2023-10-11 Nr. AB-18069-3-61-3-03117-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K. (dabartinė pavardė – T. K.-K.), T. M., V. K., Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K. (dabartinė pavardė – T. K.-K.), T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundus atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. A. ir V. K.) dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. V., G. S., T. K. (dabartinė pavardė - T. K.-K.), T. M., V. K. ir Ž. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir atsakovas, Rūmai, NAR) 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo (toliau – ir VNS, Susirinkimas) nutarimus: 1.1. Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių; 1.2. Išrinkti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininku G. A.“; 1.3. Į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą išrinkti šiuos Nemokumo administratorių rūmų narius: 1. G. A. <...>; 2. R. B. <...>; 3. V. Č. <...>; 4. I. J. <...>; 5. Ž. J. <...>; 6. R. K. <...>; 7. A. M. <...>; 8. V. Š. <...>; 9. M. Š. <...>; 10. L. P.-L. <...>“; 1.4. Padaryti šio susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti NAR administraciją surengti tęstinį NAR visuotinį susirinkimą“.

2. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 9 dalį dėl A. V. atšaukimo iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių; 2) panaikinti NAR visuotinio narių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 11 – Į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą išrinkti šiuos Nemokumo administratorių rūmų narius: 1. G. A. <...>; 2. R. B. <...>; 3. V. Č. <...>; 4. I. J. <...>; 5. Ž. J. <...>; 6. R. K. <...>; 7. A. M. <...>; 8. V. Š. <...>; 9. M. Š. <...>; 10. L. P.-L. <...>.

3. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

3.1. Jie yra Nemokumo administratorių rūmų nariai. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 140 straipsnio 1 dalį Rūmų nariai yra nemokumo administratoriai fiziniai asmenys. Kiekvienas iš jų yra nemokumo administratorius. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė buvo neteisėtai papildyta, todėl skundžiami nutarimai negalėjo būti priimti. 2020 m. liepos 27 d. Rūmai išplatino nariams pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 4 d. šaukiamą Susirinkimą. Pranešimas buvo išsiųstas el. paštu ir paskelbtas viešai Rūmų tinklalapyje. 2020 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu nariams buvo išplatintas pranešimas dėl VNS darbotvarkės papildymo, kartu pateikta papildyta darbotvarkė. Rūmų tinklalapyje apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą buvo paskelbta tik 2020 m. rugsėjo 2 d. Susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta naujais klausimais, t. y. 9 klausimu „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo“ (toliau – ir 9 klausimas, Susirinkimo nutarimas Nr. 9); 10 klausimu „Dėl nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko išrinkimo“ (toliau – ir 10 klausimas, Susirinkimo nutarimas Nr. 10); 11 klausimu „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių rinkimo“ (toliau – ir 11 klausimas, Susirinkimo nutarimas Nr. 11). Susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir Rūmų įstatų, patvirtintų Nemokumo administratorių rūmų steigiamajame narių susirinkime 2019 m. rugsėjo 13 d., (toliau – ir Įstatai) 10.3 ir 10.5 punktus. Pagal Įstatus, Rūmų nariai turėjo būti informuoti apie darbotvarkės papildymą ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki Susirinkimo dienos; apie tai jie turėjo būti informuoti tą pačią dieną, informaciją paskelbiant viešai Rūmų tinklalapyje ir ją išsiunčiant el. laišku. Tai reiškia, kad buvo pažeistos imperatyvios Įstatų 10.3 ir 10.5 punktų nuostatos, t. y. apie darbotvarkės papildymą nariai nebuvo informuoti el. laišku ir viešai tą pačią dieną.

3.2. Pareiga informuoti narius apie darbotvarkės papildymus iš anksto ir laikantis griežtų įstatuose numatytų terminų bei tvarkos yra siejama su tikslu sudaryti nariams visapusiškas galimybes dalyvauti Susirinkime. Tokių garantijų, įskaitant darbotvarkės klausimo įtraukimą į darbotvarkę nesilaikant terminų, pažeidimas, teismų praktikoje yra pripažįstamas esminiu pažeidimu, kuris gali lemti nutarimų, priimtų neteisėtai į darbotvarkę įtrauktais klausimais, negaliojimą. Į Susirinkimo darbotvarkę 9–11 klausimai negalėjo būti įtraukti, šiais klausimais negalėjo būti balsuojama.

3.3. Balsuojant 9 klausimu, nebuvo Rūmų narių balsų kvorumo. Iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. el. laišku atsiųstos papildytos darbotvarkės matyti, kad 9 klausimas buvo išskirstytas į atskiras dalis (ne)atšaukimo iš prezidiumo narių. 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio Susirinkimo pradžioje dalyviais užsiregistravo 246 nariai, iš jų 24 nariai buvo atstovaujami pagal įgaliojimus.

3.4. Susirinkimo pirmininkas nesilaikė Asociacijų įstatymo ir Įstatų nuostatų, kurios nenumato galimybės atšaukti viso prezidiumo, todėl dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo privalėjo būti balsuojama atskirai. Susirinkimo pirmininkas pasiūlė 9 klausimu balsuoti dėl viso prezidiumo atšaukimo. Pagarsindamas nutarimo projektą, Susirinkimo pirmininkas nenurodė nė vieno iš Įstatų 17.2 punkte nurodytų pagrindų prezidiumo nariui atšaukti. Dalis Susirinkime dalyvavusių narių, nesutikdami su pirmininko savivale, paliko salę. Balsuojant kitais darbotvarkės klausimais, analogiškai pasielgė ir kita narių dalis, palikdama Susirinkimo salę. Dėl šios priežasties, priimant nutarimą 9 klausimu, Susirinkime dalyvavo tik 211 narių, iš kurių, 119 balsavo „už“ pirmininko pasiūlytą nutarimo projektą, o 92 nariai – „prieš“, todėl buvo laikoma, kad 9 klausimu yra priimtas pirmininko pasiūlytas nutarimas atšaukti visą prezidiumą. Pirmininkui vienašališkai pakeitus darbotvarkę, susidarė situacija, kai pagal įgaliojimus atstovaujami nariai negalėjo dalyvauti balsuojant 9 klausimu. Įgaliojimus išdavusių narių teisės dalyvauti Susirinkime ir balsuoti buvo atimtos, nors teisės aktai to nenumato.

3.5. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Balsavimo kvorumas yra skirtinga kategorija nei susirinkimo kvorumas, t. y. laikyti, jog susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu ir sušauktu (susirinkimo kvorumas), gali būti nustatomas kitoks kvorumas nei balsavimui vykdyti (balsavimo kvorumas). Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas žodis „dalyvauja“ yra suprantamas kaip nurodantis fizinį asociacijos nario dalyvavimą konkretaus darbotvarkės klausimo sprendimo metu. Rūmuose iš viso yra 439 nariai. Tai reiškia, kad daugiau kaip pusė narių yra laikoma 220 narių. Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. Nemokumo administratorių rūmų visuotinio susirinkimo protokolo (toliau – ir protokolas) matyti, kad Susirinkimo pradžioje į jį užsiregistravo 246 nariai. Tai reiškia, kad Susirinkimo kvorumu laikytinas (246 > 220). Tačiau, balsuojant pirmininko pakeistu 9 klausimu, Susirinkime dalyvavo, t. y. fiziškai buvo, tik 211 narių. Tokia situacija lemia, kad, balsuojant 9 klausimu, neegzistavo Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas balsavimo kvorumas, t. y. tuo metu Susirinkime nedalyvavo 220 narių (211 < 220).

3.6. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Analogiškas nuostatas įtvirtina ir Įstatų 11.1.4, 17.1 punktai. Taigi prezidiumo narys gali būti atšauktas iš prezidiumo nario pareigų tik esant Įstatų 17.1 punkte esantiems pagrindams, t. y. tik kai narys netinkamai atlieka savo pareigas, yra pažeidęs prezidiumo darbo reglamentą ar profesinę etiką. Įstatai nenumato Susirinkimo teisės vienu metu atšaukti viso prezidiumo. Tačiau šiuo atveju prezidiumas buvo atšauktas, be to, nesant ir net nesvarstant atšaukimo pagrindų, įtvirtintų Įstatų 17.1 punkte. Susirinkimo metu, sprendžiant klausimą dėl prezidiumo narių atšaukimo, kiekvienam iš prezidiumo narių privalėjo būti suteikta teisė pasisakyti dėl jo (ne)atšaukimo. Balsuojant už darbotvarkės 9 klausimą, tokios teisės prezidiumo nariams, išskyrus Ž. S., nebuvo suteiktos.

3.7. Balsuojant 10 klausimu, nebuvo Rūmų narių balsavimo kvorumo. Susirinkime dalyvavo ir balsus išreiškė tik 218 narių. Protokole užfiksuotas faktas, kad balsų skaičiavimo komisija prieš šio klausimo balsavimą išdavė tik 218 balsavimo biuletenių. Kadangi po balsavimo 10 klausimu buvo nuspręsta, kad nė vienas iš kandidatų nesurinko daugiau kaip pusės visų dalyvių balsų, buvo paskelbtas antras balsavimo turas. Prieš pastarąjį balsavimą iš viso buvo išduoti 210 balsavimo biuletenių ir tuo metu Susirinkime dalyvavo tik 210 narių. Po antrojo balsavimo turo buvo nuspręsta, kad prezidiumo pirmininku yra išrinktas G. A. Dalyvavusių narių skaičius – 218 ir 210 – lemia, kad balsuojant dėl 10 klausimo nebuvo balsavimo kvorumo. Balsuojant 11 klausimu, taip pat nebuvo balsavimo kvorumo, kadangi balsuojant dalyvavo mažiausias narių skaičius, t. y. tik 190. 9 klausimu buvo atšauktas visas Rūmų prezidiumas, o 11 klausimu – išrinktas naujas prezidiumas. Todėl, pripažinus 9 klausimą negaliojančiu, pripažintina, kad 11 klausimas negalėjo būti priimamas, todėl yra neteisėtas.

3.8. Nutarimas dėl Susirinkimo pertraukos paskelbimo (toliau – ir Susirinkimo nutarimas Nr. 12) buvo priimtas, nesant Rūmų narių balsavimo kvorumo ir Susirinkimui iš esmės neturint teisės skelbti pertraukos. Balsavimas 1–11 klausimais vyko nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro. Susirinkime nebuvo išspręsti visi darbotvarkės klausimai. Įvykus balsavimui 11 klausimu, likę Susirinkime dalyvavę nariai buvo informuoti apie tai, kad patalpos yra išnuomotos, todėl turi būti atlaisvintos, nes jų nuoma nebuvo numatyta ilgesniam laikui. Atsižvelgiant į tai, didžioji dalis Susirinkimo pabaigoje dalyvavusių narių suprato, kad Susirinkimas baigėsi ir kad likę darbotvarkės klausimai bus sprendžiami šaukiant naują Susirinkimą. Dėl šios priežasties dalis narių paliko patalpas, jiems net nebuvo žinoma, kad bus keliamas klausimas dėl Susirinkimo pertraukos paskelbimo ir balsavimo dėl jos. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad iki balsavimo dėl pertraukos paskelbimo Susirinkimo patalpas paliko ir balsų skaičiavimo komisijos nariai, įskaitant I. K.-R., I. D., J. D. ir E. K. Balsuojant už pertraukos paskelbimą, dalyvavo iš viso tik 74 nariai, kai, balsuojant už faktiškai paskutinį 11 klausimą, dalyvavo net 190 narių. Nepaisant to, pirmininkas vėl elgėsi neteisėtai, paskelbė balsavimą dėl Susirinkimo pertraukos paskelbimo. 74 narių balsais (nesant balsų „prieš“ bei susilaikiusių) buvo priimtas nutarimas „Padaryti šio susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį NAR visuotinį susirinkimą“. Šiuo pagrindu Susirinkimas buvo perkeltas į 2020 m. rugsėjo 24 d.

3.9. Dėl neišspręstų darbotvarkės klausimų privalėjo būti šaukiamas naujas Susirinkimas (Įstatų 10.3 p.). Apie 2020 m. rugsėjo 24 d. įvyksiantį Susirinkimą nariai buvo informuoti tik 2020 m. rugsėjo 10 d., t. y. likus tik 10 dienų iki 2020 m. rugsėjo 24 d. Susirinkimas buvo tęsiamas pažeidus Įstatuose įtvirtintą informavimo apie susirinkimą tvarką. Didžioji dalis narių nežinojo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimas bus tęsiamas. Teisės aktai nenustato galimybės skelbti visuotinio narių susirinkimo pertraukos, kai susirinkimas yra tęsiamas ne tą pačią dieną. Tęsiant visuotinį narių susirinkimą po 20 dienų, dalyvaujančių narių sudėtis akivaizdžiai skirsis. Todėl nėra įmanoma laikyti, kad po pertraukos yra tas pats Susirinkimas, kuris buvo 2020 m. rugsėjo 4 d. Apie Susirinkimą privalėjo būti skelbiama ir pranešama Įstatuose nustatyta tvarka, kurios šiuo atveju buvo nesilaikoma.

4. Pareiškėjas A. V. prašė panaikinti Susirinkimo nutarimus 9 ir 11 klausimais. 9 nutarimas yra neteisėtas, nes jis yra priimtas, Susirinkimui viršijant jam suteiktus įgaliojimus; priimant šį nutarimą buvo pažeistos Įstatuose nurodytos procedūros. Susirinkimas nesvarstė prezidiumo narių atšaukimo iš pareigų po vieną narį, tačiau atšaukė visą prezidiumą. Rūmų prezidiumas negalėjo būti atšauktas in corpore (visi, visi drauge), kadangi pats prezidiumas, kaip Rūmų valdymo organas, nepadarė jokių pažeidimų, priešingai, Rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d.

VNS nutarė patvirtinti Rūmų prezidiumo metinę veiklos ataskaitą. Nors Rūmų paskelbtoje Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo iš pareigų atskirai, vis dėlto nebuvo laikomasi šios darbotvarkės ir nebuvo spręsta dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo. Kiekvieno prezidiumo nario kaltė – netinkamas pareigų atlikimas, prezidiumo darbo reglamento ar profesinės etikos pažeidimas – nebuvo nustatinėjama ar konstatuojama, todėl nebuvo pagrindo atšaukti iš pareigų nei vieno iš prezidiumo narių.

Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas pagrindas atšaukti kurį nors prezidiumo narį dėl jo kokių nors padarytų pažeidimų (ko nebuvo nustatyta), visuotinis narių susirinkimas privalėtų leisti pasisakyti / atsikirsti / gintis tokiam kaltinamam prezidiumo nariui, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Priimant Susirinkimo nutarimą Nr. 9, buvo pažeistas Įstatų 10.4 punktas, kadangi buvo svarstomas klausimas, nenumatytas darbotvarkėje. Šis procedūrinis pažeidimas yra esminis ir lemia Susirinkimo nutarimo Nr. 9 neteisėtumą, kadangi pakeičiant darbotvarkę buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka.

Susirinkimo dalyviai, balsavę pagal įgaliojimus, balsavo dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo iš pareigų atskirai, tai yra, balsavo už klausimus taip, kaip jie buvo numatyti iš anksto paskelbtoje darbotvarkėje. Susirinkimo metu faktiškai pakeitus darbotvarkę ir vietoje numatytų 10 atskirų klausimų (9.1–9.10) balsuojant tik dėl vieno 9 klausimo, skaičiuojant balsus, nebuvo įskaičiuoti dalyvių, balsavusių pagal įgaliojimus, balsai. Aplinkybę, kad pagal įgaliojimus balsavusių dalyvių balsai nebuvo įskaičiuoti, įrodo ir pačiame Susirinkimo protokole esantis įrašas „Pagal įgaliojimą balsavusių 26 narių balsai neįskaityti“.

Pripažinus viso Rūmų prezidiumo atšaukimą neteisėtu, Susirinkimo nutarimas Nr. 11, kuriuo buvo išrinkti nauji prezidiumo nariai, atitinkamai turi būti pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas.

5. Atsakovas Rūmai atsiliepime į skundus prašė juos atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundus nurodė, kad:

5.1. Rūmų nariai buvo informuoti apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę 2020 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu. Kadangi Įstatų 10.5 punkte nėra nustatytas informavimo būdas, todėl pranešimo išsiuntimas el. paštu, kaip vienas iš alternatyvių būdų pranešti apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę, pripažintinas tinkamu ir atitiko Įstatų 10.5 punkto reikalavimus. Rūmų nariai, el. paštu gavę Rūmų administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę, turėjo ir galėjo susipažinti su jame svarstomais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad prezidiumas 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdyje nepriėmė nutarimo dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo, Rūmų vadovas, reaguodamas į tokį prezidiumo sprendimą ir stengdamasis, kad nebūtų pažeistos Rūmų narių teisės ir lūkesčiai, vadovaudamasis Įstatų 10.5 punktu, 2020 m. rugpjūčio 25 d. išplatino Rūmų nariams pranešimą apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę. Dauguma pareiškėjų tuo metu buvo prezidiumo nariai, jų veiksmai, sprendžiant klausimą dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ir paskelbimo, turėjo įtakos susidariusiai situacijai, kuri yra ginčijama nagrinėjamu atveju.

5.2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių skaičiaus nustatymo taisyklė yra apibrėžta Įstatų 12.1, 12.3 punktuose, t. y. kaip susirinkime užsiregistravę nariai. Asociacijų įstatymas nenustato jokių papildomų procedūrų ar reikalavimų dėl būtinybės visuotinio narių susirinkimo kvorumą tikrinti prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo. Įstatymas taip pat nenustato imperatyvaus draudimo asociacijos įstatuose apsiriboti kvorumo nustatymu tik susirinkimo pradžioje. Įstatų 12.1 punkte aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog, nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą, daugiau netikrinamas ir susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje, svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą. Įstatų 12.1 punkte įtvirtinta taisyklė neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra asociacijos narių savireguliacijos laisvės išraiška.

5.3. Tiek Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, tiek Įstatų 12.3 punkte vartojama „daugiau už negu prieš“ konstrukcija reiškia tik balsuojančius susirinkimo dalyvius, o ne apskritai susirinkime dalyvaujančius (užsiregistravusius), todėl, visuotinio narių susirinkimo pradžioje konstatavus kvorumą, vėliau balsuojant dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo skaičiuojami tik visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsai „už“ bei „prieš“ ir sprendimui priimti pakanka, kad „už“ būtų daugiau negu „prieš“, nepriklausomai nuo to, kokią dalį sudaro balsai „už“ nuo visų susirinkime užsiregistravusių narių skaičiaus. Esant tokioms Įstatų nuostatoms (12.1 p. ir 12.3 p.), jeigu VNS užsiregistravo 240 narių, bet po kurio laiko salėje balsuoja tik likę nariai ir jų balsai pasiskirsto atitinkamai „už“ ir „prieš“, pareiškėjų ginčijami sprendimai yra laikomi priimtais ir teisėtais.

5.4. Nei Asociacijų įstatymas, nei Įstatai nereglamentuoja susirinkimo pertraukos, taip pat juose nėra imperatyvios normos, draudžiančios asociacijos visuotinio narių susirinkimo pertrauką. Asociacijų įstatyme asociacijos narių susirinkimo tvarkos reglamentavimas grindžiamas dispozityviuoju reguliavimo metodu, reiškiančiu, kad leidžiama tai, kas nedraudžiama. Pertraukos susirinkimų metu yra galimos ir dažnai naudojamos (pvz., pertrauka, skirta susirinkimo dalyviams pailsėti, pavalgyti ir kt.). Asociacijų įstatymas nereglamentuoja ir minimalios ar maksimalios pertraukos trukmės. Todėl, nors dažniausiai susirinkimų metu daromos trumpalaikės pertraukos (pvz., 1–2 val.), esant objektyviam būtinumui, gali būti skelbiamos ir ilgesnės trukmės pertraukos. Skelbiant pertrauką turėtų būti aiškiai nustatyta, kada (nurodant konkrečią datą ir laiką) po pertraukos bus tęsiamas susirinkimas, arba, jeigu pertraukos metu dar negalima nustatyti tikslaus laiko, visuotinio narių susirinkimo dalyviai informuojami apie tai vėliau, prieš protingą terminą iki susirinkimo tęsimo.

5.5. Nagrinėjamu atveju Susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., metu, išnagrinėjus darbotvarkės 11 klausimų, Susirinkime dalyvaujantys nariai Susirinkimo pirmininkui pateikė pasiūlymą padaryti pertrauką dėl vėlyvo laiko (22 val.) ir dėl to, kad darbotvarkėje dar liko neišnagrinėta 10 klausimų. Susirinkimo pirmininkas pasiūlė nariams balsuoti dėl nutarimo padaryti šio Susirinkimo pertrauką likusiems darbotvarkės klausimams svarstyti ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti Susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį Susirinkimą. Už Susirinkimo pertraukos paskelbimą balsavo 74 nariai (protokole neužfiksuota prieštaraujančių ir susilaikiusių). Šiuo pagrindu Susirinkimas buvo tęsiamas po pertraukos 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. po dvidešimties dienų nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio Susirinkimo.

5.6. Pertraukos darymas nereiškia, kad įvyksta atskiri visuotiniai narių susirinkimai (prieš ir po pertraukos). Laikoma, kad vyksta vienas visuotinis narių susirinkimas su savo stadijomis – pradžia (dalyvių registracija), eiga (klausimų svarstymas ir balsavimas pagal darbotvarkę) ir pabaiga (kai išsprendžiami visi darbotvarkės klausimai ir susirinkimui pirmininkaujantis skelbia susirinkimo pabaigą). Todėl, Įstatuose esant nuostatai dėl kvorumo nustatymo tik visuotinio narių susirinkimo pradžioje ir išlikimo viso susirinkimo metu, nėra formalios pareigos po pertraukos vėl nustatinėti susirinkimo kvorumą, kadangi laikoma, jog toliau tebevyksta tas pats (pirminis) susirinkimas, kurio kvorumas buvo nustatytas susirinkimo pradžioje. Priešingas aiškinimas lemtų kontraversišką, protingumo principams prieštaraujančią situaciją, kai, antroje dalyje nesusirinkus kvorumui, kiltų klausimai, ar visą visuotinį narių susirinkimą laikyti neįvykusiu (nors pirmoje dalyje buvo kvorumas ir buvo išspręsta dalis darbotvarkės klausimų), ar šaukti pakartotinį susirinkimą dėl neišspręstų darbotvarkės klausimų (Asociacijų įstatyme numatyta galimybė pakartotiniame susirinkime priimti sprendimus tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais), ar dėl likusių neišspręstų darbotvarkės klausimų šaukti naują (ne pakartotinį) susirinkimą, susirinkimo pirmą dalį laikant baigta (su atitinkamai išspręstais pirmos dalies darbotvarkės klausimais).

5.7. Rūmų narių grupė (106 nariai) inicijavo teikimą „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo“ (toliau – ir Teikimas) ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Rūmus su prašymu dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo šiuo klausimu, pateikė siūlomo nutarimo projektą: „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“ (toliau – ir Projektas). Susirinkime buvo pateiktas nutarimo Projektas pagal NAR narių grupės Teikimą, kadangi nei Asociacijų įstatyme, nei Įstatuose nėra numatyta Rūmų vadovo, prezidiumo ar kito valdymo organo teisė modifikuoti Rūmų narių pasiūlyto nutarimo Projekto. Susirinkime už Projektą balsavo 119 narių – „už“, ir 92 nariai – „prieš“. Tokiu būdu,Susirinkimo daugumos balsais buvo priimtas sprendimas dėl prezidiumo atšaukimo, kaip tai numatyta Įstatų 12.3, 17.3 punktuose. Iš pasiūlyto Rūmų narių grupės nutarimo Projekto ir balsavimo rezultatų akivaizdu, kad viso prezidiumo, o ne atskiro prezidiumo nario darbas netenkino Rūmų narių, o Susirinkimas, kaip aukščiausias valdymo organas, vadovaudamasis Įstatų 17.3 punktu, iškilus klausimui dėl prezidiumo atšaukimo, turi teisę atšaukti visą prezidiumą in corpore. Toks nurodytos nuostatos aiškinimas atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, patvirtinta visuotinio narių susirinkimo teisę spręsti svarbiausius asociacijos klausimus, užkerta kelią tęsti įgaliojimus prezidiumui, praradusiam narių pasitikėjimą. Priešingas aiškinimas, t. y. kai prezidiumo narių atšaukimo pagrindai priklausytų išimtinai nuo Įstatuose nustatytų prezidiumo narių atšaukimo sąlygų ar kadencijos laikotarpio (Įstatų 15.2 p., 17 p.), galėtų sukurti akivaizdžiai ydingą situaciją, kai, nepaisant prezidiumo pareigų netinkamo vykdymo, jų neatitikimo Įstatams, veikimo ne narių interesais, toks prezidiumas kadencijos laikotarpiu turėtų imunitetą nuo atšaukimo ir bet kokiu atveju turėtų teisę tęsti savo kadenciją iki kol ji pasibaigtų.

5.8. Atsižvelgiant į tai, kad Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas atšaukti NAR prezidiumo narius, Susirinkimas turėjo teisę išrinkti naują prezidiumą, nes pagal Įstatus, kurie neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Paskirtas naujos sudėties prezidiumas turi pareigą atlikti prezidiumui priskirtas funkcijas, nepažeisdamas įstatymų nuostatų bei Rūmų paskirties. Tokia padėtis, kai vienas pagrindinių Rūmų organų visiškai negalėtų funkcionuoti dėl jo įgaliojimų sustabdymo, iš principo nėra galima, nes tokia padėtis nepateisinamai sutrikdytų šios asociacijos veiklą, funkcijų atlikimą.

5.9. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, visuotinis narių susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių asociacijos veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius asociacijos veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi asociacijai, jos nariams, asocijuotiems nariams arba gali sukelti jiems neigiamus padarinius. Siekiant užtikrinti tiek asociacijos, tiek su jos veikla susijusių narių interesus, Asociacijų įstatyme įtvirtinama visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio narių susirinkimo sprendimus, remiantis Asociacijų įstatyme nustatytais pagrindais.

6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas pagal savo prigimtį laikytinas aukščiausiu Rūmų organu ir, vadovaujantis JANĮ 135 straipsnio 3 punktu, Tarnybai yra suteikta tik teisė dalyvauti jame be balsavimo teisės. Todėl, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, Tarnybos vykdomas funkcijas ir turimus administracinius įgaliojimus tiek dėl pačių nemokumo administratorių, tiek dėl Rūmų, Tarnyba nurodė, kad šis ginčas nėra susijęs su JANĮ Rūmams deleguotų funkcijų atlikimu, Tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo metu priimtų ir šioje byloje ginčijamų nutarimų teisėtumo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti. V. K. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Rūmų vadovui A. B. buvo įteiktas teikimas dėl NAR visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo, kartu su juo ir Teikimas, kurį pasirašė 109 Rūmų nariai. Teikime buvo pasiūlytas nutarimo Projektas. Kadangi Rūmų administracijai nebuvo pateiktas teikimas papildyti darbotvarkę Įstatų 10.5 punkte numatyta tvarka su nutarimo projektais, numatančiais balsavimus dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo individualiai, todėl Susirinkime neprivalėjo būti balsuojama ir priimama 10 nutarimų dėl kiekvieno prezidiumo nario.

Alternatyvių pasiūlymų nebuvo pateikta ir Susirinkimo metu, todėl dėl jų nebuvo balsuojama. Prezidiumo narių atšaukimas in corpore atitiko daugumos narių lūkesčius, kurie tokiu būdu siekė perrinkti visą prezidiumą, kuris atstovautų Rūmų narių interesams ir juos gintų, vienodai tarnautų visiems nemokumo administratoriams (Įstatų 1.1 p.). Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad visi be išimties atstatydinti prezidiumo nariai (ir pareiškėjai) dalyvavo naujo prezidiumo rinkimuose. Rūmų nariai, Susirinkimo metu rinkdami naujus prezidiumo narius, išreiškė savo valią ir išrinko į prezidiumą tuos asmenis / kandidatus, kurie, jų nuomone, yra tinkamiausi.

Į naują prezidiumą buvo išrinkta ir dalis buvusių prezidiumo narių. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad prezidiumo narių atšaukimas atitiko Įstatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Rūmų veiklą, reikalavimus. Nei vienas teisės aktas nereglamentuoja visuotinio narių susirinkimo pertraukos, todėl tik pats susirinkimas turi teisę nuspręsti, ar, nespėjus per tam skirtą laiką išnagrinėti visų darbotvarkės klausimų, daryti pertrauką, ar šaukti naują susirinkimą dėl likusios neišnagrinėtos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo.

Iš Susirinkimo protokolo matyti, kad, Susirinkime dalyvaujantiems nariams pasiūlius padaryti pertrauką, dėl šio pasiūlymo buvo balsuojama. Nutarimas dėl pertraukos buvo priimtas, nes už Susirinkimo pertraukos paskelbimą balsavo 74 nariai, nebuvo balsuojančių prieš nutarimą. Taigi, pagal Įstatų 12.3 punktą, nutarimas dėl Susirinkimo pertraukos laikomas priimtu ir galiojančiu. Susirinkime priimti nutarimai neprieštarauja imperatyvioms Asociacijų įstatymo ir Įstatų nuostatoms, todėl nėra pagrindo pripažinti Susirinkimo nutarimų negaliojančiais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti. G. A. palaikė argumentus, išdėstytus atsakovo ir V. K. atsiliepimuose.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundus.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. 2020 m. liepos 27 d. Nemokumo administratorių rūmai išplatino Rūmų nariams pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 4 d. šaukiamą Susirinkimą. Šis pranešimas buvo išsiųstas el. paštu ir paskelbtas viešai NAR tinklalapyje. Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta 12 svarstytinų klausimų.

10.2. Pranešime apie Susirinkimą Rūmų nariams buvo priminta, jog, pagal Įstatų 10.5 punktą, ne mažiau kaip vienos dvidešimtosios narių siūlymu, pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki paskelbtos Susirinkimo dienos, į Susirinkimo darbotvarkę įtraukiami jų siūlomi papildomi darbotvarkės klausimai ir sprendimo projektai. Nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota Įstatų 10.5 punkte įtvirtinta teise, Susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta dar 8 klausimais.

10.3. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Rūmai išplatino savo nariams pranešimą dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo. Papildytoje darbotvarkėje iš viso buvo numatytas 21 svarstytinas klausimas. Pranešimas buvo išsiųstas el. paštu, kartu siunčiant ir papildytą darbotvarkę su siūlomais nutarimų projektais. Apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą Rūmų tinklalapyje buvo paskelbta 2020 m. rugsėjo 2 d. Susirinkimas įvyko 2020 m. rugsėjo 4 d.

11. Teismas aptarė JANĮ 139, 141–142, 144 straipsnius, Įstatų 1.1 punkte įtvirtintą Rūmų paskirtį, Įstatų 1.2, 3–5, 10–12 punktus, be kita ko, analizavo visuotinio narių susirinkimo sušaukimą reglamentuojantį Įstatų 10.3 punktą, susirinkimo darbotvarkės papildymą reglamentuojantį Įstatų 10.5 punktą ir nustatė, kad Rūmai išplatino pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 4 d. šaukiamą Susirinkimą 2020 m. liepos 27 d., darbotvarkėje buvo numatyta 12 svarstytinų klausimų, pranešimas paskelbtas el. paštu ir viešai Rūmų tinklalapyje, nepažeidžiant Įstatų 10.3 punkto reikalavimų.

12. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Rūmai gavo Rūmų narių teikimą dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo, įtraukiant Teikimą ir siūlomą Projektą bei teikimą „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių rinkimo“. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Rūmai gavo prezidiumo narių G. A., D. V., V. K., A. V., T. K., T. M. ir G. S. pasiūlymą dėl prezidiumo pirmininko G. A. atstatydinimo ir Susirinkimo darbotvarkės papildymo teikimais „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko atšaukimo“ ir „Dėl nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko išrinkimo“. 2020 m. rugpjūčio 19 d. prezidiumo pirmininkas pranešimu į prezidiumo posėdžio darbotvarkę įtraukė klausimą „Dėl Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo ir nutarimų projektų įtraukimo pagal Nemokumo administratorių rūmų narių teikimus“. 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. prezidiumo posėdyje buvo svarstomas darbotvarkės klausimas „Dėl Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo ir nutarimų projektų įtraukimo pagal Nemokumo administratorių rūmų narių teikimus”, tačiau posėdžio metu darbotvarkės klausimu Nr. 6 „Dėl Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo ir nutarimų projektų įtraukimo pagal Nemokumo administratorių rūmų narių teikimus” nutarimas nebuvo priimtas. Posėdžio protokole svarstant darbotvarkės 5 klausimą užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. Rūmų vadovas el. paštu informavo visus prezidiumo narius apie jo siūlomą galutinę 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo darbotvarkę ir siūlomus nutarimų projektus ir informavo, kad ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 24 d. jie turi būti išplatinti visiems Rūmų nariams. Kadangi prezidiumas 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdyje nepriėmė nutarimo dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo, Rūmų vadovas, vadovaudamasis Įstatų 10.5 punktu, 2020 m. rugpjūčio 25 d. išplatino Rūmų nariams pranešimą apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę, kurioje buvo numatytas 21 svarstytinas klausimas. Apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą Rūmų tinklalapyje buvo paskelbta 2020 m. rugsėjo 2 d.

13. Teismas darė išvadą, kad 10 (dešimta) termino diena buvo Susirinkimo diena, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau toks nežymus informavimo termino pažeidimas negalėjo sukelti trukdžių Rūmų nariams pasirengti ir dalyvauti VNS. Teismas nelaikė šio pažeidimo esminiu (pagrindiniu) procedūriniu pažeidimu, darė išvadą, jog jis yra mažareikšmis, nesudarantis pagrindo panaikinti Susirinkime priimtus nutarimus. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš pareiškėjų Susirinkimo metu nepareiškė, jog jam trūko laiko ir / ar galimybių pasirengti ir dalyvauti Susirinkime, Įstatų 10.5 punkte įtvirtintas tik vienas reikalavimas – apie darbotvarkės papildymą informuoti visus Rūmų narius, tai buvo padaryta, ši nuostata nenumato kitų reikalavimų, pvz., viešo paskelbimo.

14. Teismas aptarė Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7–8 dalis, Įstatų 12.1 punktą ir darė išvadą, kad Asociacijų įstatyme nėra nustatytos papildomos procedūros ar reikalavimai dėl būtinybės tikrinti visuotinio narių susirinkimo kvorumą prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo. Teismas darė išvadą, kad visuotinio narių susirinkimo kvorumas po jo fiksavimo susirinkimo pradžioje daugiau netikrinamas ir susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje, svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą. Aptaręs sprendimų priėmimo tvarką (Įstatų 12.3 p.), teismas nustatė, kad Rūmus sudaro 439 nariai. Susirinkime dalyvavo 246 nariai, iš kurių 222 nariai dalyvavo patys, o 24 nariai – pagal įgaliojimą, ir padarė išvadą, kad Susirinkime dalyvavo daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, t. y. Susirinkime buvo Rūmų narių kvorumas, kuris pagal Įstatų 12.1 punkte įtvirtintą taisyklę pripažintinas esančiu per visą susirinkimą. Teismas pripažino, jog kvorumas buvo viso Susirinkimo metu, o darbotvarkės klausimų priėmimas priklausė tik nuo narių, balsavusių „už“ ir „prieš“, skaičiaus.

15. Teismas nurodė, kad, balsuojant 9 klausimu, balsavime dalyvavo 211 narių, iš kurių 119 balsavo „už“ šio nutarimo priėmimą, 92 nariai balsavo „prieš“. Pagal įgaliojimą balsavusių 26 narių balsai buvo neįskaityti. Iš byloje esančių įgaliojimų teismas nustatė, kad 4 Rūmų nariai (E. J., E. S., K. S. ir A. Z.), įgaliodami savo atstovus (N. M., A. M., R. K. ir Ž. J.), įpareigojo juos balsuoti už visų prezidiumo narių atšaukimą. Teismas sprendė, kad prie balsavusių „už“ viso prezidiumo atšaukimą turi būti pridedami dar 4 balsai, todėl iš viso buvo 123 balsai. Teismas laikė likusius 22 pagal įgaliojimus balsavusius narius balsavime šiuo klausimu nedalyvavusiais (susilaikiusiais) asmenimis, nes įgaliojimuose savo atstovams nenurodė, kaip balsuoti šiuo klausimu. Teismas priėjo prie išvados, kad, balsuojant 9 klausimu, balsų „už“ buvo daugiau negu balsavusių „prieš“, todėl nutarimas šiuo klausimu pagrįstai buvo laikomas priimtu.

16. Teismas analizavo Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Įstatų 11.1.4, 17.3 punktus ir priėjo prie išvados, kad Įstatuose nėra ribojimų atšaukti prezidiumo narius in corpore. Nei Asociacijų įstatyme, nei Įstatuose nėra numatyta Rūmų vadovo, prezidiumo ar kito valdymo organo teisė koreguoti Rūmų narių pasiūlytą nutarimo projektą. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. 106 Rūmų nariai su Teikimu kreipėsi į Rūmus dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ir siūlė Projektą, kuris buvo įtrauktas į papildytą Susirinkimo darbotvarkę ir pateiktas svarstyti Susirinkime. Teikimą pasirašė Rūmų narių skaičius, atitinkantis Įstatų 10.5 ir 17.3 punktų reikalavimus. Už šį nutarimą balsavo dauguma balsavime dalyvavusių narių, t. y. 119 narių – „už“, 92 nariai – „prieš“. Teismas pažymėjo, kad Susirinkime nebuvo išreikšti prieštaravimai dėl šio nutarimo svarstymo ir priėmimo. Teismas sprendė, kad Susirinkimas, atsižvelgdamas į 109 narių Teikimą ir negavęs dėl šio nutarimo Projekto kitų Rūmų narių prieštaravimų, priimdamas nutarimą 9 klausimu, nepažeidė Asociacijos įstatymo ir Įstatų nuostatų reikalavimų, reglamentuojančių prezidiumo atšaukimą.

17. Pripažinęs 9 nutarimą teisėtu, teismas pripažino, kad, pagal patvirtintą Susirinkimo darbotvarkę, VNS turėjo teisę išrinkti naują prezidiumą. Iš Susirinkimo protokolo duomenų teismas nustatė, kad už naujo prezidiumo išrinkimą balsavo 190 narių, iš kurių kiekvienas atidavė savo balsą už renkamą prezidiumo narį.

18. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad priimtas nutarimas 11 klausimu yra neteisėtas, kadangi, balsuojant už šį nutarimą, buvo Susirinkimo balsavimo kvorumas, nepareikšta prieštaravimų šiuo klausimu.

19. Teismas nurodė, kad, svarstant 10 klausimą, už G. A. balsavo 112 narių, už G. A. – 98 nariai, ir sprendė, jog prezidiumo pirmininku teisėtai buvo išrinktas kandidatas, surinkęs daugiau balsų „už“. Teismas konstatavo, kad nutarimas 10 klausimu yra teisėtas, jis buvo priimtas, nepažeidžiant Įstatų nuostatų, reglamentuojančių visuotinio susirinkimo kvorumo nustatymą.

20. Teismas nustatė, kad, išnagrinėjus 11 darbotvarkės klausimų, Susirinkime dalyvaujantys nariai pateikė VNS pirmininkui pasiūlymą padaryti pertrauką dėl vėlyvo laiko (22 val.) ir dėl to, kad darbotvarkėje dar liko neišnagrinėta 10 klausimų. Susirinkimo pirmininkas pasiūlė nariams balsuoti dėl nutarimo padaryti Susirinkimo pertrauką likusiems darbotvarkės klausimams svarstyti ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti Susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį Susirinkimą. Už Susirinkimo pertraukos paskelbimą balsavo 74 nariai (protokole neužfiksuota prieštaraujančių ir susilaikiusių). Susirinkime buvo nuspręsta tęsti Susirinkimą po pertraukos 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. po dvidešimties dienų nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio Susirinkimo. Įvertinęs Asociacijų įstatymo ir Įstatų nuostatas, kurios nereglamentuoja Susirinkimo pertraukos, jose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių Susirinkimo pertrauką, vadovaudamasis dispozityviuoju reguliavimo metodu, teismas sprendė, kad, balsų dauguma („už“ 74, „prieš“ – nėra, esant kvorumui) pritarus, pagrįstai buvo nuspręsti tęsti Susirinkimą po pertraukos, nurodžius konkrečią datą ir laiką.

III. 21. Pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą

22. Apeliantai pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, papildomai pateikia šiuos argumentus:

22.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Asociacijų įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į apeliantų nurodytą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl Asociacijų įstatymo aiškinimo ir taikymo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

22.2. Teismas, konstatavęs, kad apie 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo darbotvarkę buvo pranešta pavėluotai, neturėjo teisės spręsti, kad toks pažeidimas yra tik formalus. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Įstatų 10.5 punkto nuostatos ir yra skirtos reglamentuoti Susirinkimo sušaukimo tvarką. Šios Asociacijų įstatymo ir Įstatų nuostatos yra imperatyvios. Jose nėra įtvirtina išimčių, kai galima nepaisyti 10 dienų termino. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad administracinė teisė yra viešosios teisės dalis, kurioje vadovaujamasi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama, tam tikro eksplicitinio leidimo nebuvimas paprastai yra interpretuotinas kaip atitinkamo (eksplicitiškai neleisto) elgesio draudimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Teismas, sprendime konstatavęs, kad Susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant 10 dienų termino, pažeidus imperatyvias Asociacijų įstatymo ir Įstatų 10.5 punkto nuostatas, tačiau nusprendęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir jį galima toleruoti, pažeidė bendrąjį principą „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

22.3. Sprendimo neteisėtumą pagrindžia ir bendrosios kompetencijos teismų praktika, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai yra akivaizdus pagrindas naikinti tokio susirinkimo metu priimtus sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-167-480/2016; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1065-803/2019). Tai pagrindžia, kad į Susirinkimo darbotvarkę negalėjo būti įtraukti 9–11 klausimai, kadangi apie darbotvarkės papildymą NAR nariai buvo informuoti, nesilaikant Įstatų 10.5 punkto reikalavimų. Šiais darbotvarkės klausimais negalėjo būti balsuojama. Skundžiami nutarimai dėl 9–11 darbotvarkės klausimų yra pripažintini negaliojančiais. Teismas, sprendęs priešingai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

22.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 9 klausimu priimtas nutarimas yra teisėtas, tokia išvada prieštarauja Įstatų 10.4–10.5 punktams. Prezidiumas 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdžių metu patvirtino darbotvarkės klausimą ir sprendimų projektus, pagal kuriuos dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo turėjo būti balsuojama atskirai (žr. ištrauką ir prezidiumo protokolo, kurį NAR pateikė kartu su atsiliepimu į 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą). Teismas nenurodė šių faktų sprendime, jų neaptarė, tokiu būdu padarė akivaizdžią fakto klaidą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. el. laišku NAR vadovas atsiuntė papildytą darbotvarkę, kurioje 9 klausimas buvo išskirstytas į atskiras dalis ir sprendimų projektus. NAR vadovas, išsiųsdamas būtent tokią papildytą darbotvarkę ir nutarimų projektus, manė, kad Įstatai nesuteikia teisės atšaukti prezidiumo narių in corpore, yra galimas tik individualus kiekvieno nario atšaukimas atskirai. Tai patvirtina Susirinkimo protokolas, doc. dr. Salvijos Kavalnės pozicija (skundo priedas Nr. 7). Tačiau Susirinkimo metu VNS pirmininkas pagarsino 9 klausimą, jo sprendimo projektą, siūlydamas balsuoti dėl viso prezidiumo atšaukimo in corpore. Tai reiškia, kad apie Susirinkimo pirmininko pasiūlytą darbotvarkės klausimą ir sprendimo projektą NAR nariai nebuvo informuoti ne vėliau kaip 20 ar 10 dienų prieš Susirinkimą. NAR nariai tai sužinojo tik Susirinkimo metu. Šias aplinkybes patvirtina NAR narių įgaliojimai, kuriuose buvo nurodytas kiekvienas papildytos darbotvarkės klausimas ir sprendimo projektas, taip pat įgaliotojo sprendimas dėl balsavimo. Dėl neteisėtų Susirinkimo pirmininko veiksmų VNS metu buvo atimta absoliuti NAR narių teisė balsuoti iš anksto darbotvarkėje paskelbtais klausimais ir sprendimų projektais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuotiniame narių susirinkime galėjo būti svarstomi tik tokie klausimai ir tik tokia formuluote, kokie buvo iš anksto paskelbti susirinkimo darbotvarkėje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-766-657/2013).

22.5. Teismas sprendė, kad Įstatai suteikia teisę atšaukti prezidiumą in corpore. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias Įstatų 17.1 punkto nuostatas. Kadangi prezidiumo narys gali būti atšauktas, esant Įstatų 17.1 punkte nurodytiems pagrindams, akivaizdu, kad viso prezidiumo atšaukimas yra negalimas. Tokios pat pozicijos laikosi ir doc. dr. Salvija Kavalnė, kuri ją išreiškė iki Susirinkimo pradžios. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas visiškai nepasisakė dėl Įstatų 17.1 punkto nuostatų, pvz., nusprendęs, kad NAR nariai turi teisę atšaukti prezidiumą in corpore, nepaaiškino, kodėl Įstatuose yra įtvirtintos 17.1 punkto nuostatos, ką jos reiškia ir kokiais atvejais jos turi būti taikomos.

22.6. NAR susirinkimo kvorumas yra reglamentuotas Įstatų 12.1 punkte, balsų skaičiavimo taisyklė yra įtvirtina Įstatų 12.3 punkte. Pagal kasacinio teismo praktiką, Įstatų 12.3 punkto nuostatose nurodytos sąvokos „paprasta balsų dauguma “ ir „sprendimas laikomas priimtu, kai balsuojant už jį daugiau dalyvaujančių balsavime narių balsų yra „už“, negu „prieš““, yra suprantamos kaip reiškiančios, kad sprendimas gali būti laikomas priimtu, kai už jį balsavo 50 proc. balsų + 1 balsas nuo Susirinkimo pradžioje užsiregistravusių narių skaičiaus, t. y. nuo susirinkimo kvorumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-403/2020). Teismas netaikė 50 proc. balsų + 1 balsas taisyklės. Tai aiškiai matyti iš to, kad ginčijamu sprendimu konstatuota, jog nutarimas 9 klausimu buvo priimtas 123 balsais „už“, kai „prieš“ balsavo 92 balsai.

22.7. Spręsdamas dėl 10 klausimo, teismas šiurkščiai pažeidė Įstatų 16.3 punktą. Šiuo atveju taip pat turėjo būti taikyta 50 proc. balsų + 1 balsas taisyklė, t. y. balsų daugumos taisyklė. 50 proc. balsų + 1 balsas nuo Susirinkimo pradžioje užsiregistravusių 246 narių yra 124. Už G. A. balsavo tik 112 nariai, t. y. mažiau nei 124 nariai.

22.8. Nutarimo 11 klausimu negaliojimą lemia nutarimo 9 klausimu negaliojimas. Ši pozicija yra pagrįsta faktu, kad nutarimu 9 klausimu buvo atšauktas visas NAR prezidiumas, o nutarimu 11 klausimu išrinktas naujas prezidiumas. Todėl, pripažinus nutarimą 9 klausimu negaliojančiu, yra pripažintina, kad nutarimas 11 klausimu negalėjo būti priimamas, todėl per se (savaime, pats vienas) yra neteisėtas.

22.9. Dėl nutarimo dėl VNS pertraukos paskelbimo teismo sprendimo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. NAR savo veikloje privalo vadovautis principu „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“. Nė vienas galiojantis teisės aktas, įskaitant Asociacijų įstatymą ir Įstatus, nenumato, teisės NAR skelbti Susirinkimo pertrauką, kai Susirinkimas yra tęsiamas ne tą pačią dieną. 2020 m. rugsėjo 24 d. tęsiant Susirinkimą, jo metu narių sudėtis negalėjo būti tapati. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-986-764/2021 medžiaga. Klausimas dėl pertraukos paskelbimo nebuvo įtrauktas į Susirinkimo darbotvarkę. Vadovaujantis Įstatų 10.4 ir 10.5 punktais, nutarimas dėl tokio klausimo negalėjo būti priimtas. Dėl likusių neišspręstų klausimų NAR privalėjo šaukti kitą visuotinį narių susirinkimą ir tai daryti, laikydamasis Įstatų 10.3 punkte įtvirtinto 30 dienų termino. 2020 m. rugsėjo 24 d. Susirinkimas buvo sušauktas, nesilaikant šio termino. Nutarimas dėl pertraukos buvo priimtas tik 74 NAR balsais. Šis skaičius yra mažesnis nei 124 balsai, t. y. 50 proc. balsų + 1 balsas nuo Susirinkime užsiregistravusių 246 narių. Nutarimas dėl pertrauktos prieštarauja Įstatų 12.3 punktui.

23. Atsakovas Nemokumo administratorių rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad vienos dienos termino pažeidimas pažeidė NAR narių, įskaitant apeliantus, teises ir teisėtus interesus, sutrukdė nors vienam NAR nariui, be kita ko, patiems apeliantams, kurie aktualiu ginčui laikotarpiu buvo NAR prezidiumo nariai ir apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą žinojo nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai NAR gavo NAR narių teikimus, pasirengti Susirinkimui ir jame dalyvauti. Susirinkimo metu niekas jokių pastabų ar prieštaravimų nepareiškė ir dauguma balsavime dalyvavusių NAR narių balsavo „už“ nutarimą 4 darbotvarkės klausimu „Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo“, taip pat 9 klausimu ir kitais klausimais, kurie buvo papildomai įtraukti į Susirinkimo darbotvarkę.

23.2. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra nurodę, kad, nagrinėdamas bylas, teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas jas su taikytina teisės norma. Išanalizavus apeliantų apeliaciniame skunde nurodytose bylose pateiktus išaiškinimus, akivaizdu, kad teismas negalėjo jais vadovautis šioje byloje, nes šios bylos esminės faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo paminėtose byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

23.3. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad teismas turėjo vadovautis bendruoju principu „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. JANĮ detaliai nereguliuoja NAR, kaip savivaldos institucijos, valdymo organų vidinės veiklos klausimų, todėl akivaizdu, kad Įstatų turiniui bei aiškinimui netaikoma ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrina, nes šia doktrina apsprendžiamos juridinio asmens veiklos ribos tik su trečiaisiais asmenimis, o ne vidaus santykiuose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas konstatavo Įstatų 10.5 punkto pažeidimą, tačiau jis taip pat turėjo teisę pripažinti šį pažeidimą mažareikšmiu, teismas nenukrypo nei nuo kasacinio teismo, nei nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nepažeidė viešojo administravimo ir kitų principų.

23.4. Nesutiktina, kad teismo išvados dėl Susirinkimo 9–11 klausimais priimtų nutarimų teisėtumo, dėl Susirinkimo teisės NAR prezidiumo narių atšaukimo in corpore ir dėl teisės padaryti Susirinkimo pertrauką yra nepagrįstos ir neteisingos. Teismas sprendime vadovavosi Asociacijos įstatymo ir Įstatų nuostatomis, daug dėmesio skyrė pareiškėjų, atsakovo ir kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytoms aplinkybėms ir teismo posėdžio metu išdėstytiems teiginiams, išsamiai atliko surinktų duomenų analizę bei vertinimą ir padarė išvadas, jog bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti ginčijamų Susirinkimo priimtų nutarimų neteisėtumą. Apeliantai apeliaciniame skunde neužsimena apie Įstatų 12.1 punkto nuostatas, o savo skundą grindžia bendrosios kompetencijos teismų priimtais sprendimais, kuriuose pateikti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje.

23.5. Pagrįsta ir teisinga teismo išvada, kad Asociacijų įstatyme nėra nustatyti papildomi reikalavimai ir procedūros dėl būtinybės tikrinti visuotinio narių susirinkimo kvorumą prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo. Asociacijų įstatymas taip pat nenustato imperatyvaus draudimo asociacijos įstatuose apsiriboti kvorumo nustatymu tik susirinkimo pradžioje ir tai, kad susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje, svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą.

23.6. Asociacijos įstatymas yra dispozityvaus pobūdžio, o tai reiškia, jog NAR turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis ir vidiniuose santykiuose vadovautis teisės principu „leidžiama viskas, kas neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir tikslams“. Įstatuose yra pažodžiui (eksplicitiškai) įtvirtinta visuotinio narių susirinkimo teisė rinkti ir atšaukti NAR prezidiumo narius ir pirmininką, todėl akivaizdu, kad susirinkimas turi teisę atšaukti visus NAR prezidiumo narius in corpore, net tokiai teisei nesant įrašytai pažodžiui į Įstatus. Viešojo administravimo įgaliojimai NAR yra suteikti tik dėl nemokumo procesų administravimo. NAR, kaip viešojo administravimo subjektas, turi tik dalį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų pareigų, t. y. tik tas, kurios susijusios su viešosios paslaugos teikimu, o NAR vidaus administravimą reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl Susirinkimas turėjo teisę atšaukti visus NAR prezidiumo narius in corpore ir turėjo teisę skelbti pertrauką.

23.7. NAR į Susirinkimo darbotvarkę įtraukė teikime suformuluotą klausimą bei nutarimo projektą, jo nemodifikuojant, tuo tarpu tuometinis NAR vadovas A. B., nesant NAR narių pasiūlymo atšaukti kiekvieną NAR prezidiumo narį atskirai, surašydamas Susirinkimo papildytą darbotvarkę, savo iniciatyva, viršydamas Įstatais jam suteiktą kompetenciją, išskaidė Susirinkimo darbotvarkės 9 klausimą į 9.1–9.10 punktus dėl konkrečių NAR prezidiumo narių atšaukimo, tačiau tokia papildyta darbotvarkė nebuvo patvirtinta NAR prezidiumo 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdžio metu. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad NAR vadovas, išsiųsdamas būtent tokią papildytą darbotvarkę ir nutarimų projektus, laikė, jog Įstatai nesuteikia teisės atšaukti NAR prezidiumo narių in corpore ir yra galimas tik individualus kiekvieno nario atšaukimas atskirai.

23.8. Susirinkimo nutarimu 4 darbotvarkės klausimu „Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo“ buvo nuspręsta, jog galima pasiūlyti ne daugiau kaip du alternatyvius sprendimo projektus vienu nagrinėjamu darbotvarkės klausimu, o, priėmus sprendimą dėl kitų visuotiniame narių susirinkime pasiūlytų sprendimų projektų, nagrinėjamu darbotvarkės klausimu nebalsuojama. Kadangi buvo nuspręsta atšaukti visus NAR prezidiumo narius in corpore, nebuvo jokio pagrindo balsuoti ir nebuvo balsuojama alternatyviais Susirinkimo darbotvarkės 9.1–9.10 klausimais dėl konkrečių NAR prezidiumo narių atšaukimo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo metu priimtų ir byloje ginčijamų nutarimų teisėtumą, todėl prašo vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą bei Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo klausimą, atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus bei esamą teisinį reglamentavimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, sutinka su teismo išvadomis, papildomai nurodo, kad:

25.1. Apeliantai pagrįstai teigia, jog nei Asociacijų įstatymas, nei Įstatų 10.5 punktas nenustato teismui teisės spręsti dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Tačiau ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostata suteikia tokią teisę bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad toks nežymus informavimo termino pažeidimas nesukėlė trukdžių NAR nariams (pareiškėjams) pasirengti ir dalyvauti Susirinkime, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino šį pažeidimą kaip mažareikšmį. Visi be išimties apeliantai Susirinkimo sušaukimo metu ėjo NAR prezidiumo narių pareigas ir žinojo apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai Įstatų nustatyta tvarka buvo gautas teikimas dėl Rūmų Susirinkimo darbotvarkės papildymo.

25.2. Siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl Susirinkimo teisių apimties (teisės atšaukti visus prezidiumo narius bei nuspręsti dėl pertraukos darymo), nėra būtina taikyti viešosios teisės principą „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“, šis klausimas sprendžiamas, tinkamai aiškinant NAR veiklą reglamentuojančius teisės aktus (Asociaciją įstatymo 7 str. 7 d., 8 str. 1 d. 2 p., 3 p.) bei Įstatus (11.1.1, 11.1.4, 13.1 p.). Kadangi visuotinis narių susirinkimas turi teisę įstatuose nustatyti visų NAR organų kompetenciją, be kita ko, teisę atšaukti visus prezidiumo narius in corpore, visuotinis narių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl visų prezidiumo narių atšaukimo. Įstatų 17.1 punkto nuostatos neriboja šios bendros Susirinkimo turimos teisės. Įstatų 17.1 punkto normos yra specialios ir reglamentuoja specialius santykius – prezidiumo pirmininko ir narių įgaliojimų sustabdymą ir panaikinimą tam tikrais specialiais atvejais, jiems netinkamai atliekant savo pareigas. Be to, specialiosios normos negali būti taikomos bendriesiems santykiams, tai yra jos negali panaikinti arba pakeisti bendrųjų Įstatų nuostatų.

25.3. Analogiškai aiškintina ir Susirinkimo teisė skelbti pertrauką. Ši teisė yra išvestinė iš Įstatų 11.1.1 bei 13.1 punktų, pagal kuriuos visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias NAR organas, turintis teisę priimti, papildyti ir keisti visuotinio narių susirinkimo darbo reglamentą bei Įstatus. Apeliantai neginčija Susirinkimo nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu „Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo“. Taigi apeliantai pripažįsta, kad Susirinkimas turi teisę nusistatyti savo darbo reglamentą. Taigi pripažintina, kad jis turi teisę spręsti ir dėl kiekvieno konkretaus klausimo, iškilusio Susirinkimo darbo metu.

25.4. Dėl balsų skaičiaus, priimant nutarimą 9 klausimu, buvimo, apeliantai apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus. Teismas išanalizavo šiuos motyvus ir, vadovaudamasis Įstatų 12.1 punkto nuostata, padarė pagrįstą išvadą, kad visuotinio narių susirinkimo kvorumas po jo fiksavimo susirinkimo pradžioje daugiau netikrinamas ir susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje, svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą. Teismas pasisakė ir dėl Įstatų 12.3 punkto bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad kvorumas buvo viso VNS metu, o darbotvarkės klausimų priėmimas priklausė tik nuo narių, balsavusių „už“ ir „prieš“, skaičiaus.

25.5. NAR prezidiumo 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdyje nutarimas 5 darbotvarkės klausimu „Dėl 2020-07-23 NAR prezidiumo posėdyje patvirtintos NAR visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų nutarimų teikimo“ nebuvo priimtas. Už šį nutarimą balsavo tik 5 prezidiumo nariai – pareiškėjai T. K., A. V., G. A., V. K., T. M., kai pagal reglamentą prezidiumo nutarimui priimti reikalingi 6 balsai. Šią aplinkybę patvirtina ir NAR 2020 m. lapkričio 4 d. atsiliepimas į pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. eI2-5078-473/2020, kuriame buvo konstatuota, jog prezidiumas 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. posėdyje nepriėmė nutarimo dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo. Šio NAR prezidiumo posėdžio protokolas, kurį pateikė NAR su atsiliepimu į skundą (priedas Nr. 7) ir kuriuo remiasi apeliantai, yra be parašų, šio protokolo nepasirašė trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip šio susirinkimo pirmininkas,.

26. 2021 m. spalio 26 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo pareiškėjai prašo patvirtinti 2021 m. spalio 22 d. tarp pareiškėjų, A. V. bei atsakovo sudarytą taikos sutartį ir užbaigti administracinės bylos Nr. eA-3375-662/2021 nagrinėjimą. Tretieji suinteresuoti asmenys NAR administracijos vadovė V. K. ir G. A. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymus, kuriuose prašo netvirtinti taikos sutarties, nes ji neatitinka Rūmų interesų, ją pasirašęs A. B. nėra Rūmų administracijos vadovas, jis neturi teisės veikti Rūmų vardu. G. A. įsitikinimu, taikos sutartis turėtų būti nepriimta bei grąžinta pareiškėjams, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 134 straipsnio 4 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-1233-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2021-3) ir priimtas procesinis sprendimas. 2023 m. birželio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-544-556/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2021-3). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos Nr. eA-4-789/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2020-9) nagrinėjimą.

28. 2023 m. birželio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas D. J. prašymas įtraukti jį į bylą Nemokumo administratorių rūmų atstovu, prašyme nurodyta, kad NAR prezidiumo 2021 m. lapkričio 19 d. susirinkimo nutarimu jis yra teisėtai paskirtas NAR vadovu. Prašyme taip pat pažymėta, kad D. J. atšaukia visus A. B., kaip NAR vadovo, pasirašytus dokumentus, taip pat ir taikos sutartį.

29. 2023 m. liepos 25 d. D. J. pateikė į bylą valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2023 m. liepos 19 d. išplėstinį išrašą su istorija, iš kurio matyti, kad nuo 2023 m. liepos 19 d. įregistruoti duomenys, jog D. J. yra NAR vadovas. Minėtas išrašas patvirtina, kad duomenys Juridinių asmenų registre apie tai, jog A. B. yra NAR vadovas, galiojo nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2023 m. liepos 19 d.; paskyrimo (išrinkimo) data – 2020 m. gegužės 29 d., įgaliojimų pabaigos data – 2020 m. lapkričio 19 d.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi nutarta atsakovo Nemokumo administratorių rūmų atstovu administracinėje byloje nuo 2023 m. liepos 19 d. laikyti D. J. ir suteikti jam prieigą prie bylos per EPP.

31. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apeliantai pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurioje prašo patvirtinti 2021 m. spalio 22 d. taikos sutartį, o, atsisakius patvirtinti šią taikos sutartį, patenkinti byloje pateiktą apeliacinį skundą visa apimtimi.

32. Apeliantai nurodo, kad bylos aplinkybės pagrindžia negalimumą pateikti teismui naują taikos sutartį. Atsakovo NAR vadovas A. B. pasirašė taikos sutartį, todėl taikos sutartis yra teisėta ir bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ją tvirtinti. Pareiškėjai pažymi, kad šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijami sprendimai nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, kadangi VĮ Registrų centras nustatė 2020 m. rugsėjo 4 d. VNS susirinkimo neteisėtumą. Šias aplinkybes pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-372-662/2022. Pastarojoje byloje buvo išspręstas NAR skundas, kuriuo buvo ginčijamas VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus juridinių asmenų registre Nr. NS-48593 (15.1 E). Šios bylos nutarties pagrindu VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas liko galioti ir nėra panaikintas. Tai reiškia, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio neteisėto VNS metu atliktas NAR prezidiumo narių, t. y. iš esmės šios bylos pareiškėjų, atšaukimas ir naujų prezidiumo narių išrinkimas niekada nebuvo teisėtas, kadangi tokie 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio VNS metu priimti sprendimai niekada nebuvo registruoti VĮ Registrų centras. Šias aplinkybes netgi patvirtina ir paties atsakovo NAR į bylą pateiktas VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2023 m. liepos 19 d. išrašas. Tai reiškia, kad apeliantų apeliacinis skundas yra visapusiškai pagrįstas.

33. Atsakovo NAR vadovas D. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nuomonę dėl 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kurioje nurodo, kad jis nesutinka su apeliantų apeliaciniu skundu, todėl prašo jį atmesti, prašo vertinti ir atsižvelgti į atsakovo įgaliotos atstovės 2021 m. birželio 14 d. atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Nurodo, kad nesutinka su 2021 m. spalio 22 d. taikos sutarties teiginiais, jog NAR pripažįsta apeliantų skundo ir apeliacinio skundo reikalavimus, bei atšaukia atsakovo Rūmų vadovo A. B. vardu pasirašytą 2021 m. spalio 22 d. taikos sutartį, nes ji neatitinka atsakovo interesų: taikos sutartimi pareiškėjai siekia išvengti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-1233-535/2022 teisinių pasekmių – dėl Nemokumo administratorių rūmų grupės narių 2021 m. rugsėjo 28 d. neteisėtai pravesto Susirinkimo ir jo metu neteisėtai priimtų sprendimų panaikinimo teisinių pasekmių; A. B. taikos sutartį sudarė su tais apeliantais – dalimi prezidiumo narių, kurie savo balsais 2020 m. gegužės 28 d. NAR prezidiumo posėdyje ir paskyrė A. B. NAR vadovu; A. B. pasirašė taikos sutartį, nors 2021 m. lapkričio 17 d. NAR prezidiumo sprendimu jis jau buvo atšauktas iš NAR vadovo pareigų; taikos sutarties patvirtinimas pažeistų didelės dalies NAR narių – visuotinio susirinkimo dalyvių – valią, išreikštą visuotiniame susirinkime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų Susirinkimo nutarimų Nr. 9 (jo dalies), Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12 teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

35.1. 2020 m. liepos 27 d. Nemokumo administratorių rūmai elektroniniu paštu išsiuntė Rūmų nariams pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 4 d. šaukiamą Susirinkimą, pranešimas buvo paskelbtas viešai NAR tinklalapyje. Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta 12 svarstytinų klausimų.

35.2. Pranešime apie Susirinkimą buvo nurodyta, kad, pagal Įstatų 10.5 punktą, ne mažiau kaip vienos dvidešimtosios Rūmų narių siūlymu, pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki paskelbtos Susirinkimo dienos, į Susirinkimo darbotvarkę įtraukiami jų siūlomi papildomi darbotvarkės klausimai ir sprendimo projektai. Rūmų narių dalis pasinaudojo šia Įstatų 10.5 punkte įtvirtinta teise, Susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta.

35.3. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Rūmai išsiuntė Rūmų nariams pranešimą dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo. Papildytoje darbotvarkėje iš viso buvo numatytas 21 svarstytinas klausimas. Pranešimas buvo išsiųstas el. paštu, kartu siunčiant ir papildytą darbotvarkę su siūlomais nutarimų projektais. Apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą Rūmų tinklalapyje buvo viešai paskelbta 2020 m. rugsėjo 2 d. Susirinkimas įvyko 2020 m. rugsėjo 4 d.

35.4. Apeliantai, nesutikdami su ginčijamais Susirinkimo nutarimais (jų dalimis), nurodė, kad Rūmai nesilaikė pareigos tinkamai informuoti Rūmų narius apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę; balsuojant už Susirinkimo darbotvarkės ginčijamus klausimus, nebuvo kvorumo; Susirinkimas, atšaukdamas visą Prezidiumą, t. y. visus Prezidiumo narius, veikė ultra vires; Susirinkimas, viršijęs jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai atšaukęs visą Prezidiumą, negalėjo priimti kitą nutarimą, kuriuo buvo išrinkti nauji Prezidiumo nariai; Susirinkimas neteisėtai paskelbė 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkimo pertrauką.

35.5. 2021 m. spalio 26 d. apeliantai pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti 2021 m. spalio 22 d. tarp apeliantų, A. V. bei atsakovo vadovo A. B. sudarytą taikos sutartį.

36. Atsakovo NAR vadovas D. J. (nuo 2023 m. liepos 19 d. įregistruoti duomenys, jog D. J. yra NAR vadovas) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesutikimą su pateikta į bylą taikos sutartimi, prašo netenkinti apeliantų prašymo patvirtinti 2021 m. spalio 22 d. taikos sutartį, nes ji neatitinka atsakovo NAR interesų.

37. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo NAR vadovas D. J. nesutinka su teismui pateikta taikos sutartimi, nes ji, jo nuomone, neatitinka atsakovo interesų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nesant vieningo sutarimo tarp proceso šalių dėl galimybės spręsti ginčą taikiai, atsakovo atstovui pareiškus nesutikimą su teismui pateikta taikos sutartimi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

38. Pagal JANĮ 139 straipsnį, Rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą (1 d.), savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip (2 d.). Nemokumo administratorių rūmų nariai yra nemokumo administratoriai fiziniai asmenys (JANĮ 140 str.). Rūmų teisės ir pareigos nustatytos JANĮ 141 ir 142 straipsniuose. Rūmų narių ir asocijuotų narių teises ir pareigas nustato JANĮ, Asociacijų įstatymas ir Rūmų įstatai (JANĮ 140 str. 4 d.).

39. Nesutikdami su ginčijamais nutarimais (jų dalimis), apeliantai nurodo, kad Rūmai nesilaikė pareigos tinkamai informuoti Rūmų narius apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su Susirinkimo darbotvarkės papildymu ir jos paskelbimu, be kita ko, nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. Rūmų vadovas, vadovaudamasis Įstatų 10.5 punktu, išplatino Rūmų nariams pranešimą apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę, kurioje buvo numatytas 21 svarstytinas klausimas, apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą Rūmų svetainėje buvo paskelbta 2020 m. rugsėjo 2 d. Teismas konstatavo, kad Įstatų 10.5 punkte numatyta 10 (dešimta) termino, per kurį Rūmų nariai turi būti informuojami apie papildytą Susirinkimo dienotvarkę, diena buvo Susirinkimo diena, tai yra 2020 m. rugsėjo 4 d., ir padarė išvadą, kad toks nežymus informavimo termino pažeidimas negalėjo sukelti trukdžių Rūmų nariams pasirengti ir dalyvauti Susirinkime, jis nelaikytinas esminiu (pagrindiniu) procedūriniu pažeidimu.

40. Teisėjų kolegija, pritardama šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjams trūko laiko ir / ar galimybių pasirengti ir dalyvauti Susirinkime, kad jie nurodė šias aplinkybes 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkime, prieštaravo Susirinkimo organizavimui. Taigi, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju Įstatų 10.5 punkte numatyto 10 dienų termino neatitikimas viena diena pagrįstai nelaikytas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamus nutarimus (jų dalis).

41. Apeliantai teigia, kad, balsuojant už Susirinkimo darbotvarkės ginčijamus klausimus, nebuvo kvorumo, buvo pažeista sprendimų priėmimo tvarka. Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rūmus sudaro 439 nariai, 2020 m. rugsėjo 4 d. Susirinkime dalyvavo 246 nariai (iš jų 222 nariai dalyvavo gyvai, 24 nariai – pagal įgaliojimą), ir, remdamasis Asociacijos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, Įstatų 12.1 punktu, padarė išvadą, kad Susirinkime dalyvavo daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, t. y. Susirinkime buvo Rūmų narių kvorumas, kuris pripažintinas esančiu per visą susirinkimą. Teisėjų kolegija, pritardama šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, nenustatė, kad byloje būtų susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju sudarytų prielaidas kitaip vertinti Rūmų narių kvorumo buvimą viso Susirinkimo metu.

42. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų dėl sprendimų priėmimo tvarkos, pagrįstai rėmėsi Įstatų 12.3 punktu ir konstatavo, kad darbotvarkės klausimų priėmimas priklausė tik nuo narių, balsavusių „už“ ir „prieš“, skaičiaus. Nagrinėdamas aplinkybes dėl balsavusių narių skaičiaus, priimant ginčijamus nutarimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, balsuojant 9-uoju darbotvarkės klausimu, balsavime dalyvavo 211 narių, iš kurių 119 balsavo „už“ šio nutarimo priėmimą, o 92 nariai balsavo „prieš“ (pagal įgaliojimą balsavusių 26 narių balsai neįskaityti). Teismas pridėjo dar 4 balsus prie balsavusių „už“ skaičiaus ir pripažino, kad balsavusių „už“ iš viso buvo 123. Teismas laikė likusius 22 pagal įgaliojimus balsavusius narius balsavime šiuo klausimu nedalyvavusiais (susilaikiusiais) asmenimis, nes įgaliojimuose savo atstovams jie nenurodė, kaip balsuoti šiuo klausimu, ir padarė išvadą, kad, balsuojant 9-uoju darbotvarkės klausimu, balsų „už“ buvo daugiau negu „prieš“, todėl nutarimas šiuo klausimu buvo pagrįstai laikomas priimtu. Teisėjų kolegija, pritardama šiam pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, pažymi, kad net ir tuo atveju, jei balsams „prieš“ būtų priskirti likę pagal įgaliojimus balsavusių narių balsai (22) ar net visi pagal įgaliojimus balsavusių narių balsai (26), balsavusių „už“ būtų buvę daugiau negu balsavusių „prieš“. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pagal įgaliojimus balsavusių narių teisės.

43. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad, balsuojant 10-uoju darbotvarkės klausimu, 112 narių balsavo už G. A., o 98 nariai – už G. A., ir konstatavo, kad Prezidiumo pirmininku teisėtai buvo išrinktas kandidatas, surinkęs daugiau balsų „už“. Teismas taip pat pripažino, kad, balsuojant 11-uoju darbotvarkės klausimu, buvo Susirinkimo kvorumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir apeliantų apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, priimant minėtus nutarimus, nebuvo pažeistos Įstatų nuostatos dėl Susirinkimo kvorumo nustatymo. Kaip jau minėta, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti kitokias išvadas dėl Rūmų narių kvorumo buvimo viso Susirinkimo metu.

44. Pareiškėjai ginčija Susirinkimo nutarimų Nr. 9 ir Nr. 11 neteisėtumą ir tuo aspektu, kad, pagal Įstatus, Susirinkimas neturi teisės vienu metu atšaukti visą prezidiumą in corpore. Pareiškėjų teigimu, neteisėtai atšaukus visą prezidiumą, neteisėtai buvo išrinkti nauji prezidiumo nariai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Įstatų 11.1.4 ir 17.3 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, kuriose nustatyta narių teisė rinkti ir atšaukti prezidiumo pirmininką ir prezidiumo narius, kai ne mažiau kaip viena penktoji Rūmų narių pateikia reikalavimą svarstyti prezidiumo pirmininko ar nario atšaukimo klausimą, padarė išvadą, kad Įstatuose nėra ribojimų atšaukti prezidiumo narius in corpore.

45. Teisėjų kolegija, pritardama šiam pirmosios instancijos teismo pateiktam minėtų teisės normų aiškinimui, pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai 2020 m. rugpjūčio 13 d. 106 Rūmų nariai kreipėsi į Rūmus su prašymu dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ir siūlė papildyti Susirinkimo darbotvarkės projektą konkrečiu klausimu: „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“.

Šis nutarimo projektas buvo įtrauktas į papildytą Susirinkimo darbotvarkę, tačiau papildytoje darbotvarkėje, kurią Rūmų vadovas išsiuntė Rūmų nariams 2020 m. rugpjūčio 25 d., jis buvo išskaidytas į atskirus klausimus (9.1–9.10), 9 klausime bendrai nurodant 2020 m. rugpjūčio 13 d. Rūmų narių pateiktą formuluotę, tačiau prie jos nepridedant grafos „UŽ“ / „PRIEŠ“. Iš Susirinkimo protokolo 3 punkto matyti, kad Susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl Susirinkimo darbotvarkės, 14.(9) klausimu nurodant „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo“, ir buvo nutarta vesti Susirinkimą, vadovaujantis Rūmų vadovo suformuota darbotvarke.

Iš Susirinkimo protokolo 9 punkto matyti, kad, svarstant klausimą dėl Rūmų prezidiumo narių atšaukimo, Susirinkimo pirmininkas pristatė darbotvarkės klausimą, nurodydamas, kad buvo gautas Rūmų narių teikimas ir pateiktas nutarimo projektas atšaukti visą prezidiumą bendrai, po to pasisakė Rūmų vadovas, kuris pažymėjo, kad Įstatai nenustato galimybės atšaukti visą prezidiumą bendrai, po šio pasisakymo Susirinkimo primininkas pateikė balsavimui nutarimo projektą, kurį pateikė Rūmų nariai savo teikime, t. y. atšaukti visus Rūmų prezidiumo narius, buvo balsuojama dėl šio nutarimo projekto ir nutarta atšaukti visus Rūmų prezidiumo narius (protokole nurodyta, kad 119 Rūmų narių balsavo „už“, 92 – „prieš“, 26 pagal įgaliojimą balsavusių Rūmų bariai balsai buvo neįskaityti).

Taigi Susirinkimo metu buvo nutarta balsuoti už visų prezidiumo narių atšaukimą, nebalsuojant už kiekvieną iš jų atskirai. Nė vienas iš Susirinkime dalyvavusių narių, išskyrus Rūmų vadovą, nepasisakė dėl šio klausimo, nepareiškė jokių prieštaravimų, abejonių, taigi iš esmės nebuvo prieštaravimų tokio nutarimo projekto svarstymui. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, pagal Įstatų 11.1.4 ir 17.3 punktus, Susirinkimas turi teisę atšaukti visus prezidiumo narius in corpore, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Susirinkimo nutarimą Nr. 9 neteisėtu ir panaikinti jį dėl to, kad Rūmų nariai Susirinkimo metu nutarė atšaukti visus prezidiumo narius vienu balsavimu.

Šioje nutartyje jau konstatuota, kad net tuo atveju, jei likę pagal įgaliojimus balsavusių narių balsai (22) ar net visi pagal įgaliojimus balsavusių narių balsai (26) būtų priskirti balsams „prieš“, balsavusių „už“ būtų buvę daugiau negu balsavusių „prieš“.

46. Konstatavus, kad Susirinkimo nutarimas Nr. 9 yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat konstatavus, kad, priimant Susirinkimo nutarimą Nr. 11, buvo Susirinkimo kvorumas, nėra pagrindo pripažinti Susirinkimo nutarimą Nr. 11 neteisėtu.

47. Apeliantai teigia, kad Susirinkimo nutarimas Nr. 12, kuriuo buvo nutarta padaryti Susirinkimo pertrauką, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad, pagal teisės aktus, nėra numatyta teisė skelbti Susirinkimo pertrauką ir tęsti Susirinkimą ne tą pačią dieną, be to, priimant šį nutarimą, buvo pažeistas Įstatų 12.3 punktas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Asociacijų įstatymu ir Įstatais, pažymėdamas, kad minėtų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja Susirinkimo pertraukos, vadovaudamasis dispozityviuoju reguliavimo metodu, konstatavo, kad Susirinkimo metu balsų dauguma („už“ 74, „prieš“ – nėra) pagrįstai nutarta padaryti Susirinkimo pertrauką ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui ir tęsti Susirinkimą po pertraukos.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant teisės aktuose, be kita ko, Įstatuose reglamentuotos Susirinkimo pertraukos organizavimo tvarkos, nagrinėjamu atveju negalėjo būti sprendžiama dėl pertraukos, numatant daryti ją ne tą pačią dieną, kai vyksta Susirinkimas, tačiau, kaip įvyko nagrinėjamu atveju, perkeliant ją kitai neapibrėžtai dienai ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Be to, tokio klausimo svarstymas nebuvo numatytas ir papildytoje Susirinkimo darbotvarkėje, kuri buvo išsiųsta Rūmų nariams 2020 m. rugpjūčio 25 d. Taigi darytina išvada, kad Susirinkimo nutarimas Nr. 12, kuriuo buvo nutarta padaryti Susirinkimo pertrauką ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui ir tęsti Susirinkimą po pertraukos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Susirinkimo nutarimai Nr. 9, Nr.10 ir Nr. 11 yra teisėti ir pagrįsti, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl Susirinkimo nutarimo Nr. 12 teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant apeliantų skundą iš dalies, panaikinant Susirinkimo nutarimą Nr. 12 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

50. 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo Rūmų atstovas advokatas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsakovo atstovas prašo priteisti 1 198,31 Eur (iš kurių 990 Eur – advokato pagalbai apmokėti, o 207,90 Eur – PVM, ir 0,41 cnt banko mokesčių) už susipažinimą su administracine byla bei atsiliepimo / nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo parengimą (9 val.). Atsakovo atstovas pateikė atliktus darbus (suteiktas paslaugas) ir apmokėjimą už jas patvirtinančius dokumentus.

51. Šia teismo nutartimi apeliantų apeliacinis skundas ir jų pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas patenkinti iš dalies, pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir patenkintas vienas iš pareiškėjų skundo reikalavimų – panaikintas Susirinkimo nutarimas Nr. 12. Atsižvelgiant į šį bylos baigties rezultatą, pripažintina, kad galutinis sprendimas šioje byloje iš esmės priimtas atsakovo naudai (patenkintas tik 1 iš 4 pareiškėjų reikalavimų), todėl atsakovas turi teisę į patirtų išlaidų dalies, proporcingos atmestų pareiškėjų skundo reikalavimų daliai, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, pažymi, jog atsakovo atstovo prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, atmestų pareiškėjų skundo reikalavimų dalį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovui iš apeliantų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. solidariai priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

53. 2020 m. gruodžio 7 d. trečiojo suinteresuoto asmens G. A. atstovas advokatas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 200 Eur atstovavimo išlaidų (už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą) priteisimo bei jas patvirtinančius dokumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. nepalaikė pareiškėjų skundo ir apeliacinio skundo, prašė atmesti jį. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo byloje, palaikydamas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas šioje byloje iš esmės priimtas atsakovo naudai (patenkintas tik 1 iš 4 pareiškėjų reikalavimų), trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo pobūdį, atmestų pareiškėjų skundo reikalavimų dalį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. pirmosios instancijos teismui reiškė reikalavimą dėl 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimų Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12 panaikinimo, o pareiškėjas A. V. – dėl Susirinkimo nutarimo Nr. 9 dalies ir nutarimo Nr. 10 panaikinimo, atmetus visų pareiškėjų reikalavimus dėl Susirinkimo nutarimų Nr. 9, Nr. 10 panaikinimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. iš pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. solidariai priteisiama 128,57 Eur, o iš pareiškėjo A. V. – 21,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.

55. Pažymėtina, jog kartu su 2021 m. birželio 10 d. atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. V., G. S., T. K.-K., T. M., V. K., Ž. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Pareiškėjų D. V., G. S., T. K.-K., T. M., V. K., Ž. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 4 d. Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo nutarimą Nr. 12, kuriuo nutarta: „padaryti šio susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti NAR administraciją surengti tęstinį NAR visuotinį narių susirinkimą“.

2020 m. rugsėjo 4 d. Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo nutarimus Nr. 9, 10 ir 11 palikti nepakeistus.

Kitą pareiškėjų D. V., G. S., T. K.-K., T. M., V. K., Ž. S. skundo dalį atmesti.

Priteisti atsakovui Nemokumo administratorių rūmams iš pareiškėjų D. V., G. S., T. K.-K., T. M., V. K., Ž. S. solidariai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. iš pareiškėjų D. V., G. S., T. K.-K., T. M., V. K., Ž. S. solidariai 128,57 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 57 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš pareiškėjo A. V. – 21,43 Eur (dvidešimt vieną eurą 43 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis