29b0051b-1740-4cdb-85f0-8bbc1bbeddfd · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-83-332/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03183-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.8.; 21.11.9.;                                                                                        21.11.10. (S)                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubausto E. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimo, kuriuo E. S.:už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ANK) 417 str. 8 d., skirta 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio bauda;už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., skirta 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu bei skirta galutinė nuobauda 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. E. V. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) (galiojusio iki 2016-12-31) 1872 str. už tai, kad jis 2016-12-13 9:00 val., (duomenys neskelbtini), davė teismui galimai melagingus parodymus – 2016-06-13 13:38 val. (duomenys neskelbtini), jis tariamai vairavo transporto priemonę „Toyota Hilux“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galine dalimi apgadino apÅ¡vietimo stulpÄ bei tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : E. S. nubaustas už tai, kad jis 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula, nepaliko saugaus atstumo iki gatvės apÅ¡vietimo stulpo ir į jį atsitrenkė.

Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir gatvės apÅ¡vietimo stulpas. Po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET reikalavimus.Apeliaciniu skundu E. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimÄ , kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, E. V. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1872 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad su skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimu nesutinka visiÅ¡kai, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi jis jam inkriminuojamų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nepadarė.

Apelianto teigimu, Å iaulių apylinkės teismas neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai, tendencingai, neobjektyviai įvertino ne tik liudytojų R. B. ir R. S. parodymus, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, kurie, iÅ¡skyrus minėtų liudytojų parodymus, patvirtina jo (E. S.) nekaltumÄ ir jo nurodytas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes.E. S. nuomone, R. B. ir R. S. parodymai negali bÅ«ti laikomi nuosekliais ir objektyviais, kaip yra teigiama skundžiamame nutarime. 2016-07-28 R. S. paaiÅ¡kinime, suraÅ¡ytame (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK, užfiksuota, kad jam stovint prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampo, pasigirdo duslus garsas.

Kai jis pažvelgė, iÅ¡ kur sklinda garsas, pamatė, kad Å¡viesios spalvos pikapas buvo atsitrenkęs į stulpÄ , skirtÄ apÅ¡vietimui. IÅ¡ pateiktų E. V. ir E. S. nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį E. S.. R. S. apklaustas teisme parodė, jog įvykį matė, nes rÅ«kė lauke su S. B. ir kitais asmenimis, jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) vyriÅ¡kis su gelsvos spalvos pikapu, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stulpÄ , iÅ¡lipo, pasižiÅ«rėjo, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, vyriÅ¡kį atpažino, teismo posėdžio metu nurodė į                           E. S..

R. S. nurodė, kad jis informavo pastato savininkę apie nulenktÄ stulpÄ . R. B. 2016-06-13 paaiÅ¡kinime, duotame (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK, parodė, kad 2016-06-13, apie 13.30 val., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) pastate, pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vyriÅ¡kis, vairuodamas „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ , jį apgadino. VyriÅ¡kis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio apžiÅ«rėjo stulpÄ ir automobilį. 2016-07-28 pateiktame paaiÅ¡kinime R.

B. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, tik papildomai parodė, kad užsirašė automobilio „Toyota Hilux“ valstybinius numerius. Tačiau apklausta teismo posėdyje ji nurodė, kad eismo įvykio metu ji sėdėjo prie lango pastate (duomenys neskelbtini). IÅ¡girdusi trenksmÄ pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė automobilį, kuris galu atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ . IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyras apžiÅ«rėjo automobilį ir stulpÄ , po to sėdo už vairo ir iÅ¡važiavo.

Atpažino, kad tai E. S., o automobilio valstybinių numerių duomenis jai pasakė R. S.. Taigi, kaip matyti iÅ¡ liudytojų R. S. ir R. B. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir jų parodymų, duotų teisme, akivaizdu, kad Å¡ių liudytojų parodymai labai skiriasi ir dėl to, E. S. nuomone, jokiu bÅ«du negalima jų laikyti iÅ¡samiais, vienodais, nuosekliais, neabejotinais ir tokiais, kuriais galima pagrįsti asmens kaltę, nes jų parodymai tarpusavyje skiriasi esminėmis aplinkybėmis.Skunde E. S. pažymi, kad teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje visiÅ¡kai nieko nepasisakė apie dar vieno kartu buvusio liudytojo - S. B. parodymus, nenurodė, kaip vertina besiskiriančius parodymus tarp trijų asmenų, kurie matė vienÄ ir tÄ patį įvykį, tačiau iÅ¡ esmės nurodė visiÅ¡kai skirtingas aplinkybes.

Kartu su R. S. lauke rÅ«kęs S. B. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad 2016 m. birželio mėn. gale su bendradarbiu R. S. rÅ«kė kieme ir iÅ¡girdo trenksmÄ . Atsisukęs pamatė maÅ¡inÄ - džipÄ , atsirėmusį į apÅ¡vietimo stulpÄ . Po smÅ«gio automobilis pastovėjęs apie 10 sekundžių iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo. Vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo, todėl nurodyti, kas vairavo, jis negali. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad įvykio dienÄ apie pietus (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, rÅ«kė kartu su R.

S.. Matė, kaip į aikÅ¡telę įsuko pikapas, kuris priekiu atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ . Po to tas automobilis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Jis nematė, kas vairavo automobilį. Taigi liudytojų R. B., R. S. ir S. B. parodymai skiriasi, jų jokiu bÅ«du negalima laikyti nuosekliais, objektyviais, iÅ¡samiais, jų nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau teismas nematė pagrindo atmest Å¡ių liudytojų parodymų kaip nepatikimų.Apelianto nuomone, Å iaulių apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi liudytojų                        R.

B. ir R. S. parodymus neva pagrindžiančiu E. S. ir E. V. fotonuotraukų pateikimu atpažinimui. Parodymas atpažinti asmenį iš nuotraukų turėjo būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 191, 192 straipsniais. Tačiau (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK pareigūnų atliktas E. S. ir E. V. fotonuotraukų parodymas liudytojams R. B. ir R. S. prieštarauja absoliučiai visoms šio procesinio veiksmo atlikimo taisyklės ir daro jo rezultatus niekiniais. Todėl parodymas atpažinti iš fotonuotraukų kaip neteisėtas ir pažeidžiantis leistinumo taisykles procesinis veiksmas negali patvirtinti jokių kitų įrodymų, o juo labiau prieštaraujančių tarpusavyje liudytojų R.

B. ir R. S. parodymų. PaÅ¡alinus liudytojų R. B., R. S. parodymų ir „asmens parodymo atpažinti“ rezultatų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, daugiau jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jam (E. S.) inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nėra.E. S. nurodo, kad jis, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto kaltinimo, bylos nagrinėjimo metu aktyviai teikė dokumentus, jo praÅ¡ymu buvo apklausti liudytojai G. D., G. Ž., E. V., teismui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijos (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pažyma apie E. V. darbo laikÄ Ä¯monėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ vietinių mokėjimų nurodymai, elektroninių paslaugų teikimo sutartis, nekilnojamojo turto registro pažyma), jo praÅ¡ymu buvo iÅ¡reikalauti duomenys iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visi jo prašymu apklausti liudytojai, gauti įrodymai iš telekomunikacijų operatoriaus, įmonės dokumentai tarpusavyje sutampa, liudytojų G. Ž. ir G. D. duoti parodymai yra nuoseklūs. Apelianto nuomone, teisme nurodytas liudytojų tarnybinis priklausomumas nuo jo ir galimas šališkumas, visiškai neturi jokio pagrindo, nes šių liudytojų parodymai patvirtina, kad jis (E. S.) 2016-06-13 dienos metu buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atlyginimus darbuotojams, nes pats yra kasininkas.

Ta diena liudytojoms įsiminė dėl to, kad įmonės darbuotojas pirmÄ kartÄ pateko į eismo įvykį ir tai nėra kasdienis atsitikimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad AB banko (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas generatorius, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vieninteliu kasininku esantis jis (E. S.), jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti naudojimui paliktas kitiems įmonės darbuotojams, kadangi generatorius yra susietas ne tik su bendrovės sÄ skaita, bet ir su jo (E. S.) asmenine sÄ skaita.

Todėl jis ir kaip kasininkas, vadovaudamasis buhalterinės apskaito tvarkymÄ reglamentuojančiais teisės aktais, ir kaip fizinis asmuo, neturėjo jokio pagrindo perleisti generatorių kitiems asmenims.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepatikimus G. Ž. parodymus, pabrėžė, kad jie negali bÅ«ti patikimi dėl to, kad jos nurodytas E. V. iÅ¡vykimo laikas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡tarauja E. S. pateiktiems dokumentams. Teismo posėdžio metu liudytoja G. Ž. parodė, kad E. V. iÅ¡ įmonės buveinės iÅ¡vyko apie 12 val.

Liudytoja negalėjo nurodyti tikslaus laiko ir tai yra visiÅ¡kai suprantama, nes nuo įvykio iki jos apklausos praėjo pusę metų. Todėl, E. S. nuomone, teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad G. Ž. davė neteisingus parodymus. Byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad jos ir G. D. parodymams įtakos turėjo tarnybinis priklausomumas nuo jo (E. S.). Aptarti įrodymai patvirtina nuoseklius eismo įvykį sukėlusio E. V. parodymus, todėl Å iaulių apylinkės teismas visiÅ¡kai be jokio pagrindo jam iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ dėl neva duotų melagingų parodymų apkalbant save.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime daug ne tik gramatinių, bet ir esminių, aplinkybes iÅ¡kraipančių klaidų, tokių, kaip jo (E. S.) parodymų iÅ¡kraipymas, nurodant, kad bÅ«tent jis įmonės automobiliu iÅ¡vyko apie 13.00 val. (turėjo bÅ«ti E. V.), vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodyta, jog užsakymas atliktas 2016-06-13 (turi bÅ«ti kilimo atsiėmimo data), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos duomenų iÅ¡kraipymas, nurodant, kad E. V. darbo laikas nuo 13.00 val. iki 13.00 val. (turi bÅ«ti iki 15.00 val.), nepagrįstas duomenų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kraipymas, nurodant, kad mobiliojo ryÅ¡io abonentas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡is telefono abonentas buvo iÅ¡duotas jam (E. S.) kaip fiziniam asmeniui).

Net tai, kad bankas AB (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini), rodo teismo atsainumÄ , atmestinį požiÅ«rį į bylos esmę ir nenorÄ nustatyti tiesÄ , objektyvių duomenų iÅ¡kraipymÄ , kas, tikėtina, taip pat turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui. E. S. teigimu, apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iÅ¡duotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2016-06-13 nuo 13.00 val. iki 14.12 val. telefonas buvo bazinių stočių, aptarnaujančių adresÄ (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybės, kad jis (E. S.) nuolat buvo (duomenys neskelbtini).

Apeliantas pabrėžia, kad telefono abonentas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jam (E. S.) asmeniškai ir 2016-06-13 nesijungė prie jokios bazinės stoties, o UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuolat jungėsi prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių stočių. Be to, šiuo numeriu naudojasi jis (E. S.), tai patvirtino ne tik registrų centro išrašai, susiję su įmonės rekvizitais, bet ir liudytoja G.

Ž., todėl abejoti, kad Å¡iuo numeriu gali naudotis kas nors kitas, pagrindo nėra. Å ias iÅ¡vadas sustiprina ir tai, kad po eismo įvykio policijos pareigÅ«nams paskambinus mobiliojo ryÅ¡io telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė bÅ«tent jis (E. S.) ir nurodė E. V. vykti į (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatÄ .Apeliantas mano, kad apylinkės teismas, suabsoliutindamas liudytojų R. B. ir                       R. S. parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į Å¡iame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, o nuoseklius liudytojų G.

Ž., G. D. ir E. V. bei jo (E. S.) parodymus vertindamas netinkamai, ir iÅ¡ esmės tik liudytojų R. B. ir R. S. parodymais grįsdamas jo (E. S.) kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymu, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinius - laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, ir tokiu bÅ«du, visiÅ¡kai nepagrįstai nekaltÄ asmenį – jį (E. S.) pripažino kaltu ir nubaudė už veikas, kurių jis nepadarė.Atsiliepimu į E. S. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , teisingai įvertino E. S. veiksmus. E. S. apeliacinis skundas atmestinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos ANK, kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar nėra pagrindų veikÄ , kuri buvo įvykdyta dar galiojant Lietuvos Respublikos ATPK, perkvalifikuoti pagal Å¡iuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ANK ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d.

įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalimi,                            E. S. padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, kadangi juose nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Minėto Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, <.....> kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis Ä®statymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ .

Atsižvelgus į tai, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teisenÄ pagal naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ANK normas. Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad E. S. ginčija administracinių nusižengimų padarymÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinius - laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, ir tokiu bÅ«du, visiÅ¡kai nepagrįstai jį (E. S.) pripažino kaltu ir nubaudė už veikas, kurių jis nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

To paties straipsnio 1 dalyje nurodytas ir įrodymų administracinio nusižengimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, konkrečiai Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso Å¡alies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su E. S. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimÄ , taip pat, siekdamas įvertinti visas su byloje nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, iÅ¡nagrinėjęs ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, laiko, kad pažeidėjo E. S. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ procesinį sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡ioje byloje E. S. kaltė padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

Tuo tarpu, E. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų. Dar kartÄ pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog E. S. 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula, nepaliko saugaus atstumo iki gatvės apÅ¡vietimo stulpo ir į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadino automobilį ir gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ bei po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET reikalavimus, įrodytos administracinio nusižengimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais įrodymais – 2016-10-18 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), R.

S. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-06-13 rašytiniame paaiškinime (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), R. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, iš dalies                              S. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, eismo įvykio vietos schemoje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės techninės apžiūros akte (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), fotonuotraukose (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis, liudytojų R.

S., S. B., L. D., G. G., R. B. parodymais apylinkės teismo posėdyje. Å ie byloje (ir administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ E. S. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl liudytojų R.

B. ir                      R. S. parodymų Å¡aliÅ¡kumo, nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo kaip nepagrįstus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį E. S. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jie buvo apklausti teismo posėdyje, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – iÅ¡ dalies liudytojo S. B. parodymai, kai jis apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio dienÄ apie pietus, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato rÅ«kė kartu su R.

S. ir matė, kaip į aikÅ¡telę įsuko pikapas, kuris sustojo ir paskui atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ , po to tas automobilis pastovėjo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, po atsitrenkimo stulpas nulinko; transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), fotonuotraukos (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kurių matyti, kad gatvės apÅ¡vietimo stulpas ir automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis yra apgadinti.

Nors E. S. apeliaciniame skunde, išdėstydamas liudytojų R. B. ir R. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir jų parodymus apylinkės teismo posėdyje, teigia, kad šių liudytojų parodymai labai skiriasi, tačiau skunde konkrečiai nenurodo, kokiomis esminėmis detalėmis, kurios turėtų reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, jie skiriasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manyti, kad liudytojų R. B. ir R. S. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės nėra pagrindo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ .E. S. apeliaciniame skunde, iÅ¡dėstydamas liudytojo S. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes ir jo parodymus apylinkės teismo posėdyje, nurodo, kad Å¡io liudytojo parodymai skiriasi nuo R. B. ir R. S. parodymų, nors visi trys asmenys matė vienÄ ir tÄ patį įvykį. Kaip matyti iÅ¡ S. B. 2016-07-28 raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, liudytojas nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis su bendradarbiu R.

S. rÅ«kė kieme ir iÅ¡girdo trenksmÄ . Jis atsisukęs pamatė maÅ¡inÄ - džipÄ , atsirėmusį į apÅ¡vietimo stulpÄ . Po smÅ«gio automobilis pastovėjęs apie 10 sekundžių iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę link centro. Valstybinio numerio jis neįsidėmėjo. Vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo, todėl nurodyti, kas vairavo, jis negali (7 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio dienÄ apie pietus, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato rÅ«kė kartu su R.

S. ir matė, kaip į aikÅ¡telę įsuko pikapas, kuris sustojo ir paskui priekiu atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ . Jis iÅ¡girdo garsÄ ir atsisuko. Po to tas automobilis pastovėjo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Jis nepastebėjo, ar kas nors buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nematė, kas vairavo automobilį ir ar dar kas nors buvo automobilyje. R. S. užsirašė automobilio valstybinį numerį. Be to eismo įvykį pro langÄ matė pastato savininkė R. B.. Po atsitrenkimo stulpas nulinko (53, 54 b. l.).Atsižvelgiant į liudytojo S. B. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir parodymus apylinkės teisme, matyti, kad liudytojas savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, prieÅ¡ingai nei liudytojai R.

B. ir R. S., nurodė, kad vairuotojas po atsitrenkimo į apÅ¡vietimo stulpÄ iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo. Tačiau iÅ¡ Å¡io liudytojų parodymų apylinkės teisme matyti, kad jis apklausiamas parodė, jog jis nepastebėjo, ar kas nors buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nematė, kas vairavo automobilį ir ar dar kas nors buvo automobilyje. Taip pat apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas S. B., prieÅ¡ingai nei liudytojai R. B. ir R. S., parodė, kad į aikÅ¡telę įsukęs pikapas atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ priekiu.

Tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ liudytojo nurodytÄ aplinkybę, byloje nėra. Dėl to apylinkės teismas, spręsdamas E. S. kaltės klausimÄ dėl padaryto administracinio nusižengimo liudytojo S. B. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.Administracine tvarka nubaustas E. S. skunde taip pat ginčija jo atpažinimo iÅ¡ nuotraukų teisėtumÄ ir mano, kad Å¡io veiksmo metu gauti duomenys negali bÅ«ti laikomi įrodymu, nes atpažinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias atpažinimo tvarkÄ .

Pažymėtina, kad dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos ANK 593 straispnyje administracinius nusižengimus tiriančiam pareigÅ«nui numatyta teisė, taikant mutatis mutandis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, atlikti parodymÄ atpažinti. Tiesiogiai atpažinimo iÅ¡ nuotraukų procesinis veiksmas iki 2017-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK nebuvo reglamentuotas, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Taigi, administracinėje teisenoje atpažinimo iš nuotraukų procesinis veiksmas iki 2017-01-01 buvo galimas kaip priemonė įrodymams gauti, tačiau jo atlikimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai, siekiant nustatyti 2016-06-13 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį ir pateikiant liudytojams R. B. ir R.

S. E. S. ir E. V. nuotraukas, atitiko atpažinimo iÅ¡ nuotraukų procesinio veiksmo esmę. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju įrodymas buvo ne pačios nuotraukos (kaip nurodoma Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnyje), bet duomenys, gauti pateikus nuotraukas liudytojams ir pasiÅ«lius atpažinti asmenį, kuris vairavo automobilį. Taigi pripažinus, kad pareigÅ«nų veiksmai atitiko atpažinimo iÅ¡ nuotraukų procesinį veiksmÄ , jo teisėtumas turi bÅ«ti vertinamas remiantis Lietuvos Respublikos BPK taisyklėmis.

Asmens parodymo atpažinti tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 191-195 straipsniai. Atliekant asmens parodymo atpažinimÄ Ä¯tvirtintas reikalavimas, kad atpažinimui turi bÅ«ti pateikiami tos pačios lyties asmenys, atpažįstant iÅ¡ nuotraukų turi bÅ«ti pateikiamos ne mažiau kaip trys nuotraukos (Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 1, 5 dalys). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad byloje atliktas asmens parodymas atpažinti neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, nes liudytojams buvo pateiktos dvi tos pačios lyties asmenų, tačiau skirtingo amžiaus asmenų nuotraukos.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus Lietuvos Respublikos ATPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju automobilį vairavusio asmens atpažinimas buvo padarytas ir užfiksuotas nesilaikant esminių reikalavimų, keliamų atitinkamo procesinio veiksmo atlikimui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šio procesinio veiksmo metu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymu, nes duomenys gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir šis pažeidimas kelia abejonių gautų duomenų patikimumu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai dėl to, kad 2016-06-13 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, automobilį „Toyota Hilux“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. S.. Pažymėtina, kad liudytojai R. S. ir R. B. jau pirmuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad automobilį vairavo apie 40-50 metų amžiaus vyras. E. S. kaltė dėl padaryto pažeidimo skundžiamame apylinkės teismo nutarime pagrįsta įvertinus jau anksčiau minėtų įrodymų visumÄ , kurių ir be atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu gautų duomenų pakanka E. S. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo konstatuoti. E. S. nuomone, liudytojų G.

Ž. ir G. D. duoti parodymai yra nuoseklūs, nešališki, teisingi ir patikimi, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog jis (E. S.) 2016-06-13 dienos metu buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atlyginimus darbuotojams. Tai, kad liudytoja negalėjo nurodyti tikslaus laiko, apelianto manymu, yra visiškai suprantama, nes nuo įvykio iki jos apklausos praėjo pusę metų, be to, byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad šių liudytojų parodymams įtakos turėjo priklausomumas nuo darbdavio, t. y. nuo jo (E. S.).

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas atmetė ir laikė nepatikimais liudytojų G. D. ir G. Ž. parodymus, kadangi jų nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, liudytojos yra pavaldžios darbdaviui E. S.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojos G. Ž. ir                              G. D. yra susiję darbiniais santykiais, yra pavaldžios E. S. ir yra iš dalies materialiai priklausomos nuo E. S..

Be to, jų parodymai neatitinka kitų skundžiamame nutarime iÅ¡analizuotų įrodymų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Å¡ių liudytojų parodymais kaip objektyviais įrodymais apylinkės teismas nesirėmė pagrįstai.E. S. nuomone, liudytojų G. Ž. ir G. D. duoti parodymai patvirtina nuoseklius eismo įvykį sukėlusio E. V. parodymus, todėl Å iaulių apylinkės teismas visiÅ¡kai be jokio pagrindo jam iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ dėl neva duotų melagingų parodymų apkalbant save.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, E. V., apklausiamas apylinkės teismo posėdyje parodė, kad 2016-06-13, apie 13.00 – 13.30 val., direktoriaus E. S. nurodymu firmos maÅ¡ina „Toyota“ džipu sidabrinės spalvos nuvažiavo paimti kilimo ir duÅ¡o kabinos. Leidžiantis nuo viaduko, negalima daryti kairio posÅ«kio, todėl jis apsisukinėjo (duomenys neskelbtini) g. aikÅ¡telėje, prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas atbuline eiga, jam pasirodė, kad atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , nes automobilis sujudėjo.

IÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo automobilį ir gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ . Automobilio bamperis buvo įlenktas, o apÅ¡vietimo stulpas atrodė lyg ir tiesus. IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes nepastebėjo, kad stulpas bÅ«tų apgadintas. Ä®vykio dienÄ E. S. turėjo bÅ«ti darbo vietoje. Ä®monėje atlyginimai mokami 12 dienÄ , tačiau kada tiksliai buvo mokami atlyginimai 2016 m. birželio mėnesį, jis nepamena (54, 55 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje (ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenims (R.

S. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-06-13 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, iš dalies S. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte, fotonuotraukose esančiais duomenimis, liudytojų R. S., S. B., L. D., G. G., R. B. parodymais apylinkės teismo posėdyje) nustačius, jog būtent E. S. 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir vairuotÄ automobilį bei pažeisdamas KET reikalavimus iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, darytina iÅ¡vada, kad E. V. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės neatitinka teisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. V. davė melagingus parodymus, siekdamas, kad jo darbdavys E. S. iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės, ir pagrįstai jais nesirėmė, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ .

Apeliantas taip pat skunde pažymi, kad telefono abonentas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jam (E. S.) asmeniškai ir 2016-06-13 nesijungė prie jokios bazinės stoties, o UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis ir naudojasi, eismo įvykio metu nuolat jungėsi prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių stočių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais E. S. skundo argumentais, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta E. S. vardu, o tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (48 b. l.), tačiau tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu (2016-06-13 13.38 val.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių (duomenys neskelbtini) tinkle fiksuota nebuvo, o UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat jungėsi prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių stočių, dar neįrodo, kad E. S. būtent tuo laiku buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biure, adresu (duomenys neskelbtini) ir naudojosi šiuo tel.

Nr., telefonas tiesiog galėjo bÅ«ti paliktas įmonės biure. E. S. skunde taip pat nurodo, kad 2016-06-13 jam banko iÅ¡duotas generatorius, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis kaip vienintelis kasininkas, jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti naudojimui paliktas kitiems įmonės darbuotojams, kadangi generatorius yra susietas ne tik su bendrovės sÄ skaita, bet ir su jo asmenine sÄ skaita, todėl jis neturėjo jokio pagrindo perleisti generatorių kitiems asmenims.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad jis 2016-06-13 visÄ dienÄ buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atlyginimus darbuotojams, nes pats yra kasininkas.

Å iems teiginiams patvirtinti teismui buvo pateiktos dokumentų kopijos, patvirtinančios, kad 2016-06-13 13.09 val. ir 13.56 val. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos buvo atlikti mokėjimo pavedimai naudojantis banko „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste. E. S. skunde nurodo, kad 2016-06-13 prisijungimo priemonė prie interneto banko – slaptažodžių generatorius negalėjo bÅ«ti naudojimui palikta kitiems įmonės darbuotojams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai iÅ¡vadai, kad tai, jog 2016-06-13 13.09 val. ir 13.56 val. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos buvo atlikti mokėjimų pavedimai naudojantis banko „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste, dar nepatvirtina, kad E. S. 2016-06-13 visÄ dienÄ buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ie mokėjimų pavedimai galėjo bÅ«ti atlikt ir ne įmonės patalpose.

Be to, iÅ¡ 2016-06-13 atliktų mokėjimo pavedimų laiko (13.09 val., 13.56 val.) matyti, kad Å¡ie mokėjimų pavedimai atlikti ne byloje nagrinėjamo įvykio metu, o prieÅ¡ ir po byloje nagrinėjamo įvykio. Taigi Å¡ios E. S. nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ne jis, o kitas asmuo 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir vairuotÄ automobilį bei pažeisdamas KET reikalavimus iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.E. S. skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime daug gramatinių ir esminių, aplinkybes iÅ¡kraipančių, klaidų, tokių, kaip jo parodymų iÅ¡kraipymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos duomenų iÅ¡kraipymas, duomenų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kraipymas, ir tai, apelianto nuomone, turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. S. skunde nurodytas skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytas klaidas, daro iÅ¡vadÄ , kad jos neturi jokios įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apylinkės teismo nutarimas Å¡ioje dalyje nekeistinas.Administracinės nuobaudos E. S. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio reikalavimų. E. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ Å¡ioje dalyje taip pat nėra pagrindo.   Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,      n u t a r i a :

             palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                           Raimundas Jurgaitis