29b12ec1-6fa5-4bc1-9f28-e974e650b261 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Albinas Bazilius Baudž. byla Nr. 1A-412-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-08013-2010-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.4.2.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. liepos 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,nuteistosios A.

D. gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. D. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 valandos ryto.             Nuosprendžiu priteista iÅ¡ A.

D. VSDFV Å ilalės skyriui 23 974,86 Lt turtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. D. nuteista už tai, kad ji iÅ¡ anksto susitarusi ir žinodama apie V. Ž. suklastotus ir VSDFV Tauragės skyriui pateiktus dokumentus, kuriuose įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie jai (A. D.) iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už darbÄ vykdant V. Ž. individualiÄ veiklÄ apgaulės bÅ«du nepagrįstai įgijo teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , padarant VSDF didelę turtinę žalÄ , o bÅ«tent:

A. D., iÅ¡ anksto susitarusi su V. Ž., kuris vykdė individualiÄ veiklÄ â€“ medienos ruoÅ¡os darbus, fiktyviai įsidarbino pas jį, ir žinodama, kad V. Ž. į buhalterinės apskaitos dokumentus apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį į 2009 m. sausio mėn., tiksli diena nenurodyta, praneÅ¡imÄ VSDFV Tauragės skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr.1 „SAM3SD 01“, 2009-04-14 praneÅ¡imÄ VSDFV Tauragės skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr.4 „SAM3SD 01“ įrašė neteisingus duomenis ir patvirtino savo paraÅ¡u, kad A.

D., dirbdama pas V. Ž., vykdantį individualiÄ veiklÄ , registruotoje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-12-31 gavo 10 830 Lt draudžiamųjų pajamų, o nuo 2009-01-01 iki      2009-03-31 gavo 11 667 Lt draudžiamųjų pajamų, nors ji realiai nedirbo pas V. Ž., pasinaudojo V. Ž. VSDFV Tauragės skyriui pateiktais praneÅ¡imais apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, kuriuose įraÅ¡yti duomenys apie A. D. darbo užmokestį, ir taip apgaulės bÅ«du savo naudai už laikotarpį nuo 2009-03-23 iki 2011-06-12 nepagrįstai įgijo teisę gauti 53 877,46 Lt motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , padarant VSDF didelę turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji A.

D. praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantės teigimu, ji jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, jos kaltė nėra įrodyta, todėl ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta. Teismas neįvertino byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų viseto, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 ir 5 d. normos, dėl to nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, paminėjo įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl jos, A. D., kaltės, tačiau teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, kaltę paneigiančius įrodymus.Dėl sukčiavimoBK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Teisėjų Senato 1998-12-22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iÅ¡Å¡vaisto svetima turtÄ arba įgyja teisę į jį.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės pavartojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant vartojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklaidinti dėl apgaulės savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teises į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Pagal LAT praktikÄ , apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Taip pat pagal suformuotÄ praktikÄ sukčiavimo bylose, sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa (teisė į tokiÄ paÅ¡alpÄ ) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai nebuvo fiktyvÅ«s, ar jis realiai dirbo nurodytÄ darbÄ bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė Å«kinę–komercinę veiklÄ ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui iÅ¡mokėti ir pan. Taigi, nuteistosios A. D. teigimu, sprendžiant klausimÄ , ar ji veikė apgaule, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, ar darbo sutartis, sudaryta tarp V.

Ž. individualios įmonės ir jos, A. D., atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi. Å iuo atveju nustatant, ar darbo sutartis neprieÅ¡tarauja teisei (buvo teisėta), svarbu nustatyti, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iÅ¡ jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukÅ«rė, ar buvo kaip priemonė, t. y. sudaryta kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti iÅ¡ valstybės socialinio draudimo fondo motinystės paÅ¡alpas, ir buvo suklastota. Taigi, apeliantės A. D. teigimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti tam tikras faktines aplinkybes apie darbdavio jai suteiktÄ darbÄ , jos darbinę veiklÄ , užmokesčio kaip atlygio už darbÄ gavimÄ .

Apeliantės teigimu, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, privalėjo iÅ¡nagrinėti ir vertinti visus bylos duomenis, galinčius paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam įrodinėtinų faktų nustatymui (kasacinė byla Nr. 2K-100/2012).Apeliantės teigimu, Tauragės rajono apylinkės teismas spręsdamas jos kaltės klausimÄ neįvertino, jog byloje neįrodytas esminio sukčiavimo požymio – apgaulės – pavartojimo faktas.

Nuteistosios teigimu, teismas netinkamai vertino tiek jos, teik teisme apklaustų liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi kito kaltinamojo byloje parodymais, aklai vadovavosi specialisto išvada.Apeliantė pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ji kategoriškai neigė savo kaltę, tačiau teismas konstatavo, kad jos kaltė įrodyta. Teismas vadovavosi V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog šie V. Ž. parodymai buvo duoti prieš atliekant jam stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.

Tačiau, apeliantės teigimu, teismas, vadovaudamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad byloje nustatyta, jog tiek inkriminuojamos veikos padarymo metu, tiek vėliau V. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš karto po V. Ž., kurio parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas rėmėsi motyvuodamas nuosprendį, apklausos, Utenos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai nustatė, kad V. Ž. inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Jis tik iÅ¡ dalies suprato savo veiksmus (ribotai pakaltinamas). Apeliantės skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-08 nutartyje (bylos Nr. 1-7-105/2013), kuria nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ V. Ž., nurodė: „IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-13, atlikus V. Ž. stacionarinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (b. l. 88–91, t.

2) ir ekspertės N. M. paaiškinimo teisme matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu V. Ž. negalėjo visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-260/2012 (b. l. 148–153, t.

3) ir ekspertės L. Å . paaiÅ¡kinimo teisme, atlikus V. Ž. ambulatorinę ekspertizę Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje, matyti, kad Å¡iuo metu V. Ž. „Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, sutrikusio dėmesio, blogėjančios atminties, gilėjančių silpnaprotystės reiÅ¡kinių, sugeba suprasti ir valdyti savo veiksmų esmę ir juos suvaldyti tik pačiose paprasčiausiose, jam įprastose buitinėse situacijose“. Be to, apeliantė pažymi, jog tÄ aplinkybę, kad V.

Ž. nelabai gerai orientavosi ir 2010 m. negalėjo paaiÅ¡kinti apie įmonės finansinę apskaitÄ , patvirtino ir VSDFV Tauragės skyriaus vyriausioji specialistė B. J.. IÅ¡ Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-07-14 kaltinamojo akto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-08013-10 turinio matyti, kad V. Ž. tuo metu, kai jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , parodė, jog nesuprato, kas vyko, ir visiÅ¡kai nieko neprisimena. Apeliantės A. D. teigimu, akivaizdu, kad V. Ž. parodymais, duotais prieÅ¡ jÄ , kol pastarajam nebuvo atlikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, teismas negalėjo vadovautis, nes bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jis nei anksčiau, nei Å¡iuo metu negali visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Todėl, nuteistosios teigimu, negalima vadovautis V. Ž., kaip įtariamojo, 2010-06-10 apklausos protokolu kaip objektyviu įrodymu, patvirtinančiu jos kaltę. Be to, A. D. nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad V. Ž. parodymus paneigia tiek jos, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai bei kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji neatliko jai pavesto darbo.Liudytojas I. P. parodė, jog moterų brigadoje nebuvo, ji, A. D., tvarkė dokumentus. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino I.

P. parodymų apie tai, kad jis nuolatos matydavo jÄ miÅ¡ke, tačiau, jo supratimu, ji galbÅ«t arba apmatuodavo medienÄ , arba kirsdavo krÅ«mus.Teismas rėmėsi liudytojo N. G. parodymais, jog moterų brigadoje nematė. Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡io liudytojo parodymų, kad jis kartais matydavo brigadoje 2–3 moteris. Liudytojas N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tarp miÅ¡ke dirbusių žmonių buvo ne tik vyrų, bet ir moterų. Jis pats aprodydavo darbininkams miÅ¡kÄ , nurodydavo darbus.

KartÄ ar porÄ kartų jis matė jÄ â€“ A. D., dirbančiÄ miÅ¡ke, taip pat patvirtino, kad yra matęs jÄ dirbant miÅ¡ko Å¡viesinimo–ugdymo darbus.Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ir liudytojo A. S. parodymus. Å is liudytojas parodė, jog jam nuvažiavus į miÅ¡kÄ brigadoje buvo kažkokia moteris, tačiau nurodė nežinantis, kas ji tokia ir kÄ ji ten veikia. Apeliantė pažymi, jog liudytojas A. S. parodė, kad į miÅ¡kÄ nuvežęs pietus matė moterį, vilkinčiÄ darbiniais rÅ«bais – kombinezonu, tačiau tuo metu nežinojo, kas ji tokia.

A. S. patvirtino, kad 2011 m. birželio mėn. prieš pat Jonines, pas jį į kavinę atvažiavus R. D. su savo žmona (t. y. ja – A. D.) ir pasiteiravus, ar nesurastų sutarties, sudarytos su jo tėvu dėl miško šviesinimo darbų, nurodė, kad jo 2008 m. miške prie miško šviesinimo darbų matyta moteris ir kartu su R. D. atvažiavusi pastarojo žmona yra ta pati moteris, t. y. ji – A. D..Apeliantė A. D. nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu ji teismui paaiškino, kad dirbo eglaičių ravėjimo, miško šviesinimo darbus, kartais rinkdavo šakas, atliko jai pavestas pareigas.

Nuteistosios teigimu, tai patvirtina paminėtų liudytojų parodymai, kuriais remiantis byloje neginčijamai nustatyta, jog darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ ji atliko. Liudytojų parodymai patvirtina ir tai, kad tiesioginės tyčios klastoti dokumentus, taip siekiant turėti kokios nors turtinės ar kitokios naudos, V. Ž. individuali įmonė neturėjo. Kad miÅ¡ko tvarkymo darbus ji realiai dirbo, patvirtino ir kiti liudytojai.A. D. nurodo, jog aplinkybę, kad ji dirbo miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus V. Ž. individualioje įmonėje, patvirtino liudytojai D.

Z. ir R. D.. Tačiau teismas Å¡ių liudytojų parodymų nevertino ir jais nesivadovavo, nurodydamas, kad R. D. yra jos sutuoktinis, taigi suinteresuotas bylos baigtimi, o D. Z. gyveno pas R. D., jo brolį S. D., jis kažkuria prasme taip pat suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistosios teigimu, nėra pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymais, o tai, kad jie bÅ«tų suinteresuoti duoti jai palankius parodymus, byloje nenustatyta.Apeliantės teigimu, anksčiau paminėti liudytojų parodymai ne paneigia, o patvirtina jos parodymus apie tai, kad ji realiai dirbo darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ V.

Ž. individualioje įmonėje. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas minėtais liudytojų parodymais nesivadovavo ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė jos kaltę paneigiančius liudytojų parodymus.Teismas nurodė, kad taip pat vadovaujasi specialisto iÅ¡vada ir nuosprendyje nurodė: „IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matosi, kad pagal tyrimo metu pateiktus apskaitos dokumentus ir bylos aplinkybes galima teigti, kad A. D. nedirbo pas V. Ž., vykdantį individualiÄ veiklÄ â€œ. Teismas nuosprendį motyvavo tuo, kad LAT, vienodindamas teismų praktikÄ Å¡alyje, 2011-02-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011 nurodė, kad buhalterinių dokumentų (nurodytų specialisto iÅ¡vadoje) nebuvimas kartu su kitais įrodymais leidžia spręsti, kad asmuo buvo įdarbintas fiktyviai, jam darbo užmokestis priskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) be pagrindo.

Teismas nurodė, kad VSDFV skyriui buvo pateikti fiktyvÅ«s dokumentai apie pajamas, staÅ¾Ä . Teismas vadovavosi tuo, kad pagal teismų praktikÄ , jeigu asmuo fiktyviai įdarbinamas ir suraÅ¡omi bei „Sodrai“ pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktÄ , laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi minėta LAT   2011-02-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011 ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Minėtoje LAT byloje skiriasi ratio decidendi, t. y. minėtoje byloje formuojant precedentÄ nustatyta, kad nuteistas asmuo įmonėje nedirbo, praneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų pajamų negavo, pati įmonė veiklos faktiÅ¡kai nevykdė, o tokia lėšų suma, kiek nuteistajam pagal fiktyvius dokumentus tariamai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio, įmonė nedisponavo. A. D. teigia, kad jos veiksmų negalima kvalifikuoti kaip sukčiavimo, vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V.

Ž. individualioje įmonėje ji dirbo, pati įmonė veiklÄ vykdė ir disponavo tokia lėšų suma, kokia jai buvo iÅ¡mokėta.Vien dėl to, kad, vadovaujantis specialisto iÅ¡vada, nepateikti V. Ž., vykdančio individualiÄ veiklÄ , dokumentai: darbo laiko apskaitos, atlyginimų priskaičiavimo – iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai, 2008 m. darbo laiko apskaitos ir atlyginimų priskaičiavimo dokumentuose nėra parašų, A. D. teigimu, negalima tvirtinti, kad ji nedirbo medienos ruoÅ¡os darbų V.

Ž. įmonėje laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-12-31 ir negavo 10 830,0 Lt draudžiamųjų pajamų bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 ir negavo 11 667,00 Lt draudžiamųjų pajamų.Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimÄ , ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2008, Teismų praktika Nr. 30).

Apeliantės nuomone, specialisto iÅ¡vadoje nenustačius, ar nepateikti tyrimui dokumentai buvo pildomi, tačiau neiÅ¡saugoti, ar Å¡ie dokumentai nebuvo vedami, visos abejonės baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos, A. D., naudai.Apeliantė A. D. aiÅ¡kina, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji nuosekliai neigė savo kaltę dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų ir nuosekliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis ji įsidarbino V. Ž. įmonėje, kokios buvo jos pareigos ir darbinės funkcijos, kaip ji atliko tÄ darbÄ .

Jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.Tauragės rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad jos, A. D., apgaulė pasireiÅ¡kė fiktyviu įsidarbinimu V. Ž. įmonėje bei suraÅ¡ymu ir pateikimu VSDFV Jurbarko skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių jos darbo staÅ¾Ä bei pajamas V. Ž. įmonėje, kurie suteiktų jai teisę į nurodyto dydžio motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Teismo iÅ¡vada dėl apgaulės pavartojimo fiktyviai įsidarbinant bei suraÅ¡ant ir pateikiant VSDFV Jurbarko skyriui fiktyvius dokumentus, yra nepagrįsta, dėl to teismas padarė tik prielaidÄ .Nuteistoji teigia, jog vienintelis Tauragės rajono apylinkės teismo argumentas, inkriminuojant jai sukčiavimo nusikaltimÄ , yra aplinkybė, kad neva ji V.

Ž. individualioje įmonėje nedirbo, nors, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ji įmonėje dirbo, tai paneigia jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.Nuteistoji tvirtina, jog teismo iÅ¡vadÄ dėl fiktyvaus įsidarbinimo V. Ž. įmonėje, siekiant teisės į motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, paneigia byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ji įsidarbino V. Ž. įmonėje 2008-10-27, nustatant jai 5 000 Lt dydžio atlyginimÄ , tuo metu ji nežinojo, kad yra nėščia, t. y. neturėjo tikslo fiktyviai įsidarbinti. 2011-09-06 VÅ¡Ä® Jurbarko rajono pirminės sveikatos centras medicininiame pažymėjime Nr. 171 gydytojos R.

M. ir N. K. pažymėjo, kad ji kreipėsi į Jurbarko rajono PSPC pas gydytojÄ J. L. ir jai buvo nustatytas 15 savaičių nėštumas žymiai vėliau, t. y. po to, kai ji jau buvo įsidarbinusi V. Ž. individualioje įmonėje, t. y. 2008-12-05. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad net jeigu ji ir bÅ«tų žinojusi apie savo nėštumÄ , vadovaujantis LAT iÅ¡aiÅ¡kinimu, tikslas gauti socialines iÅ¡mokas savaime nevertintinas kaip neigiamas (LAT   2012-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012).

Tai, kad ji įsidarbino bÅ«dama nėščia, to nežinodama, įvertinus kitas bylos aplinkybes, nepatvirtina, jog tokiu bÅ«du ji siekė apgaule įgyti VSDF lėšas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms mokėti sulygtÄ , nors ir didelį, darbo užmokestį. DK reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimali mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalÅ«s darbo užmokesčio dydžiai.

Todėl tai, kad jai   5 000 Lt atlyginimas per mėnesį buvo nustatytas bÅ«nant nėščiai, negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad atlyginimas buvo nustatytas siekiant ateityje gauti didesnę motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , t. y. tokiu bÅ«du apgauti VSDFV Jurbarko skyrių. Teismas nenurodė, kokias Konstitucijos, Darbo kodekso, įstatymų lydimųjų teisės aktų normas pažeidė V. Ž. individuali įmonė, iÅ¡mokėdama jai sutartÄ ir uždirbtÄ darbo užmokestį.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas visiÅ¡kai nevertino, kad teisingÄ darbo apmokėjimo nustatymÄ reglamentuoja Konstitucijos 48 straipsnis, DK, įstatymų lydimieji teisės aktai, kolektyvinės sutartys.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nerasta jokio pagrindo paneigti jai sutarto mokėti darbo užmokesčio dydžio negalimumÄ . PrieÅ¡ingai – byloje yra pateikti jai sumokėto darbo užmokesčio dydžio pagrindimo įrodymai, patvirtinantys netgi ir didesnio darbo užmokesčio nustatymo galimybę vadovaujantis tuo, kad per mėnesį galima sutvarkyti didesnę nei 10 ha miÅ¡ko teritorijÄ . Byloje yra 2010-12-22 valstybės įmonės Tauragės miÅ¡kų urėdijos raÅ¡tas „Dėl duomenų apie miÅ¡ko ugdymo įkainius“ Nr. SD-358, adresuotas FNTT Tauragės apskrities skyriui, kuriame pažymėta, kad 2008–2009 m. rangovinėms įmonėms už jaunuolynų ugdymo kirtimus mokėta nuo 330 Lt iki 550 Lt per valandÄ .

Taip pat byloje yra Jonavos miÅ¡kų urėdijos internetinis iÅ¡raÅ¡as apie paslaugų įkainius, kur nustatyta jaunuolynų ugdymo kaina 870 Lt per valandÄ be PVM (su PVM – 1 052,70 Lt); valstybės įmonės RadviliÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos paslaugų įkainiai, kur numatyta, kad už tokius darbus įkainis yra 760 Lt per valandÄ be PVM (919,60 Lt su PVM). Taigi jos, A. D., darbo sutartimi sulygtas darbo užmokesčio dydis buvo protingas, atitiko jos darbo laikotarpiu buvusius įkainius už tokio pobÅ«džio darbus.

Todėl faktas, kad jai darbo sutartimi buvo numatytas 5 000 Lt darbo užmokestis, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, o aplinkybių, kad Å¡is darbo užmokestis bÅ«tų mokamas už realiai neatliekamÄ darbÄ ir kad buvo sumokėti tik mokesčiai, bet darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Darbo sutartyje sulygtas 5 000 Lt darbo užmokesčio dydis už miÅ¡ko tvarkymo darbÄ , kurį ji atliko, yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra.

Vadovaujantis LAT suformuota praktika, įstatymai nedraudžia motinai, siekiančiai užtikrinti sau ir kÅ«dikiui geresnę materialinę padėtį, didesnei paÅ¡alpai gauti dirbti daugiau ir daugiau uždirbti, mokant nuo daugiau uždirbamos sumos ir didesnius mokesčius (LAT 2010-10-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–48/2010).Be to, teismas nevertino, kad pati V. Ž. individuali įmonė nebuvo fiktyvi, ji vykdė savo veiklÄ , vykdant Å¡iÄ veiklÄ realiai dirbo ir kiti darbuotojai, o darbuotojams atlyginimai buvo mokami iÅ¡ veiklos pajamų, kurių įmonėje tokiems mokėjimams pakako, iÅ¡ jų ir mokėti nustatyto dydžio atlygį jai, įmonei nereikėjo tam tikslui skolintis lėšų ar kitu bÅ«du gauti tam tikslui pinigų.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. Ž. individuali įmonė turėjo pakankamai lėšų sumokėti jai nurodyto dydžio atlyginimÄ , t. y. nuosprendyje nurodyta: „Tyrimo atlikimui pateiktuose pirminiuose apskaitos dokumentuose – segtuve „Kasa 2008 m.“ yra duomenų, kad V. Ž. vardu vykdyta veikla turėjo      109 505 Lt pajamų ir 24 924 Lt iÅ¡laidų. Už 2009 m. pajamų turėjo 4 532 Lt, o iÅ¡laidų dokumentai nepateikti. Tauragės VMI pateiktais duomenimis V. Ž. pateiktoje deklaracijoje dėl individualios veiklos pajamų 2008 m. deklaruota: pajamos 101 210 Lt, leidžiami atskaitymai 98 657 Lt.

Už 2009 m. pajamų deklaracija nepateikta“. Ä®monė turėjo pinigų mokėti darbo užmokestį, VSDFV ir darbuotojams pinigai mokėti teisingai, pažeidimų nenustatyta. A. D. nurodo, jog ji teisme patvirtino, kad jai darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas. Duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra. Akivaizdu, kad V. Ž. individuali įmonė vykdė Å«kinę finansinę veiklÄ , turėjo pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti jai sulygtÄ darbo užmokestį. Be to, gaudama nustatyto dydžio atlygį už atliekamÄ darbÄ iÅ¡ V.

Ž. individualios įmonės, ji mokėjo ir atitinkamai didesnes įmokas į VSDF biudžetÄ , todėl įgijo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Civilinis ieÅ¡kovas VSDFV Å ilalės skyrius neneigė gavęs jos ir V. Ž. individualios įmonės sumokėtus privalomus mokesčius nuo priskaičiuotos 5 000 Lt sumos.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, t. y., kad V. Ž. individuali įmonė vykdė Å«kinę–finansinę veiklÄ , kad ji, A. D., atliko jai pavestus darbus, įmonė turėjo lėšų mokėti jai nustatytÄ atlyginimÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ji buvo įdarbinta fiktyviai.Dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du, o tikras suklastotas dokumentas – tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

A. D. nurodo, jog tai, kad ji ir V. Ž. iÅ¡ anksto susitarę, turėdami tikslÄ apgauti VSDFV, suklastojo dokumentus, įraÅ¡ydami aiÅ¡kiai neteisingus duomenis tam, kad ji, pasinaudojusi tais dokumentais, neteisėtai įgytų teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , neįrodyta, nes tokia tyčia nei jos, nei V. Ž. veiksmuose nenustatyta.Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Tačiau, nuteistosios teigimu, byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad ji gavo didesnę motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ apgaulės bÅ«du, t. y. fiktyviai jÄ Ä¯darbinant, sumokant įmokas į VSDFV biudžetÄ bei iÅ¡ jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės paÅ¡alpÄ .

A. D. nurodo, kad ji įgijo teisę į motinystės paÅ¡alpÄ teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).Pagal LR BPK 305 str. 1 d. nuostatas teismas apkaltinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 20 str. 3 d. ir 5 d. normų nustatytos taisyklės, t. y.

įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai; teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, paminėdamas tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl kaltės, tačiau nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, kaltę visiÅ¡kai paneigiančius, įrodymus.Apeliantės teigimu, anksčiau paminėtos aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadas dėl jos kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , todėl ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Dėl civilinio ieÅ¡kinioNuteistoji tvirtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Å ilalės skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iÅ¡ jos 23 974,86 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. įtvirtintas generalinio delikto principas reiÅ¡kia, kad žalos faktas kartu reiÅ¡kia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir kaltės prezumpcijÄ . A. D. tvirtina, kad ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais galbÅ«t atsirado žala VSDFV Å ilalės skyriui, todėl neprivalo jos atlyginti. Kadangi neįrodyta jos kaltė dėl sukčiavimo, todėl VSDFV Å ilalės skyriaus ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ civilinis ieÅ¡kovas VSDFV Å ilalės skyrius praÅ¡o atmesti nuteistosios A.

D. apeliacinį skundÄ ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nuteistosios gynėjas advokatas P. Orlovas praÅ¡o nuteistosios A. D. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantė A. D. apeliaciniame skunde ginčija nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumÄ teigdama, kad ji V. Ž. individualioje įmonėje dirbo ne fiktyviai ir turėjo teisę gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas.BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės pavartojimas siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, taip pat – siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta ir tokiu bÅ«du, kai, siekiant įgyti teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , imituojami darbo santykiai: fiktyviai įdarbinamas asmuo melagingai nustatant jam atlyginimÄ , sumokami reikiami mokesčiai, melagingi duomenys pateikiami VSDFV.Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ , ar nuteistoji A.

D. veikė apgaule, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, ar darbo sutartis tarp V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , ir įmonėje įdarbintosios A. D. atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi. Nustatant, ar darbo sutartis neprieÅ¡tarauja teisei (buvo teisėta), svarbu atsakyti į klausimÄ , ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iÅ¡ jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukÅ«rė, ar sutartis buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti iÅ¡ valstybės socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas.

FormalÅ«s dokumentai – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos, atlyginimų priskaičiavimo ir kiti dokumentai apie A. D. darbÄ V. Ž. individualioje įmonėje nebÅ«tinai liudija realius faktus, t. y. tokius, kokie nurodyti atitinkamuose dokumentuose. Taigi bÅ«tina nustatyti, ar tokių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktÄ A. D. darbÄ , jos darbinę veiklÄ , užmokesčio kaip atlygio už darbÄ gavimÄ . Siekdamas tai iÅ¡siaiÅ¡kinti pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visus bylos duomenis, galinčius paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės įrodinėtinų faktų teisingam nustatymui.

Teismas nustatė, kad A. D. darbo teisinių santykių įforminimas atitinkamuose dokumentuose buvo fiktyvus, V. Ž. individualioje įmonėje įdarbinta A. D. realiai nedirbo. Teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. D. atliko jai darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ ir gavo už jį užmokestį. Teismo iÅ¡vada dėl darbo santykių fiktyvumo, jų imitavimo turint tikslÄ gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF biudžeto pagrįsta byloje esančių duomenų analize, logiÅ¡kai motyvuota.

Pirmosios instancijos teismas patikrino nuteistosios versijÄ , pagal kuriÄ ji realiai dirbo įmonėje, tačiau motyvuotai jÄ paneigė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų.Nors nuteistosios A. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad ji pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista nepagrįstai, nes buvo įdarbinta realiai veikiančioje įmonėje, už atliktÄ darbÄ gavo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį, buvo mokami mokesčiai valstybei. Teigė, jog 208-10-27 V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , įmonėje įsidarbino (nurodė, kad jÄ Ä¯darbino jos vyras R.

D. kartu su V. Ž.) nes suprato, kad Å¡eÅ¡tam vaikui reikės paÅ¡alpos, ir atsirado gera proga užsidirbti pinigų dirbant gerai apmokamÄ darbÄ , o ne siekiant jos naudai apgaule įgyti teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad ji realiai įmonėje dirbo ir gavo atlyginimÄ už darbÄ , patvirtina liudytojų parodymai. Tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pagrįstai nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV turtÄ â€“     53 877,46 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , o laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-12-31 apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo10 830 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 – 11 667 Lt draudžiamųjų pajamų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A.

D. iÅ¡ anksto susitarusi ir žinodama apie V. Ž. suklastotus ir VSDFV Tauragės skyriui pateiktus dokumentus, kuriuose įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie jai iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už darbÄ vykdant V. Ž. individualiÄ veiklÄ , apgaulės bÅ«du nepagrįstai įgijo teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , padarant didelę žalÄ VSDF. Taigi A. D. apgaulė pasireiÅ¡kė fiktyviu jos įdarbinimu V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , įmonėje ir suraÅ¡ymu bei pateikimu VSDFV Tauragės skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių A.

D. darbo staÅ¾Ä , jos pajamas V. Ž. įmonėje, suteikiančių A. D. teisę į nurodyto dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Å is suklaidinimas buvo esminis sprendžiant A. D. mokėtinos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos klausimÄ , t. y. A. D. apgaulė lėmė VSDFV Tauragės skyriaus suklydimÄ ir buvo svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis.Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad A. D. V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , įmonėje faktiÅ¡kai nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, remdamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojų apklaustų J. P., N. G., A. S. parodymais, specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad A. D. V. Ž. įmonėje nedirbo.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matosi, kad pagal tyrimo metu pateiktus apskaitos dokumentus ir bylos aplinkybes galima teigti, kad A. D. nedirbo pas V. Ž., vykdantį individualiÄ veiklÄ :1. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose turėjo bÅ«ti fiksuotas A.

D. dirbtas laikas, pateikti tik už 2008 m. spalio mėnesį. Nepateikti 2008 m. lapkričio bei gruodžio mėnesių Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir 2009 m. sausio–kovo mėnesių.2. Atlyginimų priskaičiavimo–iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai tik 2008 m. spalio–gruodžio mėnesių. Atlyginimų priskaičiavimo–iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose nurodyta, kad už pilnÄ darbo mėnesį A. D. buvo priskaičiuota po 5 000 Lt atlyginimo. Tokiu bÅ«du A. D. ketvirčio (2008 m.

IV ketv.) draudžiamosios pajamos buvo 11,85 karto didesnės už vidutines vieno dirbusiojo (2008 m. IV ketv.) draudžiamÄ sias pajamas. Nepateikti 2009 m. sausio–kovo mėn. atlyginimų priskaičiavimo–iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai. Tyrimo metu nenustatyta, ar 2009 m. dokumentai buvo pildomi, tačiau neiÅ¡saugoti, ar Å¡ie dokumentai nebuvo vedami.3. 2008 m. darbo laiko ir atlyginimų priskaičiavimo dokumentuose nėra parašų, nurodančių asmenį, kas pildė Å¡iuos dokumentus, ir kad juose nurodyti duomenys teisingi.

Veikla įregistruota V. Ž. vardu. R. D. 2010-06-22 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad veiklos buhalterijÄ tvarkęs ir pildęs jis pats.4. Ikiteisminio tyrimo metu tiek dirbusioji A. D., tiek jos vyras R. D. (įdarbinęs žmonÄ pas V. Ž. bei padėjęs V. Ž. vykdyti individualiÄ veiklÄ , ruoÅ¡ti dokumentus) nežinojo ir negalėjo pasakyti, kiek per mėnesį A. D. gavo darbo užmokesčio. Ä®tariamojo apklausos protokole R. D. nurodė, kad kiekvienÄ mėnesį jis pats jai iÅ¡mokėdavo nuo 2000 iki 3000 Lt į rankas.

A. D. teigė, kad jai algÄ kaip kada iÅ¡mokėdavo ir V. Ž., ir jos vyras, iÅ¡mokėdavo apie 2500 Lt į rankas.

5. V. Ž. 2010-06-10 įtariamojo apklausos protokole teigė, kad R. D. žmona A. D. prie miÅ¡ko ruoÅ¡os darbų nedirbo. Ji bÅ«davo namuose su penkiais mažais vaikais ir dar buvo nėščia. Kad A. D. buvo įdarbinta firmoje, V. Ž. teigia nežinojęs, R. D. jam apie tai nesakęs.R. D. 2008 m. įregistravo, vykdė, tvarkė apskaitÄ , mokėjo atlyginimus, pats sudarė darbo sutartį su žmona A. D. (neturėdamas tam įgaliojimų), teikė ataskaitas „Sodrai“ V. Ž. vardu, todėl galima teigti, kad V.

Ž. vardu individualiÄ veiklÄ vykdė R. D.. 2009 m. nebuvo pateikta duomenų ir dokumentų apie vykdytÄ veiklÄ ir A. D. darbÄ .V. Ž. individualios veiklos duomenų suvestinis registras – Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalas nepateiktas. Tyrimo atlikimui pateiktuose pirminiuose apskaitos dokumentuose – segtuve „Kasa 2008m.“ yra duomenų, kad V. Ž. vardu vykdyta veikla pajamų gavo. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus V. Ž. individuali veikla turėjo 109 505 Lt pajamų ir 24 924 Lt iÅ¡laidų. 2009 m. pajamų turėjo 4 532 Lt, o iÅ¡laidų dokumentai nepateikti.Tauragės VMI pateiktais duomenimis V.

Ž. pateiktoje deklaracijoje dėl individualios veiklos pajamų 2008 m. deklaruota: pajamos 101 210 Lt, leidžiami atskaitymai – 98 657 Lt. 2009 m. pajamų deklaracija nepateikta. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis negalima nustatyti 2008 m. ir 2009 m. Å«kinių operacijų tapatumo. Tokiu bÅ«du negalima iÅ¡ dalies nustatyti V. Ž. veiklos įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (t. 1, b. l. 168–178).VSDFV Jurbarko skyriui A. D. pateikė praÅ¡ymÄ 2009-03-23 skirti motinystės paÅ¡alpÄ kaip dirbanti pas V.

Ž., vykdantį individualiÄ veiklÄ (t. 1, b. l. 42–43). IÅ¡ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (t. 1, b. l.

50) matosi, kad per 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesius A. D. priskaičiuota iÅ¡mokėti suma 8 916,87 Lt. VSDFV Jurbarko skyrius A. D.    2009-03-26 sprendimu paskyrė 9 579,54 Lt paÅ¡alpÄ . IÅ¡mokėtina suma 8 058,52 Lt (t. 1, b. l. 51). Ji 2009-06-12 pagimdė mergaitę (b. l. 56, t.1). 2009-07-24 A. D. gimus vaikui pateikė VSDFV Jurbarko skyriui praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (t. 1, b. l. 54–55). VSDFV Jurbarko skyrius   2009-08-03 sprendimu Nr. 10NTD-3562 A. D. priskaičiavo 53877,46 Lt paÅ¡alpÄ (b. l. 58–59, t.1).

IÅ¡mokėtina suma 45 957,18 Lt.Teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog liudytojas J. P. parodė, kad moterų brigadoje nebuvo, nurodė, kad A. D. tvarkė dokumentus. Liudytojas N. G. parodė, jog moterų brigadoje nematė. Liudytojas A. S. parodė, jog jam nuvažiavus į miÅ¡kÄ buvo brigadoje kažkokia moteris, tačiau kÄ ji ten veikė ir kas tokia buvo, nežino.Tuo tarpu nuteistosios A. D. apeliaciniame skunde teigiama prieÅ¡ingai, t. y. kad minėtų liudytojų parodymai ne paneigia, o patvirtina aplinkybę, jog ji V.

Ž. įmonėje dirbo. Be to, nuteistosios teigimu, teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojų R. D. ir D. Z. parodymais, kurie, pasak apeliantės, patvirtina jos parodymus apie tai, kad ji realiai dirbo V. Ž. įmonėje. Be to, apeliantė teigia, kad teismas negalėjo remtis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes byloje pateikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė patvirtina, kad V. Ž. inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis iš dalies suprato savo veiksmus (ribotai pakaltinamas).

Tokie nuteistosios apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Nors A. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo vadovautis V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (prieÅ¡ atliekant jam stacionarinę psichiatrinę ekspertizę), tačiau pažymėtina, kad Utenos teismo psichiatrijos ekspertai nenustatė, jog V. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo nepakaltinamas, nustatyta, kad jis buvo ribotai pakaltinamas. Be to, byloje nustatyta, kad V. Ž. pildė ir pateikė VSDFV Tauragės skyriui praneÅ¡imus, iÅ¡ jų ir praneÅ¡imÄ apie A.

D. atleidimÄ iÅ¡ darbo (praneÅ¡imas 2-SD) bei 2008 m. IV – 2009 II ketvirčių SAM praneÅ¡imus, 2010-04-16 ir 2010-06-19 praÅ¡ymus dėl draudžiamųjų duomenų tikslinimo. Be to, pati A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veikÄ , įmonėje 2008-10-27 jÄ Ä¯darbino V. Ž. kartu su jos vyru R. D.. Nurodė, kad V. Ž., pasitaręs su R. D., nustatė jai darbo užmokestį, jį jai mokėdavo tai V. Ž., tai jos vyras R. D.. Taigi A. D. bylos nagrinėjimo metu nurodydama minėtas aplinkybes, o apeliaciniame skunde tvirtindama, kad V.

Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, nors, kaip minėta, pati nurodė, kad pastarasis kartu su jos vyru įdarbino jÄ savo įmonėje, apskaičiavo ir mokėjo darbo užmokestį, pati sau prieÅ¡tarauja. Kita vertus, iÅ¡vadÄ apie tai, kad A. D. darbo teisinių santykių įforminimas atitinkamuose dokumentuose buvo fiktyvus, t. y. nepatvirtina realaus A. D. darbo V. Ž. įmonėje fakto, nes ji įmonėje faktiÅ¡kai nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo, prieÅ¡ingai nei tvirtinama nuteistosios apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė remdamasis ne atskirais įrodymais, o byloje surinktų įrodymų visuma, kuriais remdamasis teismas pagrįstai nustatė, kad A.

D. realiai įmonėje nedirbo.Pažymėtina, kad nuteistosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, nes, remiantis kaip liudytojos teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos VSDFV Tauragės skyriaus darbuotojos B. J. parodymais nustatyta, kad A. D. jai nurodė, kad V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , įmonėje dirbo buhaltere, tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ravėjo eglaites, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atliko Å¡iuos darbus: ravėdavo eglaites, iÅ¡kirsdavo krÅ«mus, atlikdavo Å¡viesinimo darbus, tvarkydavo Å¡akas kirtavietėse, dirbo kitus smulkesnius darbus.

Nurodė, kad Å¡iuos darbus ji atlikdavo viena, kartais jai padėdavo sutuoktinis, kuris jÄ nuveždavo į darbÄ . Be to, prieÅ¡ingai apeliantės A. D. tvirtinimui, teismas pagrįstai atmetė kaip liudytojo apklausto jos sutuoktinio R. D. parodymus, nes jis, bÅ«damas A. D. sutuoktinis, buvo suinteresuotas padėti žmonai. Kita vertus, nei A. D., nei R. D. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, prieÅ¡ingai – juos paneigia.Dėl liudytojo D. Z. teismas teisingai pažymėjo, kad jis tam tikra prasme taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes gyveno pas R.

D.. Be to, „Sodros“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad VSDFV Å ilalės skyriaus duomenimis, D. Z. A. D. tariamo darbo V. Ž. įmonėje laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2009-03-05, pas V. Ž. nedirbo. Todėl remtis Å¡io liudytojo parodymais, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo.Be to, skirtingai nei nurodo apeliantė, remiantis kaip liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų A. S. bei I. P. parodymais negalima tvirtinti, kad A. D. V. Ž. įmonėje dirbo.

Nors liudytojas A. S. nurodė, kad 2008 m. vienÄ kartÄ , kai atvežė į miÅ¡kÄ pietus, matė, kad dirba maždaug 8 žmonių brigada, kurioje buvo vyriÅ¡kiai ir viena moteris, tačiau Å¡is liudytojas kartu nurodė, jog jam atvežus pietus nė vienas žmogus nedirbo, ilsėjosi, todėl nežino, kÄ ten veikė moteriÅ¡kė. Kaip liudytojas teisme apklaustas I. P. parodė, kad jis 2008 m. lapkričio mėnesį įsidarbino pas V. Ž., dirbo pagalbiniu darbininku. Nurodė, kad moterų brigadoje nebuvo.

Taip pat nurodė, kad matydavo R. D. žmonÄ , kuri, kaip jis suprato, tvarkydavo dokumentus, o miÅ¡ko ruoÅ¡os darbų nedirbdavo. Tuo tarpu pati A. D. teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad tvarkė įmonės dokumentus, nenurodė, teigė, kad dirbo miÅ¡ko Å¡viesinimo ir kt. darbus. Be to, nurodė, kad ji dirbo viena. Todėl, jei remtis pačios A. D. parodymais, kad ji dirbo viena, nė vienas iÅ¡ jos nurodytų liudytojų, iÅ¡skyrus jos sutuoktinį, kuris, kaip ji nurodė, nuveždavo jÄ Ä¯ darbÄ ir kartais dirbdavo kartu, negalėjo matyti, kur ir kÄ ji dirbo.A.

D. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji neva įsidarbinimo A. Ž. įmonėje metu nežinojo esanti nėščia, paneigia jos pačios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad 2008 m. spalio mėnesio pradžioje ji tapo nėščia su Å¡eÅ¡tu vaiku ir 2008 m. spalio 27 d. įsidarbino V. Ž. įmonėje, nes suprato, kad reikės Å¡eÅ¡tam vaikui paÅ¡alpos ir atsirado gera proga užsidirbti pinigų dirbant gerai apmokamÄ darbÄ . Todėl nekyla abejonių, kad bÅ«tent A.

D. įsidarbino V. Ž. įmonėje likus 5 mėnesiams iki motinystės pašalpos gavimo pradžios žinodama, kad yra nėščia ir jos nėštumo faktas buvo fiktyvaus įsidarbinimo įmonėje priežastis, siekiant gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas. Kita vertus, šiuo atveju fiktyvių darbo santykių pradžia nėra esminis klausimas, nes veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui neturi reikšmės faktas, ar įsidarbindama įmonėje A. D. buvo nėščia.

Tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad A. D. V. Ž. įmonėje realiai nedirbo, akivaizdu, kad jos fiktyvaus įsidarbinimo įmonėje priežastis buvo jos nėštumas, siekiant gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.Nors A. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos darbo sutartyje nustatytas 5 000 Lt mėnesinis atlyginimas buvo protingas, atitiko jos darbo laikotarpiu galiojusius įkainius už tokio pobūdžio darbus, tačiau, kaip minėta, byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad A.

D. ketvirčio (2008 m. IV ketv.) draudžiamosios pajamos buvo 11,85 karto didesnės už vidutines vieno dirbusiojo (2008 m. IV ketv.) draudžiamÄ sias pajamas; nepateikti 2009 m. sausio–kovo mėn. atlyginimų priskaičiavimo–iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai; 2008 m. darbo laiko ir atlyginimų priskaičiavimo dokumentuose nėra parašų, nurodančių asmenį, kas pildė Å¡iuos dokumentus, ir kad juose nurodyti duomenys teisingi. Be to, specialisto iÅ¡vadoje padaryta iÅ¡vada, jog A. D. V. Ž.

įmonėje nedirbo, taigi nebuvo pagrindo jai mokėti atlyginimÄ už darbÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. D. V. Ž. įmonėje realiai nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo. Tai, kad A. D. mokėjo valstybei socialinio draudimo įmokas, savaime nepaneigia fiktyvaus įsidarbinimo įmonėje fakto, be to, Å¡ių įmokų nemokėjimas bÅ«tų kliÅ«tis įgyvendinant nusikalstamÄ sumanymÄ , siekiant įgyti teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. 2008-10-27 iki 2009-03-31 laikotarpiu faktiÅ¡kai nedirbusi, pagal įstatymÄ neturėdama reikiamo socialinio draudimo stažo, taip pat ir darbo pajamų (darbo užmokestis buvo priskaičiuotas nepagrįstai), kurias kompensuoti yra skiriamos minėtos paÅ¡alpos, A.

D. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ neturėjo teisės gauti motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų. Å ios paÅ¡alpos jai buvo paskirtos pateikus VSDFV Tauragės skyriui fiktyvius dokumentus ir taip Å¡ios įstaigos atsakingus darbuotojus suklaidinus dėl A. D. teisės gauti paÅ¡alpas. A. D. apgaulė, įgyjant didelės vertės svetimÄ turtinę teisę ir svetimÄ turtÄ , pasireiÅ¡kė fiktyviu A. D. įsidarbinimu V. Ž., vykdančio individualiÄ veiklÄ , įmonėje, žinant, kad VSDFV Tauragės skyriui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai apie jos darbÄ V.

Ž. įmonėje, darbo staÅ¾Ä , priskaičiuotÄ darbo užmokestį, 2008 m.–2009 m. gautas draudžiamÄ sias pajamas iÅ¡ V. Ž. įmonės, kurie suteikė A. D. teisę į nurodyto dydžio motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, tai lėmė VSDFV Tauragės skyriaus suklydimÄ sprendžiant klausimÄ dėl jai mokėtinų motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų ir buvo svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis.Konstatuotina, kad teismas pagrįstai nustatė, jog apgaulė Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kė fiktyviu A.

D. įsidarbinimu V. Ž., vykdžiusio individualiÄ veiklÄ , įmonėje, A. D. žinant, kad buvo suraÅ¡yti ir pateikti VSDFV Tauragės skyriui suklastoti dokumentai, patvirtinantys jos darbo staÅ¾Ä bei pajamas. Dėl Å¡ios apgaulės A. D. naudai buvo įgyta teisė į 53 877,46 Lt vertės motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, iÅ¡ VSDF biudžeto realiai gauta laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2008-12-31 – 10 830 Lt 49 955, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 – 11 667 Lt iÅ¡mokų (draudžiamųjų pajamų).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant A. D. veikÄ pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pritaikytas tinkamai ir A. D. pagrįstai nuteista dėl sukčiavimo bei pagrįstai priteista iÅ¡ A. D. VSDFV Å ilalės skyriui 23 974,86 Lt turtinės žalos atlyginimo.Ä®vertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistosios A. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios A.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Linas Pauliukėnas Savinijus Katauskas