A-146-1983-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1983/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 30; 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms Daliai Peciūnienei, Valdonei Navickaitei ir advokatei Jūratei Galdikienei,

atsakovo atstovui Danieliui Vysockiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla (toliau – ir Veriškių pradinė mokykla, pareiškėjas) kreipėsi skundu (I t., b. l. 1-11), kurį patikslino (II t., b. l. 34-43), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti iš dalies Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo‘‘: panaikinti 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą, 4.1.12 punktą visa apimtimi; o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą panaikinti ta apimti, kiek jie yra susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-88 „Dėl 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-46 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2006 – 2012 metų plano dalinio pakeitimo“ pakeitimo ir patikslinimo bei 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-45 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų pertvarkymo ir reorganizavimo“ panaikinimo (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-88), kuriuo: pakeitė bei patikslino Tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plano pavadinimą ir patikslino šio plano atskirus punktus (Sprendimo Nr. T3-88 1 punktas); pavedė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojamų prijungimo ar išdalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams atlikti su įstaigų reorganizavimo procedūromis susijusius veiksmus (Sprendimo Nr. T3-88 2 punktas.

Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti Sprendimo Nr. T3-88 2 punktą ta apimtimi, kiek tai yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūromis, taip pat prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų plano 26, 22 ir 23 punktų nuostatas dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo išdalijimo būdu. Kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo Nr. T3-88 2 punkto galiojimą kol bus išnagrinėta byla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS525-431/2010) patenkino pareiškėjų atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdė Sprendimo Nr.T3-88 2 punkto galiojimą Veriškių pradinės mokyklos atžvilgiu iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2199/2010 įsiteisėjimo. Ši teismo nutartis buvo priimta 2010 m. birželio 23 d. 9.00 val.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba, gavusi minėtą teismo nutartį iki balsavimo pradžios, t.y. iki 2010 m. birželio 23 d. 11 val., nevykdė nutarties ir priėmė 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo‘‘ (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-207). Sprendimas Nr. T3-207 buvo priimtas įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų planą (toliau – ir Mokyklų pertvarkos iki 2012 metų planas) ir Sprendimą Nr. T3-88, t. y. tuos administracinius aktus, kurių atitinkamas dalis buvo apskundusi Veriškių pradinės mokyklos taryba.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba Sprendimu Nr. T3-207 dėl Veriškų pradinės mokyklos nusprendė: iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išdalijimo būdu reorganizuoti Vilniaus r. Veriškių pradinę mokyklą (2 p.), t.y. lenkų mokomąja kalba klases išdalyti Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai (2.1 p.); lietuvių mokomąja kalba klases išdalyti Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijai (2.2 p.); iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atlikti švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymą įsteigiant (3 p.): Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (3.12 p.); Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (3.13 p.); patvirtinti (4 p.) švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas (4.1 p.): Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos (12 priedas) (4.1.12 p.); Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos nuostatus (15 priedas) (4.2.3 p.); Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos nuostatus (22 priedas) (4.2.10 p.); po reorganizavimo tęsiančių Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų didžiausią leistiną pareigybių skaičių (23 priedas) (4.3 p.); pavesti po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išregistruoti iš Juridinių asmenų registro šias Vilniaus rajono savivaldybės mokyklas bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus (6 p.): Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktoriui – <...> Vilniaus rajono Veriškių pradinę mokyklą (6.3 p.). Sprendimo Nr. T3-207 8 punktu Taryba remiantis patvirtinta po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų struktūra ir didžiausiu leistinu etatų skaičiumi, pavedė reorganizuojamų švietimo įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti darbuotojų darbo sutarčių pakeitimą ar nutraukimą; 9 punktu pavedė Vilniaus rajono administracijos direktoriui iki 2010 m. liepos 14 d. sudaryti komisiją 4.1.1. – 4.1.12 punktuose nurodytų švietimo įstaigų materialiajam, nematerialiajam, finansiniam turtui bei įsipareigojimams inventorizuoti, direktorių reikalams perduoti ir perimti. Nustatė, kad Komisija perdavimo – priėmimo aktus pateikia tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės merui iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinis ginčas šioje byloje keliamas dviem pagrindais: pirma, ar galėjo atsakovas tęsti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras, žinodamas apie tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi buvo sustabdytas Sprendimo Nr.T3-88 galiojimas Veriškių pradinės mokyklos ir jos vadovo atžvilgiu iki įsigalios teismo sprendimo byloje, kurioje buvo iškeltas ginčas dėl šio sprendimo; antra, ar mokyklos reorganizavimas vykdomas atsižvelgiant į 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus kriterijus (toliau – ir Kriterijai), kuriais privalo vadovautis steigėjas, spręsdamas dėl mokyklos reorganizavimo.

Pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovas privalėjo nedelsdamas vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį (administracinė byla Nr. AS525-431/2010) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, rėmėsi Konstitucijos 5, 109 straipsniais, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės) 21 punkte įtvirtinta, kad mokyklų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai.

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Taigi, atsakovas, priimdamas sprendimą mokyklą reorganizuoti, nebuvo savarankiškas, o turėjo laikytis Vyriausybės nustatytų kriterijų. Kriterijų 8 punkte yra pateiktas sąrašas atvejų, kada steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti bendrojo lavinimo mokyklą. Kriterijų 8.1 punktas, numatantis, kad bendrojo lavinimo mokykla reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka, nenurodo, kam (kokiems tikslams) ir kokiu laikotarpiu šių lėšų turėtų mokyklai nepakakti, kad būtų galima reorganizuoti mokyklą.

Aiškinant minėtos nuostatos prasmę, būtina atsižvelgti į kitus teisės aktų nuostatas, kurios įtvirtina reikalavimus veikiančioms bendrojo lavinimo mokykloms. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 9 dalis numato, kad mokykla privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Užtikrinant švietimo kokybę, mokykla konkretina ir individualizuoja formaliojo švietimo programas; inicijuoja švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus; sudaro formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius; sudaro neformaliojo švietimo programas; pasirenka programų turinio perteikimo būdus; laiduoja programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei kvalifikacijų standartų atitikimą (Švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis).

Švietimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad mokyklos ūkio lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma yra detalizuota Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (toliau – ir Metodika). Iš Metodikos nuostatų matyti, kad moksleivio krepšelio lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams. Šias lėšas mokyklos steigėjas skiria mokykloms ugdymui, priklausomai nuo realaus moksleivių skaičiaus.

Taigi, steigėjo mokykloms skiriamos mokinio krepšelio lėšos yra skirtos ugdymui, tai mokymo lėšos (speciali tikslinė dotacija), kurių turi pakakti tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Šių lėšų minėtiems tikslams nepakankant, steigėjui atsiranda pagrindas spręsti dėl mokyklos reorganizavimo, pertvarkymo. Iš Kriterijų 8.1 punkto formuluotės, taip pat Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, įpareigojančių vykdyti nuoseklų mokyklų tinklo pertvarkos procesą, susidedantį iš 3 stadijų – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo, kurio pirmoje (inicijavimo) stadijoje turi būti parengtas bendrasis mokyklų tinklo pertvarkos planas, matyti, jog ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas yra pagrindas mokyklos reorganizavimui.

Iš Kriterijų 8.1 punkto aiškinimo darytina išvada, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi įrodyti mokyklos steigėjas. Toks sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis. Atsakovas Sprendimo Nr. T3-207 dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo reikiamai nemotyvavo, neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų egzistavimo, skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis vien tik savo nusistatytais kriterijais, ekonominiu tikslingumu, tuo pažeidė Švietimo įstatymo, Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių bei Kriterijų nuostatas.

Atsakovas, teigdamas, kad nuolat trūksta lėšų, nepateikė jokio argumentuoto paskaičiavimo, kaip apskaičiuojamas lėšų poreikis, vengia pateikti konkrečius atsakymus į pareiškėjo paklausimus. Tai įrodo ir atsakovo 2011 m. lapkričio 23 d. atsakymas. Neatsižvelgiama į tai, kad 2011- 2012 m. m. Veriškių pradinėje mokykloje atsirado priešmokyklinė grupė, kuriai yra taikoma kitokia lėšų skaičiavimo metodika (50 proc. yra skiriama iš valstybės biudžeto, likusi dalis finansuojama iš savivaldybės biudžeto). Dalis lėšų buvo surenkama iš priešmokyklinės grupės auklėtinių tėvų į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą vadovaujantis Tarybos 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T3-261 (www.vilniaus-r.lt).

Skaičiuojant lėšų poreikį, taip pat neatsižvelgiama į tai, kad Veriškių pradinė mokykla užima 1/3 pastato, likusią pastato dalį naudoja Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros skyrius, kur veikia kaimo viešoji biblioteka, šokių salė, kino salė. Lėšos, reikalingos šių patalpų išlaikymui (apmokėjimui už elektrą, šildymą, valymą, šiukšlių išvežimą ir kt.) dėl nesuprantamų priežasčių skiriamos mokyklai, tokiu būdu dirbtinai padidinant lėšų poreikį, skiriamą iš savivaldybės biudžeto. Sargų, kiemsargių, ūkvedžių etatai yra priskirti mokyklai, nors jie prižiūri visą teritoriją.

Po renginių susikaupia daug šiukšlių, kurios irgi išvežamos mokyklai skirtų lėšų sąskaita. Nėra atlikta jokios studijos ir išvadų, ar mokykla, tinkamai vadovaudamasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, galėtų dirbti ekonomiškai ir rezultatyviai. Atsakovo parengtos reorganizavimo sąlygos nepateikia atsakymo, kaip realiai mokyklos išdalijimas galėtų būti atliktas, t. y. kaip konkrečiai ir kokiu principu bus dalijamas turtas, patalpos tarp veiksiančių po reorganizacijos skyrių, kaip pasiskirstys pagalbinio personalo etatai ir pan. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo samprotavimai, esą mokyklos reorganizavimas niekaip neatsilieps bendruomenės interesams, nes skyriai ir toliau veiks tose pačiose patalpose, pagal galimybes bus išlaikytos darbo vietos ir pan., prasilenkia su bet kokia ekonomine logika, nes neaišku, kur bus sutaupyta, jeigu po reorganizavimo pasikeis tik juridinė forma.

2010 m. balandžio 7 d. aiškinamajame rašte dėl Sprendimo Nr. T3-207 projekto nurodoma, kad visos reorganizuojamos mokyklos yra mažakomplektės, jų vadovams sudėtinga kokybiškai administruoti įstaigas, tvarkyti privalomas įstaigų duomenų bazes, operatyviai pateikti statistines ataskaitas ir vadovėlių bei vaizdinių priemonių užsakymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-37/2007 yra išaiškinęs, kad šie ar panašūs argumentai nėra savarankiški Vyriausybės patvirtinti kriterijai reorganizavimui, ir kad yra būtina vadovautis tik tais kriterijais, kurie yra numatyti Kriterijų IV dalies 8 punkto papunkčiuose.

Minėtame aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad švietimo įstaigų mokyklų reorganizavimas grindžiamas 2007 – 2010 metų faktiniais duomenimis, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakanka, ir steigėjas neturi papildomų lėšų šių švietimo įstaigų išlaikymui. Šis kriterijus yra įvardytas Kriterijų 8.1 papunktyje, tačiau atsakovas jo neįrodė, rėmėsi tik bendro deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais ir konkrečiais paskaičiavimais nepagrįstais skaičiais.

Aiškinamajame rašto reorganizavimo priežastimi taip pat nurodoma, neva savivaldybė negali perskirstyti lėšų tarp mokyklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės 5 procentus mokinio krepšeliui skirtų lėšų savo nustatyta tvarka naudoja:

1) pedagoginei ir psichologinei pagalbai organizuoti;

2) brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti;

3) bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti;

4) profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;

5) pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti bendrąjį lavinimą ir priešmokyklinį ugdymą teikiančiose mokyklose;

6) bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti;7) neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis akivaizdu, kad yra galimybė lėšų trūkumą padengti, perskirstant 5 procentus mokinio krepšelio lėšų, ir skirti jas bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti (6 punktas), neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (7 punktas), todėl atsakovo argumentai dėl neturėjimo galimybės perskirstyti lėšas tarp mokyklų yra nepagrįsti ir atmestini.

Tai, kad lėšų perskirstymas buvo ir yra vykdomas, įrodo Tarybos sprendimai: 2010 m. rugsėjo 17 d. Nr. T3-281 „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo“; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T3-399 „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo ir panaudojimo“. 2011 m. lapkričio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo ir panaudojimo“ (www.vilniaus-r.lt), kurio duomenimis Veriškių pradinėje mokykloje numatomas tik 400 Lt trūkumas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tinkamai sutvarkius tikslinių lėšų panaudojimą, yra visiškai reali galimybė mokyklai funkcionuoti be jokių reorganizavimo procedūrų.

Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis. Veriškių pradinė mokykla yra vienintelė vaikų ugdymo įstaiga Veriškėse ir aplinkiniuose kaimeliuose. Čia nėra vaikų lopšelių – darželių, todėl atidarius priešmokyklinę ugdymo grupę, išsisprendė ir kita aktuali problema – ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat turi galimybę lankyti šią švietimo įstaigą, vaikų tėveliams nereikia vežioti vaikų keliasdešimt kilometrų į kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokykloje nebesusidarė mokinių grupės lenkų mokomąja kalba. Šį faktą įrodo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. T3-329. Nesusidarius mokinių grupėms lenkų mokomąja kalba, teko atleisti lenkų kalbos mokytoją. Taip pat buvo atleista tikybos mokytoja. Tačiau atsakovas, teikdamas skaičiavimus darbo užmokesčiui, įskaito ir šių mokytojų atlyginimus bei su tuo susijusius mokėjimus valstybei (2011 m. spalio 4 d.Vilniaus rajono savivaldybės tarifikacijos žiniaraštis) tokiu būdu nepagrįstai didindamas lėšų poreikį.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 111-115) paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba iki balsavimo dėl 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 pradžios nebuvo gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Taryba, svarstydama dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo, vadovavosi teisės aktais, t. y. Kriterijų 8.1 punktu ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai ir Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas dalyvavo Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. vasario 24 d. susirinkimuose ir išklausė jos nuomonės. Sprendimu Nr. T3-207 buvo įgyvendinamas galiojantis Pertvarkos iki 2012 metų planas. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis buvo įgyvendinta prieš patvirtinant ir pakeičiant Pertvarkos planą, todėl priimant Sprendimą Nr. T3-207 dar kartą tartis su Veriškių pradinės mokyklos bendruomene dėl to paties administracinio reglamentavimo nereikėjo.

Pareiškėjas, teigdamas, kad mokyklos reorganizavimas buvo pradėtos pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras, nenurodė, ką būtent atsakovas pažeidė priimdamas Sprendimą Nr. T3-207, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Atsakovas akcentavo, kad po reorganizacijos mokiniai mokysis tame pačiame pastate, kadangi bus įsteigti Vilniaus r. Gedimino ir Konstanto Parčevskio gimnazijų Veriškių pradinio ugdymo skyriai (Sprendimo Nr. T3-207 3.12, 3.13 punktai). Be to, mokiniai mokysis jau gimnazijoje, o ne mokykloje. Todėl atsakovui nesuprantami pareiškėjo argumentai kad dėl reorganizavimo nukentės mokinių bei jų tėvų interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Veriškių pradinei mokyklai šiais metais trūks 60 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų, todėl nereorganizavus mokyklos, pritrūks pinigų mokytojų atlyginimams išmokėti. Tuo tarpu išdalijus mokyklą didelėms švietimo įstaigoms, atsivers galimybės lėšas perskirstyti ir užtikrinti stabilų atlyginimo išmokėjimą mokytojams, taigi, bus apginti mokytojų interesai.

Pareiškėjo argumentai, susiję su reorganizavimo sąlygomis, atsakovo nuomone, nepagrįsti ir atmestini dėl šių priežasčių. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.99 straipsnio 1 dalį reorganizavimo sąlygas parengia juridinio asmens valdymo organai, šiuo atveju – Veriškių pradinės mokyklos direktorė, kuri patvirtino tai savo parašu. Taigi pareiškėja skundžia savo pačios pasirašytas reorganizavimo sąlygas. Antra, reorganizavime dalyvauja trys švietimo įstaigos, kurių savininkas yra tas pats – Vilniaus rajono savivaldybė, todėl jokių problemų dėl turto perdavimo nebus. Trečia, reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos CK nustatyta tvarka, nė vienas kreditorius nepareiškė dėl jų jokių pretenzijų, todėl argumentas dėl įsiskolinimų kreditoriams taip pat atmestinas. Ketvirta, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 138 straipsniu, įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Taigi, reorganizavimo atveju darbuotojų perkėlimą garantuoja paminėta kodekso norma.

Sprendimas Nr. T3-207 buvo parengtas ir priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais. Švietimo įstaigų reorganizavimą reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Remiantis CK 2.96 straipsnio 1 dalimi, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Remiantis Kriterijų 8.1 punktu, bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Taryba Sprendimo Nr. T3-207 aiškinamajame rašte bei reorganizavimo sąlygose (Sprendimo Nr. T3-207 12 priedas) nurodė, kad Veriškių pradinei mokyklai jau ne pirmus metus sistemiškai ir nuolat trūksta lėšų. Kriterijų 8.1 punktą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-37/2007.

Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas yra pagrindas mokyklai reorganizuoti. Reorganizavimo sąlygų projekte yra nurodyta, kad jau ne vienerius metus mokyklai trūksta lėšų. Iš Švietimo skyriaus vedėjo pažymos matyti, kad Veriškių pradinei mokyklai 2007 m. trūko 58,5 tūkst. Lt; 2008 m. – 64,3 tūkst. Lt; 2009 m. – 29,3 tūkst. Lt; 2010 m. – 60,0 tūkst. Lt mokymo lėšų. Taigi, akivaizdu, kad mokymo lėšų trūkumas Veriškių pradinei mokyklai yra nuolatinis bei sisteminis.

Be to, Vilniaus rajono savivaldybė per pastaruosius ketverius metus (2007–2010 m. m.) iš savo biudžeto Veriškių pradinei mokyklai (mokosi 26 mokiniai) yra skyrusi jau 503,1 tūkst. Lt mokesčių mokėtojų pinigų. Taigi, Veriškių mokyklos reorganizavimas yra visos Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės interesas. Aplinkybę, kad finansinė situacija minėtoje mokykloje nepagerės ir jai nuolat trūks mokymo lėšų, patvirtina tai, jog pagal Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, o Veriškių pradinėje mokykloje mokosi iš viso 26 mokiniai.

Be to, mokykloje ugdymas vyksta 2 mokomosiomis kalbomis, vadinasi, pamokų (klasių komplektų) mokykloje yra dvigubai daugiau, tai papildomai kainuoja. Dėl minėtų priežasčių Veriškių pradinei mokyklai nuolat, sistemiškai trūko ir trūks lėšų, o tai neabejotinai atsilieps ugdymo kokybei. Sprendimo Nr. T3-207 aiškinamajame rašte bei jo 12 priede taip pat yra nurodyta, kad steigėjas neturi papildomų lėšų. Remiantis Kriterijų 8.1 punktu, mokinio krepšelio lėšų ir steigėjo papildomų lėšų trūkumas yra pakankamas pagrindas reorganizuoti mokyklą, todėl visi kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su mokyklos reorganizavimo pagrindimu, teisiškai nesvarbūs. Sprendimas Nr. T3-207 tinkamai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais, faktinės aplinkybės atitinka Kriterijų 8.1 punktą.

Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad Taryba turėjo teisę reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą. Sprendimo Nr. T3-207 3 punktu buvo atlikti švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymai. Pareiškėjas prašė panaikinti minėto sprendimo 3.12, 3.13 punktus, kadangi jie yra susiję su mokyklos reorganizavimu, tačiau nenurodė, kokiems teisės aktams jie prieštarauja, todėl atsakovas dėl minėtų punktų pagrįstumo nepasisakė. Sprendimo Nr. T3-207 4 punktu Taryba patvirtino švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas.

Jos buvo parengtos remiantis CK 2.99 straipsniu ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjas nepateikė nė vieno argumento, kad sąlygos neatitinka minėtų teisės aktų. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Sprendimo Nr. T3-207 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą, tačiau irgi nenurodė, kokiems teisės aktams minėti punktai prieštarauja. Atsakovo teigimu, Sprendimas Nr. T3-207 atitinka teisės aktus. Šiuo sprendimu yra vykdomi švietimo įstaigų reorganizavimas ir vidaus struktūros pertvarkymai.

Pareiškėjas iš esmės ginčija tik mokyklos reorganizavimą, o ne vidaus struktūros pertvarkymus, nes nepateikė jokių argumentų, kad Sprendimo Nr. T3-207 3.12, 3.13 punktai yra neteisėti. Reorganizavimas pasireiškia tuo, kad Veriškių pradinė mokykla išdalijama Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Gedimino gimnazijoms. Tokiu būdu minėtų gimnazijų mokinių skaičius didėja. Remiantis Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, todėl minėtos gimnazijos kartu su mokiniais gaus daugiau lėšų.

Tuo pasireiškia mokyklų tinklo optimizavimas: sujungus švietimo įstaigas, jos turi daugiau mokinių, vadinasi, ir daugiau lėšų, tai leidžia užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įpareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą (Švietimo įstatymo 43 str. 9 d.). Tai, kad Veriškių pradinėje mokykloje klasės yra sukomplektuojamos visiškai (anot pareiškėjo, klasės komplekte gali būti 6 mokiniai), šiuo atveju mokyklos reorganizavimui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi reorganizavimas grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu, o ne klasių visišku sukomplektavimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 70-86) pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kelia administracinį ginčą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“ ta apimtimi, kiek tai yra susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimus (2010 m. vasario 19 d. Nr. T3-45; 2010 m. balandžio 9 d. Nr. T3-88; 2010 m. birželio 23 d. Nr. T3-207; 2010 m. liepos 30 d. Nr. T3-229), kuriais buvo numatyta reorganizuoti 14 švietimo įstaigų (8 lenkų mokomąja kalba, 4 lenkų/lietuvių (įskaitant Veriškių pradinę mokyklą), 1 lenkų/rusų ir 1 lietuvių mokomąja kalba), kurioms nuolat trūko mokinio krepšelio lėšų ir kilo klasių komplektavimo problemų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad steigėjas, siekdamas optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas ir patalpas, užtikrinant ugdymo kokybę, kuo optimalesnį ugdomojo proceso organizavimą bei jo priežiūrą, gali iki 2010m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti švietimo įstaigų tinklą. Steigėjui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai ne tik Veriškių pradinė mokykla, bet visos švietimo įstaigos yra išskirtinės, todėl, siekiant neatimti galimybių mokiniams mokytis arčiausiai jų gyvenamosios vietos, sprendimuose nenumatytas nė vienos reorganizuojamos mokyklos likvidavimas, tik jų prijungimas prie didesnių mokyklų, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. tose pačiose patalpose jos galėtų tęsti veiklą kaip didesnių mokyklų struktūriniai padaliniai. Veriškių pradinė mokykla numatyta reorganizuoti išdalijimo būdu, prijungiant klases lenkų mokomąja kalba prie Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, o klases lietuvių mokomąja kalba – prie Nemenčinės Gedimino gimnazijos (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 29−32).

Teismas nustatė, kad atsakovui teisę reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas suteikia Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2292 redakcija), Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punktas ir 17 straipsnio 28 punktas. Remiantis CK 2.96 straipsnio 1 dalimi, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Vilniaus rajone vykdoma bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka vykdoma įgyvendinant Pertvarkos iki 2012 metų planą (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, II t., b. l. 179−183). Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. T3-46, kuriuo nusprendė iš dalies pakeisti Tarybos 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T3-24 patvirtintą Pertvarkos iki 2012 metų planą, jį išdėstant 1 priede (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 38−57). Taryba 2010 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-88, kuriuo pakeitė bei patikslino 2010 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plano pavadinimą bei patikslino planą; pavedė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojamų prijungimo ar išdalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams atlikti su įstaigų reorganizavimo procedūromis susijusius veiksmus; įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją teikti metodinę pagalbą bei koordinuoti reorganizavimo procedūras (Sprendimo Nr. T3-88 3 punktas) (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 27-28). Taryba 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 2 punktu pavedė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams: raštu pranešti kiekvienam mokiniui apie mokyklos reorganizaciją bei informuoti mokyklos bendruomenę (2.1.1 p.); parengti švietimo įstaigos organizavimo sąlygas ir po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų nuostatus (2.1.2 p.); pranešti raštu apie reorganizavimo sąlygų sudarymą visiems įstaigos kreditoriams (2.1.3 p.) (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 27−28).

2010 m. birželio 23 d. Taryba Sprendimu Nr. T3-207, vadovaudamasi CK 2.96 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Švietimo įstatymo 44 straipsniu, 60 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsniu, Kriterijų 8.1 punktu, įgyvendindama Tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T3-88, nusprendė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti išdalijimo būdu Vilniaus r. Veriškių pradinę mokyklą ( 2 p.). Sprendimo Nr. T3-207 3 punktu nurodė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atlikti švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymą, įsteigiant: <...> 3.12. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių, 3.13. Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių; 4.1. Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas: <...> 4.1.12 Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos (12 priedas); <...> 4.2.3. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos nuostatus (15 priedas); <...> 4.2.10. Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos nuostatus (22 priedas); 4.3. po reorganizavimo tęsiančių Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų didžiausią leistiną pareigybių skaičių (23 priedas); 6 punktu pavedė po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išregistruoti iš Juridinių asmenų registro šias Vilniaus rajono savivaldybės mokyklas bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus: <...> 6.3. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktoriui – <...> Vilniaus rajono Veriškių pradinę mokyklą; 8 punktu pavedė, remiantis patvirtinta po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų struktūra ir didžiausiu leistinu etatų skaičiumi, reorganizuojamų švietimo įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti darbuotojų darbo sutarčių pakeitimą ar nutraukimą; 9 punktu pavedė Vilniaus rajono administracijos direktoriui iki 2010 m. liepos 14 d. sudaryti komisiją 4.1.1-4.1.12 punktuose nurodytų švietimo įstaigų materialiajam, nematerialiajam, finansiniam turtui bei įsipareigojimams inventorizuoti, direktorių reikalams perduoti ir perimti; nurodė, kad Komisija perdavimo – priėmimo aktus pateikia tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės merui iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (I t., b. l. 31-34).

Iš Sprendimo Nr. T3-207 teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla pertvarkoma remiantis Kriterijų 8.1 punktu, kuriame nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Teismas pažymėjo, kad Kriterijų 8.1 punktas nenurodo, kokiems tikslams ir kokiu laikotarpiu mokyklai turėtų nepakakti mokymo lėšų, kad būtų galima atlikti jos reorganizavimą ar pertvarkymą, todėl aiškinant šios normos prasmę, būtina atsižvelgti į sisteminius minėtos nuostatos ryšius su kitomis teisinėmis nuostatomis, įtvirtintomis švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant tas, kurios įtvirtina reikalavimus veikiančioms bendrojo lavinimo mokykloms.

Teismas rėmėsi Švietimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kurioje nurodyta, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Pagal Metodiką (Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 785) moksleivio krepšelio lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams. Šias lėšas mokyklos steigėjas skiria mokykloms ugdymui, priklausomai nuo realaus moksleivių skaičiaus. Pagal Kriterijų 8.1 punkto, taip pat Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, kurios įpareigoja vykdyti nuoseklų mokyklų tinklo pertvarkos procesą, susidedantį iš 3 stadijų – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo, kurio pirmoje inicijavimo stadijoje turi būti parengtas bendrasis mokyklų tinklo pertvarkos planas (Taisyklių V dalis) nuostatas ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas yra pagrindas mokyklos reorganizavimui. Vadovaudamasis Kriterijų 8.1 punktu teismas konstatavo, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nuolat, sistemingai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą.

Teismas rėmėsi pateiktais į bylą duomenimis, kad Veriškių pradinei mokyklai 2007 m. trūko 58,5 tūkst. Lt; 2008 m. − 64,3 tūkst. Lt; 2009 m. − 29,3 tūkst. Lt; 2010 m. − 60,0 tūkst. Lt MK lėšų (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 56, II t., b. l. 168). Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, kad moksleivio krepšelio lėšų trūkumas Veriškių pradinei mokyklai yra nuolatinis bei sisteminis. Remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad 2009 – 2010 m. Veriškių pradinėje mokykloje mokėsi 26 mokiniai. Pagal mokinių registro duomenis 2010 – 2011 m. mokykloje liko 17 (faktiškai lankančių mokyklą – 13) mokinių. Mokykloje veikia 2 pradinių klasių komplektai: 1 lietuvių ir 1 lenkų mokomąja kalba, kuriuose mokosi 12 mokinių, ir priešmokyklinė ugdymo grupė, kurioje užregistruoti 5 mokiniai. Tam, kad būtų galima sukomplektuoti klases, 1 mokinys paliktas kartoti kursą, o 2 kartotinai priimti mokytis į tą pačią klasę arba priešmokyklinio ugdymo grupę, dėl to mokykloje visiškai nesukomplektuotos antrosios klasės (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, II t., b. l. 179−184). Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvados, kad buvo teisinės prielaidos reorganizuoti Vilniaus rajono švietimo įstaigas, įskaitant Veriškių pradinę mokyklą.

Dėl pareiškėjo argumento, kad reorganizavimo procedūros pradėtos pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios procedūros buvo pažeistos. Sprendimo Nr. T3-88 aiškinamojo rašto pirmoje pastraipoje yra nurodyti reorganizavimo tikslai: optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas ir patalpas, užtikrinant ugdymo kokybę, kuo optimalesnį ugdomojo proceso organizavimą bei jo priežiūrą. Mokyklų reorganizavimo sąlygų projektas buvo paruoštas ir apie jo paruošimą buvo viešai paskelbta laiku, laikantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio reikalavimų (adm. byla Nr. I-2199-331/2010, I t., b. l. 27-29). Juridinio asmens reorganizavimas prasideda sprendimu patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kuris taip pat reiškia, jog priimtas sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį (adm.byla Nr. I-2199-331/2010, II t., b. l. 188−191). Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono mokyklų reorganizavimo pagrindas yra tai, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Toks pagrindas nurodytas aiškinamajame rašte ir reorganizavimo sąlygų projekte. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas Nr. T3-207 nėra motyvuotas ir priimtas remiantis vien savarankiškai nustatytais kriterijais ir ekonominiu tikslingumu. Kriterijų 8.1 punktas aiškiai nurodo, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Todėl vien šiuo pagrindu Taryba turėjo teisę reorganizuoti bendrojo lavinimo mokyklą. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Veriškių pradinėje mokykloje klasės yra sukomplektuojamos visiškai, vertino kaip neturinčią mokyklos reorganizavimui teisinės reikšmės, kadangi reorganizavimas yra grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu, o ne klasių sukomplektavimu. Teismas konstatavo, kad sprendimus dėl reorganizavimo sąlygų rengimo, plano tvirtinimo priėmė kompetentinga institucija, laikydamasi procedūrų metu nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo argumentus, kad Veriškių pradinės mokyklos bendruomenė nepritaria mokyklos išdalijimui, teismas vertino atsižvelgiant į bendruosius visuomenės ir atskirų jos narių (grupės) interesų derinimo ir individo teisių (interesų) suvaržymo proporcingumo principus. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktūra, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1251/2009). Vertindamas nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, teismas pažymėjo, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas priėmė Sprendimą Nr. T3-207 žinodamas apie tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi sustabdė Sprendimo Nr.T3-88 2 punkto galiojimą, teismas nurodė, kad atsakovas teisės aktų, reglamentuojančių reorganizavimo procedūrą, nepažeidė, todėl aplinkybė, kad šis sprendimas priimtas esant teismo nutarčiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo skund ą atmetė skundą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 91-99) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde ir patikslintame skunde, ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas remiasi šiais argumentais:

1. Sprendimas Nr. T3-207 buvo priimtas tą pačią dieną, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010, kuria buvo sustabdytos Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūros. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši aplinkybė nėra pagrindas panaikinti Sprendimą Nr. T3-207. Dėl ginčo administracinėje byloje, kurioje buvo priimta minėta nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2413/2011 apskritai nevertino pradėtų reorganizavimo procedūrų teisėtumo materialinių teisės normų kontekste, atmetė apeliacinį skundą remdamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinio skundo nepatenkinimas nesuponuoja pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už pritaikytų draudimų pažeidimą.

2. Sprendimas Nr. T3-207 nepagrįstas Kriterijų 8.1 punkte taikymui reikšmingomis aplinkybėmis, kurios yra sąlyga reorganizuoti mokyklą. Šių aplinkybių buvimą byloje turėjo įrodyti atsakovas, tačiau neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, kad byloje pateikti duomenys patvirtina nuolatinį moksleivio krepšelio trūkumą, vadovavosi atsakovo pateiktomis lentelėmis, kuriose be jokio aiškaus pagrindimo pateikti galutiniai skaičiai apie menamą lėšų trūkumą, bei Sprendimo Nr. T3-207 aiškinamuoju raštu, kuriame Kriterijų 8.1 punkto taikymas taip pat nepagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar aiškaus, motyvuoto pagrindimo, kaip jis apskaičiuoja mokymo lėšų nepakankamumą Veriškių pradinei mokyklai, o teismas išsprendė bylą neišsiaiškinęs šios aplinkybės. Kriterijų 8.1 punkto taikymo prasme yra reikšminga aplinkybė, susijusi ne tik su nuolatiniu lėšų trūkumu, bet ir su tuo, kad steigėjas neturi papildomų lėšų, būtinų kompensuoti trūkstamoms lėšoms, ir tai yra atskiro įrodinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose.

3. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie mokinių skaičių ir mokinių palikimą kartoti kursą, neva siekiant sukomplektuoti klases. Poreikį reorganizuoti mokyklą lemia Kriterijų 8 punkte įtvirtintų atvejų (kriterijų) sąrašas. Klasių komplektiškumas tarp šių kriterijų nenurodytas.

4.Teismas nevertino kai kurių pareiškėjo nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių.Teismas nevertino aplinkybių kitų mokyklos išlaikymo kaštų, kurie galimai didina atsakovo deklaruojamą „lėšų poreikį“. Patikslintame skunde buvo nurodyta, kad mokykla užima tik 1/3 pastato, likusią dalį naudoja Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros skyrius, kur veikia kaimo viešoji biblioteka, šokių ir kino salės. Lėšos, reikalingos šių patalpų išlaikymui (apmokėti už elektrą, šildymą, valymą, šiukšlių išvežimą ir kt.) skiriamos mokyklai, tokiu būdu dirbtinai didinant lėšų poreikį. Sargų, kiemsargių, ūkvedžių, kurie prižiūri visą teritoriją, etatai yra priskirti mokyklos išlaikymo kaštams. Teismas taip pat nevertino aplinkybių dėl nesuformuotų lenkiškųjų klasių 2010–2011 m. m. Šį faktą įrodo Tarybos 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. T3-329. Teismas nurodė, kad lenkiškos klasės yra suformuotos, nors tai prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams. Nesusidarius mokinių grupės lenkų mokomąja kalba, teko atleisti lenkų kalbos mokytoją, taip pat buvo atleista tikybos mokytoja, tuo tarpu atsakovas, teikdamas paskaičiavimus darbo užmokesčiui, dėl nesuprantamų priežasčių įskaito ir šių mokytojų atlyginimus bei su tuo susijusius mokėjimus valstybei (2011 m. spalio 4 d., Vilniaus rajono savivaldybės tarifikacijos žiniaraštis) tokiu būdu nepagrįstai didindamas lėšų poreikį. Teismas nevertino aplinkybių dėl papildomai atsiradusios ikimokyklinukų grupės. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi reorganizavimo sąlygose nėra numatyta, kaip veiks ikimokyklinė grupė po mokyklos reorganizavimo.

5.Nuolatinį lėšų trūkumą bei steigėjo neturėjimą papildomų lėšų privalo įrodyti steigėjas. Šie rodymai turi būti aiškūs, konkretūs ir pakankami, norint įsitikinti atsakovo priimto administracinio akto teisėtumu. Atsakovas ne tik nepateikė aiškių įrodymų dėl reorganizavimo būtinumo, bet ir patvirtino reorganizavimo sąlygas, kurios nepateikia jokio konkretaus atsakymo, kaip realiai mokyklos išdalijimas galėtų būti atliktas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad steigėjas neturi papildomų lėšų, nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi darydamas tokią išvadą. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas, vadovaudamasis 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-563 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuolat perskirsto 5 procentus mokinio krepšelio lėšų tarp mokyklų. Šias aplinkybes įrodo į bylą pareiškėjo iniciatyva išreikalauti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai (2010 m. rugsėjo 17 d. Nr. T3-281; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T3-399; 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo ir panaudojimo“). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi skaičiavimais nepagrįstais atsakovo nurodytais duomenimis, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, kai kurių jų netyrė ir nepašalino prieštaravimų, todėl priėmė ne tik neteisėtą, bet ir neteisingą sprendimą.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 104-106) atsakovas grindžia argumentais, analogiškais tiems, kuriais jis rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl apeliacinio skundo argumentų papildomai nurodo, kad:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Vilniaus rajono savivaldybės tarybai išsiųsta 2010 m. birželio 29 d., o savivaldybėje gauta 2010 m. liepos 1 d., todėl susipažinti su šia nutartimi tą patį rytą, kai ji buvo priimta, Vilniaus rajono tarybos nariai neturėjo galimybės.

2. CK 2.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 4 punktą tik savininko teisę ir pareigas įgyvendinanti institucija gali priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, o pagal to paties straipsnio 6 punktą vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas organizavimas ir įgyvendinimas) yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurią savivaldybė, vadovaudamasi to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įpareigojimus bendruomenei ir pastarosios interesais.

Vykdydamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę bei yra atsakingos už savarankiškų jų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri gali būti nustatoma ir kituose teisės aktuose. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios pagal to paties straipsnio 6 dalį savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, jog savivaldybės taryba steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kt.).

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie Kriterijai įtvirtinti Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746. Teismas, aiškindamas Kriterijų 8.1 punktą, padarė pagrįstą išvadą, jog bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal metodiką nuolat, sistemingai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą.

Reorganizavimo sąlygų projekte yra nurodyta, kad jau ne vienerius metus mokyklai trūksta lėšų. Todėl akivaizdu, kad Moksleivio krepšelio lėšų trūkumas Veriškių pradinei mokyklai yra nuolatinis ir sisteminis. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir duomenis bei pripažino, kad buvo teisinės prielaidos reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 dalimi, kuria atsakovas nusprendė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išdalijimo būdu reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą įsteigiant atitinkamų Vilniaus rajono gimnazijų pradinio ugdymo skyrius, t.y. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lenkų ugdomąja kalba) ir Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lietuvių ugdomąja kalba).

Švietimo įstatymo (atsakovui priimant Sprendimą Nr. T3-207 galiojo 2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-668 redakcija) 44 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės taryba bendrojo lavinimo mokyklas reorganizuoja pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Minėtoje įstatymo normoje nurodytus kriterijus nustatė 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (bylai aktuali 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr.903 redakcija). Sprendimo Nr. T3-207 įžanginėje dalyje nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba (šio Sprendimo kontekste - bendrojo lavinimo mokyklų steigėjas) savivaldybės mokyklų reorganizavimą grindė Kriterijų 8.1 punktu. Šioje teisės akto normoje nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokykla reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką nepakanka ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas neturi papildomų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimą atliko taikydamas Kriterijų 8.1 punktą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Sprendimo Nr. T3-207 priėmimo metu buvo šioje teisės normoje nurodytų jos taikymo sąlygų visuma.

Švietimo įstatyme yra vartojamos sąvokos „mokymo lėšos“ ir „mokyklos ūkio lėšos“. Šio įstatymo 2 straipsnio apibrėžia, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos) (ŠĮ 2 str.14 d.); mokyklos ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos) (ŠĮ 2 str.13 d.).

Švietimo finansavimą reglamentuoja Švietimo įstatymo VII skirsnis (67-72 straipsniai). 67 straipsnyje nurodyta, kad švietimo finansavimo šaltiniai: 1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai; 2) kitos lėšos. Pagal aptariamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Šio įstatymo prasme formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija (ŠĮ 2 str.4 d.). Švietimo įstatymas nustato, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų, profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų (Švietimo įstatymo 69 str.2 d.). Švietimo įstatymas taip pat nustato, kad mokyklos (išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka (Švietimo įstatymo 69 str.3 d.).

Švietimo įstatyme aiškiai apibrėžta mokymo lėšų struktūra ir paskirtis. Mokymo lėšos atribotos nuo mokyklos ūkio lėšų. Iš Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio i ir 2 dalimis Kriterijų 8.1 punktu nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad pagrindas reorganizuoti mokyklą Kriterijų 8.1 punkte numatytu pagrindu gali būti konstatavus būtent mokymo lėšų trūkumą, apskaičiuotą pagal Metodiką (Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimas Nr.785, atsakovui priimant Sprendimą Nr. T3-207 galiojo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.1748 redakcija). Taigi kilus ginčui dėl mokyklos reorganizavimo taikant Kriterijų 8.1 punktą pagrįstumo įrodinėtinos aplinkybės yra tai, ar valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ugdymo programoms įgyvendinti, taip pat tai, kad steigėjas neturi papildomų lėšų kompensuoti mokymo lėšų trūkumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Kriterijų 8.1 punkto taikymui yra reikšmingas valstybės skiriamų mokymo lėšų, apskaičiuotų pagal Metodiką nuolatinis, sistemiškas trūkumas tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo programų vykdymą, geros kokybės švietimą (žr. LVAT nutartis Nr. A5-37/2007, Nr. A143 – 54/2008).

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos tikrinant ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikė Kriterijų 8.1 punktą, tačiau jas nevisapusiškai ištyrė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad 2007-2010 m. Veriškių pradinei mokyklai nuolat ir sistemingai trūko mokinio krepšelio lėšų (2007 m. 58,5 tūkst. Lt; 2008 m. – 64,3 tūkst. Lt; 2009 m. – 29,3 tūkst. Lt; 2010 m. – 60,0 tūkst.) paremta atsakovo duomenimis, kurie išreikšti vien tik skaitmenine išraiška, tačiau nepagrįsi Metodikos II dalyje „Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimas“ nurodytais skaičiavimais. Metodikoje nurodyta (3-8 p..), kad bendras mokyklos mokinio krepšelis apskaičiuojamas naudojant atitinkamus šiame teisės akte nurodytus konkrečius duomenis.

Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo yra ginčas ne tik dėl sprendimo reorganizuoti mokyklą apskritai, bet ir dėl reorganizavimo pagrindo (Kriterijų 8.1 p.) nustatymo pagrįstumo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas galimai nepagrįstai ir neteisingai nustatė (apskaičiavo) mokymo lėšų nepakankamumą, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo reorganizuoti mokyklą priėmimą. Apelianto pretenzijos, kad iš pateiktų į bylą atsakovo pažymų nėra galimybės nustatyti mokymo lėšų nepakankamumo struktūrą ir priežastis, laikytinos pagrįstomis.

Teismas nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų į bylą Kriterijų 8.1 punkto taikymą pagrindžiančius įrodymus: detalius ir konkrečius Veriškių pradinės mokyklos mokymo lėšų poreikio skaičiavimus pagal Metodikos reikalavimus, taip pat įrodymus apie steigėjo papildomų lėšų skyrimą bei galimybės skirti papildomų lėšų turėjimą (neturėjimą) už Sprendimui Nr. T3-207 aktualių metų laikotarpį. Tik nustačius šias aplinkybes, gali būti padarytos vienokios ar kitokios išvados apie Kriterijų 8.1 punkto taikymo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą.

Į bylą pateikti duomenys nėra pakankami tam, kad būtų galima padaryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą apie tai, ar Sprendimo Nr. T3-207 priėmimo metu buvo Kriterijų 8.1 punkte numatytos sąlygos reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą. Sprendimo Nr. T3-207 projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad švietimo įstaigų reorganizavimas grindžiamas 2007-2010 metų faktiniais duomenimis (nuoroda į lentelę Nr.1), kad valstybės skiriamų mokymo pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų šioms įstaigoms išlaikyti.

Nurodytoje lentelėje „Vilniaus rajono savivaldybės reorganizuojamų švietimo įstaigų lėšos“ (lentelės sudarymo data ir jos rengėjas nenurodytas) yra pateikti skaičiai apie lėšų trūkumą Veriškių pradinei mokyklai (2007 m. 76,9 tūkst. Lt; 2008 m. – 68,9 tūkst. Lt; 2009 m.– 33,6 tūkst. Lt; 2010 m. – 88,9 tūkst.). Į bylą pateikta Švietimo skyriaus vedėjos pasirašyta lentelė „Vilniaus rajono savivaldybės Veriškių pradinės mokyklos mokinio krepšelio lėšos tūkst. Lt“ (sudarymo data nenurodyta), kurioje įrašyti duomenys apie skirtas mokinio krepšelio lėšas, panaudotas lėšas ir lėšų trukumą (2007 m. 58,5 tūkst.

Lt; 2008 m. – 64,3 tūkst. Lt; 2009 m. – 29,3 tūkst. Lt; 2010 m. – 60,0 tūkst.). Apie savivaldybės skirtas mokyklai lėšas nurodyta tik lentelėje Nr.1, tačiau nenurodyta lėšų paskirtis (mokymo lėšos ar mokyklos ūkio lėšos, ar abiejų paskirčių lėšos kartu sudėjus). Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog Veriškių pradinė mokykla yra tame pačiame pastate kaip ir Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros skyrius įstaigos, mokyklos vardu yra skiriamos ir apskaitomos lėšos viso pastato ir teritorijos išlaikymui ir priežiūrai.

Sprendimo Nr. T3-207 4.1.12 punktu, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, patvirtintų Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų (Sprendimo 12 priedas) 10 punkte aprašant reorganizavimo pagrindimą, nors ir remiamasi Kriterijų 8.1 punktu, tačiau nurodomas sistemiškas lėšų, o ne mokymo lėšų, nepakankamumas ir pateikiami lentelės Nr.1 duomenys dėl lėšų trūkumo (b.l.129-131,147-149). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė, neanalizavo Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygose (Sprendimo 12 priedas) ir aiškinamajame rašte išdėstyto šio sprendimo pagrindimo Kriterijų 8.1 punkto nuostatų kontekste, nenustatė kokių būtent lėšų (mokymo lėšų, ar mokymo bei mokyklos ūkio lėšų jas sudėjus) trūkumu atsakovas faktiškai pagrindė mokyklos reorganizavimą, taikydamas Kriterijų 8.1 punktą.

Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatas, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmiau minėtoms aplinkybėms ištirti būtina rinkti ir vertinti daug naujų įrodymų, pagrindžiančių Kriterijų 8.1 punkto taikymą (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 142 str. 2 d. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas