29b6e94e-70de-4e1b-a4b7-646e1b7fa0fb · Kauno apygardos teismas

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-782-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                  Proceso Nr. 1-26-1-00467-2013-3                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.; 2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. lapkričio 2 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei R.

O., nuteistojo Ž. V. gynėjai advokatei M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. V. (toliau – Ž. V.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir BK 65 str., Ž.

V. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant Ž. V. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į Ž. V. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.Tuo pačiu nuosprendžiu A.

Å . ir P. V. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 1 d., L. G. – pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 epizodai), tačiau apeliaciniai skundai dėl Å¡ių asmenų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Ž. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis ir L. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, 2013 m. birželio 2 d. apie 21.30 val., vieÅ¡ojoje vietoje – prie parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiajam A.

S. prieÅ¡intis, tai yra Ž. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, laikant A. S. už rankų, o L. G. atsegus nukentėjusiojo A. S. rankinę ir iÅ¡ jos pagrobus piniginę, bei visiems pabėgus, tokiu bÅ«du pagrobus nukentėjusiajam A. S. priklausantį 375,06 eurų (1295 Lt) vertės turtÄ â€“ 40 litų vertės juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 780 litų, 130 eurų, 10 JAV dolerių.Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 str. nuostatas jam paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nespręsdamas galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bylos aplinkybes iÅ¡tyrė neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai, neįvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos, todėl paskyrė per griežtÄ bausmę.

Pasak Ž. V., nors Å¡iuo metu jis ir nedirba, tačiau uždarbiauja pas žmones, padėdamas jiems Å«kio darbuose ir yra pasiryžęs kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėjus, sumažėtų jo galimybės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , realios bausmės atlikimas apsunkintų ir jo galimybes išėjus į laisvę įsidarbinti. Be to, apeliantas yra vedęs, augina keturis mažamečius vaikus bei yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, ko apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apelianto teigimu, vėlgi neįvertino.

Apeliaciniu skundu keliamas ir Kauno apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas vien tik Ž. V. asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, elgėsi Å¡aliÅ¡kai. Akcentuojama, kad esminis dėmesys skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje buvo skiriamas apelianto ankstesniems teistumams, nurodant, kad jis teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ , o jo atžvilgiu ir praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įtvirtintas BK 75 str., tačiau jokių argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju atidėjus bausmės vykdymÄ bus nepasiekti bausmės tikslai, neįvardijo. Pabrėžiama, jog skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvertinta ir tai, kad padaryta nusikalstama veika jokių sunkių padarinių nesukėlė, o nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto.

Teismo posėdyje nuteistojo Ž. V. gynėja nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, prokurorė – atmesti. Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo Ž. V. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti bei taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, Ž. V. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymÄ . Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, asmuo, kuris, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Ä®statymas nenumato konkrečių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka vienÄ iÅ¡ BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių. Tai iÅ¡skirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį visgi turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės teismas, t. y. paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str..

Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.).

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Å ių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas Ž.

V. bausmę, atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ (apysunkis nusikaltimas), kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų – finansinės naudos), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikaltimas baigtas), taip pat į nuteistojo asmenybę – Ž. V. praeityje ne kartÄ teistas, įskaitant ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas (b. t. 3, b. l. 120-124), teistumai neiÅ¡nykę, o analizuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Å½.

V. įvykdė nepraėjus nei dviem metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ä®vertino ir tai, kad po analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo Ž. V. ir vėl buvo nuteistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (2014 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu), atsižvelgė ir į tai, kad praeityje Ž. V. buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis (b. t. 3, b. l. 119), ko pasėkoje, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti.

Spręsdamas Ž. V. skirtinos bausmės klausimÄ , apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, kÄ pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, Ž. V. veiksmuose įžvelgdamas ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių visumÄ , Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti Ž.

V. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kam, nepaisant Ž. V. apeliacinio skundo argumentų, iÅ¡ esmės pritaria ir aukÅ¡tesnysis teismas. Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau padaręs iÅ¡vadÄ dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo (t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas) aptarė tik bausmės skyrimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl nuteistajam skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ar jos dydžio. Ir nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir nepasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau jokių pagrindų, leidžiančių Ž. V. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas.

Pagal BK 75 str. nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Å iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Remdamasi aukščiau aptartų teisės normų visuma bei atsižvelgdama į vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , įvertinusi nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ Å½. V. atžvilgiu, teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad Ž. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, ir bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , o tuo pačiu ir atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad praeityje jis buvo ne kartÄ teistas, jo atžvilgiu buvo taikytos ir jo teisinę padėtį Å¡velninančios priemonės – lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesustabdė, jis ir toliau vykdė nusikaltimus. NusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ jis buvo pripažintas kaltu skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, jis įvykdė nepraėjus nei porai metų po paskutiniosios jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. teistumui neiÅ¡nykus.

Po jos įvykdymo 2014 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis vėlgi buvo pripažintas kaltu už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Esant Å¡iems duomenims, pagrįstai manytina, kad dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas Ž. V. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl daroma iÅ¡vada, kad nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.Ä®vertinus aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, jo paties bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ankstesnius teistumus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, vertinti paskirtÄ bausmę kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ teisinio pagrindo nėra.

Ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant bausmę buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodytos Å¡eimyninės aplinkybės bei deklaruojamas noras atlyginti žalÄ , nesudaro pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas. Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡eimos ir vaikų turėjimas, nuteistajam nebuvo kliÅ«timi nusikalsti, tuo tarpu noras atlyginti žalÄ vertinamas kaip deklaratyvus, kadangi nors nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję nemažai laiko, žala atlyginta nėra.

IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių, iÅ¡ savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Å iame kontekste kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo argumentai, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstydamas jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes elgėsi Å¡aliÅ¡kai. Pažymėtina, jog teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, privalo įvertinti visas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, galinčias turėti įtakos jam skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui, tačiau tai, kad Å¡iuo atveju teismas akcentavo Ž. V. buvusius teistumus ir praeityje jo atžvilgiu taikytas jo teisinę padėtį lengvinančias priemones, negali bÅ«ti pripažįstama teismo Å¡aliÅ¡kumu.Kaip jau minėta, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Ž. V. sudaro 96,46 eurus. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagÄ nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų bÅ«ti teikiama nemokamai, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo Ž. V. antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                           Albinas Antanaitis              Teisėjai :                                                                                                     Rimas Å virinas                                                                                                                                                                                                                  Svetlana Jurgaitienė   Â