2021-02-15 Nr. BB-802-1-02-2-00192-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-582/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00192-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jį išteisinti; arba pakeisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašoma sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei nustatė teismai, byloje surinkti įrodymai rodo, kad M. M. nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, o nuteistojo kaltė tiesiog preziumuota remiantis selektyviais, jo kaltę grindžiančiais įrodymais, neatsižvelgiant į jo kaltę paneigiančius įrodymus bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas išteisinti M. M., ir iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius. Anot nuteistojo, teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nepašalino byloje esančių abejonių dėl jo kaltės, šias abejones vertino nuteistojo nenaudai ir skundžiamus sprendimus grindė prielaidomis. Skunde taip pat pažymima, kad spręsdami dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo teismai pažeidė esmines BPK normas dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo, kadangi policijos pareigūnų veiksmai kasatoriaus atžvilgiu turėjo būti įvertinti kaip provokacija, o pats kasatorius išteisintas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nuteistasis tik neigia savo kaltę ir nesutinka su teismų nustatytomis bei įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Skunde išdėstytos teorinės nuostatos apie įrodymų vertinimo taisykles, teisingumo, in dubio pro reo principų turinį bei teiginiai, kuriais tik ginčijamos teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės įrodytumo, nelaikytini išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus kasatoriaus gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su provokacija bei M. M. paskirta bausme, o vien tik nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis nuteistajam nepalankiomis išvadomis nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis

Daiva Pranytė-Zalieckienė