2026-03-10 Nr. AB-5138-3-62-3-02426-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-46-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02426-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. SN-22-2567; 2) Kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. NĮ22-2157 dėl perkėlimo iš 12 į 9 būrį; 3) LKT 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą Nr. 2S-1787; 4) Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2719; 5) Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2720; 6) Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. SN-22-2690; 7) Kalėjimo 2023 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. SN-22-2093; 8) LKT 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. 2S-1889.

2. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 8 662 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo):

1) kad LKT 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2S-1534 ir Kalėjimo 2023 m. birželio 7 d. rašte Nr. SN-22-1818 buvo apšmeižtas (400 Eur); 2) 2023 m. liepos 12 ir 14 d. pareigūnai neprisistatė ir neparodė tarnybinių ženklų, dėl to jis buvo diskriminuojamas (300 Eur);

3) dėl 2023 m. liepos 26 d. kratos metu paimtos liemenės (12 Eur);

4) dėl nesudarytų sąlygų higienai (nusiprausti duše) po sporto salės nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (1 500 Eur);

5) nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui nebuvo taikomas didesnis fizinis aktyvumas ir neužtikrintos sveikatos prevencijos priemonės (3 000 Eur);

6) nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Kalėjimas neorganizavo užimtumo priemonių bei nušalino pareiškėją nuo užimtumo (1 500 Eur);

7) dėl nepagrįsto atsakymo ir pažeminimo (2023 m. rugpjūčio 5 d. krata, kai buvo išpiltos ir paliktos šiukšlės ant stalo ir priimtas nepagrįstas Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. SN-22-2567) (50 Eur);

8) dėl nepagrįsto perkėlimo iš 12 į 9 būrį (250 Eur);

9) dėl neišsiųsto LKT pareiškėjo 2023 m. liepos 31 d. skundo Nr. NPS-22-16585 dėl Kalėjimo 2023 m. liepos 27 d. atsakymo Nr. SN-22-2358 ir pačios skundžiamos įstaigos – Kalėjimo, minėto skundo išnagrinėjimo neturint tam kompetencijos (50 Eur);

10) dėl per 2023 m. rugpjūčio 13 d. nepagrįstai paimtų dokumentų – įrodymų iš administracinės bylos, kuriuos pagal teisės aktus pareiškėjas turi teisę turėti, ir grąžintų 2023 m. rugpjūčio 16 d. (10 Eur);

11) dėl pareigūnės veiksmų 2023 m. rugpjūčio 13 d.: neprisistatymo ir informacijos nesuteikimo (300 Eur);

12) kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. Resocializacijos skyriaus specialistai neatvyko ir nesuteikė pareiškėjui pagalbos dėl klausimų, kilusių dėl kalinimo sąlygų (10 Eur);

13) kad 2023 m. liepos 21 d. vakarinio maitinimo metu pareiškėjui nebuvo patiekti rauginti kopūstai (šviežias daržoves galima keisti į raugintas, o atvirkščiai – ne) (30 Eur);

14) dėl nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundus Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. SN-22-2719, jame neteisingai nurodytos apskundimo tvarkos (50 Eur);

15) dėl nepagrįsto ir klaidinančio atsakymo Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. SN-22-2720 (50 Eur);

16) dėl užvilkinto ir neteisėto atsakymo išnagrinėjus pareiškėjo skundą Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. SN-22-2690 (nepateikta informacija, reikalinga apeliaciniam skundui kitoje byloje) (150 Eur);

17) dėl netinkamomis sąlygomis suteiktos psichologinės konsultacijos (tam neskirtoje, maisto laikymo patalpoje, pasirodant pašaliniams asmenims) nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir neteisėto Kalėjimo 2023 m. liepos 5 d. atsakymo Nr. SN-22-2093 ir LKT 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. 2S-1889 (500 Eur);

18) dėl aplaidaus Resocializacijos skyriaus specialistų darbo 2023 m. liepos 20 ir 21 d. (specialistė neteikė informacijos ir nepriėmė skundų) (150 Eur);

19) dėl nehigieniškų sąlygų praustis duše nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (150 Eur);

20) kad nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo (yra du būriai, o įrengtas tik vienas laisvalaikio kambarys) (200 Eur).

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. kratos metu LKT pareigūnų veiksmai, ant spintelės paliktos šiukšlės ir pasiūlymas jas įsidėti į spintelę pažeidė jo garbę ir orumą. Pareiškėjas teigė, kad nepagrįstai buvo nušalintas nuo dalyvavimo laisvės atėmimo įstaigos organizuojamoje užimtumo veikloje, o Kalėjimas savo sprendimą grindė pareiškėjo elgesiu bausmės atlikimo metu – esą jis grasino pareigūnams, nevykdė jų nurodymų ir įžeidinėjo darbuotojus. Pareiškėjo teigimu, jis niekada nėra grasinęs ar įžeidinėjęs pareigūnų ir visuomet vykdė teisėtus jų nurodymus, o Kalėjimo pateikta informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimas kasdieniam užimtumui yra pagrįstas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtintais tikslais.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 7 d. rašte jis buvo apšmeižtas, pažemintas jo orumas ir reputacija, Kalėjimo formuluotė, jog jis turi keisti savo elgesį, yra įžeidžianti ir žeminanti jo asmenybę, tokie veiksmai kelia jam neigiamų emocijų, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir provokuoja konfliktines situacijas.

5. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. liepos 14 d. iš jo buvo reikalaujama matomoje vietoje nešioti ženklelį, tačiau įstaigos pareigūnai, paprašyti parodyti savo ženklelį, to nedarė, tokia situacija rodo akivaizdžią diskriminaciją ir provokuojantį elgesį jo atžvilgiu. Dėl ženklelio nedėvėjimo pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, taikyti papildomi apribojimai – nuo 2023 m. sausio 10 d. ir 2023 m. liepos 19 d. apribota teisė apsipirkti, o pareigūnai jiems nustatytų reikalavimų prisistatyti nevykdė, todėl jis buvo diskriminuojamas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 26 d. per kratą iš jo buvo paimta liemenė, kuri jam buvo grąžinta tik po 6 dienų, taip sukeliant papildomų nepatogumų. Pareiškėjas teigė, kad vykdant kratą, jis turėjo teisę joje dalyvauti.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės 13 d. jam buvo sudarytos galimybės praustis duše tik pagal nustatytą grafiką – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tai pažeidė jo teisę į tinkamą higieną, pažemino jo orumą ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. jam nebuvo sudaryta galimybė bent 30 minučių per dieną užsiimti fizine veikla, kuri laikoma prevencine sveikatos priežiūros priemone (neinfekcinių ligų pirmine prevencijos priemone), todėl Kalėjimo veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija (53 str.).

9. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. jam buvo uždrausta dalyvauti pataisos įstaigos organizuojamoje užimtumo veikloje, nors tokia veikla yra būtina nuteistųjų resocializacijai, jokie teisės aktai neįgalina įstaigos visiškai nesuteikti nuteistajam galimybės dalyvauti užimtumo veiklose ir BVK nėra numatytas toks teisių apribojimas.

10. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 28 d. buvo perkeltas iš 12-ojo būrio 2 miegamųjų vietų kameros į 9-ąjį būrį 3 miegamųjų vietų kamerą, nepateikiant pagrįstų priežasčių ir motyvų. Toks perkėlimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjas teigė kreipęsis su skundu į LKT, tačiau jo skundas nebuvo išsiųstas, o nagrinėtas pačios įstaigos, kurios veiksmus jis skundė, tokie veiksmai pažeidė jo teisę į BVK 100 straipsnyje nustatytą galimybę apskųsti kalinimo įstaigos sprendimus.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas Nr. SN-22-2719 yra neišsamus, neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų, o 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymas Nr. SN-22-2690 prieštarauja Konstitucijai, todėl yra nepagrįstas.

12. Pareiškėjas tvirtino, kad pokalbis su pagalbą teikiančiu psichologu ne tam pritaikytoje aplinkoje, o maisto laikymo patalpoje, esant pašaliniams asmenims, atsiliepė konsultacijos kokybei ir pažeidė jo teises į privatumą, kadangi pokalbio metu kalbama itin jautriomis temomis.

13. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo tinkamai užtikrintas jo užimtumas, o jo prašymas parodo, jog jis norėjo pasinaudoti laisvalaikio užimtumo kambariu, kuriame žaistų stalo žaidimus su kitu nuteistuoju, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, nors atsakovo atstovas yra įpareigotas organizuoti laisvalaikio užimtumą.

14. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo atstovas siekia išvengti pasekmių dėl neteisėtais veiksmais sukeltų nepatogumų žalos atlyginimo, jog toliau galėtų elgtis nepagrįstai ir aplaidžiai, neužtikrinti nuteistųjų reglamentuojamų teisių ir laisvių. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. 2S-2053 nurodyta, kad aukšte yra du būriai, o užimtumo patalpa yra vienintelė, todėl akivaizdu, kad užimtumo patalpa įrengta 11 arba 12 būryje, o pažymoje esanti informacija patvirtina, jog įstaiga būriams neužtikrina teisės aktuose nustatyto aprūpinimo patalpomis. Pareiškėjo vertinimu, LKT ir Kalėjimo administracijos veiksmais buvo pažeistos jo teisės, pažemintas jo orumas ir reputacija, Kalėjimo administracijos atsakymuose pateikta informacija apie pareiškėją neatitinka tikrovės, o pareigūnų neigiamas pavyzdys, provokacija ir nepagarbus elgesys daro neigiamą įtaką jo emocinei ir fizinei būsenai.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

16. LKT paaiškino, kad Kalėjimo 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 2S-1514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją apie 2023 m. gegužės 29 d. prašymo užregistravimą, kuriame jis prašo po vieną kartą pasinaudoti laisvalaikio užimtumo kambariu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti sportiniuose užsiėmimuose aikštyne pagal aikštyno lankymo grafikus (du kartus per savaitę), užsisakyti knygų bibliotekoje ir užsiimti savišvieta. Užsiėmimai vykdavo užimtumo specialistės kabinete prie posto, o mažesnėms grupėms bei individualūs pokalbiai vykdavo laisvalaikio patalpose, kur taip pat įrengta bibliotekėlė. LKT nurodė, kad 2023 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2S-15234 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėją informavo dėl jo užimtumo organizavimo kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, o jo nušalinimas nuo dalyvavimo laisvės atėmimo įstaigos organizuojamoje veikloje buvo pagrįstas.

17. Atsakovo atstovas nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareigūno pažymėjimo nepateikimo ir neprisistatymo klausimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-798-872/2023, todėl, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, šis klausimas pakartotinai nebuvo nagrinėtas. LKT vertinimu, pareigūno veiksmai galėjo sukelti tik nedidelį ir trumpalaikį nepatogumą, be to, pareigūno pažymėjimo neparodymas nesuteikia nuteistajam teisės nesilaikyti teisės normų ir nevykdyti jam nustatytų pareigų, o už šių pareigų nevykdymą BVK nustatyta tvarka gali būti taikomos drausminės nuobaudos.

18. LKT teigė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. skundu (reg. Nr. NPS-22-8033) kreipėsi į Kalėjimą dėl 2023 m. balandžio 21 d. atliktos planinės ir neplaninės kratos. Kratos protokole Nr. SV-22-12982 nurodyta, kad jos metu buvo paimti savadarbiai svarmenys (liemenė su smėliu, vandens buteliai), tabletės ne gamintojo pakuotėse, šlifavimo popieriaus atraiža, iš kratos protokolo matyti, kad pareigūnai veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų, o pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo dėvėti rūbų šešias dienas, neatitinka tikrovės. LKT paaiškino, kad Kalėjimas 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SN-22-1376 informavo pareiškėją, jog per kratą paimta liemenė buvo priskirta savadarbiam sporto inventoriui, kurio laikymas nuteistiesiems nėra leidžiamas pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės). Kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SN-22-2567 informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. atliktos kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai buvo perkelti iš vienos vietos į kitą, tačiau šiukšlės nebuvo išpiltos.

19. LKT paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundą Nr. 2G-618, 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2S-1787 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog pagal Taisyklių 14 punktą, perkeliant nuteistąjį, atsižvelgiama ne tik į individualias aplinkybes, bet ir į saugios aplinkos užtikrinimą tiek pareigūnams, tiek kitiems nuteistiesiems, vertinamas gyvenamųjų patalpų užimtumas ir kitos aplinkybės, o bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės informuoti nuteistąjį apie jo perkėlimo priežastis. LKT teigimu, priimant sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo, buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo perkeltas nepagrįstai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

20. LKT paaiškino, kad Kalėjimas 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakymu į skundą Nr. SN-22-2468 pareiškėjui išaiškino, jog į ankstesnį skundą jam buvo atsakyta, ir informavo, kad pareiškėjas savo pirmąjį skundą parašė Kalėjimo viršininkui, atsakymą į skundą galima apskųsti tik BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas VAĮ.

21. LKT nurodė, kad pagal Taisyklių 32.1 papunktį suimtieji ar nuteistieji, pasiėmę savo turimus asmeninius daiktus, turi būti išvesti iš patalpų, kuriose bus atliekama krata ar apžiūra, teisės aktai nenumato prievolės kratos metu nuteistąjį palikti toje patalpoje, kur bus atliekama krata, todėl kratos atlikimo metu pareiškėjas buvo išvestas iš gyvenamosios patalpos, todėl neteisėtų veiksmų nebuvo atlikta.

22. LKT vertinimu, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad dėl Resocializacijos skyriaus pareigūnės nesuteiktos pagalbos jam buvo pabloginta teisinė padėtis, pareiškėjas konkrečių aplinkybių nedetalizavo, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. LKT paaiškino, kad išnagrinėjusi 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuteistojo skundą Nr. NPS-22-17030 ir pateiktus dokumentus (2023 m. liepos 20 d. skundą Nr. NPS-22-15673, 2023 m. liepos 20 d. skundą Nr. NPS-22-15676, Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą Nr. SN-22-2453, Kalėjimo Gautų registruotų pašto siuntų apskaitos žurnalo Nr. 22.19 2023 m. liepos 20 d. įrašą ir vaizdo registratoriaus Nr. Y100073 įrašą) nenustatė, kad pareiškėjas pateikė pareigūnei rašytinius skundus ar kreipėsi papildomos informacijos, vaizdo įraše matyti, jog pareiškėjas padėjo ant žurnalo keturis lapelius, o žodžiu minėjo, kad reikia raštų, kuriuos siuntė, kopijų, kadangi vaizdo įraše lapeliuose parašytas turinys neįskaitomas, nėra galimybės teigti, kad juose buvo surašyti rašytiniai prašymai ir koks jų turinys, pagal vaizdo medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas teikė žodinį prašymą.

23. LKT paaiškino, kad pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 Kalėjime maitinimo paslaugas nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Pasikeitus valgiaraščiams, nuteistųjų (suimtųjų) maitinimas užtikrinamas pagal naujus patvirtintus valgiaraščius, o Maitinimo organizavimo taisyklėse yra numatyta galimybė keisti vienus produktus kitais, todėl tai, kad pareiškėjui nebuvo išduoti rauginti kopūstai, o vietoje jų pakeisti kiti produktai, nėra pažeidimas.

24. LKT dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2719 nurodė, kad juo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundas Nr. NPS-22-18445, pareiškėjui buvo paaiškinta, kokia tvarka skundas gali būti nenagrinėjamas, kadangi į ankstesnio analogiško turinio skundą pareiškėjui jau buvo atsakyta 2023 m. liepos 27 d. atsakymu į skundą Nr. SN-22-2358.

25. LKT nurodė, kad 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo suteikta psichologo konsultacija Kalėjimo trečiojo nuteistųjų bendrabučio antrame aukšte, maisto laikymo patalpoje, nes įprastai konsultacijoms skirtos patalpos tuo metu buvo užimtos, kurios pagal nuteistųjų užimtumo grafikus naudojamos įvairioms užimtumo veikloms ir užsiėmimams ir konsultacijos metu pašalinių asmenų patalpoje nebuvo. LKT teigimu, kitose patalpose psichologų konsultacijos vyksta tik išimtiniais atvejais, kai vienintelė tam skirta užimtumo patalpa yra užimta, o siekiant užtikrinti psichologinės konsultacijos kokybę ir išvengti galimų nesusipratimų ateityje bus stengiamasi konsultacijų metu ant patalpos durų pakabinti informacinę lentelę, draudžiančią pašaliniams asmenims ją trikdyti. LKT pažymėjo, jog pareiškėjas visada turi teisę atsisakyti psichologo konsultacijos, jei mano, kad konsultacijos nauda neatsvers galimai patiriamo diskomforto dėl patalpų pritaikymo trūkumų. Kadangi pareiškėjas priėmė konsultaciją maisto laikymo patalpoje, laikytina, kad jis sutiko su tokiomis sąlygomis arba norėjo gauti kitas Resocializacijos skyriaus teikiamas paslaugas, o jam negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala.

26. LKT vertinimu, nėra nustatyti neteisėti veiksmai bei žalos atsiradimo faktas, todėl nenustačius civilinės atsakomybės viešojo administravimo subjektui kilimo sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, o pareiškėjas neturtinės žalos nepagrindė.

II. 27. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2719 ir LKT 2023 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 2S-2053, įpareigojo LKT pareiškėjo E. V. 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445 išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. SN-22-2690, dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2720 panaikinimo paliko nenagrinėtą, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kalėjime teikiant psichologinę konsultaciją ir tinkamai neišnagrinėjus skundų, kitą skundo dalį atmetė.

28. Teismas nustatė, kad Kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu Nr. SN-22-2567 buvo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 5 d. skundą (reg. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nr. NPS-22-17018) dėl pareigūnų veiksmų 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. atliekant kratą, po kurios, pareiškėjo teigimu, jis rado ant spintelės padėtų šiukšlių. Kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme Nr. SN-22-2567 pareiškėjui paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nustatyta tvarka nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamosiose patalpose ir kamerose atliekamos planinės ir neplaninės kratos, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai buvo perdėti iš vienos vietos į kitą, šiukšlės nebuvo išpiltos, išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo įteikimo dienos Regionų apygardos administraciniam teismui.

29. Teismas nurodė, kad Kalėjimo viršininkui ir teismui pateiktoje Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. L. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje nurodyta, jog kratą atlikęs pareigūnas K. Č. paaiškino, jog kratos metu iš nuteistojo spintelės buvo išimti smulkūs daiktai, jie patikrinti ir palikti ant spintelės viršaus, pažymėjo, jog šiukšlės nebuvo išpiltos, šie duomenys byloje nepaneigti, o pareiškėjas neprašė minėtų pareigūnų ir kitų nuteistųjų apklausti liudytojais. Teismo vertinimu, Kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas Nr. SN-22-2567 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktais, o pareiškėjo teiginiai dėl paliktų šiukšlių kratos metu nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl nėra pagrindo minėto atsakymo panaikinti dėl skunde išdėstytų argumentų ir nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo.

30. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu gauti atsakymą dėl kokių priežasčių jam nebuvo galima pasilikti gyvenamojoje patalpoje 2023 m. rugpjūčio 5 d. pareigūnams darant kratą, o Kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymu į prašymą Nr. SN-22-2720 pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 32.1 papunkčiu, suimtieji ar nuteistieji, pasiėmę savo turimus asmeninius daiktus, turi būti išvesti iš patalpų, kuriose bus atliekama krata ar apžiūra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas atsakymas Nr. SN-22-2720 turėjo būti apskųstas vadovaujantis BVK 100 straipsnio nustatyta tvarka LKT direktoriui, tačiau pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir ta tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundo dalis dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2720 panaikinimo paliktina nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.).

31. Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu (reg. Nr. NPS-22-12473), prašydamas gauti informaciją, keliems įstaigos darbuotojams dėl 2023 m. gegužės 2 d. įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai, o Kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymu Nr. SN-22-2690 atsisakė šią informaciją pateikti. Teismas pažymėjo, kad minėto atsakymo pareiškėjas taip pat neskundė LKT direktoriui, nors apskundimo tvarka buvo išaiškinta, todėl, vadovaujantis BVK 100 straipsniu, kai dar galima išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos pasinaudoti, yra pagrindas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. SN-22-2690 panaikinimo taip pat palikti nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.).

32. Teismas nustatė, kad Kalėjimo 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. NĮ22-2157 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę 1-ajame kalėjime, paskyrimo į būrius, patalpas ir grupes“ (toliau – ir Nutarimas) E. V. perkeltas iš 12 būrio 8 patalpos 1 lovos į 9 būrį 4 patalpą 1 lovą, Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. birželio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. RV-22-6159 ir 2023 m. birželio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. RV-22-6162, kuriuose nurodyta, jog siekiama gerinti resocializaciją ir įgyvendinti tikslus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, LKT pateikė 2023 m. liepos 10 d. skundą (reg. 2023 m. liepos 17 d. Nr. 2G-1618), kuriame prašė Nutarimą panaikinti, o LKT 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymu Nr. 2S-1787 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino, informavo, jog vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas (kameras) atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų.

33. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas LKT ikiteismine tvarka, todėl jo argumentai, kad Kalėjimas neišsiuntė jo skundo ir jį išnagrinėjo, yra nepagrįsti.

34. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ir atsikirtime į LKT papildomą atsiliepimą teigė, kad Nutarimas nėra motyvuotas ir nėra aišku, kuo remiantis buvo priimtas. Teismas, įvertinęs Nutarimo ir LKT 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymo Nr. 2S-1787 turinį, konstatavo, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi jie pagrįsti objektyviais duomenimis (tarnybiniais pranešimais) ir teisės aktų normomis (Taisyklių 14 p.), taigi yra motyvuoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neišdėstė kokių konkrečiai reikalavimų dėl perkėlimo į kitą būrį Kalėjimo administracija Taisyklių 14 punkte išdėstytų sąlygų požiūriu (atsižvelgiama į nusikalstamumo elgesio riziką, neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių ir kt. kriterijus) nesilaikė, perkelti nuteistuosius į kitą būrį yra Kalėjimo administracijos diskrecijos teisė, teisės aktai nenustato, kiek kartų leista atlikti perkėlimus, todėl pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad per metus laiko du kartus buvo iškeltas iš 9 būrio ir vėl grąžintas į jį, nesudaro pagrindo panaikinti minėtus administracinius aktus bei priteisti neturtinę žalą.

35. Teismas nustatė, kad Kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. SN-22-2719 „Atsakymas į skundus“ (toliau – ir Atsakymas Nr. SN-22-2719), išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445, kuriais jis skundė pareigūnų veiksmus, informavo, jog į pareiškėjo ankstesnį analogiško turinio skundą buvo atsakyta 2023 m. liepos 27 d. atsakymu į skundą Nr. SN-22-2358, todėl papildomai 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundas Nr. NPS-22-18445 analizuojami nebus, taip pat paaiškino pagal kokią tvarką (VAĮ nuostatas) skundas gali būti nenagrinėjamas, kadangi į ankstesnį analogiško turinio skundą nuteistajam viešojo administravimo subjektas jau buvo atsakęs 2023 m. liepos 27 d. atsakymu į skundą Nr. SN-22-2358.

36. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. skunde Nr. NPS-22-18316 skundėsi, jog pareigūnė jam paprašius parodyti ženklą, kad galėtų identifikuoti pareigūnę, nepateikė tarnybinio pažymėjimo (ženklo), nurodydama, jog jį paliko, neprisistatė. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. skunde Nr. NPS-22-18445 nurodė, kad apsiperkant parduotuvėje, į jį kreipėsi pareigūnas, kurio pareiškėjas nepažinojo, todėl pareiškėjas paprašė parodyti pažymėjimą (ženklą), tačiau pareigūnas atsakė, kad pažymėjimo (ženklo) neturi.

37. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 27 d. atsakyme Nr. SN-22-2358 paaiškintas teisinis reglamentavimas dėl nuteistojo specifinio teisinio statuso, taip pat nurodyta, jog išnagrinėjus dokumentinę ir vaizdo medžiagas matyti, kad pareigūnas nurodė pareiškėjui užsidėti kortelę, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė, dėl tokio elgesio buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas reikalavo, jog pareigūnas prisistatytų, tai jis ir padarė – pasakė savo vardą, pavardę, paaiškino, jog pažymėjimas (ženklas) yra kontrolės praleidimo punkte, nagrinėjant skundą nerasta duomenų apie pareiškėjo teisių pažeidimus.

38. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su Kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymu Nr. SN-22-2719, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundus, nurodė, jog į Kalėjimą kreipėsi dėl individualių pažeidimų, vykusių ne tuo pačiu metu, pažymėjo, kad atsakymas Nr. SN-22-2719 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų, kadangi nenurodyta kur pareiškėjas galėtų kreiptis su skundu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakyme Nr. SN-22-2719 nurodyta apskundimo tvarka, nurodant, kad atsakymas Nr. SN-22-2719 per dvidešimt darbo dienų gali būti skundžiamas BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jame nenurodžius jo apskundimo tvarkos bei konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos, pažeidimas vertintinas kaip neesminis, kadangi pareiškėjas pasinaudojo BVK nustatyta apskundimo tvarka, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, jį apskundė LKT direktoriui.

39. Teismas nustatė, kad LKT 2023 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 2S-2053 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei kitą dokumentinę medžiagą, išdėstė, jog atsakyme į skundą aiškiai pateikiama, kokia teisės aktų tvarka nustatyti apribojimai ir asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas, taip pat atsakyme paaiškinama, kokiuose teisės aktuose yra įtvirtinta pareiga nešioti nustatytos formos kortelę ir vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus, informavo, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas.

40. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 23 d. skunduose nurodyti skirtingi pareigūnai ir skirtingos aplinkybės, nei 2023 m. liepos 27 d. atsakyme Nr. SN-22-2358, todėl nebuvo pagrindo nenagrinėti pareiškėjo skundų pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

41. Teismas vertino, kad Kalėjimo administracija privalėjo nagrinėti skundus iš esmės ir priimti pagal juos administracinį sprendimą, kadangi to neatliko, o LKT neištaisė trūkumų, t. y. neišnagrinėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 23 d. skundų ir nepriėmė sprendimo tuo klausimu, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, tai sudaro pagrindą panaikinti Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2719 ir LKT įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445.

42. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, LKT 2023 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 2S-2053 taip pat panaikino kaip išvestinio pobūdžio skundo reikalavimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

43. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. skundu (reg. NPS-22-12541) skundėsi, jog jam buvo teikiama psichologų konsultacija maisto laikymo patalpoje, kurioje nebuvo užtikrinamas konsultacijos konfidencialumas, taip pat reikalavo pateikti atsakymą, ar konsultacijos sąlygos maisto laikymo patalpoje yra tinkamos ir, ar neturėtų būti suteikta galimybė psichologo konsultacijas gauti privačiai ir konfidencialiai. Kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 5 d. atsakyme Nr. SN-22-2093 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Atsakymas Nr. SN-22-2093) pripažįstama, kad 2023 m. birželio 15 d. nuteistasis psichologo buvo konsultuotas trečiojo nuteistųjų bendrabučio antrame aukšte esančioje maisto laikymo patalpoje, kadangi paprastai konsultavimui naudojamos patalpos buvo užimtos, kitose patalpose, taip pat ir skirtose maisto laikymui, konsultacijos vyksta išimtiniais atvejais, kai būna užimta vienintelė esanti užimtumo patalpa tame aukšte, o kad nenukentėtų psichologinio konsultavimo kokybė ir siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje, pagal galimybes bus stengiamasi ant patalpos durų, kurioje vyks bendravimas su Resocializacijos skyriaus psichologu, konsultacijos metu užkabinti lentelę, informuojančią, kad vyksta konsultacija ir pašaliniai asmenys jos netrikdytų.

44. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimo viršininko Atsakymu Nr. SN-22-2093, 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi su skundu į LKT, kuri 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 2S-1889 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nustatė, jog Kalėjimo viršininko Atsakymas Nr. SN-22-2093 išsamus, pagrįstas ir atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

45. Teismas iš Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės 2024 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. RV-22-11323 „Dėl E. V.“ nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į įstaigos psichologus ir buvo konsultuotas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nesutiko būti konsultuojamas tokioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl teismas sprendė, kad į pareiškėjo skundą dėl konsultavimo sąlygų buvo išsamiai atsakyta Atsakymu Nr. SN-22-2093 ir LKT 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 2S-1889 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir nėra pagrindo juos panaikinti, tačiau tai netrukdo šių aplinkybių vertinti žalos atlyginimo kontekste.

46. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde prašomą priteisti žalą kildina ne vien iš, jo teigimu, nepagrįstų atsakymų į jo skundus, tačiau ir iš šių aplinkybių: 1) 2023 m. liepos 21 d. vakarinio maitinimo metu jam nebuvo patiekti rauginti kopūstai; 2) nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nebuvo taikomas didesnis fizinis aktyvumas; 3) nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo; 4) nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. įstaiga neorganizavo užimtumo priemonių bei neteisėtai nušalino pareiškėją nuo užimtumo veiklos.

47. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės dalyvauti užimtumo programose ir nušalinimo nuo užimtumo, pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog jokie teisės aktai neįgalina įstaigos visiškai nesuteikti nuteistajam galimybės dalyvauti užimtumo veiklose ir nėra numatytas toks teisių apribojimas, be to, dėl drausmės ir etikos taisyklių nesilaikymo pareiškėjas nėra gavęs nuobaudų.

48. Teismas, įvertinęs BVK nuostatas dėl nuteistųjų užimtumo, sprendė, kad nuteistųjų užimtumo priemonėmis siekiama suteikti nuteistiesiems galimybę įgyti žinių ar įgūdžių, padedančių lengviau integruotis į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos turi prievolę organizuoti nuteistųjų užimtumą, siekiant, kad nuteistasis kiekvieną parą bent 5 valandas užsiimtų BVK 55 straipsnio 2 dalyje reglamentuota veikla.

49. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu Nr. NPS-22-13112, prašydamas užtikrinti jo kasdienį užimtumą, pareiškėjui LKT 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2S-15234 į jo pateiktą prašymą buvo nurodyta, jog užimtumas nuteistajam buvo organizuojamas kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, vadovaujantis BVK V skirsnio nuostatomis, tačiau dėl pareiškėjo netinkamo elgesio jis nušalintas nuo dalyvavimo veiklose.

50. Teismas iš 2023 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. RV-22-3077 ir 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. RV-22-3307 turinio nustatė, kad pareiškėjas dėl drausmės ir etikos taisyklių nepaisymo, mokymo proceso piktybinio trikdymo ir trukdymo kitiems nuteistiesiems įgyti žinių bei įgūdžių buvo nušalintas nuo dalyvavimo veiklose, taip pat, jog veiklų metu grasina ir kelia realų pavojų užsiėmimus vedančių specialistų saugumui, buvo nušalintas nuo dalyvavimo kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ar kitoje įstaigos administracijos organizuojamoje veikloje ir į užsiėmimus nebuvo vedamas.

51. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų pats atsisakęs dalyvauti jam siūlomose programose, todėl spręstina, kad pareiškėjas nuo užimtumo priemonių nušalintas dėl netinkamo elgesio, tačiau tokių pagrindų įstatymas nenumato. Teismas nurodė, kad dėl netinkamo elgesio atsakovas gali taikyti drausminio poveikio priemones, tačiau apie tai byloje duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į BVK įtvirtintą nuteistųjų užimtumo tikslą, konstatavo, kad Kalėjimas nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisės aktais numatytas užimtumo priemones bausmės vykdymo metu, pareiškėjo nušalinimas nuo jo dalyvavimo veiklose nėra pagrįstas teisės aktais, nemotyvuotas, prieštarauja BVK tikslams ir uždaviniams, todėl pripažintinas neteisėtu veikimu.

52. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, jog nebuvo pateikti rauginti kopūstai, taip neužtikrinant valgiaraštyje nurodyto maisto davinio, atmetė, nes nustatė, jog Kalėjime maitinimo paslaugas nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia VšĮ „Bruneros“, kuri įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ su visais pakeitimais, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, o minėto įsakymo 1 priedo „Maisto produktų, skirtų suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinti, keitimo kitais produktais normos“ 11.2 papunktyje, be kita ko, yra numatyta galimybė keisti vienus produktus kitais: šviežias daržoves 100 g galima keisti į raugintas ir sūdytas daržoves –100 g, arba į džiovintas daržoves – 10 g, arba konservuotas daržoves – 50 g. Teismas sprendė, kad nustačius, jog rauginti kopūstai buvo pakeisti kitu produktu, kaip numato teisės akto nuostatos, pareiškėjo skundas šiuo aspektu atmestinas.

53. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 30 min. per dieną užsiimti neinfekcinių ligų pirmine prevencijos priemone, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis ir LKT Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. LV-71630, sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui rekomenduotas apribotas ar didesnis fizinis aktyvumas. LKT pažymėjo, jog siekiant sudaryti visiems nuteistiesiems vienodas galimybes pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, įstaigoje buvo sudaryta galimybė vadovaujantis BVK 75 straipsnio 5 punktu drausmės grupės nuteistiesiems pasivaikščioti dvi valandas gryname ore, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl didesnio fizinio aktyvumo netaikymo atmestini kaip nepagrįsti.

54. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. jam nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, nurodė, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad laisvalaikio užimtumo patalpos buvo įrengtos, nuteistieji galėjo lankytis bibliotekoje, dalyvauti sportiniuose užsiėmimuose aikštyne, todėl šiuos argumentus atmetė kaip neįrodytus.

55. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl Resocializacijos skyriaus pareigūnės nesuteiktos pagalbos jam buvo pabloginta teisinė padėtis, o atsakovo atstovas nurodė, kad iš vaizdo registratoriaus Nr. Y100073 įrašo nustatė, jog vaizdo įraše nėra duomenų, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. pareigūnei – Resocializacijos skyriaus specialistei – įteikė rašytinius skundus, prašymus ar prašė informacijos, tačiau nustatė, jog pareiškėjas teikė žodinį prašymą, taigi Resocializacijos skyriaus specialistė neturėjo pagrindo nukreipti pareiškėjo su žodiniu prašymu pas kitą Resocializacijos skyriaus specialistą, pareiškėjas rašytinių skundų ir prašymų Resocializacijos skyriaus specialistei neteikė, ir kitos informacijos, išskyrus žodinį prašymą, neprašė. Teismas šiuo aspektu konstatavo, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnės veiksmų.

56. Teismas pareiškėjo argumentus dėl 2023 m. balandžio 21 d. kratos metu paimtos liemenės ir dėl to padarytų neigiamų pasekmių atmetė pagal bylos duomenis (Kratos protokolą Nr. SV-22-12982) nustatęs, jog kratos metu, be kita ko, paimti savadarbiai svarmenys (liemenė su smėliu, vandens buteliai), todėl Kalėjimas 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SN-22-1376 pagrįstai informavo pareiškėją, kad per kratą paimta liemenė buvo priskirta savadarbiam sporto inventoriui, kurio laikymas nuteistiesiems nėra leidžiamas pagal Taisykles, o pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, todėl kratos metu pareigūnai veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų.

57. Teismo vertinimu, Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2719 ir LKT 2023 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2S-2053 panaikinimas sudaro pagrindą nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, tačiau tik dėl procedūros nesilaikymo, o pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimų ir diskriminacijos dėl pareigūnų ženklelio nedėvėjimo nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. liepos 14 d. išdėstyti abstrakčiai, nenurodant konkrečių aplinkybių ir įrodymų, todėl pagal išdėstytą skundo pagrindą neįrodyti ir atmestini.

58. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas akcentavo, jog atsakovo atstovas nepateikė į bylą vaizdo įrašų (vaizdo medžiagos Nr. 55 ir 201), tačiau LKT 2024 m. spalio 4 d. rašte teismui ir 2024 m. rugsėjo 26 d. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pažymoje nurodytos atsisakymo pateikti minėtus vaizdo įrašus priežastys, pagrindžiant atsisakymą teisės aktais (vaizdo įrašai gali būti saugomi 10 dienų ir po to sunaikinami). Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė jam neįrodžius neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu.

59. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jį 50 dienų nušalinant nuo dalyvavimo užimtumo veikloje, dėl psichologinės konsultacijos teikimo tam nepritaikytoje patalpoje bei dėl pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundo Nr. NPS-22-18445 netinkamo išnagrinėjimo, todėl šiais aspektais egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

60. Teismas nurodė, kad Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės 2024 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. RV-22-11323 „Dėl E. V.“ patvirtina, jog nuteistasis 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į įstaigos psichologus ir buvo konsultuotas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymas Nr. MPS22-18941 dėl psichologo konsultacijos suteikimo taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog psichologinė konsultacija buvo teikta būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir teismo nurodytų galimų pažeidimų, nenustatyta, kad Kalėjimo darbuotojai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėją ar sudaryti blogesnes sąlygas nei kitiems nuteistiesiems.

61. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį dėl jo nušalinimo nuo dalyvavimo užimtumo veikloje įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.

62. Teismas dėl psichologinės konsultacijos teikimo pareiškėjui tam nepritaikytoje patalpoje bei dėl pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundo Nr. NPS-22-18445 netinkamo išnagrinėjimo sprendė, jog pagal pažeidimų pobūdį nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 63. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

64. Pareiškėjas dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. SN-22-2567 laikosi pozicijos, kad šis atsakymas nepagrįstas ir neteisėtas (dėl pareigūnų paliktų šiukšlių), teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti vaizdo registratorių medžiagą, kurioje turėjo būti užfiksuota kratos eiga (Taisyklių 36 p.), o atsakovas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 23 punktu, turėjo juos saugoti ir pateikti teismui. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas turi specifinį statusą ir apribotą galimybę rinkti įrodymus, todėl nepateikus vaizdo medžiagos, aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai.

65. Pareiškėjas teigia, kad apskųsdamas Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. SN-22-2690 ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2720 jis laikėsi nustatytos apskundimo tvarkos, todėl teismas nepagrįstai nenagrinėjo šios pareiškėjo skundo dalies.

66. Pareiškėjas dėl Kalėjimo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. NĮ22-2157 ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymo Nr. 2S-1787 nurodo, kad teismas netinkamai įvertino tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kuri yra niekinė, dėl jo perkėlimo į kitą kamerą, nepagrįstai taikė Taisyklių 14 punktą, nes jis neatitinka pareiškėjo situacijos (taikomas naujai atvykusiems), nevertino pareiškėjo perkėlimo faktinių pagrindų. Pareiškėjo vertinimu, jis perkeltas į kitą kamerą buvo nepagrįstai.

67. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nes teisės aktai nenustato galimybės pakeisti raugintas daržoves į šviežias, ši skundo dalis turėjo būti tenkinta.

68. Pareiškėjas teigia, kad laisvalaikio užimtumo patalpos, kuri būtų įrengta taip, kaip nustato teisės aktai, jo būryje nėra, o teismas, remdamasis neteisinga atsakovo informacija, priėjo nepagrįstas išvadas, kad laisvalaikio kambarys įrengtas.

69. Pareiškėjas nurodo, kad dėl 30 minučių per dieną užsiėmimo sveikatos prevencijos priemonėmis teismo sprendimas neatitinka Konstitucijos 53 straipsnio, kuriame nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata, skatina kūno kultūrą ir remia sportą, BVK 75 straipsnyje nėra 5 punkto, todėl teismo sprendimas neaiškus, nepagrįstas ir naikintinas.

70. Pareiškėjas dėl Resocializacijos skyriaus specialistės darbo nurodo, kad nors atsakovas pats pripažino neteisėtus veiksmus – atsisakymą atlikti pareigas kaip nustatyta teisės akte, tačiau teismas nepagrįstai pateisino specialistės neveikimą ir būdamas šališkas, neteisingai vertino bylos medžiagą bei įrodymus (vaizdo medžiagą).

71. Pareiškėjas teigia, kad kratos metu paimta liemenė nebuvo su smėliu, t. y. savadarbis sporto inventorius, kitaip jam jos nebūtų grąžinę, o teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareigūnai veikė teisėtai.

72. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo argumentai dėl pareigūnų tarnybinio pažymėjimo neparodymo ir neprisistatymo išdėstyti abstrakčiai, jo nurodomos aplinkybės patvirtintos kituose teismų procesuose, teismas turėjo būti aktyvus, nesilaikė teismų praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose.

73. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl vaizdo įrašų pateikimo (kad jie saugomi iki 10 dienų, po to sunaikinami). Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-43 18 ir 23 punktus vaizdo įrašai turėjo būti saugomi ir pateikti teismui. Pareiškėjo teigimu, teismas šiuo atveju klaidingai vertino įrodymų nepateikimą atsakovo naudai ir ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisėta.

74. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į jo teisių pažeidimų pobūdį ir mastą buvo netinkamai įvertintas neturtinės žalos dydis, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas visiškai.

75. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neįvertino jo pretenzijų dėl dušo neatitikimo nustatytiems higienos normų reikalavimams, šmeižto, nevedimo į dušą sporto aikštyno dieną, paimtų dokumentų, neateinančio Resocializacijos skyriaus specialisto ir kt.

76. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

77. LKT nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jį 50 dienų nušalinant nuo dalyvavimo užimtumo veikloje, galėjo patirti nepatogumų dėl psichologinės konsultacijos teikimo tam nepritaikytoje patalpoje bei dėl pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundo Nr. NPS-22-18445 netinkamo išnagrinėjimo ir šios aplinkybės sudarė pagrindą vertinti, jog šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tenka pareiškėjui, o pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti Skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 78. Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

79. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2719 ir LKT 2023 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 2S-2053, įpareigojo LKT pareiškėjo E. V. 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą Nr. NPS-22-18316 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą Nr. NPS-22-18445 išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. SN-22-2690, dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2720 panaikinimo paliko nenagrinėtą, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kalėjime teikiant psichologinę konsultaciją ir tinkamai neišnagrinėjus skundų, kitą skundo dalį atmetė.

80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis Kalėjimo ir LKT sprendimai pripažinti pagrįstais ir teisėtais, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl teismas nepagrįstai dalį jo skundo reikalavimų paliko nenagrinėtus, teigia, jog teismas nenagrinėjo dalies jo skundo argumentų: dėl dušo neatitikimo nustatytiems higienos normų reikalavimams, šmeižto, nevedimo į dušą sporto aikštyno dieną, paimtų dokumentų, neateinančio Resocializacijos skyriaus specialisto ir kt.

81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo pagrindų, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

82. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

83. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas Nr. SN-22-2567, kuriuo nenustatyta pareiškėjo teisių pažeidimo atliekant kratą 2023 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo kameroje palikus ant spintelės šiukšlių, yra pagrįstas ir teisėtas, pažymi, kad pagal Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43, 5.3 punktą vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu. Pagal šio aprašo 16 punktą atsakingas pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina, o pagal 18 punktą jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui.

84. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 5 d. planinės kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą buvo naudojami vaizdo registratoriai, tačiau iš Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. SN-22-2567, teismo sprendimo turinio matyti, kad vaizdo registratorių duomenys nagrinėjant pareiškėjo skundą, gautą 2023 m. rugpjūčio 7 d., vertinti nebuvo. Tiek priimant skundžiamą Kalėjimo sprendimą, tiek teismo sprendimą, remtasi tarnybiniu pranešimu, kuris pagrįstas pareigūno paaiškinimais. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio bylose paskirstymo taisykles, konstatuotina, kad pareiga įrodyti apie tinkamai atliktą kratą tenka atsakovui, o iš byloje esančių įrodymų vienareikšmiškai atmesti pareiškėjo argumentų dėl paliktų šiukšlių ant spintelės negalima, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu pripažintini pagrįstais ir Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas Nr. SN-22-2567 naikintinas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis Kalėjimo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina ir spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi pareiškėjas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 50 Eur neturtinės žalos priteisimo.

85. Pareiškėjas teigia, kad apskųsdamas Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. SN-22-2690 ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2720 jis laikėsi nustatytos apskundimo tvarkos, todėl teismas nepagrįstai nenagrinėjo šios pareiškėjo skundo dalies.

86. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2025 m. kovo 15 d. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo prijungti prie apeliacinio skundo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2S-1743. Minėtu raštu Lietuvos kalėjimų tarnyba patvirtino, kad pareiškėjas Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. SN-22-2690 skundė Lietuvos kalėjimų tarnybai 2023 m. rugpjūčio 24 d. skundu ir į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 2S-1997, o Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2720 pareiškėjas skundė 2023 m. rugpjūčio 27 d. skundu ir į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2S-2108.

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2025 m. kovo 15 d. prašyme išdėstytus argumentus, teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose, tai, kad minėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2S-1743 pareiškėjas gavo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsakovo atstovas papildomame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas minėtų Kalėjimo sprendimų neskundė BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi priima ir prijungia prie bylos šį pareiškėjo pateiktą įrodymą. Įvertinusi minėtą Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2S-1743, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos (BVK 100 str.) ir ta tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundo dalį dėl Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. SN-22-2690 ir Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2720 panaikinimo paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.), todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir šią pareiškėjo skundo dalį perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

88. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Kalėjimo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. NĮ22-2157 ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymo Nr. 2S-1787 pagrįstumo ir teisėtumo, nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Taisyklių 14 punktą, nes jis neatitinka pareiškėjo situacijos (taikomas naujai atvykusiems), nevertino pareiškėjo perkėlimo faktinių pagrindų, o jis perkeltas į kitą kamerą buvo nepagrįstai.

89. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgiama į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.). Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėto jo perkėlimo iš 12 į 19 būrį, nenustatė esminių nukrypimų nuo BVK nustatytų principų ir teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neatliko.

90. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nes teisės aktai nenustato galimybės pakeisti raugintas daržoves į šviežias, ši skundo dalis turėjo būti tenkinta. Pažymėtina, kad pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 9 punktą suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Įvertinus minėtų taisyklių 9 punkto bei šių taisyklių 1 priedo „Maisto produktų, skirtų suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinti, keitimo kitais produktais normos“ nuostatas, konstatuotina, kad išimtiniais atvejais maisto produktai valgiaraščiuose gali būti keičiami iš tos pačios maisto produktų grupės, o prioritetas teikiamas šviežioms daržovėms prieš raugintas ar sūdytas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui jo nurodomu atveju buvo patiekti ne rauginti kopūstai, o šviežių kopūstų salotos, tačiau vien dėl šios aplinkybės, atsižvelgiant, be kita ko, ir į protingumo principą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, nes nenustatyta, kad maitinimas tuo atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas pagal fiziologines mitybos normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.

91. Pareiškėjas teigia, kad laisvalaikio užimtumo patalpos, kuri būtų įrengta taip, kaip nustato teisės aktai, jo būryje nėra, o teismas, remdamasis neteisinga atsakovo informacija, priėjo nepagrįstas išvadas, kad laisvalaikio kambarys įrengtas. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktą laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti, o pagal šių taisyklių 7 punktą laisvalaikio kambarys turi būti įrengiamas kiekvienam būriui. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atstovo argumentų ir teismo sprendimo nėra aišku ar būryje, kuriame nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. gyveno pareiškėjas, buvo įrengtas laisvalaikio kambarys, teismo sprendime šiuo aspektu remiamasi iš esmės atsakovo atstovo paaiškinimais, pagrįstais netiesioginiais įrodymais, nėra pateikta, pavyzdžiui, patalpų plano ar schemos, pažymos ar pan., iš kurių matytųsi, yra ar ne įrengtas laisvalaikio kambarys tame būryje, kuriame gyveno pareiškėjas. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši skundo dalis perduotina nagrinėti teismui iš naujo.

92. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimo ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui skundžiantis dėl 30 minučių per dieną užsiėmimo sveikatos prevencijos priemonėmis, Resocializacijos skyriaus specialistės darbo (vaizdo medžiagos vertinimo), kratos metu paimtos liemenės, dėl pareigūnų tarnybinio pažymėjimo neparodymo ir neprisistatymo, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.). Minėtais pareiškėjo skundo aspektais apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, savaime nesuponuoja, jog teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą, atitinkamai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

93. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialios ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

94. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinus Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. SN-22-2567 dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. kratos metu paliktų šiukšlių ant spintelės, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagal neteisėtų veiksmų ir pažeidimų pobūdį nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju pinigais nepriteistinas.

95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pažeidimų pobūdį, teisingai įvertino pareikėjo patirtą neturtinę žalą pinigais ir priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

96. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neįvertino jo pretenzijų dėl dušo neatitikimo nustatytiems higienos normų reikalavimams, šmeižto, nevedimo į dušą sporto aikštyno dieną, paimtų dokumentų, neateinančio Resocializacijos skyriaus specialisto ir kt.

97. Dėl paimtų dokumentų, iš skundo turinio matyti, kad pats pareiškėjas pripažino, kad jam dokumentai buvo grąžinti. Be to, byloje yra Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. SN-22-2584, iš kurio matyti, kad pareiškėjas prašo skundo nenagrinėti, klausimai išspręsti, dokumentai grąžinti, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu neteisėtais.

98. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl to, kad LKT 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2S-1534 ir Kalėjimo 2023 m. birželio 7 d. rašte Nr. SN-22-1818 jis buvo apšmeižtas (400 Eur), dėl nesudarytų sąlygų higienai (nusiprausti duše) po sporto salės nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (1 500 Eur), dėl nehigieniškų sąlygų praustis duše nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (150 Eur); jog nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo (yra du būriai, o įrengtas tik vienas laisvalaikio kambarys) (200 Eur), todėl šios pareiškėjo skundo dalys grąžintinos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

99. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai nekeičia išvadų dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

100. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinį skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo E. V. skundo dalis dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo Nr. SN-22-2690 ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-2720 palikta nenagrinėta.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. SN-22-2567 pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neteisėto Kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. SN-22-2567 dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. kratos metu paliktų šiukšlių ant spintelės.

Perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjo E. V. skundą dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą Nr. SN-22-2690 ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-2720, dėl neturtinės žalos atlyginimo: kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2S-1534 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. birželio 7 d. rašte Nr. SN-22-1818 buvo apšmeižtas (400 Eur), dėl nesudarytų sąlygų higienai (nusiprausti duše) po sporto salės nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (1 500 Eur), dėl nehigieniškų sąlygų praustis duše nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (150 Eur), jog nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo (200 Eur).

Likusią Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė