29bdb079-82bd-47c8-80e3-1d30be6fdf0c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1038-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00401-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-308/2023 pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1.1. Ä®pareigoti atsakovÄ V. G. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovÄ per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pareiÅ¡kimÄ : „V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini)policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“, neatitinka tikrovės, atsipraÅ¡au už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimÄ â€œ;

1.2. Atsakovo V. G. ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtÄ informacijÄ : „ <...> Medžiotojų bÅ«relio pirmininkui R. M. nerÅ«pi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada Å¡iam užeiviui, M. ir nerÅ«pėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <..>“, pripažinti neatitinkančia tikrovės, ieÅ¡kovo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančia, dalykinę reputacijÄ pažeidžiančia nuomone ir įpareigoti atsakovÄ per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡iÄ informacijÄ paÅ¡alinti iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskiros, bei ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskiroje vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti atsakovÄ ;

1.3. priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) biuro notaras. Atsakovas V. G. 2022 m. kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijÄ , teigdamas, kad ,,pastebėjo pažeidimÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame vietos Å«kininko galvijai iÅ¡trypė (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvÅ«nų medžioklės anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininko, (duomenys neskelbtini) notaro R.

M. pėdsakų“. Po atsakovo kreipimosi į laikraÅ¡tį, 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje (straipsnio autorius A. T.) buvo iÅ¡spausdintas straipsnis, kuriame atsakovas pateikė tokio turinio tikrovės neatitinkančiÄ , ieÅ¡kovo garbę, orumÄ bei dalykinę reputacijÄ menkinančiÄ informacijÄ : „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R.

M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“. IeÅ¡kovas teigė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos: pateikta atsakovo informacija yra apie ieÅ¡kovÄ â€“ (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarÄ R.

M.; atsakovo paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaru jokio ,,sklypo nuomos sutarties nesuklastojo, nepadėjo kam nors suklastoti, joks ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo nebuvo ir nėra atliekamas“. Kadangi IeÅ¡kovo garbę, orumÄ bei dalykinę reputacijÄ menkinanti bei tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista spaudoje, laikytina, kad apie jÄ sužinojo tretieji asmenys.

Be to, minėtas straipsnis 2022 m. balandžio 8 d. taip pat buvo paskelbtas laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), jį peržiÅ«rėjo 2 761 skaitytojas. IeÅ¡kovui pavyko surasti vienÄ komentarÄ , kuris buvo paraÅ¡ytas po atsakovo atskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos: asmuo vardu V. B. po internetiniu straipsniu pateikė komentarÄ : ,,<...> teisingai, reikia vieÅ¡inti pažeidėjus ir su video medžiaga, įrodančiÄ faktÄ . Nesvarbu, kokias pareigas užima jų Å¡eimos nariai, pagal įstatymÄ visi lygus <...>“; taip pat po internetiniu straipsniu, buvo nurodyta, kad jis patinka 26 asmenims.

Be to, savo ,,Facebook“ paskyroje atsakovas po nurodyto straipsnio paskelbimo parašė ,,Nesitikėjau sulaukti tiek daug žmonių dėmesio ir susidomėjimo, tad dalinuosi dar kartÄ , kas dar neskaitėte paskaitykite ir pasidalinkite. Eilinį kartÄ (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tis ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė tai, kÄ norėjo paraÅ¡yti, o ne taip kaip iÅ¡ tikrųjų yra. Redaktorei turėtų bÅ«ti gėda, kad turi tokį ,,nepriklausomÄ â€œ žurnalistÄ A. (raudoni stringai)“.

Tuo komentaru atsakovas dar kartÄ patvirtino, kad laikraÅ¡tyje jis paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, o ne savo nuomonę ,,<...> (duomenys neskelbtini)“ parašė tai, kÄ norėjo paraÅ¡yti, o ne taip kaip iÅ¡ tikrųjų yra <...>“. Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia. IeÅ¡kovo darbas betarpiÅ¡kai susijęs su sutarčių (ir žemės sklypų nuomos) rengimu ir tvirtinimu, ir tai atliekama valstybės vardu.

Dėl to aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas per masines informavimo priemones pažemino ieÅ¡kovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip notaro, garbę, orumÄ bei dalykinę reputacijÄ . Dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios, ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ Å¾eminančios informacijos paskelbimo masinėse informavimo priemonėse, sumažėjo ieÅ¡kovo, kaip notaro, pajamos: 2022 m. vasario mėn. pajamos buvo 21 593,08 Eur (su PVM), 2022 m. kovo mėn. jos jau sumažėjo iki 18 738,51, o 2022 m. balandžio mėn. – sumažėjo iki 17 597,80 Eur.

Akivaizdu, kad yra visas faktų, kuriems esant atsakovo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, visetas. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje taip pat paskelbė informacijÄ , kad „<..> Medžiotojų bÅ«relio pirmininkui R. M. nerÅ«pi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada Å¡iam užeiviui, M. ir nerÅ«pėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R.

M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, kuri yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, ieÅ¡kovo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminanti ar dalykinę reputacijÄ pažeidžianti. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus, reputacijos pablogėjimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinė žala, kurios dydis Å¡ioje situacijoje yra adekvatus ir proporcingas.

3. Atsakovas V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras. Notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarÄ bÅ«ti ypač atidžiu ir rÅ«pestingu aukÅ¡tos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja iÅ¡samių atitinkamos srities žinių bei įgÅ«džių.

Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siÅ«lymas sukuria pagrindÄ tikėti Å¡ių paslaugų atlikimo kokybe. Å ių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiÅ«rėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rÅ«pestingas, tol kaltės prezumpcija negali bÅ«ti paneigta. Dėl notaro profesinės veiklos, jo vykdomų valstybės deleguotų vieÅ¡ojo pobÅ«džio funkcijų, visuomenė turi teisėtÄ interesÄ Å¾inoti tam tikrÄ informacijÄ apie notarÄ .

Be to, ieÅ¡kovas tuo metu taip pat buvo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) bÅ«relio pirmininkas – taigi ir visuomenės veikėjas. Dėl ieÅ¡kovo profesinės veiklos, einamų pareigų ir dėl jo padėties visuomenėje egzistuoja realus socialinis interesas gauti informacijÄ apie tokio asmens vykdomas funkcijas. Nepaisant to, kad apie ieÅ¡kovÄ pateikti informacijÄ Ä¯statymas nedraudžia dėl jo profesinės veiklos, jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų atsakovas jokiu bÅ«du nepaskelbė ir nepranešė.

Atsakovas tik pateikė savo nuomonę, t. y. savo požiÅ«rį, nusimanymÄ , supratimÄ ir mintis, įterpiant ir pabrėžiant „galimai“. Prielaidomis ar abejonėmis remiantis teikiama nuomonė nelaikytina žiniomis ar faktais žeminančiais ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ar neatitinkančiais tikrovės. Å iuo atveju (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 18 d. 21-jame numeryje iÅ¡spausdinta informacija ne paties atsakovo. Sakinių formuluotės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio autoriaus A.

T., todėl už sakinių, antraščių formuluotes Å¡iame laikraÅ¡tyje atsakovas nėra atsakingas, todėl jo atžvilgiu reikalavimai Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje pareikÅ¡ti nepagrįstai. Be to, vertinant atsakovo teiginius (duomenys neskelbtini) laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“, jo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, iÅ¡dėstytų teiginių sekÄ , atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, atsakovas pateikė savo nuomonę, subjektyvų tam tikros situacijos vertinimÄ , pažymint „galimų“.

Atsakovo teiginiai „<...> tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M. <...>“, „<...> dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“ nėra konstatuojamojo pobÅ«džio žinios (duomenys) apie ieÅ¡kovÄ . PraneÅ¡ime nėra konstatuojamojo pobÅ«džio faktų, tai tik nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į tam tikrÄ situacijÄ .

PraneÅ¡imo teiginiai nekategoriÅ¡ki, o su labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta dvejone. Vertinant Atsakovo praneÅ¡imÄ (duomenys neskelbtini) laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtÄ informacijÄ , juose esančių teiginių konstrukcijÄ ir kontekstÄ , atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad atsakovo teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzÅ«rinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar iÅ¡sireiÅ¡kimų.

PrieÅ¡ingai, atsakovas vartoja sÄ lyginius pasisakymus, su abejonėmis ir dvejonėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas paskleidė ieÅ¡kovo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ bei dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ ar nuomonę. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio dėstomojoje dalyje ir taip pat ieÅ¡kinio reikalavimuose, pripažįsta, kad atsakovas paskleidė nuomonę. Atsakovo iÅ¡sakytus teiginius kvalifikavus kaip nuomonę, o ne kaip žinias, netaikytinas tiesos kriterijus, nes tokios nuomonės patikrintas įrodymais įstatymo nenustatytas.

Atsakovui yra žinoma apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pareikÅ¡tus reikalavimus teismuose. Atsakovas buvo sÄ Å¾iningas ir kaip atsakingas pilietis siekė visuomenei pateikti savo nuomonę apie ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡o asmens, vykdančio visuomeninę veiklÄ ir valstybės jam deleguotas vieÅ¡ojo pobÅ«džio funkcijas. IeÅ¡kovas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad minėti atsakovo teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, sumažėjo jo, kaip notaro gaunamos pajamos. IeÅ¡kovo pateiktos pajamos apie 2022 m. kovo, vasario ir balandžio mėn. nėra pakankami įrodymai minėtiems teiginiams pagrįsti.

Ieškovas nenurodė, kad jam galimai sukelti jo teisių pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Be to, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje ir „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

4.1. pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo R. M. garbę bei orumÄ atsakovo V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija paskleistos toliau nurodytos žinios: „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“;

4.2. įpareigojo atsakovÄ V. G. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pareiÅ¡kimÄ : „V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje nurodyta informacija „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“; „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“, neatitinka tikrovės, atsipraÅ¡au už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimÄ â€œ;

4.3. atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovo V. G. ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos „<...> Medžiotojų bÅ«relio pirmininkui R. M. nerÅ«pi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>“, „<...> Niekada Å¡iam užeiviui, M. ir nerÅ«pėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, pripažinti neatitinkančia tikrovės, ieÅ¡kovo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančia, dalykinę reputacijÄ pažeidžiančia nuomone;

4.4. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų: 148 Eur žyminio mokesčio, 840,00 Eur už advokato teisinės pagalbos paslaugas ir 609,84 Eur turėtų iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡ viso 2 297,84 Eur;

4.5. priteisė atsakovui iš ieškovo 225 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti;

4.6. nurodė, kad atsakovui gali bÅ«ti skiriama 10 Eur bauda ieÅ¡kovo naudai už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ , jeigu jis per nustatytÄ 14 dienų terminÄ neįvykdys teismo sprendimo dėl pareiÅ¡kimo laikraÅ¡tyje paskelbimo.

4.7. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 11 Eur bylos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

5. Dėl atsakovo pasisakymo apie žemės sklypÄ ir galimo sklypo nuomos sutarties suklastojimo. Atsakovas pateiktu praneÅ¡imu laikraščio redakcijai nurodė apie L. M. padarytus gamtosauginius pažeidimus (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje dėl gyvulių ganymo, kurie buvo patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento raÅ¡te nurodyta informacija. Atsakovas, remdamasis faktu, kad L. M. yra ieÅ¡kovo sÅ«nus, toliau Å¡iÄ temÄ iÅ¡plėtojo į Å¡ios problemos aptarimÄ Ä¯traukdamas ir ieÅ¡kovÄ . Aptardamas Å¡iÄ temÄ atsakovas, nesiremdamas objektyviais įrodymais, pateikė nuomonę, kad žemės sklypu L. M. galėjo naudotis tik galimai suklastotos žemės sklypo sutarties pagrindu, kartu pabrėždamas, jog „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo <...>“. IÅ¡ tokio pabrėžimo su žodžiais „labai tikėtina“, kuriuos pagal atsakovÄ reikėtų suprasti kaip esamÄ realų faktÄ , bei iÅ¡ žodžių, jog R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo, galima susidaryti nuomonę, kad dokumentų klastojimas kaip ir buvo, nes dėl to yra net pradėtas tyrimas, t. y., jog ieÅ¡kovas bÅ«damas notaru galėjo padėti sÅ«nui suklastodamas žemės sklypo nuomos sutartį. Å itas atsakovo nurodomas teiginys yra pastiprinamas kitu nurodomu teiginiu, kad „<...> R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio įstatų <...>“, o „<...> tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje <...>“. Analizuodamas abu Å¡iuos atsakovo teiginius, teismas akcentavo, kad juos sujungus, iÅ¡ jų turinio formuojasi žinia, jog notaras R. M. klastojo dokumentus ir dėl to prieÅ¡ jį yra pradėtas policijos tyrimas, bei tokia atsakovo nurodoma žinia buvo paskleista per (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tį „(duomenys neskelbtini)“.

6. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad, spausdinant straipsnį laikraÅ¡tyje, atsakovo nurodymas apie tyrimo policijoje vykdymÄ dėl dokumentų suklastojimo iÅ¡ viso neatitiko faktinės padėties, kadangi 2022 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. B., D. V. ir A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl galimo 2020 m. gegužės 20 d. medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo suklastojimo. IÅ¡ laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pateikto korespondento 202 m. kovo 3 d. susiraÅ¡inėjimo su atsakovu nustatyta, kad korespondentas tikrino Å¡iÄ informacijÄ ir informavo atsakovÄ , jog nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu, bei atsakovas kategoriÅ¡kai reikalavo skelbti informacijÄ , jog buvo pradėtas tyrimas. Tai rodo, kad atsakovas siekė, jog laikraÅ¡tyje bÅ«tų spausdinama jo pateikta žinia, net suprasdamas, kad tokia jo žinia neatitinka faktinės padėties, kas parodo jo norÄ , jog apie ieÅ¡kovÄ bÅ«tų paskleista žinia, kuri laikraščio skaitytojams sukeltų abejonių ieÅ¡kovo tinkamumu eiti notaro pareigas dėl jo vykdomo dokumentų klastojimo, iÅ¡Å¡auktų nepasitikėjimÄ ieÅ¡kovu ir tuo pačiu bÅ«tų pakenkta ieÅ¡kovo, kaip notaro, reputacijai. Å iuo atveju tokie atsakovo veiksmai buvo atlikti ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡o asmens (notaro) atžvilgiu. Tačiau tokie atsakovo veiksmai dėl melagingos žinios paskleidimo buvo labiau kenkiantys ieÅ¡kovui kaip notarui dėl jo reputacijos, nei ieÅ¡kovui kaip paprastam fiziniam asmeniui. Å iuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad tai buvo tik kritika vieÅ¡ajam asmeniui dėl jo netinkamai atliekamų pareigų.

7. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nurodoma žinia bÅ«tų buvusi tik jo nuomonė. Atsakovo žinia buvo pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, jÄ paremiant neva policijos atliekamu tyrimu ir formuojama kaip esamas faktas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog bÅ«tų buvusi suklastota žemės sklypo nuomos sutartis susijusi su ieÅ¡kovo sÅ«naus vykdoma Å«kine veikla ir dėl tokios sutarties suklastojimo, o taip pat ir dėl jo nurodomo neva buvusio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų bÅ«relio įstatų suklastojimo bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. IeÅ¡kovo nurodytos atsakovo paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Be to, žinios yra paskleistos žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio net nereikia įrodinėti.

8. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos nelaikymo garbės ir orumo įžeidimu. IÅ¡ atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos teismas nustatė, kad Å¡ioje informacijoje nėra konstatuota kokių tai faktų, o tik samprotaujama, kad „<...> Medžiotojų bÅ«relio pirmininkui R. M. nerÅ«pi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala <...>, Niekada Å¡iam užeiviui, M. ir nerÅ«pėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai <...>“, bei kartu daroma iÅ¡vada, kad bÅ«relio pirmininkas ir negali spręsti Å¡ių klausimų, nurodant „<...> Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atsakinėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“ <...>“, kur iÅ¡ tokio iÅ¡sireiÅ¡kimo galima suprasti, jog ieÅ¡kovas yra kažkÄ negero padaręs, tačiau Å¡iuo atveju nenurodoma jokių konkrečių faktų, kurie galėtų įžeisti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Atsakovas, nors ir pavartodamas stiprų emocinį svorį turinčius pasakymus, iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė savo požiÅ«rį į ieÅ¡kovo veiksmus ir, atsakovo nuomone, dėl ieÅ¡kovo, kaip medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ neveiklumo kilusias pasekmes. IÅ¡ Å¡io pasisakymo konteksto teismas pripažino, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo veiksmų kritika nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta siekiant jį žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti jo, kaip vieÅ¡o asmens – medžiotojų bÅ«relio pirmininko, veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. Å i atsakovo informacija, paskelbta ,,(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje, turi ieÅ¡kovo nuomonės požymius apie ieÅ¡kovo netinkamumÄ bÅ«ti (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio vadovu ir jo negebėjimÄ spręsti susidariusias problemas dėl žvėrių daromos žalos žmonėms, todėl negali bÅ«ti laikoma kaip įžeidžianti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

9. Dėl sprendimo vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 770 straipsnis numato, kad vykdant sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos CK 2.24 straipsnyje nustatytos sankcijos. CK 2.24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jei nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumÄ , teismas nutartimi gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ . Baudos dydį nustato teismas. Ji yra iÅ¡ieÅ¡koma ieÅ¡kovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teismo sprendime nurodytina, kad atsakovui gali bÅ«ti skiriama 10 Eur bauda už kiekvienÄ dienÄ , jeigu jis per nustatytÄ 14 dienų terminÄ neįvykdys sprendimo.

10. Dėl neturtinės žalos. Teismas nagrinėdamas pirmÄ jį ir antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus laikė, kad pirmasis reikalavimas pagal savo pobÅ«dį buvo daug svarbesnis ieÅ¡kovui, kadangi jis lietė ieÅ¡kovÄ kaip asmenį vykdantį notaro pareigas, kartu mesdamas įtarimų Å¡ešėlį ant ieÅ¡kovo dėl jo, kaip notaro, patikimumo, sÄ Å¾iningumo ir padorumo. Tuo tarpu antrasis reikalavimas buvo susijęs tik su medžiotojų bÅ«relio veikla, bei ieÅ¡kovo, kaip medžiotojų bÅ«relio pirmininko neveiklumu rÅ«pinantis vietinių gyventojų problemomis dėl žvėrių daromos žalos, nurodant, kad ieÅ¡kovas ne tik neturi noro rÅ«pintis žmonių problemomis, bet ir dėl ieÅ¡kovo turimų problemų lankantis teismuose. Dėl to teismas vertindamas abiejų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcinę svarbÄ laikė, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas sudaro 70 procentų, o antrasis reikalavimas 30 procentų. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ proporcijÄ , teismas laikė, kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas 70 procentų dydžio, t. y. 700 Eur dydžio, kadangi antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visoje apimtyje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje priėmė nemotyvuotÄ , neteisingÄ , nepagrįstÄ ir atsakovo teises pažeidžiantį sprendimÄ . Teismas neįvykdė teisingumo, netinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , visiÅ¡kai nesivadovavo byloje paskirtos lingvistinės ekspertizės 2023 m. sausio 2 d. akto Nr.ll-2526(22) iÅ¡vada. Teismas netinkamai priėmė sprendimÄ , pažeidžiantį atsakovo teises, teisėtus interesus ir lÅ«kesčius. Yra pagrindo manyti, kad, priimant teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas bei padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nesivadovavo aktualia teismų praktika.

11.2. IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė tik paaiÅ¡kinimais, t. y. subjektyviais, deklaratyviais žodžių ir teksto vertinimais, kurių nepatvirtino jokiais kitais į bylÄ pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovo subjektyvius teksto paskelbto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje vertinimus paneigė byloje gauta lingvistinės ekspertizės 2023 m. sausio 2 d. akto Nr. 11‑2526(22) iÅ¡vada, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad laikraÅ¡tyje paskelbta informacija gali bÅ«ti laikoma žeminančio turinio, jei nėra pagrįsta. Tekste nėra žeminančios leksikos. Tretieji asmenys, teismo posėdžio metu teikę paaiÅ¡kinimus, taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovo nurodytame tekste nėra žeminančios leksikos. Teismo padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra nepagrįsta.

11.3. Atsakovas pateikė į bylÄ policijos komisariato nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka, vėliau buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Nutarimas patvirtina, kad, tuo metu kai atsakovas kreipėsi į redakcijÄ , minėtame komisariate buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) bÅ«relio pirmininko R. M. galimų neteisėtų veiksmų, o bÅ«tent galimai suklastoto 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasėkoje buvo pakeisti bÅ«relio įstatai. Atsakovas pateikė teismui ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tÄ , kuriuo jam buvo praneÅ¡ta, jog Å«kininkui L. M., kuris yra ieÅ¡kovo sÅ«nus, bus taikoma administracinė nuobauda bei pateikta aplinkai padaryta žala ir kt. Atsakovas taip pat į bylÄ pateikė ir duomenis, apie jam žinomus ieÅ¡kovo atžvilgiu pareikÅ¡tus reikalavimus. Kreipiantis į redakcijÄ atsakovas, rėmėsi minėtais duomenimis.

11.4. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo 2022m kovo 18 d. nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 21-jame numeryje paskleista informacija negali bÅ«ti laikoma žeminančia turiniu, nes yra pagrįsta objektyviais iÅ¡ kompetentingų institucijų gautais duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo savalaikiai ir tinkamai pateikti į bylÄ . Tai, kad laikraščio redaktorius ir ieÅ¡kovas atsakovo nuomonę pavadino / vadina „informacija“, nesudaro pagrindo atsakovo nuomonę pripažinti informacija. PraneÅ¡ime nėra konstatuojamojo pobÅ«džio faktų, tai tik nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į tam tikrÄ situacijÄ . PraneÅ¡imo teiginiai nekategoriÅ¡ki, o su labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta dvejone. Atsakovo teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzÅ«rinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar iÅ¡sireiÅ¡kimų.

11.5. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovo teiginius pripažino žinia. Vien tai, kad paskleisti teiginiai gali bÅ«ti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Å iuo atveju konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo nei teigiamojo pobÅ«džio informacijos, todėl tai neleido teismui daryti iÅ¡vados, kad atsakovas pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ . Tačiau Å¡iuo atveju teismas nevertino įrodymų visumos, net nesirėmė ekspertizės iÅ¡vada, o Å¡aliÅ¡kai pritarė ieÅ¡kovo pozicijai. Nagrinėjamu atveju straipsnyje vartojami modalumÄ ir emocinį vertinimÄ rodantys žodžiai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iame straipsnyje buvo pateikta atsakovo nuomonė apie tam tikrus faktus, kurie pagrįsti byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ atitinkamų institucijų.

11.6. Nagrinėjamu atveju straipsnyje yra pateikiama ir daugiau ieÅ¡kovui nepalankios informacijos, kurios ieÅ¡kovas neginčija ir neskundžia. Dėl to, vertinant viso straipsnio kontekstÄ , o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieÅ¡kovas ginčija tik tam tikrÄ jam nepalankiÄ informacijÄ , straipsnyje pateiktÄ informacijÄ teismas turėjo vertinti kaip subjektyvų atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimÄ , t. y. atsakovo nuomonę, o ne neginčytinÄ faktÄ ar žiniÄ . Ar Å¡ios informacijos pateikimas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , teismo turėjo bÅ«ti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiÅ¡kimo tikslÄ , bÅ«dÄ , formÄ ir jos patikimumÄ .

11.7. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę ir jos iÅ¡raiÅ¡ka nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Atsakovas Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai, pateikdamas kompetentingų valstybės institucijų dokumentus (nutarimÄ , raÅ¡tÄ , civilines bylas ir kt.), kurie yra pakankamai patikimi atsakovo iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti. Å i nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

11.8. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad ieÅ¡kovas dėl savo profesinės ir visuomeninės padėties iÅ¡ esmės yra vieÅ¡asis asmuo, todėl, sprendžiant ginÄÄ dėl garbės ir orumo, jam turėjo taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Apie ieÅ¡kovo vykdomÄ veiklÄ visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas siekė pažeminti jo garbę ir orumÄ bei sumenkinti jo reputacijÄ , o atsakovas teigia iÅ¡sakęs subjektyviÄ kritikÄ ieÅ¡kovo, kaip vykdančio notaro profesinę veiklÄ , ir esančio visuomeniniu veikėju, kaip medžiotojų bÅ«relio pirmininku, atžvilgiu. Dėl to atsakovas, reikÅ¡damas nuomonę apie ieÅ¡kovo veiklÄ , nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų nuomonės reiÅ¡kimo apribojimų (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Atsakovo pateikta informacija buvo tik jo nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, kurios pareiÅ¡kimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su ieÅ¡kovo veikla, kad Å¡i nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai, ieÅ¡kovas, manantis prieÅ¡ingai, turėjo ne tik paneigti Å¡ias aplinkybes, bet taip pat ir įrodyti patirtÄ Å¾alÄ bei jos dydį.

11.9. IeÅ¡kovas neįrodė nei jam padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Vien nepalankios nuomonės apie ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodė, kad minėti atsakovo teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, sumažėjo jo, kaip notaro gaunamos pajamos. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti „dalykiniai įrodymai“, kuriais ieÅ¡kovas grindė jam galimai atsakovo teiginiais sukeltas neigiamas pasekmes, neatitinka finansinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, tokius „dalykinius įrodymus“ ant paprasto lapo gali suraÅ¡yti bet koks asmuo apie bet kokiÄ vykdomÄ veiklÄ . Tokie „dalykiniai įrodymai“ neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės ir nesudaro objektyvaus pagrindo jais remtis.

12. IeÅ¡kovas R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

12.1. PrieÅ¡ingai negu nurodo atsakovas, pirmos instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas. Ä®statyme įtvirtintų pagrindų dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo nenustatyta, prieÅ¡ kiekvienÄ posėdį teismas klausė proceso dalyvius, ar bÅ«tų kokie nors įstatyme numatyti pagrindai reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ , bet tokių pagrindų atsakovas nenurodė, nuÅ¡alinimo teismui neteikė. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė sprendimÄ , kuris netenkina atsakovo, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, ar padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus.

12.2. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl paskleistos informacijos dienraÅ¡tyje paneigimo grindė ne tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir kitais įrodymais – raÅ¡ytine medžiaga – į bylÄ buvo pateiktas laikraÅ¡tis, taip pat byloje buvo apklausti Å¡io straipsnio autorius, redakcijos atstovė, buvo atlikta lingvistinė ekspertizė. Dėl to, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kinio reikalavimas buvo įrodinėjamas ne ieÅ¡kovo subjektyviu teksto vertinimu. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ekspertizės aktas patvirtino aplinkybę, kad aukščiau nurodyta ir atsakovo laikraÅ¡tyje paskelbta informacija apie ieÅ¡kovÄ laikoma žeminančiu turiniu, nes ji nebuvo pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

12.3. Atsakovas skunde nurodo, kad neva policijos komisariate ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo (ieÅ¡kovo) galimų neteisėtų veiksmų, t. y. galimai suklastoto visuotinio susirinkimo protokolo. Tačiau Å¡is tyrimas buvo atliekamas ne dėl ieÅ¡kovo galimai neteisėtų veiksmų, Å¡iame tyrime ieÅ¡kovas buvo apklaustas liudytoju (ne specialiuoju liudytoju, ne įtariamuoju). KitÄ vertus, atsakovas laikraÅ¡tyje nurodė ne informacijÄ , kad neva ieÅ¡kovas suklastojo visuotinio susirinkimo protokolÄ , bet informacijÄ , kad „<...> Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M. <...>”, t. y. du skirtingi dalykai, ir Å¡iÄ informacijÄ visuomenė priima kaip galimÄ faktÄ , bylojantį apie tai, kad notaro R. M. reputacija yra prasta, nes jis klastoja nuomos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis yra aukÅ¡to iÅ¡silavinimo, jo sutuoktinė turi reikalų su nuomos sutartimis, vadinasi jis žino, kad notaras netvirtina jokių nuomos sutarčių, bet tai žinodamas, jis vis tiek primygtinai nurodė straipsnio autoriui pažodžiui laikraÅ¡tyje paraÅ¡yti jo tekstÄ apie klastojamÄ nuomos sutartį.

12.4. LITEKO sistemoje esanti informacija apie civilines bylas, kuriose ieÅ¡kovas, kaip notaras, dalyvauja, jokiais bÅ«dais nepatvirtina atsakovo laikraÅ¡tyje paskelbtos žeminančio turinio informacijos. Notaras dažnu atveju bylose dalyvauja kai suinteresuotas asmuo. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, jo paskleista informacija apie ieÅ¡kovÄ yra nepagrįsta objektyviais iÅ¡ kompetentingų institucijų gautais duomenimis.

12.5. Atsakovo argumentai apie ieÅ¡kovo, kaip notaro, asmenį neturi jokios reikÅ¡mės Å¡iai bylai, nes ieÅ¡kinio dalykas buvo ne kaip tokios informacijos skleidimas apie notarÄ R. M., o tikrovės neatitinkančius duomenų paskleidimas apie ieÅ¡kovÄ , kuris neva galimai suklastojo ar padėjo suklastoti žemės sklypo nuomos sutartį. Joks teisės aktas neleidžia skleisti tikrovės neatitinkančios, asmenį žeminančios informacijos, nepriklausomai nuo to, kuo tas asmuo dirba. Be to, ieÅ¡kovas yra notaras, notaras nelaikytinas vieÅ¡uoju asmeniu.

12.6. Atsakovo argumentus, kad jis neva pateikė subjektyvų tam tikros situacijos vertinimÄ , paneigė byloje esantis ekspertizės aktas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai Å¡iuo aspektu įvertino byloje esančius duomenis. Be to, yra svarbÅ«s trečiojo asmens A. T. (straipsnio autoriaus) paaiÅ¡kinimai, duoti teisme – trečiasis asmuo nurodė, kad apeliantas primygtinai reikalavo kuo skubiau iÅ¡leisti straipsnį apie ieÅ¡kovÄ , reikalavo informacijÄ spausdinti taip, kaip jis parašė, taip pat rašė savo „Facebook“ paskyroje apie tai, kad eilinį kartÄ (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tis ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė tai, kÄ norėjo paraÅ¡yti, o ne taip kaip iÅ¡ tikrųjų yra. Å ie duomenys patvirtina trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, kad atsakovas buvo labai nepatenkintas, jog redakcija ir straipsnio autorius kreipėsi į policijÄ , gavo duomenų, kad ieÅ¡kovo atžvilgių jokie tyrimai neatliekami, kad straipsnis paraÅ¡ytas Å¡velniau negu jis norėjo. Akivaizdu, kad atsakovas teikė ne savo subjektyviÄ nuomonę, o konkrečiÄ niekuo nepagrįstÄ ieÅ¡kovÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , ir siekė, kad kuo greičiau ir tokiu pavidalu ji bÅ«tų iÅ¡spausdinta laikraÅ¡tyje. Tam jis turėjo motyvÄ â€“ už gamtosauginių teisės aktų pažeidimÄ atsakovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio, kurio pirmininkas yra ieÅ¡kovas.

12.7. Aptariamas straipsnis taip pat buvo paskelbtas ir laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje ,,(duomenys neskelbtini)“, jį peržiÅ«rėjo 2 761 skaitytojas. IeÅ¡kovui pavyko surasti vienÄ komentarÄ , kuris buvo paraÅ¡ytas po atsakovo atskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. Po internetiniu straipsniu, buvo nurodyta, kad jis patinka 26 asmenims. Dėl to, prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovas, ieÅ¡kovas pilnai įrodė, kad atsakovo paskleista informacija pažeidė jo (ieÅ¡kovo) garbę ir orumÄ , ir ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, kuria teismas teisingai įvertino ir priteisė iÅ¡ atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo

14. Atsakovas (apeliantas) V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotÄ , neteisingÄ , nepagrįstÄ ir jo teises pažeidžiantį sprendimÄ .

15. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį). Teismas sprendime pateiktas iÅ¡vadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamÄ teisės normÄ , bet ir iÅ¡dėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimÄ (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011).

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas R. M. gina asmeninę neturtinę vertybę – garbę ir orumÄ , kaip Å¡ios vertybės pažeidėjÄ nurodo atsakovÄ , vertybę pažeidžiančiais veiksmais nurodo atsakovo paskelbtÄ informacijÄ , kurios turinys, ieÅ¡kovo teigimu, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumÄ . IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus, iÅ¡analizavo įvairius ieÅ¡kovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų turinį sudarančius aspektus, nustatė kokias ir kur žinias paskelbė atsakovas, nurodė argumentus kodėl atsakovo paskelbtas žinias vertina kaip žeminančias ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ , taip pat argumentavo ir priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo R. M. ieškinys atsakovui V. G. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o bÅ«tent, kad atsakovas V. G. 2022 m. kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijÄ , teigdamas, kad pastebėjo pažeidimÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame vietos Å«kininko galvijai iÅ¡trypė (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvÅ«nų medžioklės anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininko, (duomenys neskelbtini) notaro R. M. pėdsakų. Atsakovas V. G. teigė, kad aplinkosaugininkai jį informavę, jog sklypas, kuriame buvo laikomi galvijai, yra valstybinėje žemėje, o nuomos sutarties, anot jo, su valstybe L. M., kaip Å«kininkas, neturėjo, arba sklypas yra Å«kininko, kuris galbÅ«t visai neegzistuoja, ir nuomos sutartį L. M. neva sudaręs su juo. Atsakovas V. G. taip pat neginčija, kad jis laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijai nurodė, kad „Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijai paskleistų teiginių apie ieÅ¡kovÄ R. M., konkrečiai dėl atsakovo teiginių „<...> labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginių kvalifikavimu, tvirtina, kad jis paskleidė nuomonę, o ne tikrovės neatitinkančias žinias. Apeliantas įrodinėja, kad konkrečiame straipsnyje nurodytų žinių pagrindu jis sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai iÅ¡sakė savo pozicijÄ â€“ objektyvų neįžeidžiantį vertinimÄ (objektyviÄ kritikÄ ), teigia, kad negali bÅ«ti laikoma žeminančio turinio, nes yra pagrįsta objektyviais iÅ¡ kompetentingų institucijų gautais duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo savalaikiai ir tinkamai pateikti į bylÄ . Tai, kad laikraščio redaktorius ir ieÅ¡kovas apelianto nuomonę pavadino / vadina „informacija“, nesudaro pagrindo tokiÄ jo nuomonę pripažinti informacija. PraneÅ¡ime nėra konstatuojamojo pobÅ«džio faktų, tai tik nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į tam tikrÄ situacijÄ . PraneÅ¡imo teiginiai nekategoriÅ¡ki, o su labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta dvejone.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28871/95).

24. Apeliantas V. G., tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina nesiekęs sumenkinti ieÅ¡kovo, ir ginčo teiginiais iÅ¡sakęs tik neįžeidžiantį vertinimÄ , ginčytinose frazėse yra daugiau svarstomojo pobÅ«džio teiginių, kurie suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzÅ«rinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar iÅ¡sireiÅ¡kimų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto paskleistų teiginių turinį (Å¡ios nutarties 20 punktas), daro iÅ¡vadÄ , kad bet kuriam protingam vidutinio iÅ¡prusimo žmogui negali bÅ«ti suprantami kaip neįžeidžiantys pavartoti teiginiai „galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M.“, todėl, byloje nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų objektyvų pagrindÄ ieÅ¡kovÄ , kurio profesinė veikla susijusi su dokumentų, sandorių tvirtinimu bei jų teisėtumo užtikrinimu, vertinti kaip sutarties klastotojÄ , kuriam dėl Å¡ios veikos (dokumentų klastojimo) yra atliekamas ikiteisiminis tyrimas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto paskleisti ginčo teiginiai pagrindžia jo tikslÄ pažeminti ir sumenkinti ieÅ¡kovÄ , taip pat ir dėl ieÅ¡kovo atliekamų neteisėtų veiksmų.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktÄ ). Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktÄ ).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto V. G. paskleistais teiginiais „labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“ yra metamas tiesioginis kaltinimas asmeniui dėl dokumentų klastojimo, kurio atžvilgiu yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas. Teiginiu „suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti“ siekiama neigiamai apibÅ«dinti, sumenkinti asmenį, kuris veikia valstybės vardu ir kuris privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmiau nurodyti teiginiai viso pasisakymo kontekste pažeidė ieÅ¡kovo neturtines teises, nes jais buvo siekiama įžeisti ieÅ¡kovÄ , jį žeminti bei menkinti.

28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto paskleista žinia yra pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, jÄ paremiant neva policijos atliekamu tyrimu ir formuojama kaip esamas faktas. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi bÅ«ti nustatyta, kokio pobÅ«džio duomenys buvo paskleisti apie ieÅ¡kovÄ , nes pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalykÄ , todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali bÅ«ti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir Å¡i teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktÄ ).

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktÄ ).

30. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktÄ ; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktÄ ).

31. Vertinant pateiktos informacijos pobÅ«dį, ar apelianto paskleisti teiginiai yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta ir informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas. Pabrėžtina ir tai, kad nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

32. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas kreipėsi į nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijÄ , teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) kaime veikiančiame Å«kininko L. M. Å«kyje jis nustatęs pažeidimų. „Ūkyje laikomi galvijai yra paleidžiami ir laikomi „elektriniu piemeniu“ aptvertoje teritorijoje, kurioje įeina (duomenys neskelbtini) upės kraÅ¡tovaizdžio draustinis, galvijai laisvai prieina prie upės, joje laisvai braidžioja, maudosi, atlieka gamtinius reikalus bei dėl pastovaus lankymosi prie upės krantų ardo (duomenys neskelbtini) upės kraÅ¡tovaizdžio draustinio kranto reljefo struktÅ«rÄ bei trypia ir niokoja įvairiÄ augalijÄ , žolę“. Kaip „labai svarbiÄ detalę“ nurodė, jog L. M. tėvas yra (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., kuris esÄ labai gerai sutaria su (duomenys neskelbtini) apsaugos inspekcijos virÅ¡ininku J. J. bei (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) agentÅ«ros darbuotoju V. Z., o tai gali turėti neigiamos įtakos nepriekaiÅ¡tingai atlikti tyrimÄ . Remdamasis tuo jis tyrimÄ prašė pavesti atlikti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai. Be to, atsakovas V. G. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teigė, kad aplinkosaugininkai jį informavę, jog sklypas, kuriame buvo laikomi galvijai, yra valstybinėje žemėje, o nuomos sutarties, anot jo, su valstybe L. M., kaip Å«kininkas, neturėjo, arba sklypas yra Å«kininko, kuris galbÅ«t visai neegzistuoja, ir nuomos sutartį L. M. neva sudaręs su juo. Apeliantas V. G. nurodė, kad „labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto paskleisti ginčo teiginiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nuomonė, nes: (i) pirmiau aptartoje atsakovo informacijoje nėra pateikiami duomenys (faktai) apie (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro R. M. atliktus neteisėtus veiksmus, klastojant ar padedant suklastoti nuomos sutartį, taip pat apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , todėl konstatuojamieji teiginiai „galimai suklastojo“ ar „padėjo suklastoti“ skirti protingam vidutinio iÅ¡prusimo asmeniui, kuriam „sutarties klastojimas ar padėjimas suklastoti, atliekamas ikiteisminis tyrimas“ – visų pirma nusikaltimas ar prisidėjimas prie jo padarymo; (ii) apeliantas teiginius paskelbė laikraščio redakcijai, akcentuodamas, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė ar prie jo padarymo prisidėjo ieÅ¡kovas, (iii) nepaisanto to, jog ginčo teiginiai nėra necenzÅ«riniai, jie yra užgaulÅ«s, įžeidžiantys, kaltinantys, jie žemina ir neigiamai apibÅ«dina asmenį, kuris vykdydamas profesinę veiklÄ privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pažymėtina, kad žodis „klastojimas“ Å¡nekamojoje kalboje (www.lkz.lt) turi reikÅ¡mę „apgauti, padaryti netikrÄ â€œ ir tai tik patvirtina, kad žodžio suvokimui esminę reikÅ¡mę turi jo vartojimo kontekstas. Nagrinėjamu atveju apeliantas įvardijo, kad Å«kininko tėvas notaras, kuris galimai suklastojo ar prisidėjo prie sutarties klastojimo, tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kė ne nuomonę, o faktiniais teiginiais paskleidė žiniÄ .

34. Nustatęs, kad apie ieÅ¡kovÄ buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar Å¡i žinia neatitiko tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintÄ paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcijÄ , įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieÅ¡kovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

35. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas suklastojo ar prisidėjo prie sutarties klastojimo. Apeliaciniame skunde įvardinti argumentai, jog byloje pateiktas policijos nutarimas patvirtina, kad, tuo metu kai apeliantas kreipėsi į redakcijÄ , minėtame komisariate buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) bÅ«relio pirmininko R. M. galimų neteisėtų veiksmų, o bÅ«tent galimai suklastoto 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio susirinkimo protokolo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuomos sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovo sÅ«nus naudojasi žemės sklypu, klastojimo faktas buvo policijos komisariate atliekamo tyrimo objektas. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo apklaustas liudytoju ir Å¡io tyrimo objektas – visuotinis medžiotojų susirinkimo protokolas. Apeliantas neįrodė, kad paskleista žinia apie ieÅ¡kovo atliktus neteisėtus veiksmus buvo pagrįsta faktais dėl sutarties klastojimo ar prie prisidėjimo prie jos klastojimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

36. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑109‑684/2021). Pripažinus, kad ginčo teiginiai (Å¡ios nutarties 20 punktas) yra ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios žinios, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo paskelbti jų paneigimÄ .

37. Apeliantas V. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei jam padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei įpareigoti atsakovÄ tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

38. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡skiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo bÅ«dai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumÄ ; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumÄ duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių gynimo bÅ«dų yra savarankiÅ¡kas, todėl, siekiant ginti pažeistÄ asmens teisę, gali bÅ«ti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo bÅ«dai: praÅ¡oma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas; kt.).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieÅ¡kovas įrodė patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ susiejo iÅ¡ esmės su jo dalykine reputacija, žinomumu ir pateikė į bylÄ pakankamai įrodymų patirtai neturtinei žalai (jos faktui, dydžiui) bei jos ryÅ¡iui su apelianto paskelbtais teiginiais, nurodytais ieÅ¡kinyje, pagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, 6.247 straipsnis) ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

40. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai paprastai taikytini fiziniam asmeniui, tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiÅ¡kia dalykinės reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens sumenkinimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalÄ patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobÅ«dį, apimtį, žinių paplitimÄ , jų vertinimÄ ir svarbÄ visuomenėje, nukentėjusiojo požiÅ«rį ir reakcijÄ Ä¯ paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, apelianto padarytų ieÅ¡kovo teisių pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas dėl garbės ir orumo įžeidimo patyrė neturtinę žalÄ , ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija ieÅ¡kovui jÄ atlyginti, tiek ir su priteistu neturinės žalos dydžiu.

43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens orumÄ bei garbės gynimÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl to apelianto V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto V. G. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieÅ¡kovas R. M. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ apelianto priteisti 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 470,39 Eur (1900,30 x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iÅ¡ apelianto.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė