Legislator Case Law & Legislation
29c4eddc-e14d-494e-9924-0a93f3c86de7 AI generated

29c4eddc-e14d-494e-9924-0a93f3c86de7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 29c4eddc-e14d-494e-9924-0a93f3c86de7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. eA2-898-513/2018             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00277-2012-8                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų BUAB „Naruva“ ir V.

Legislator headnote

AI generated

29c4eddc-e14d-494e-9924-0a93f3c86de7 · Klaipėdos apygardos teismas: Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. eA2-898-513/2018             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00277-2012-8                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų BUAB „Naruva“ ir V.

P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 pagal ieÅ¡kovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, V. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai BUAB „Naruva“ ir V. P. praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014 ir priteisti iÅ¡ atsakovės G.

T. solidariai su atsakovu E. T. 354 929,43 Eur žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-23 sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei BUAB „Naruva“ iš atsakovo E. T. priteistas 354 929,43 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Gražeda“ priteista 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kita ieÅ¡kinio dalis atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ ir atsakovei G. T. atmesta. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutartimi ieÅ¡kovei UAB „Naruva“ nutraukus bankroto bylÄ ir 2017-09-20 buvusiam bankroto administratoriui perdavus vadovo įgaliotam asmeniui dokumentus, ieÅ¡kovams 2017-09-20 tapo žinoma, kad atsakovė G. T. dirbo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį iki 2005-10-03. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡i aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylÄ ir Å¡i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė įrodo ir atsakovės G.

T., o ne tik jos sutuoktinio, buvusio ieÅ¡kovės vadovo E. T., atsakomybę už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 triÅ¡ale sutartimi. IeÅ¡kovai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl G. T. atsakomybės, konstatavo, jog ji nebuvo UAB „Naruva“ akcininke, tik valdė akcijas jungtinės nuosavybės teise, todėl neturėjo turtinių ir neturtinių akcininkės teisių, negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose, neprivalėjo veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais.

IeÅ¡kovų nuomone, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų žinoma aplinkybė, jog G. T. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, teismo sprendimu jos atsakomybė už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 triÅ¡ale sutartimi, bÅ«tų kvalifikuota prieÅ¡ingai nei įsiteisėjusiame teismo sprendime. IeÅ¡kovų teigimu, aplinkybė dėl atsakovę ir ieÅ¡kovę UAB „Naruva“ siejusių darbo santykių, kuri tapo žinoma tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutarties priėmimo, atitinka visus naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kuri turi esminę reikÅ¡mę iÅ¡nagrinėtoje byloje, kriterijus, dėl to yra pagrindas atnaujinti procesÄ .IeÅ¡kovai nurodo, jog nors V.

P. priklauso 50 proc. įmonės akcijų, tiesiogiai UAB „Naruva“ valdyme nedalyvavo nuo 1998 metų dėl labai sunkios ligos, dėl kurios jis nevaldo rankų ir kojų, ir negalėjo kontroliuoti įmonės veiklos, o minėta aplinkybė, dėl kurios praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , paaiÅ¡kėjo tik kai jo sÅ«nui G. P., kuris Å¡iuo metu yra UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) , bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ perdavė bendrovės dokumentus. Tuo tarpu, įmonė bankroto procese nebuvo tinkamai atstovaujama.Atsakovai G.

T. , E. T. ir UAB „Gražeda“ praÅ¡o pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsakovai argumentuoja, jog proceso atnaujinimo institutas neturi tapti priemone dar kartÄ pasibylinėti, tai yra iÅ¡imtinė galimybė revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovai yra praleidę 3 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, o aplinkybė, kad G. T. su UAB „Naruva“ siejo darbiniai santykiai, nėra pagrindas atnaujinti procesÄ .

Atsakovai pažymi, jog pagal UAB „Naruva“ įstatus bendrovės vadovas yra direktorius, kuriuo tuo metu buvo atsakovas E. T. Juridinių asmenų registre G. T. taip pat nebuvo įregistruota kaip UAB „Naruva“ vadovė, todėl ieškovų teiginiai dėl jos atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti. Pažymi, jog dėl G. T. atsakomybės pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes aiškintis ir įrodinėti iš naujo.Atsakovai nesutinka su ieškovų teiginiais, kad bendrovės valdyme nedalyvavo V.

P. ir jam nebuvo žinoma, kad G. T. buvo (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovas V. P. laikotarpiu nuo 1993-09-01 iki 1998 metų, t. y. iki jo ligos, turėjo žinoti, kad atsakovė G. T. eina UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, be to, UAB „Naruva“ dirbo ir V. P. sutuoktinė. Taip pat nesutinka su ieškovų teiginiais, kad bankroto metu UAB „Naruva“ interesai nebuvo tinkamai atstovaujami, nes tokios ieškovų nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos įrodymais, bankroto metu bendrovę atstovavo tinkamas atstovas bankroto administratorius, kuris visapusiškai gynė bendrovės interesus.

Teismas k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ netenkintinas.                          Proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinė teisės į teismÄ Ä¯gyvendinimo priemonė.

Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios įvardintos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiÅ«riu naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ paminėtu pagrindu, visų pirma bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos bÅ«tų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ .PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia, jų teigimu, naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kuri jiems tapo žinoma tik 2017-09-20, kai UAB „Naruva“ bankroto administratorius, nutraukus bankroto bylÄ , perdavė vadovo įgaliotam asmeniui įmonės dokumentus, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė G.

T. ėjo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas pagal darbo sutartį iki 2005-10-03. PareiÅ¡kėjų teigimu, Å¡i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė įrodo ir atsakovės G.T., ne tik jos sutuoktinio, buvusio ieÅ¡kovės vadovo E. T., atsakomybę už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 triÅ¡ale sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi ieÅ¡kovei BUAB „Naruva“ iÅ¡ atsakovo E. T. priteistas 354 929,43 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovės UAB „Gražeda“ priteista 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos nuo 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kita ieÅ¡kinio dalis atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ ir atsakovei G. T. atmesta. PareiÅ¡kėjų teigimu, jeigu bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų buvusi žinoma aplinkybė, kad G. T. ėjo UAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, teismo sprendimu jos atsakomybė už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovei UAB „Naruva“ 2005-06-07 triÅ¡ale sutartimi, bÅ«tų kvalifikuota prieÅ¡ingai, t. y. žala bÅ«tų priteista solidariai iÅ¡ atsakovų E. T. ir G. T.BylÄ nagrinėję teismai nustatė, jog ieÅ¡kovei BUAB „Naruva“ vadovavo atsakovas E. T., kuris su UAB „VB Lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, o 2005-06-07 BUAB „Naruva“, UAB „Gražeda“ ir trečiasis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ sudarė triÅ¡alę skolos perkėlimo sutartį, kuriÄ UAB „Naruva“ vardu pasirašė bÅ«tent jos (duomenys neskelbtini) E. T.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartimi konstatavo, jog bÅ«tent atsakovas E. T., kaip UAB „Naruva“ vadovas, sudarė 2005-06-07 sandorį, kuriuo UAB „Naruva“ padaryta žala, todėl jis, o ne jo sutuoktinė G. T., yra atsakingas už žalÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartyje analizavo tiek E. T., tiek G. T. civilinę atsakomybę CK 2.87 straipsnio, kuriuo argumentuoja pareiÅ¡kėjai, požiÅ«riu ir konstatavo, jog G. T. nebuvo įmonės valdymo organas (direktorė) bei nebuvo įmonės akcininkė, todėl negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose ir jai nekilo lojalumo pareiga BUAB „Naruva“ atžvilgiu.Pagal UAB „Naruva“ įstatus bendrovės vadovas yra direktorius, kuriuo tuo metu buvo atsakovas E. T.

Juridinių asmenų registre G. T. nebuvo įregistruota kaip UAB „Naruva“ vadovė, todėl aplinkybė, kad ji ėjo BUAB „Naruva“ (duomenys neskelbtini) pareigas, nepaneigia teismų nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti CK 2.87 straipsnio taikymÄ .IÅ¡ pateiktos darbo sutarties matyti, jog su G. T. darbo santykiai UAB „Naruva“ tęsėsi nuo 1993-09-01 iki 2005-10-30. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. P. sutuoktinės V.

P. parodymų, užfiksuotų 2011-07-18 teisiamojo posėdžio protokole, matyti, jog V. P. turėjo 50 proc. įmonės akcijų ir buvo atsakingas už UAB „Naruva“ gamybÄ bei pats dar 1993-1994 metais, nors liga ir progresavo, dirbo ceche, kurį UAB „Naruva“ nuomojosi, o 2000 metais nupirko, 2003 metais sutiko su E. T. siÅ«lymu parduoti įmonės pastatÄ UAB „SEB VB lizingas“ su iÅ¡pirkimo teise, 2005 metų vasarį, kai sužinojo, kad statybas vykdo UAB „Gražeda“, nors tam ir nepritarė, buvo nuvykęs apžiÅ«rėti pastato ir tuo metu pradėjo svarstyti apie pasitraukimÄ iÅ¡ įmonės. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog V.

P., kaip įmonės akcininkas, aktyviai dalyvavo jos veikloje ir sprendimų priėmime. Teismo vertinimu, pareiškėjo liga nesutrukdė jam domėtis įmonės veikla ir joje dalyvauti bei priimti sprendimus, todėl ir informacija apie įmonės darbuotojus jam turėjo arba galėjo būti žinoma. Jeigu pareiškėjas pats nesidomėjo įmonės darbuotojais, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši informacija jam negalėjo būti žinoma. Pažymėtina, jog ir civiliniame procese V. P. aktyviai dalyvavo, jį atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl laikytini nepagrįstais teiginiai, kad minėta informacija apie G.

T. darbo santykius UAB „Naruva“ jam negalėjo bÅ«ti žinoma. Taip pat įrodymais nepagrįsti ir teiginiai, jog UAB „Naruva“ bankroto procese nebuvo tinkamai atstovaujama. PareiÅ¡kėjai, siekdami, kad bÅ«tų konstatuota G. T. solidari atsakomybė su atsakovu E. T., iÅ¡ esmės kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, o tai, atsižvelgiant į teisės aktais įtvirtinÄ nacionalinę teismų sistemÄ bei instancinę apskundimo tvarkÄ , negali bÅ«ti svarstoma bei iÅ¡ naujo vertinama nagrinėjamoje kitoje byloje.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-403/2008, 3K-3-337/2011 ir kt.).Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kuria grindžiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, nėra naujai paaiÅ¡kėjusi ir pareiÅ¡kėjams buvo arba galėjo bÅ«ti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ , nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų sÄ lygų.

Pažymėtina, jog ir patys pareiÅ¡kėjai pripažįsta neturintys įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡ymo pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėjai prašė priteisti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės G. T., tačiau nepatenkintus praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, jie neturi teisės į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Gražeda“ 2018-01-19 sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu Laimonu Strauka ir 2018-05-23 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 826499 už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo parengimÄ sumokėjo advokatui 1000 Eur.

Atsakovė praÅ¡o priteisti turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų.Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å ios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-20 redakcija). Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalÅ«s dydžiai ir kriterijai. Rekomendacijų 8.8 punktas numato maksimalų 2,5 koeficientÄ už praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , atlyginimo dydis už atsiliepimÄ Ä¯ tokį praÅ¡ymÄ â€“ nereglamentuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant nereglamentuotam atlyginimo už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo suraÅ¡ymÄ maksimaliam dydžiui, pagal analogijÄ taikomas dydis nustatomas kaip už analogiÅ¡kas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose.

Tiek už ieÅ¡kinį, tiek už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį numatytas vienodo dydžio maksimalus atlyginimas (Rekomendacijų 8.2 punktas), kuris atitinka Rekomendacijų 8.8 punkte nustatytÄ užmokesčio už praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ suraÅ¡ymÄ maksimalų dydį. Pagal tokį teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ nustatant maksimalų užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dydį pagal analogijÄ taikytinas Rekomendacijų 8.8 punktas (Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-23-464/ 2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1599/2013Nagrinėjamu atveju praÅ¡omas priteisti užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija minėto maksimumo, proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje klausimas yra sudėtingas, ieÅ¡kovo pateiktas atsiliepimas į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai didelės apimties, iÅ¡analizuota pareiÅ¡kėjų keliama problema, teismų praktika, todėl praÅ¡oma suma laikytina pagrįsta. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Naruva“ ir V.

P. atsakovei UAB „Gražeda“ priteistina po 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Pažymėtina, jog nors UAB „Naruva“ Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-05 nutartimi atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, o V. P. yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , tačiau vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, jie nėra atleisti kitos Å¡alies patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismasn u t a r i a : atmesti pareiÅ¡kėjų BUAB „Naruva“ ir V.

P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-321-460/2014.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, kodas 140161998, ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, kodas 242018220, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Irma Čuchraj                                                                                            Â