29c2bf39-32f1-417f-9fa1-bb201a4d72c9 · Kauno apygardos teismas

                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-952-658/2014;                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-69-3-04350-2014-1                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 45.10; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. gegužės 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. vasario 8 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę „Volkswagen Multivan“ v/n (duomenys neskelbtini) t. y. (duomenys neskelbtini) kylant į kalnÄ iÅ¡ antrosios eismo juostos ėmė spausti kitÄ transporto priemonę prie deÅ¡inio kelkraščio, staiga persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ , prieÅ¡ minėtÄ transporto priemonę, sustabdė savo automobilį, priversdamas kito automobilio vairuotojÄ staiga sumažinti greitį ir sustoti.

Å iais veiksmais pažeidė KET 4 p., 9 p., 28 p. reikalavimus. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu A. K. jį skundė apylinkės teismui. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, jog surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai, kad A. K. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 str. 1 d. Pagrindo abejoti liudytojo A. B. neÅ¡aliÅ¡kumu nėra. Jo parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, neprieÅ¡taringi. Juos pagrindžia ir liudytojo T. U. parodymai.

Teismas taip pat sprendė, kad A. K. skirtoji nuobauda nėra per griežta. Apeliaciniame skunde A. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, jog jo parodymai apie tai, kad iÅ¡ paskos važiavęs kitas automobilis mirksėjo Å¡viesomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas sustojo, iÅ¡lipo pažiÅ«rėti, tačiau kito automobilio vairuotojas iÅ¡ jo neiÅ¡lipo, todėl nieko nesupratęs pareiÅ¡kėjas nuvažiavo, buvo nuoseklÅ«s. Teigia, jog teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais liudytojų A.

B. ir pareigÅ«nų, nemačiusių paties įvykio, parodymais. PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad A. B. parodymai logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Apelianto manymu Å¡ie parodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo 2014-02-11 paaiÅ¡kinime nurodytas įvykio aplinkybes, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“ manevruodamas sudarė avarinę situacijÄ . Liudytojo aiÅ¡kinimas, kad pareiÅ¡kėjas neva galėjo piktintis dėl to, kad buvo aplenktas, atsižvelgiant į jo amžių, Å¡eimyninę padėtį yra nelogiÅ¡kas.

Apelianto manymu liudytojas bÅ«damas jaunas pats neadekvačiai reaguoja į tai, kad jį aplenkia kitas automobilis. Liudytojas teistas už įsibrovimÄ Ä¯ patalpas, svetimo turto sugadinimÄ , kas jį charakterizuoja kaip Å«maus bÅ«do asmenybę. Apeliantas taip pat nurodo, jog pats liudytojas jam neleido persirikiuoti. A. B. pats bijodamas bÅ«ti apkaltintas chuliganiÅ¡ku vairavimu, turėjo pagrindÄ bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas. Be to, A. B. nepaaiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kė apelianto agresyvumas, to nesiaiÅ¡kino ir pareigÅ«nai.

Apeliantas kategoriÅ¡kai neigia įspyręs į liudytojo automobilio dureles, jokios nuotraukos nepridėtos, todėl kyla klausimas, ar iÅ¡ viso tokios buvo. Nėra pagrindas tikėti A. B. nuoÅ¡irdumu ir jo teiginiai apie lėšų trÅ«kumÄ bylinėjimuisi, nes neturintiems lėšų teikiama valstybės garantuojama pagalba, be to, bylinėjimosi iÅ¡laidos, kai laimima byla, gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo. Abejonių kelia ir tai, ar dėl spyrio apskritai galėjo bÅ«ti įlenktos durelės. Apeliantas pažymi, jog teismas remiasi T.

U. parodymais, tačiau jis pats įvykio nematė, parodė tai, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ A. B., protokolas suraÅ¡ytas remiantis tik A. B. parodymu ir liudytojos V. B. vidiniu įsitikinimu. Apeliantas mano, kad tiek suraÅ¡ant protokolÄ , tiek ir priimant nutarimÄ , buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos ATPK 257 str., nes jie suraÅ¡yti iÅ¡imtinai atsižvelgiant tik į vieno vairuotojo parodymus, visiÅ¡kai nevertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, ir nepaÅ¡alinus parodymuose esančių prieÅ¡taravimų.

Apeliantas teigia, jog jo vairavimas nebuvo nei pavojingas, nei chuliganiÅ¡kas, jis pats sustojo iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau buvo nubaustas be pagrindo. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti besÄ lygiÅ¡kos iÅ¡vados, jog jo elgesys buvo chuliganiÅ¡kas. Apie įvykį gali nurodyti tik vienas liudytojas, kurio parodymai vertintini kritiÅ¡kai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas nurodo, kad A. K. administracinė nuobauda skirta teisingai ir pagrįstai, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A.

B. neÅ¡aliÅ¡kumu, todėl apeliacinį skundÄ praÅ¡oma atmesti.A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.A. K. skunde nesutinka su teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, todėl mano, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir jis nepagrįstai patrauktas atsakomybėn, nes inkriminuoto pažeidimo nepadarė.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.LR ATPK 1242 str. 1 d. straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas anksčiau nurodytų taisyklių.A. K. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus patvirtina nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi liudytojo A. B. parodymai, kurie patvirtinami netiesioginiais liudytojo T. U. parodymais bei kitais duomenimis. Nors pareiškėjas teigia, kad liudytojas A.

B. nebuvo nuoseklus, jo paaiÅ¡kinimai kito, todėl jų neva negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ A. B. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo bei jo parodymų teisme, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta tik ta dalis aplinkybių, kuri tiesiogiai susijusi su inkriminuotomis aplinkybėm. Tuo tarpu teisme A. B. savo paaiÅ¡kinimÄ papildė nurodydamas papildomas aplinkybes, buvusias iki inkriminuojamų pažeidimų.

Ta dalis jo parodymų, kuri tiesiogiai susijusi su inkriminuojamais pažeidimais, nekito ir buvo nuoseklÅ«s. Tiek teisme, tiek ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime liudytojas nurodė, kad kylant į kalnÄ jį A. K., kurį prieÅ¡ tai liudytojas buvo aplenkęs, pradėjo spausti prie kelkraščio, po to iÅ¡važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais ir sustabdė važiuojamojoje dalyje. Liudytojas taip pat sustojo, tačiau iÅ¡ automobilio nelipo, o pavažiavęs atbulas iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, nes kito automobilio vairuotojas (apeliantas) jam pasirodė agresyviai nusiteikęs, o jis nenorėjo veltis į konfliktÄ .

Teisme liudytojas tik papildomai papasakojo Å¡io įvykio prieÅ¡istorę, t. y. tai, kad bÅ«tent apelianto vairuojamas automobilis jam mirksėjo ilgomis Å¡viesomis pirmas, tada liudytojÄ aplenkė, kur buvo dviguba iÅ¡tisinė juosta, todėl liudytojas jam taip pat pamirksėjo ilgomis Å¡viesomis, kad sudrausmintų, vėliau aplenkė ir prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žduoti keliÄ â€œ automobilį pristabdė, ir tai A. K. galėjo nepatikti. Tuo tarpu apeliantas Å¡ių aplinkybių nenurodė, nepasakojo, nutylėjo.

Nenurodė, kad jis pirmas mirksėjo ilgomis Å¡viesomis, pavojingai lenkė liudytojÄ , o liudytojo pamirksėjimas buvo tik atsakas į pareiÅ¡kėjo netinkamus veiksmus. Be to, pats A. K. nebuvo nuoseklus. PraÅ¡yme 2014-02-11 nurodė, kad mirksėjimÄ suprato kaip pagalbos praÅ¡ymÄ , dėl ko sustojo ir ėjo link liudytojo vairuoto automobilio, o teisme aiÅ¡kino, kad mirksėjimÄ suprato kaip perspėjimÄ , kad kažkas negerai su automobiliu, dėl ko neva sustojo pažiÅ«rėti, tačiau bÅ«tent Å¡i versija prieÅ¡tarauja A.

K. veiksmams – jis iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ėjo link liudytojo automobilio, o ne apžiÅ«rinėjo savÄ jį. Be to, tik apeliaciniame skunde atsiranda versija, kad jam trukdė A. B. netinkamas, apelianto manymu, pavojingas vairavimas, nors prieÅ¡ tai niekada tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, teigė, kad mirksėjimÄ suprato kaip perspėjimÄ , kad kažkas negerai jo automobiliui ar kaip pagalbos praÅ¡ymÄ . Visa tai leidžia, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojo A. B. parodymus laikyti nuoÅ¡irdžiais ir patikimais, o A.

K. paaiÅ¡kinimus vertinti kaip gynybinę versijÄ . Be to, pagrindÄ tikėti liudytoju suteikia ir tai, jog jis iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigÄ , tai patvirtino liudytojas T. U., todėl apylinkės teismas Å¡io liudytojo parodymus vertino kaip sustiprinančius pagrindÄ tikėti A. B. parodymais. Policijos įstaigoje, bÅ«damas įspėtu dėl melagingų parodymų davimo, parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame buvo smulkiai apraÅ¡ytas incidentas, ir nurodytos aplinkybės. Tuo tarpu A. K. skunde nurodydamas, kad tai A.

B. vairavo pažeisdamas taisykles, apie tai policijos iÅ¡ karto neinformavo, o dėl A. B. sudrausminimo praÅ¡ymÄ pateikė tik tada, kai buvo pakviestas į policijÄ aiÅ¡kintis dėl A. B. nurodytų aplinkybių dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo ir jo automobilio apspardymo. Todėl nepagrįstu laikomas ir skundo teiginys, jog A. B. buvo Å¡aliÅ¡kas, nes bijojo pats bÅ«ti apkaltintas chuliganiÅ¡ku vairavimu.AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas nesusijęs su konkrečios turtinės žalos padarymu, todėl skundo argumentai, jog A.

B. suinteresuotas ir galimai siekia pasipelnyti dėl neva sulankstyto automobilio, nesuteikia pagrindo abejoti ta jo paaiÅ¡kinimų ir parodymų dalimi, kuri tiesiogiai susijusi su inkriminuotomis aplinkybėmis, o juo labiau nesuteikia A. B. atsisakymÄ kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka vertinti kaip aplinkybę, rodančiÄ liudytojo suinteresuotumÄ , norÄ tyčia pakenkti pareiÅ¡kėjui.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas ir skundo argumentas, jog liudytojo parodymų nuoseklumu verčia abejoti, o A.

K. parodymus dėl paties liudytojo netinkamo vairavimo laikyti patikimais, liudytojo Å«maus bÅ«do asmenybė. Šį argumentÄ apeliantas grindžia vien tuo, jog liudytojas yra teistas už svetimo turto sugadinimÄ bei įsibrovimÄ Ä¯ patalpas, tačiau tai visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Jei jau vadovautis A. K. logika, kad negalima tikėti įstatymui kartÄ nusižengusio asmens parodymais, tuomet reiktų vertinti ir patį A. K., kaip itin nepavyzdingÄ kelių eismo dalyvį, nes jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Ir tokių apeliacinio skundo motyvų dėstymas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai tik dar vienas papildomas argumentas verčiantis abejoti A. K. paaiÅ¡kinimų nuoÅ¡irdumu bei suteikiantis pagrindÄ liudytojo parodymus vertinti kaip patikimus, o apelianto dėstomus faktus vertinti tik kaip gynybinę versijÄ . Tai, kad A. B. nesikreipė į teismÄ dėl automobilio apgadinimo, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, leidžia tikėti A. B. nuoÅ¡irdumu dėl įvykio, ir nerodo noro, pasak A. K., „pasipelnyti“ iÅ¡ incidento.Liudytojos V.

B. parodymai nėra tiesioginiai, tačiau vertinant visumoje su aptartais įrodymais, jie laikytini patvirtinančiais A. B. parodymus dėl įvykio aplinkybių. Ir apskritai pažymėtina, jog vertinant įrodymus šios kategorijos bylose reiktų pažymėti, jog toks pažeidimas kaip chuliganiškas vairavimas iš esmės fiksuojamas tik vizualiai. Todėl patys objektyviausi įrodymai būtų filmuota medžiaga (pvz., vaizdo registratoriumi). Tačiau jos nėra, todėl teismas vertino esančius įrodymus, kurie, nesant filmuotos medžiagos, gali būti tik įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų, ar bendravusių su šiais asmenimis iš karto po įvykio, parodymai.

Tokie įrodymai atitinka įrodymų sÄ sajumo ir leistinumo kriterijus. Todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė.Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad teismo iÅ¡vados tiek dėl paties įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir dėl skirtos nuobaudos pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka surinktų duomenų analize. Byloje pagrįstai nustatyta, kad A.

K. iÅ¡ tiesų padarė jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , ir Å¡i veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1242 str. 1 d. Skirtoji nuobauda, kuri yra vos didesnė nei ATPK 1242 str. 1 d. sankcijos minimumas, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (per metus laiko padarė tos pačios rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ ), A. K. eilę kartų baustas už KET pažeidimus, atitinka veikos ir pažeidėjo pavojingumÄ , bei nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis paliekama galioti nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjas                                                                                                                     Nerijus Meilutis