pats už ieÅ¡kovÄ negali suformuluoti), nebuvo (nes ir negalėjo bÅ«ti) iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovo, kaip palikėjos L. kreditoriaus, siekio pagal CK 5.63 str. 1 dalį iÅ¡ L. turto susigrÄ Å¾inti 14.260 Lt, ieÅ¡kovo teigimu, jo iÅ¡leistų jos sÅ«naus avarijos iÅ¡laidoms padengti, 4.000 Lt, ieÅ¡kovo teigimu, jo sumokėtų L. sÅ«naus laidotuvėms bei 3.000 Lt, ieÅ¡kovo teigimu, jo iÅ¡leistų L. gydymui, bei 3.000 Lt, ieÅ¡kovo teigimu, jo iÅ¡leistų įvairiems gyvenamojo namo ir buto pagerinimams.CK 3.90 str., kurio taip pat grindžiamas ieÅ¡kinys, 1 d. numatyta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Pažymėtinas, jog Å¡i norma nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui teigiant buto pagerinimui iÅ¡leidus 3.000 Lt, negali bÅ«ti taikoma vien dėl to, kad ieÅ¡kovas ir L. nebuvo sudarę santuokos. Be to, ieÅ¡kovas net neteigė, kad faktinės santuokos metu ginčo butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, ir net neįrodė ginčo buto pagerinimams realiai iÅ¡leidęs nurodytÄ sumÄ .Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ios bylos įrodymų visumÄ , Å¡iomis taisyklėmis vadovavosi ir įrodymus įvertino tinkamai.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinioIÅ¡ esmės ieÅ¡kovas neginčija, kad jis nemokėjo mokesčių už Å¡ildymÄ ir vandenį ir kad mokėjo tik tuos mokesčius, už kurių mokėjimÄ yra galimas paslaugos atjungimas (elektros, dujų). Jis tik nurodo priežastį, dėl kurių, jo nuomone, jis negalėjo mokėti mokesčių - t. y. tai, kad su juo tiesiogiai paslaugų tiekėjas nebuvo sudaręs sutarties. Kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės neturi jokios reikÅ¡mės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumui ar teismo sprendimo teisėtumui Å¡ioje dalyje.

Byloje pateiktos sÄ skaitų kopijos patvirtina aplinkybę, kad 2009 m. rugsėjo mėn. buvo susidaręs 1.181,37 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“. Atsakovė, kaip buto bendrasavininkė, nors ginčo bute ir negyveno, apmokėjo susidariusį įsiskolinimÄ bei, siekiant iÅ¡vengti įsiskolinimų paslaugų teikėjams susidarymo, apmokėjo teismui pateiktas einamo mėnesio sÄ skaitas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovė ginčo bute (kuris yra tik vieno kambario) negalėjo pati gyventi tik dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas po S. L. mirties nepagrįstai nesutiko iÅ¡sikelti gražiuoju, dėl ko Kauno apygardos teismas 2009-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1551-230/2009 nusprendė jį iÅ¡keldinti, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, gyvendamas vienas ginčo bute ir vartojęs butui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir vandenį, už kÄ sumokėjo atsakovė, privalo kompensuoti jos turėtas iÅ¡laidas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApelianto teigimu, ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo yra atleistas, todėl iÅ¡ jo nepagrįstai priteista atsakovei 605 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos bei valstybei - 83,44 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atvejus, 14 punkte numatyti asmenys kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitas bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas).Kadangi ieÅ¡kovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-07 sprendimu (b. l.

11) buvo nuspręsta iki 2010-04-01 teikti Å¡ioje byloje antrinę teisinę pagalbÄ , valstybei apmokant 100 procentų iÅ¡laidų, 2010-12-23 sprendimu (b. l. 200) buvo pratęstas teisinės pagalbos galiojimo terminas iki 2011-03-31, o 2011-06-20 sprendimu terminas pratęstas iki 2012-03-31, valstybei apmokant 100 procentų iÅ¡laidų, kolegija, laikydama, kad ieÅ¡kovas yra atleistas tik nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovės turėtas (tiek žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek ir advokato pagalbos) privalo sumokėti CPK 93 str. pagrindu, paÅ¡alina iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies sakinį, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 83,44 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 p.), paÅ¡alindama iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies sakinį, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 83,44 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Be to, atsižvelgdama į tai, kad bylÄ laimėjusi atsakovės advokatė D.

Žvigilienė, suraÅ¡iusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , dalyvavo ir apylinkės teisme (kur rašė ne tik atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, bet ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, tačiau atstovavimo iÅ¡laidos sudarė tik 605 Lt), nukrypdama nuo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, kolegija už advokatės pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovei G.

P. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia tik 500 Lt sumÄ , įvertinant tai, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rašė ta pati advokatė, dalyvavusi tik viename 1 val. teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .PaÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies sakinį, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo S. D. valstybei priteista 83,44 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti atsakovei G.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt už advokatės pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė Teisėjai                           Teisėjai                                                    Birutė Bobrel                                                                  Gintautas Koriaginas