2013-08-12 Nr. AB-4173-3-62-3-00028-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-08-12 Nr. AB-4173-3-62-3-00028-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotais patikslintais skundais (I t., b. l. 24–25, 99) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, atsakovas) 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-153); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo ekspertuoti A. M. žemę.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A146-831/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00028-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 11.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotais patikslintais skundais (I t., b. l. 24–25, 99) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, atsakovas) 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-153); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo ekspertuoti A. M. žemę.
Pareiškėja paaiškino, kad M. M. 1991 m. rugsėjo 23 d. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. Ž. 0,55 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. M. M. 1980 m. balandžio 16 d. testamentu visą savo turtą paliko savo vaikaitei Z. K. (K.), t. y. pareiškėjai. Pareiškėja 2001 m. rugsėjo 6 d. pardavė teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teigė, kad buvęs Birštono kadastrinės vietovės žemėtvarkininkas L. S. L. neteisėtai atsimatavo 0,55 ha A. Ž. žemės ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 minėta žemė jam buvo perduota neteisėtai. 2009 m. balandžio 10 d. komisija dėl A. Ž. žemės ekspertavimo nurodė 0,55 ha žemės plotą, kurį A. Ž. buvo nupirkęs savo dukterėčiai M. M. Pareiškėja paaiškino, kad nerašė prašymo atkurti nuosavybės teises į 4,00 ha buvusio savininko A. M. žemės Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nes žinojo, kad jis žemės toje vietoje neturėjo. 1992 metų spalio mėnesį ji kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, kad būtų grąžinta dalis jos senelio A. M. Prienų mieste valdytos žemės (2,29 ha). Teigė, jog buvęs Birštono seniūnijos žemėtvarkininkas S. L. L. suklastojo ekspertų komisijos parašus ant 1999 m. kovo 11 d. protokolo. Pareiškėjos parašo ant šio protokolo nėra. Teigdama, kad nuosavybės teisių atkūrimas neteisėtas, pareiškėja mano, jog nuosavybės teisė į žemę turėjo būti atkurta natūra, Tarnybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 105-(14.10.3)-153 turi būti panaikintas, o Tarnyba įpareigota iš naujo ekspertuoti A. M. žemę, kad ir kur ji bebūtų.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose (I t., b. l. 47–51, 130–134) paaiškino, kad 1991 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. 4,00 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. 2001 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja pardavė L. S. L. teisę atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 4 d. įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Z.
K. atkurtos nuosavybės teisės į A. M. (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės jai priklausančią dalį, grąžinant natūra 2,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu L. S. L. atkurtos nuosavybės teisės į A. M. (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės jam priklausančią dalį, grąžinant natūra 1,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje.
Pareiškėja neteisingai aiškina, kad ji nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, nes tokį prašymą pateikė 1991 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėja 1992 m. kovo 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) gatvėje, Prienuose. Prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė G. M., G. M., R. K., J. K. ir R. D., tačiau pretendentai nepateikė nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, todėl nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.
Prienų rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pagal papildomus dokumentus 1999 m. kovo 31 d. nustatė, kad buvęs savininkas A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime valdė 3,70 ha žemės. Pareiškėja kitų papildomų nuosavybės teises įrodančių dokumentų nėra pateikusi, todėl naujai ekspertuoti A. M. valdytą žemę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 3,70 ha žemę yra atkurtos, šio reikalavimo patenkinimas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.
Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nustatė, kad į A. Ž. valdyto 0,55 ha žemės sklypo ribas nepatenka žemės sklypai, į kuriuos Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-07-10833 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L. L. Į A. Ž. valdyto 0,55 ha žemės sklypo ribas patenka dalis 0,40 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 272-4 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis 0,48 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 712 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir dalis 1,0827 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 173 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 02-07-3400 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 12824 A. A. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 0,67 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. (0,27 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 272-3, ir 0,40 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 272-4). Remiantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šiuo metu 0,40 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav., nuosavybės teise valdo A.
B. ir L. B. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-7470 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 69-13724 M. B. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į E. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 0,48 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. (0,48 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 712). Remiantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šis 0,48 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav., nuosavybės teise priklauso M.
B. Kauno apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 07-4889 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 69/5958 O. P. atkurtos nuosavybės teisės į P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 1,09 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. (1,09 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 173). Remiantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 1,0827 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso R.
K. ir R. K.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. L. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti.
II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 64–71) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-153, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės M. M. vardu į buvusio savininko A. Ž. 0,55 ha turėtą žemės sklypą Kauno apskrities Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai lygiavertį 0,22 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskrities Birštono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime (I t., b. l. 9). Pareiškėjos teigimu, Sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-153 neteisėtas, nes sklypas turėjo būti grąžintas natūra savininko turėtoje vietoje, 2009 m. balandžio 10 d. komisija dėl A. Ž. žemės ekspertavimo nustatė 0,55 ha žemės plotą, kurį kaip pasogą A. Ž. buvo nupirkęs savo dukteriai M. M., tačiau toje vietoje sklypą neteisėtai apgaulės būdu atsimatavo buvęs Birštono kadastrinės vietovės žemėtvarkininkas S. L., suklastojęs ekspertų komisijos parašus ant 1999 m. kovo 11 d. protokolo. Pareiškėjos teigimu, žemėtvarkininkai buvusio savininko A. Ž. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime neteisėtai priskyrė A. M., kuris ten žemės neturėjo, nuosavybės teisių atkūrimas neteisėtas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina iš naujo ekspertuoti A. M. žemę, kad ir kur ji bebūtų.
Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus, teismas nustatė, jog 1991 m. rugsėjo 23 d. M. M. pateikė prašymą Birštono apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydama atkurti nuosavybės teises natūra į 0,55 ha Alytaus apskrityje, Birštono valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtos A. Ž. žemės (I t., b. l. 11–12, Nuosavybės teisių atkūrimo į A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. valdytą žemę bylos Nr. 87(37) kopijos (toliau – ir Nuosavybės byla Nr. 87(37)) l. 10). Pareiškėja yra M. M., mirusios 1992 m. spalio 19 d., teisių perėmėja (I t., b. l. 14). 1991 m. spalio 29 d. ir 1998 m. liepos 23 d. prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A.
Ž. valdytą žemę Alytaus apskrityje, Birštono valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime taip pat kreipėsi A. S., nurodydama, jog minėtame kaime A. Ž. turėjo 5 ha žemės, prašydama už ją suteikti kompensaciją (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 7, 19). Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų teismas nustatė, kad 1992 m. gruodžio 7 d. Birštono apylinkės agrarinės reformos tarnyboje buvo gautas Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. 486-ž, kuriame nurodyta, jog žemės tvarkymo archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų išskirstymo į vienkiemius byloje, Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės tvarkymo projekto pateikimo 1930 m. birželio 2 d. protokole įrašytas sklypų Nr. 12 ir Nr. 13 savininkas Ž.
A., turėjęs 10,18 ha žemės (sklypas Nr. 12 – 2,09 ha žemės, sklypas Nr. 13 – 7,87 ha naudingos ir 0,22 ha nenaudingos žemės). Tame pačiame archyviniame dokumente nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, Birštono arklių savininkų 1942 m. sausio 20 d. sąraše įrašytas Ž. A. (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 5 ha žemės (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 11). 1999 m. kovo 31 d. Prienų rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymu buvo nutarta, kad pakanka duomenų dėl 5 ha žemės ploto Prienų apskrityje, Birštono valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybėms atkurti (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 21).
Minėtame pasiūlyme buvo remtasi archyviniu dokumentu – Birštono arklių savininkų 1942 m. sausio 20 d. sąrašu. Pasiūlyme nurodyta parengti pažymą A. S. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko 5 ha žemės: (duomenys neskelbtini) kaime – 2,80 ha, Prienų mieste – 2,20 ha. Tai patvirtina ir išrašas iš minėtos komisijos 1999 m. kovo 31 d. protokolo Nr. 2 (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 31). Iš nuosavybės byloje esamų dokumentų teismas nustatė, be to, ir pati pareiškėja bei jos įgaliotas asmuo neginčijo aplinkybės, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo archyvinių dokumentų apie 0,55 ha A.
Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Tik A. S. teisių perėmėjai G. M. 2008 m. gruodžio 21 d. nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikus papildomus dokumentus, gautus iš Lietuvos centrinio archyvo, 2009 m. gegužės 15 d. Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nutarė, kad Alytaus apskrities viršininko archyvinio fondo bendros bylos, Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašo, Kauno notarinio archyvo Alytaus apskrities 1935 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo, 1939 m. lapkričio 9 d. rejestro Nr. 1106, 1936 m. liepos 11 d.
žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 16, Alytaus apskrities Jezno (taip dokumente) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano, atlikto matininko F. Ž., 2009 m. balandžio 10 d. A. Ž. ir A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., kartografavimo medžiagos ir protokolo pakanka dėl buvusių žemės savininkų A. Ž., M. B. ir A. B. turėtos žemės bendro ploto 10,18 ha, iš jos 1,27 ha Prienų mieste ir 8,91 ha (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav., nuosavybės teisėms atkurti.
Minėtame pasiūlyme buvo nurodyta, jog papildomai be šios žemės A. Ž. valdė 0,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. (I t., b. l. 138–139, Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 69).
Nuosavybės teisių bylos duomenys patvirtina, jog 1998 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 07-2970 ir tos pačios dienos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra A. A. B. į jam tenkančią buvusio savininko A. B. 5,36 ha dalį (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 16–18). A. A. B. 1999 m. kovo 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-1620 ir tos pačios dienos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į A. B. valdytos 0,2323 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant 0,2323 ha neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą Prienuose, Vilniaus g. 23 (Nuosavybės bylos Nr. 87(37) l. 29–30). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-07-3593 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 69/11304 M. M. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. valdytos žemės jai priklausančią 1,40 ha dalį, grąžinant natūra 1,22 ha (1,00 ha žemės dalį bendrame 1,99 ha žemės sklype Nr. 440-1 ir 0,22 ha žemės dalį bendrame 0,45 ha žemės sklype Nr. 440-2), o už 0,18 ha žemės dalį išmokant kompensaciją pinigais (II t., b. l. 17–18, 20). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-07-3593 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 69/11305 A. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. valdytos žemės jai priklausančią 1,40 ha dalį, grąžinant natūra 1,22 ha (0,99 ha žemės dalį bendrame 1,99 ha žemės sklype Nr. 440-1 ir 0,23 ha žemės dalį bendrame 0,45 ha žemės sklype Nr. 440-2), o už 0,18 ha žemės dalį išmokant kompensaciją pinigais (II t., b. l. 19, 21). Atsižvelgiant į Birštono vienkiemio kadastro vietovės projekto autoriaus A. K. 2004 m. spalio 20 d. teikimą (II t., b. l. 22), Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 02-07-2173 (II t., b. l. 23–24) administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės M. M. (mirusiai) ir A. S., buvo pakeisti, vietoje dviejų sklypų suformuoti keturi sklypai, tačiau grąžintos natūra buvusio savininko A. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotas nesikeitė, M. M. (mirusiai) grąžinta 1,22 ha žemės dalis, A. S. – 1,22 ha dalis.
Iš administracinės bylos ir nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenų teismas taip pat nustatė, kad pretendenčių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. Ž. valdytą žemę A. S. turtinių teisių perėmėja G. M. ir M. M. turtinių teisių perėmėja Z. K. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui 2009 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą, kuriame susitarė nuosavybės teises į A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav., valdytą žemę atkurti taip: A. S. – į 1,25 ha (duomenys neskelbtini) kaime, iš kurios 0,5023 ha grąžinta natūra, už negrąžintus 0,75 ha parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę; M. M. – į 0,55 ha, parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę. 2009 m. lapkričio 17 d. susitarime pretendenčių parašų tikrumas paliudytas notariškai (reg. Nr. 1944), teismine tvarka nenuginčytas, todėl abejoti jame išreikšta valia teismas neturėjo pagrindo. Atsižvelgiant į Z. K. prašymą, M. M. vardu 2009 m. gruodžio 10 d. buvo parengta išvada Nr. 5341 dėl buvusio savininko A. Ž. iki nacionalizacijos valdytos 0,55 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų į kitą žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, dalį, išskyrus A. Ž. valdytą 0,55 ha, neturi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja byloje neginčijo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu priimtų sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės M. B. ir A. B. teisių perėmėjams, nors teismas tokią teisę pareiškėjai išaiškino (I t., b. l. 198). Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl buvusių savininkų valdytos žemės dalies ir dydžio.
Nuosavybės teisių atkūrimas, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę, vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 4 str., 5 str., 19 str. 2 d., 20 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ dalinio pakeitimo“ 16 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 02-07-578 buvo pradėtas rengti Birštono vienkiemio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (I t., b. l. 54). Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-07-1341 buvo patvirtinti piliečių, atkuriančių nuosavybės teises Birštono vienkiemio kadastro vietovėje, sąrašai, į kuriuos įtraukta M. M. 24–uoju numeriu, nurodant 0,55 ha plotą (I t., b. l. 56–58) Birštono sav. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus dėl Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2010 m. kovo 16 d. protokolas Nr. 5 patvirtina, jog 2010 m. kovo 16 d. vykusio susirinkimo metu M.
M. teisių perėmėja Z. K. iš laisvo valstybinio žemės fondo pasirinko 0,22 ha ploto žemės sklypą Nr. 147 (suprojektuotą numeriu 1031), esantį (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. Nors pareiškėja neigė dalyvausi žemėtvarkos projekto papildymo svarstyme, tačiau teisme apklausti liudytojais susirinkimo pirmininkas, Birštono vienkiemio kadastro vietovės projekto autorius A. K. ir susirinkimo sekretorė E. V. (dabartinė pavardė S.) paliudijo, jog Z. K., kaip M. M. teisių perėmėja, dalyvavo susirinkime ir jos vardu pasirašė.
Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. kovo 16 d. susirinkimo dalyvių sąraše esantis įrašas „M. M. teisių perėmėja Z. K.“ ir pareiškėjos parašas (I t., b. l. 63–64). Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 02-07-6465 buvo patvirtintas Birštono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės (miško) sklypų ribos. Šio įsakymo 2 punktu patvirtintas Piliečių, kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai, sąrašas, kurio 33 punkte įrašyta M. M., jai suprojektuotas 0,22 ha ploto žemės sklypas Nr. 1031, esantis (duomenys neskelbtini) kaime (I t., b. l. 67–68, 73).
Remdamasis nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja pasirašė 2011 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, sutiko su sklypo ribomis ir plotu, tai patvirtino savo parašu Žemės ribų nustatymo ir paženklinimo abrise, pasirašė ant žemės sklypo plano. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas A. K. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja neigė pasirašiusi ant šių dokumentų, tačiau įrodymų, patvirtinančių jų suklastojimą ar kitokio pobūdžio neteisėtus žemėtvarkos darbuotojų veiksmus, nepateikė.
Pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindė aplinkybe, kad nuosavybės teisė į 0,55 ha žemės turėjo būti atkurta natūra, t. y. toje pačioje vietoje, kurią valdė buvęs savininkas A. Ž., (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav., o ne suteikiant lygiavertį žemės sklypą. Tačiau byloje nustatyta, kad toje vietoje žemė užimta kitų savininkų, jiems atkuriant nuosavybės teises 1997 m. ir 2002 m. priimtais Kauno apskrities viršininko sprendimais (I t., b. l. 146–149, 154–157, 158–161), t. y. laiko atžvilgiu anksčiau priimtais sprendimais, negu nuosavybės teises atkuriančiai institucijai buvo pateikti papildomi archyviniai dokumentai dėl 0,55 ha žemės sklypo valdymo A. Ž. nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į tai, kad archyviniai dokumentai dėl 0,55 ha žemės sklypo valdymo A. Ž. nuosavybės teise žemėtvarkos institucijai buvo pateikti tik 2009 m. lapkričio 18 d., teismas vertino, kad nuosavybės teises atkurianti institucija pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai pasiūlė pasirinkti vietoj užimtos žemės lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinta, kad už valstybės išperkamą žemę, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė ginčijamo Sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-153 neteisėtumo, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos teiginį, jog ji neteikė prašymo atkurti nuosavybės teises į A. M. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono sav. valdytą žemę, paneigia Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 74 (toliau – ir Nuosavybės byla Nr. 74) esantys duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėja 1991 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. žemę, nurodydama, jog A. M. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 4 ha žemės (Nuosavybės bylos Nr. 74 l. 1). 1999 m. kovo 31 d. Prienų rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymu nutarta, jog esamų dokumentų pakanka 3,70 ha žemės ploto A. M. valdymo nuosavybės teise nustatymui (Nuosavybės bylos Nr. 74 l. 9).
Be to, nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjai grąžinta 2,20 ha natūra (Z. K. nuosavybės teisės atkūrimo (kartu UAB „STEEL SERVISE“) bylos (toliau – ir Z. K. nuosavybės byla) II dalis, l. 63). Į kitą dalį 1,50 ha A. M. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja yra perleidusi nuosavybės teisių atkūrimo teisę 2001 m. rugsėjo 6 d. notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi L. S. L. (I t., b. l. 13). Šios sutarties pagrindu 2005 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 jam atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant žemę (duomenys neskelbtini) kaime (L. S. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (toliau – ir L. S. L. nuosavybės byla) l. 44). Pareiškėja neigė pasirašiusi 1991 m. rugsėjo 18 d. prašyme, jos teigimu, parašą suklastojo Birštono seniūnijos žemėtvarkininkas L. S. L., kuris fiktyviai sudarė ekspertų komisiją ir 1999 m. kovo 11 d. protokole suklastojo jų parašus. Nors pareiškėja teigė, jog dokumentai buvo suklastoti, jos turtas užvaldytas apgaule, tačiau teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad minėta sutartis, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu priimti sprendimai nenuginčyti. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl dokumentų suklastojimo, dėl ekspertų komisijos fiktyvios sudėties ir jų parašų suklastojimo buvo tirtos Prienų policijos komisariate pagal 2011 m. lapkričio 21 d. jos pareiškimą, tačiau 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (I t., b. l. 103). Kitokių duomenų dėl trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta.
Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo ekspertuoti A. M. žemę, tačiau, kaip minėta, jokių atsakovo priimtų sprendimų ar veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į A. M. žemę (įskaitant ir pačiai pareiškėjai priklausančios dalies nuosavybės teisių atkūrimo) neginčijo. Teismas išaiškino (I t., b. l. 127) pareiškėjai teisę ginčyti teismui viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 10SD-(14.10.104)-1463, kuriuo Tarnyba atsisakė iš naujo ekspertuoti A. M. žemę (I t., b. l. 101), tačiau pareiškėja šio sprendimo neginčijo.
Pareiškėjai Z. K. 2011 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 10SD-2359 buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į A. M. žemę, esančią Prienų mieste, nesant pakankamai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (Prienų rajono valdybos bylos Nr. M-120 l. 22). Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas taip pat nėra apskųstas, pakeistas, panaikintas, todėl yra galiojantis.
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio ir 33 straipsnio 1 dalies normų taikymo bei atsižvelgdamas į tai, kad administraciniai aktai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu dėl A. M. žemės, nepanaikinti ir jų neteisėtumas nėra konstatuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovą įpareigoti iš naujo ekspertuoti A. M. žemę, dėl kurios nuosavybės atkūrimo procedūra yra pasibaigusi.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2.1–2.4 punktus, pakartotinis žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjamas, jų tyrimas bei minėtų dokumentų pagrindu atliekamas žemės sklypų ribų kartografavimas (teismo vertinimu, būtent to iš esmės ir siekia pareiškėja) yra galimas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikus papildomus dokumentus. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad po sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikti papildomi dokumentai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą, nes teisinių pasekmių toks įpareigojimas nesukurs. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-465/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytą aplinkybė, esą 1999 m. kovo 11 d. Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus protokolas buvo suklastotas, nes tuo metu ji nedalyvavo ekspertuojant A. M. žemę, o akte nurodyta, jog dalyvavo, iš esmės nekeičia situacijos, nes nuosavybės teisių procedūra yra užbaigta, o pareiškėja jos metu priimtų sprendimų neginčija. Be to, nagrinėjant bylą teisme objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nesurinkta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. Ū., P. A. M., O. K., A. V. šių aplinkybių nepatvirtino.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos planinės medžiagos (Birštono vienkiemio kadastro vietovės projekto autoriaus A. K. sudarytos schemos, minėtos schemos papildymo (I t., b. l. 137, II t., b. l. 11), ištraukos iš žemėtvarkos projekto (I t., b. l. 141)) teismas nustatė, kad 0,55 ha žemės, kuri priklausė buvusiam savininkui A. Ž., nepatenka į L. S. L. 2005 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 atkurtos nuosavybės teise žemės ribas. Pareiškėja šias aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikė (ABTĮ 57 str.), todėl teismas nusprendė, kad jos skunde išdėstyti argumentai dėl minėtų aplinkybių nepagrįsti.
Nagrinėdamas administracinę bylą, teismas nenustatė proceso šalių veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl konstatavo, jog teisinio pagrindo kreiptis į prokurorą nėra (ABTĮ 109 str.), kita vertus, tai netrukdo pareiškėjai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jeigu ji mano, kad nusikalstama veika vis dėlto buvo padaryta.
III. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 74–76) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų priimtas naujas sprendimas ir patenkintas pareiškėjos skundas.
Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad 0,55 ha žemės sklypas nepatenka į žemės sklypus, į kuriuos Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. L., neatsižvelgė į 2009 m. balandžio 10 d. ekspertų komisijos nuomonę, kur ir kokioje vietoje buvo 0,55 ha A. Ž. valdyta žemė, kurią parodė A. A. B., G. M., dalyvaujant pareiškėjai ir P. T.. Todėl, anot apeliantės, atsakovo teiginys, esą 0,55 ha sklypas yra perduotas A. A. B., A. B., L. B. ir M. B., yra melagingas. Apeliantės nuomone, šis sklypas dabar priklauso L. S. L. Be to, šį faktą paliudijo teisme Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo pavaduotoja O. K.
2. Teismui buvo pateiktas 1935 m. plano kopijos fragmentas, iš kurio aiškiai matyti, kad žemės sklypas, kurį norima priskirti A. M., priklausė E. K., A. Ž. žmonos seseriai, taip pat matyti, kad 3,76 ha sudarė vientisą žemės sklypą. Todėl atsakovo pateiktas planas, kad A. M. priklausantis žemės sklypas buvo sudarytas iš dviejų dalių, anot apeliantės, yra klastotė. A. M. dabartinėje Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime žemės niekada neturėjo. Iš M. M. gimimo liudijimo matyti, kad E. K. (kuriai priklausė 3,76 ha žemės) buvo jos sesuo, todėl po E. K. mirties būtent M. M., o ne A. M. atiteko 3,76 ha žemės Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k. Teismas neatsižvelgė į liudytojo P. A. M. parodymus, kad A. M. niekada žemės Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime neturėjo. A. M. tėvas M. M. valdė 2,29 ha žemės dabartinio Prienų miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1999 m. kovo 11 d. Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus protokolu 3,70 ha žemės sklypas buvo priskirtas A. M., nors ekspertavime nedalyvavo pagrindinė pretendentė ir protokole nėra jos parašo.
4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, kad ji nedalyvavo 2010 m. kovo 16 d. susirinkime, kurio metu ji esą pasirinko 0,22 ha miško vietoje 0,55 ha A. Ž. žemės.
5. Apeliantės teigimu, ji nepasirašė ant Žemės (miško) sklypo paženklinimo–parodymo akto.
6. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjos tvirtinimą, kad ji nerašė 1991 m. rugsėjo 18 d. prašymo.
7. L. S. L. neteisėtų veiksmų faktą, apeliantės manymu, manymu patvirtina tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d. Birštono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau prokuroras dėl senaties termino tyrimą nutraukė.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime (II t., b. l. 103–106) atsakovas remiasi tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo poziciją pirmosios instancijos teisme. Pabrėžia, kad:
1. Pretendenčių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. Ž. valdytą žemę A. S. turtinių teisių perėmėja G. M. ir M. M. turtinių teisių perėmėja Z. K. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui 2009 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą, kuriame susitarė nuosavybės teises į A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje valdytą žemę atkurti taip: A. S. į 1,25 ha (duomenys neskelbtini) kaime, iš kurios 0,5023 ha grąžinta natūra, už negrąžintus 0,75 ha parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę; M. M. – į 0,55 ha parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę. Šiame prašyme esančių G. M. ir Z. K. parašų tikrumą 2009 m. lapkričio 18 d. paliudijo Prienų rajono 3–ojo notaro biuro notarė. Taigi M. M. turtinių teisių perėmėja Z. K. (2009 m. gegužės 26 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 2281) išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į jai priklausančią buvusio savininko A. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje valdytos žemės dalį – 0,55 ha būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Birštono vienkiemio kadastro vietovėje.
2. Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji nesirinko lygiaverčio žemės sklypo. Šiuos pareiškėjos argumentus paneigia Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus dėl Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2010 m. kovo 16 d. susirinkimo protokolas Nr. 5, iš kurio matyti, kad M. M. turtinių teisių perėmėja Z. K. iš laisvo valstybinio žemės fondo pasirinko sklypo Nr. 147 dalį. 2011 m. rugpjūčio 3 d. 0,22 ha ploto žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje. M. M. turtinių teisių perėmėja su sklypo ribomis ir plotu sutiko, 2011 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. parengtame Žemės ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise yra tai patvirtinantys Z. K. parašai. 2011 m. spalio 10 d. parengtas 0,22 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 1031) planas taip pat suderintas su pareiškėja.
3. Archyviniai dokumentai dėl 0,55 ha žemės valdymo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui buvo pateikti tik 2009 m. lapkričio 18 d., todėl nuosavybės teises atkurianti institucija pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai vietoj užimtos žemės pasiūlė pasirinkti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.
4. Iš teismui pateiktos planinės medžiagos matyti, kad A. Ž. iki nacionalizacijos valdyti 0,55 ha žemės nepatenka į L. S. L. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 atkurtos žemės ribas. Pareiškėja šias aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikė, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad skunde išdėstyti argumentai dėl minėtų aplinkybių yra nepagrįsti.
5. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo įpareigoti iš naujo ekspertuoti buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į A. M. valdytą žemę, yra teisėti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Prienų rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti papildomus dokumentus, t. y. Alytaus apskrities viršininko archyvinio fondo bendros bylos Birštono valsčiaus arklių savininkų 1942 metų sąrašą, nagrinėjo 1999 m. kovo 31 d. ir nustatė, kad buvęs savininkas A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime valdė 3,70 ha žemės. Pareiškėja kitų papildomų nuosavybės teises įrodančių dokumentų nėra pateikusi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. L. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime (II t., b. l. 99–101) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad:
1. 2001 m. rugsėjo 6 d. sutartimi pareiškėja jam pardavė teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. išlikusį nekilnojamojo turtą – 1,50 ha žemės. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 69-17358 atkūrė jam nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos 1,50 ha žemės ir grąžino natūra 3 sklypus (0,15 ha sklypą Nr. 881, 0,80 ha sklypą Nr. 881-1, 0,55 ha sklypą Nr. 881-2).
2. Nacionalinės žemės tarnybos pateikti dokumentai patvirtina, kad Birštono ir Prienų ekspertų komisija 2009 m. gegužės 15 d. nustatė, jog buvęs savininkas A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje valdė 0,55 ha žemės. Pateiktas A. Ž. valdytos žemės ribų planas įrodo, kad į A. Ž. valdytą žemę yra atkurtos nuosavybės teisės A. A. B., M. B. ir O. P., o ne jam – L. S. L. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos planinės medžiagos matyti, jog 0,55 ha žemė, kuri priklausė buvusiam savininkui A. Ž., nepatenka į L. S. L. Kauno apskrities viršininko 2005 m. spalio 2 d. sprendimu atkurtos žemės ribas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad jis siekė užgrobti jos turtą, klastojo parašus. Pažymi, kad pati pareiškėja 2001 m. rugsėjo 6 d. sutartimi pardavė jam teisę atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Sutartis yra patvirtinta Prienų rajono 2–ojo notaro biuro notarės R. D., registro Nr. 4831. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo fiktyviai sudarė ekspertų komisiją, klastojo parašus ar kitais neteisėtais būdais siekė užvaldyti pareiškėjos turtą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja Z. K. nagrinėjamą ginčą iškėlė, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-153, kuriuo mirusiosios M. M. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. Ž. 0,55 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo ekspertuoti A. M. žemę.
Byloje nustatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,55 ha A. Ž. žemės turėtoje vietoje 1991 m. rugsėjo 23 d. pateikė buvusio savininko dukra M. M. (ikisantuokinė pavardė – Ž.). 1992 m. spalio 19 d. mirus M. M., jos turtinių teisių perėmėja tapo pareiškėja Z. K. Iš pareiškėjos argumentų spęstina, kad pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-153 tuo tikslu, kad nuosavybės teisės į 0,55 ha žemės būtų atkurtos natūra.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, esą pirmosios instancijos teismas nevertino jos paaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Įstatymas dėl įrodymų teikimo nustato bendrąją taisyklę, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
Pagal ABTĮ 87 straipsnio reikalavimus teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šių procesinio įstatymo reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai, objektyviai. Prie administracinės bylos prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų A.
Ž., A. M. žemę bylos, kuriose atsispindi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylų, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo procedūros ir lygiaverčio žemės sklypo suformavimo M. M. dokumentus. Teismas, remdamasis ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjos skundo reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl bylos proceso šalių pateiktų įrodymų, kuriais pagrindė teismo išvadas, nurodė argumentus dėl kurių atmetė pareiškėjos paaiškinimus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.
Skundžiamas teismo sprendimas atitinka šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai iš esmės yra nesutikimas su teismo priimtu sprendimu pakartojant aplinkybes, kurias teismas įvertino. Minėta, kad teismas, nagrinėdamas bylą vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma (ABTĮ 57 str. 6 d.), o proceso dalyvių nesutikimas su teismo įrodymų vertinimui ir padarytomis išvadomis negali būti traktuojamas, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pažymėtina, kad pareiškėja nei savo skundo, nei apeliacinio skundo nepagrindė jokiomis teisės normomis, nenurodė, kad atsakovas pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos įrodymais, o skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas pagrįstai ir teisėtai.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad A. Ž. nuosavybę į 0,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, patvirtinantys dokumentai Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui buvo pateikti tik 2008 metais, t. y. G. M. (2006 m. kovo 22 d. mirusios A. S., kuri yra A. Ž. dukra, turtinių teisių perėmėjai) 2008 m. gruodžio 21 d. pateikus papildomus iš archyvo gautus dokumentus dėl A. Ž. nuosavybės. Šiuos dokumentus 2009 m. gegužės 15 d. įvertino Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti.
Komisija nutarė, kad Alytaus apskrities viršininko archyvinio fondo bendros bylos, Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašo, Kauno notarinio archyvo Alytaus apskrities 1935 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo, 1939 m. lapkričio 9 d. rejestro Nr. 1106, 1936 m. liepos 11 d. žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 16, Alytaus apskrities Jezno (taip dokumente) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano, atlikto matininko F. Ž., 2009 m. balandžio 10 d. A. Ž. ir A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, kartografavimo medžiagos ir protokolo pakanka dėl buvusių žemės savininkų A.
Ž., M. B. ir A. B. turėtos žemės bendro ploto 10,18 ha, iš jos 1,27 ha Prienų mieste ir 8,91 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, nuosavybės teisėms atkurti. Šiame Komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog papildomai be šios žemės A. Ž. valdė 0,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Remiantis minėta Komisijos išvada, 2009 m. lapkričio 19 d. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriuje buvo parengta pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad M.
M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,55 ha A. Ž. žemės (duomenys neskelbtini) kaime. 2009 m. lapkričio 18 d. notarė patvirtino G. M. (A. S. turtinių teisių perėmėjos) ir Z. K. (M. M. turtinių teisių perėmėjos) prašymą, adresuotą Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui, kuriame mirusių pretendenčių į A. Ž. žemę turtinių teisių perėmėjos susitarė, kad dėl neatkurtų nuosavybės teisių į žemę susitaria ir prašo atkurti nuosavybės teises taip: A. S. – į 1,25 ha (duomenys neskelbtini) kaime, iš kurios 0,5023 natūra, už negrąžintiną 0,75 ha parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę;
M. M. – į 0,55 ha parengiant išvadą į Birštono vienkiemio kadastro vietovę. Iš minėto susitarimo turinio (jame nesitariama prašyti atkurti nuosavybės teisę M. M. į 0,55 ha natūra) spręstina, kad pareiškėja šio susitarimo surašymo metu žinojo, kad minėta žemė nėra laisva. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 10 d., atsižvelgdamas į šį notariškai patvirtintą susitarimą, patvirtino išvadą dėl buvusio savininko A. Ž. 0,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje konstatavo, M.
M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,55 ha, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei. Minėti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus, nuosavybės teisių atkūrimo į A. Ž. 0,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje procedūros pagal M. M. 1991 metais pateiktą prašymą galėjo prasidėti ne anksčiau kaip 2008 metų pabaigoje (t. y. A. Ž. nuosavybę į šį žemės sklypą patvirtinančių dokumentų pateikimo žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyriui).
Byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2008 m. gruodžio 21 d. neturėjo duomenų apie tai, kad A. Ž. iki nacionalizacijos, be kitos jo turėtos žemės, kurią patvirtinančių dokumentų pakako, buvo ir 0,55 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, savininkas, o neturėdamas tokių duomenų neturėjo teisinio pagrindo ją rezervuoti M. M. nuosavybės teisių atkūrimui natūra pagal jos 1991 metais pateiktą prašymą (Žemės reformos įstatymo 10 str., Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Todėl apeliantės argumentai apie ankstesnį nei iki 2008 m. gruodžio 21 d. laikotarpį (iki A.
Ž. nuosavybę patvirtinančių dokumentų į 0,55 ha pateikimo žemėtvarkos skyriui) negali būti siejami su nuosavybės teisių atkūrimo į 0,55 ha žemės sklypą aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į šią žemę nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims iki 2008 metų (atitinkamai 1997 ir 2002 metais), sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-153 M. M. vardu nuosavybės teisės į šią žemę pagrįstai ir teisėtai atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo lygiaverčio žemės sklypo vietoj A. Ž. turėto 0,55 ha sklypo pasirinkimo procedūrose. Naikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-153 remiantis tais motyvais, kuriuos nurodė pareiškėja, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pareiškėja neginčijo jokio individualaus administracinio akto, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos tretiesiems asmenims, pasisakyti dėl apeliantės argumentų kokiems asmenims, jos nuomone, atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamas A. Ž. 0,55 ha žemės sklypo dalis, taip pat dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. žemę, nėra jokios teisinės prasmės (nėra ginčo dalyko).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis juose išdėstytas argumentais, ir naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas