2024-04-30 Nr. BB-2384-1-01-1-49185-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1491/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49185-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. O. A. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą S. O. A. nutraukti. Netenkinus minėto prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi neteisingai traktuojant nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį ir bendrininkavimo institutą S. O. A. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to apeliacinės instancijos teismas BK 214 straipsnio 1 dalies inkriminavimo procese vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis, kadangi bankinės mokėjimo kortelės savininkas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo miręs. Banko mokėjimo kortelės savininkas (M. V. P.) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir davė skirtingus parodymus dėl tų pačių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas M. V. P. parodymus vertino selektyviai - vienus ignoravo, o kitus pripažino įrodymais, nors byloje liko nepašalintos abejonės, jog M. V. P. savo sutikimu buvo perdavęs banko mokėjimo kortelę. Dėl to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl veiksmų neteisėtumo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį vertinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nepatikrino visų reikšmingų bylai duomenų, šiuos ignoravo, dėl to buvo šiurkščiai pažeistos duomenų vertinimo taisyklės, o ypatingos reikšmės suteikimas prieštaringiems duomenims nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismai selektyviai vertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė esminį BPK pažeidimą, nulėmusį nepagrįstą nuteistojo pripažinimą kaltu dėl neteisėto mokėjimo priemonės įgijimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su S. O. A. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Gynėjas, prašydamas baudžiamąją bylą S. O. A. nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti apeliacine tvarka, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, S. O. A. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja tik deklaratyviai siekiama pagrįsti nuteistojo gynėjo poziciją dėl, jo nuomone, neteisingų teismų sprendimų.

Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį bei argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. O. A. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis