29ae8e93-b2d0-4a80-8464-6892cd80c8da · Vilniaus apygardos teismas

                                                                              NuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-900-256/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14105-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Å vedienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. R. atstovo advokato Tado Pervenecko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo netenkintas E. R. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo, n u s t a t ė:

E. R. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus 2013-11-08 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 3 d., 131 str. 4 d. 400 litų dydžio bauda už tai, kad 2013-10-09, apie 18.06 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas taksi automobilio keleivis, automobiliui stovint neįsitikino, kad tai bus saugu ir nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, atidarė duris prieÅ¡ atvažiuojantį dviratininkÄ , dėl ko dviratininkas atsitrenkė į taksi automobilio dureles, eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir taksi automobilis, dviratininkui nežymiai sutrikdyta sveikata, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 153 p. reikalavimus.  E. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutarimu netenkino E. R. skundo.

Apeliaciniu skundu E. R. atstovas praÅ¡o Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus 2013-11-08 ir teismo 2014-06-12 nutarimus panaikinti. Nurodo, kad E. R. veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 131 str. 3 d. ir 4 d., nes pažeidimas galimai padarytas jam bÅ«nant taksi automobilio keleiviu. E. R. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes dėl eismo įvykio yra kaltas pats dviratininkas, kuris nepristabdė dviračio prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir artėdamas prie stovinčio taksi automobilio nesiėmė tinkamų veiksmų dėl saugaus pravažiavimo.

E. R. negalėjo numatyti, kad atidarydamas dureles ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio gali sukelti pavojų. Be to, taksi automobilio vairuotojas V. B. neperspėjo E. R. apie atvažiuojantį dviratininkÄ ir neinformavo, kad jis iÅ¡laipinamas dviračių take, dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 19 p. reikalavimus. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir rėmėsi melagingais liudytojo V. B. parodymais.     Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė E. R. kaltės motyvus, kurių apeliacinio skundo argumentai negali nepaneigti.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų iÅ¡eina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. R. kaltė įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, tinkamai pagrindė savo iÅ¡vadas, teisingai įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo.Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ remiantis byloje iÅ¡tirtų duomenų visuma, kurių užteko konstatuoti, kad E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 153 p. reikalavimus ir padarė ATPK 131 str. 3 d. ir 4 d. numatytus pažeidimus. Apeliacinio skundo argumentas, kad E. R. negalėjo numatyti, jog atidarydamas taksi dureles ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio gali sukelti pavojų, yra nepagrįstas.

E. R. parodė, kad matė, jog taksi automobilis sustojo Å¡alia dviračių tako, tačiau elgėsi neatsargiai, nes atsiskaitydamas su vairuotoju už taksi turėjo įsitikinti, ar dviračių taku niekas nevažiuoja ir imtis atsargumo veiksmų iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tuo tarpu T. K. neturėjo galimybės sustabdyti dviračio, nes taksi automobilio durelės prieÅ¡ dviratininkÄ atsidarė netikėtai ir staiga.Teismas objektyviai iÅ¡tyrė įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Teigti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik taksi automobilio vairuotojo V. B. parodymais, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas tinkamai įvertino liudytojo parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai rėmėsi jais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl įrodymų vertinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų.Apeliacinio skundo argumentas, kad E. R. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ATPK 131 str. 3 d. ir 4 d., yra nepagrįstas.

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Eismo įvykis - įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias juostas.

ATPK 131 str. 1 d. numatyta kitų asmenų atsakomybė, kurie naudojasi keliais. ATPK 131 str. 3 d. numato, kad Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ , užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų litų. ATPK 131 str. 4 d. numato, kad Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties iki dviejų Å¡imtų litų.Kelių eismo taisyklių 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Kelių eismo taisyklių 153 p. numato, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Byloje yra pakankamai duomenų, kad bÅ«tent E. R. veiksmai pažeidžiant KET 9, 59 ir 153 p. reikalavimus buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti: taksi automobilio keleivis E. R. prieÅ¡ iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio neįsitikino, kad tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, atidarė automobilio duris prieÅ¡ dviračių taku atvažiuojantį T.

K., ko pasėkoje dviratininkui buvo užkirstas kelias važiuoti tiesiai ir jis netekęs galimybės laiku sustabdyti dviračio atsitrenkė į automobilio dureles. Būtent E. R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sugadintas turtas (taksi automobilis ir dviratis).Esant tokioms aplinkybėms teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. R. atstovo advokato Tado Pervenecko apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja (paraÅ¡as)                                                                                        V.Å vedienė NuoraÅ¡as tikras:

Teisėja                                                                                                                     V.Švedienė