2021-10-27 Nr. AB-22943-3-62-3-01734-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-939-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01734-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) pirmojo sektoriaus 5-ame, 6-ame, 1-ame, 2-ame būriuose kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) Nr. 1, 3, 4, 9, 12. Kamerose buvo sudaužyti langų stiklai, todėl buvo šalta ir drėgna, netvarkingos rozetės, todėl pareiškėjas ne kartą buvo „papurtytas“ elektros srove. Pareiškėjas negalėjo esant reikalui prisikviesti pareigūnų ar medikų, nes kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų. Jose prastas apšvietimas, todėl buvo sunku skaityti, rašyti. KTP Nr. 1 buvo sulaužyta lova, dėl to suplėšė drabužius, naktimis neišsimiegodavo. Kamerose matosi pelėsis. KTP dušas netvarkingas, patalpa nedezinfekuojama, todėl išbėrė odą, atsirado kosulys. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas ne kartą kreipėsi į medikus, vartojo medikamentus, sutriko jo psichinė būklė, patyrė didelius nepatogumus, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, todėl susirgo (duomenys neskelbtini), atsirado nerimas, taip pat kosulys. Vartoja medikamentus. Dėl sveikatos būklės kreipėsi į psichologus, tačiau psichologui nenurodė priežasčių, kodėl pas jį lankosi.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad užtikrina tinkamą langų būklę, KTP langai įstiklinti. Pirmojo sektoriaus KTP įrengtos rozetės techniškai tvarkingos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji į vieną kištukinį lizdą jungia kelis didelio galingumo ar savadarbius elektros prietaisus, taip gadindami kištukinius lizdus ir kitą elektros instaliaciją. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Iškvietimo sistema buvo sumontuota visose KTP, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą.

Ginčo laikotarpiu iškvietimo mygtukai laikinai neveikė. Pataisos įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį (dieninį, naktinį) apšvietimą, perdegusios lemputės, nedelsiant keičiamos naujomis. Uždarosios zonos patalpose įrengtas naktinis ir dieninis apšvietimas. Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos techniškai tvarkingos, atitinka keliamus reikalavimus. Nuteistųjų sulaužytos, sugadintos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas.

Patalpų valymo vykdymo tvarką taip pat nustato Pravieniškių PN-AK kolonijos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės. Jei nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai valytų, vėdintų patalpas), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Vadovaujantis Aprašu sanitarinius techninius įrenginius, sanitarinius mazgus kiekvieną dieną plauna ir dezinfekuoja paskirti darbuotojai.

Dušo patalpos tvarkingos. Pareiškėjo teiginiai dėl pablogėjusios sveikatos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi juos paneigia teismui pateiktas medicininis pažymėjimas. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1-ame sektoriuje ginčo laikotarpiu, nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (higienos normos pažeidimai) buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė.

5. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo kalinimo ginčo laikotarpiu netinkamomis sąlygomis (netvarkingi langai, elektros lizdai, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, netinkamas apšvietimas, sulaužyta lova, švara neatitiko higienos normų reikalavimų), teismas vertino bylos duomenis apie karantino patalpoje Nr. 2 ir kamerose Nr. 1, 3, 9, 12, 13, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenusių asmenų skaičių, analizavo BVK 173 straipsnio 1, 8 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 14–16, 39 punktus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.5–11.6 punktus, vertino byloje esančias pažymas apie pareiškėjo laikymo sąlygas, medicininį pažymėjimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrių (toliau – ir NVSC), kuris 2019 m. lapkričio 18 d. atsakyme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Pravieniškių PN-AK ir nustatė, kad skunde nurodytose KTP Nr. 1, 3, 4, 9 ir 12 yra įrengti varstomi langai ir taip sudaryta galimybė vėdinti patalpas; KTP Nr. 3, 4, 9 ir 12 langai buvo techniškai netvarkingi, sudaužyti stiklai ar nulaužytos rankenėlės (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). KTP Nr. l, 3, 4, 9 ir 12 buvo išmatuota patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė bei oro judėjimo greitis. Patalpų santykinė oro drėgmė KTP Nr. 1, 3 ir 9 viršijo HN 134:2015 16 punkte reglamentuojamus dydžius (HN 134:2015 16 p. pažeidimas), KTP Nr. 1 ant sienų paviršių vizualiai buvo matyti pelėsis (HN 134:2015 39 p. pažeidimas). Teismas nusprendė, kad drėgmės ir pelėsio minėtose KTP buvimas yra pareiškėjo teisių pažeidimas, sukėlęs jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu.

6. Dėl KTP buvusio prasto apšvietimo, išdraskytų rozečių, netvarkingų langų, sulaužytos lovos, taip pat nedezinfekuojamų dušo patalpų, teismas pažymėjo, jog NVSC nustatė, kad KTP Nr. 3 rastos techniškai netvarkingos elektros rozetės, KTP Nr. 1 lova sulaužyta (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Teismas nurodė, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad visos pataisos namų gyvenamosios, bendrojo naudojimo patalpos turi būti valomos pagal Aprašą ir pagal patvirtintą bei iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Operatyviosios kontrolės metų buvo nustatyta, kad pagal grafiką valyti patalpas turėję nuteistieji nevykdė savo pareigų, nes KTP Nr. 1, 3, 9 ir 12 buvo nešvaru, rastos perpildytos atliekų talpyklos, tualetai buvo nevalyti su vizualiai matomais nešvarumais. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovas, matydamas minėtose kamerų tipo patalpose netvarką ar susiformavusį pelėsį, turėjo imtis priemonių ir išsiaiškinti asmenis, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas valyti, vėdinti patalpas, t. y. administracija nesiėmė visų būtinų priemonių, jog KTP nebūtų drėgna bei nebūtų vizualiai matomo pelėsio, dėl to NVSC konstatavo HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimus.

7. Dėl prasto apšvietimo, teismas vertino operatyviosios kontrolės metu gautus duomenis ir nustatė, kad KTP Nr. 4 dirbtinio apšvietimo lempos sudaužytos ir numestos už lango, šios patalpos tualete taip pat sugadinta dirbtinio apšvietimo sistema. Dirbtinės apšvietos ribinė vertė KTP Nr. 1, 3, 4 ir 12 buvo mažesnė už HN 134:2015 reglamentuojamą dydį (HN134:2015 14 p. pažeidimas). Teismas, iš operatyviosios kontrolės metu gautų duomenų, taip pat nustatė, kad 1 dušas buvo techniškai netvarkingas, be dušo galvutės (HN134:2015 12 p. pažeidimas), nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad pirmojo sektoriaus KTP dušo patalpos kasdien yra valomos ir dezinfekuojamos (HN134:2015 28.2 p. pažeidimas).

8. Teismas nustatė, kad KTP Nr. 1, 9 ir 12 nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovo atstovas pripažino, kad ginčo laikotarpiu iškvietimo mygtukai laikinai neveikė, nenustatęs, kad pareiškėjas dėl neveikiančios aliarminio iškvietimo sistemos nebūtų galėjęs išsikviesti pagalbos (pareigūnų), teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

9. Teismas priėjo prie išvados, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktų – higienos normų keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

10. Teismas byloje nenustatęs, jog Pravieniškių PN-AK administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip jas blogino, taip pat į tai, kad Pravieniškių PN-AK netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normos pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), nusprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

III. 11. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tik formaliai konstatavo, jog jo teisės pažeistos, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas neteisingai vertino faktinių aplinkybių visumą, nusiskundimus, sukeltus nepatogumus, psichinę būklę ir kitokį priežastinį ryšį tarp nustatytų pažeidimų ir neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai nurodė, kad dėl aliarminio iškvietimo sistemos nebuvimo nebuvo įrodytas neturtinės žalos egzistavimo faktas, tačiau jo įrodinėti ir nereikia, nes aliarminio iškvietimo mygtukai sukurti, jog esant reikalui būtų galima išsikviesti pareigūnus ir pagalbą. Skunde buvo nurodyta, jog kamerose buvo netvarkingos rozetės, nebuvo galimybės išsikviesti medikų, pablogėjus sveikatos būklei (duomenys neskelbtini), dėl sulaužytos lovos, nebuvo galimybės išsimiegoti, buvo suplėšyti drabužiai, kurių nėra kuo pakeisti. Teismas nurodė, kad dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų į psichologus nesikreipta, tačiau buvo kreiptasi į psichiatrus, teko gydytis, todėl buvo sumenkintos pareiškėjo teisės labiau.

13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų dėl ko teismo sprendimas naikintinas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. S. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis (higienos normų pažeidimai), o kitus skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatyto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimus, jų sukeltus neigiamus išgyvenimus, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas ir pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja kai kurias savo pretenzijas, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias teismas įvertino, tik abstrakčiai teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktinių aplinkybių visumą, nusiskundimus, sukeltus nepatogumus, pareiškėjo psichinę būklę ir priežastinį ryšį tarp nustatytų pažeidimų ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, susijusių su tuo, jog pareiškėjas buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinkančiose patalpose, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog netinkamas higienos sąlygas gali patvirtinti arba paneigti byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalai ir pan.), todėl atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodomi pažeidimai konstatuojami arba paneigiami (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-790-624/2016). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, vertino jo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje esančius duomenis, be kitą ko, NVSC 2019 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (2.22 4.80)2-55467 „Dėl E. S. skundo nagrinėjimo“, ir pagrįstai pripažino, jog Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė savo pareigas užtikrinti pareiškėjui tinkamas, higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas dėl drėgmės, pelėsio, prasto apšvietimo, nedezinfekuojamų pirmojo sektoriaus dušo patalpų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad KTP Nr. 3 buvo rastos techniškai netvarkingos elektros rozetės, KTP Nr. 1 lova sulaužyta.

20. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtukų nebuvimo, pažymėtina, jog atsakovo atstovas neneigė operatyviosios kontrolės metu konstatuoto fakto, jog KTP Nr. 1, 9, 12 nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko. Pagal nuoseklią LVAT praktiką, vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/201; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

21. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo jo pažeistų teisių gynimo būdo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jo, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus. Nors byloje yra duomenų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nusiskundimus (b. l. 45–46), (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–50), psichiatro konsultaciją (b. l. 52), tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog tokį poveikį pareiškėjo sveikatai galėjo sukelti ginčo laikotarpiu tinkamų higienos sąlygų neužtikrinimas. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė