2021-06-02 Nr. AB-11956-3-61-3-02109-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1230-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02109-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Torgita“(toliau – ir pareiškėjas, UAB „Torgita“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas panaikinti Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 21R-321(AG-292/02-2019) ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. kovo 26 d. sprendimu įrašytas į atliekų naudotojų (perdirbėjų) sąrašą, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. gavo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) raštą dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti 2017 m. lapkričio 29 d. pakartotiniame privalomajame nurodyme ir 2018 m. gegužės 4 d. pakartotiniame privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus iki 2019 m. kovo 6 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė prašymą dėl termino pratęsimo, pridėjo planą, pagal kurį matyti, kad pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti privalomųjų nurodymų įpareigojimus. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. kovo 1 d. raštu pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo netenkino, dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3159-331/2019. Pareiškėjui 2019 m. balandžio 2 d. įteiktas sprendimas dėl išbraukimo iš turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Agentūros sprendimas), pareiškėjas sprendime numatyta tvarka ir terminais pateikė skundą LAGK. LAGK 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodama, kad pareiškėjas praleido nustatytus terminus.

3. Pareiškėjas pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendime buvo nurodytas vieno mėnesio terminas nuo sprendimo įteikimo dienos skundo pateikimui. Pareiškėjas skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo LAGK pateikė 2019 m. gegužės 3 d., nepraleisdamas nustatyto termino. Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2019 m. balandžio 12 d., atitinkamai terminas skundui pateikti suėjo 2019 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas neginčija, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą siuntė elektroniniu paštu, tačiau pažymi, kad pačiame elektroniniame laiške nurodoma, kad sprendimo originalas siunčiamas registruota pašto siunta, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad sprendimo įteikimas yra siejamas būtent su registruoto pašto siuntos gavimo diena. Be to, elektroniniu paštu siunčiamas sprendimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl sprendimo, kuris nėra pasirašytas elektroniniu parašu, siuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu sprendimo įteikimo būdu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjas pastebi, kad kai siunčiami dokumentai nėra pasirašyti elektroniniu parašu, termino pradžia laikoma registruota pašto siunta išsiųsto dokumento gavimo diena. Teigia, kad net ir skaičiuojant skundo pateikimo terminą pagal elektroniniu paštu siųsto sprendimo įteikimo datą, laikoma, kad sprendimas įteiktas kitą dieną po jo išsiuntimo elektroniniu paštu, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., todėl skundui paduoti skirtas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 4 d.

4. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu teismas spręstų, jog pareiškėjas praleido nustatytą terminą pateikti skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo, prašo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl to, jog teikiant skundą padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant netikslią sprendimo įteikimo datą, t. y. vietoje 2019 m. balandžio 12 d. nurodyta 2019 m. balandžio 2 d., be to, elektroniniu paštu siųstas sprendimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, o pati Aplinkos apsaugos agentūra, siųsdama sprendimą elektroniniu paštu, nurodė, kad išsiunčia originalą registruota pašto siunta, taigi sprendimo elektroniniu paštu įteikimo data laikoma ne ankstesnė kaip kita po išsiuntimo einanti diena.

5. Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškina, kad pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, jog Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas elektroniniu paštu jai faktiškai buvo išsiųstas ir įteiktas 2019 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas faktiškai 2019 m. balandžio 2 d. sužinojo apie galimai jo teises pažeidžiantį sprendimą, išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui sprendimas faktiškai įteiktas 2019 m. balandžio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis, taigi anksčiau nei pareiškėjas nurodė savo skunde. Termino skundui paduoti pradžia prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia, t. y. 2019 m. balandžio 3 d. Terminas skundui paduoti pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Pareiškėjas pateikia alternatyvius terminų paduoti skundą LAGK skaičiavimo būdus, nepateikia aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos dėl skundo padavimo LAGK termino pradžios ir pabaigos.

7. Pareiškėjas, teikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodė naujas faktines aplinkybes ir įrodymus, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos LAGK sprendžiant pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. skundo priėmimo klausimą. LAGK išsprendė pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. skundo priėmimo klausimą, įvertino visas nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą faktiškai gavo elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 2 d., įvertino aplinkybes dėl termino skundui paduoti, nustatė, kad terminas praleistas, todėl atsisakė priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. skundą. Pastebi, kad pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, nes bylos aplinkybės nėra analogiškos, sprendžiami ir vertinami skirtingi dalykai, skiriasi bylos šalys.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Torgita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl LAGK 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 21R-321(AG-292/02-2019), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo ir pagrindo grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

10. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (27)-A4-907 nurodė pareiškėjui iki 2019 m. kovo 6 d. pašalinti Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 29 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-33 nustatytus įpareigojimus ir 2018 m. gegužės 4 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-7 nustatytus įpareigojimus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (27)-A4-1545 nurodė pareiškėjui, kad išdėstytos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo UAB „Torgita“ valios, nurodytais argumentais ir motyvais pareiškėjo prašymas pratęsti įspėjimo terminą pašalinti 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodytus trūkumus negali būti tenkinamas, todėl įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. kovo 6 d. pateikti dokumentus, įrodančius trūkumų pašalinimą.

11. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (27)-A4-2476 išbraukė pareiškėją iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas įspėjimo apie galimą išbraukimą iš sąrašo laikotarpiu nepašalino nurodytų pažeidimų ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs. Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas LAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (27)-A4-2476 dėl išbraukimo iš turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo. LAGK ginčijamu 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 21R-312 (AG-292/02-2019) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama, kad paskutinė skundo LAGK pateikimo diena buvo 2019 m. gegužės 2 d., o pareiškėjas skundą LAGK pateikė 2019 m. gegužės 3 d., todėl praleido įstatyme nustatytą terminą, o teisės aktai neįpareigoja LAGK papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi LAGK atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, įtvirtinta, kad LAGK pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas.

13. Teismas, vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku 2019 m. balandžio 3 d. ir įteiktas pareiškėjui 2019 m. balandžio 12 d. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui išsiųstas ne tik registruotu laišku, tačiau ir elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 2 d. 15.50 val., laiške nurodant, kad originalas bus išsiųstas registruotu paštu (LAGK medžiaga, t. I, b. l. 39). Teismas pastebėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas išsiųstas pareiškėjui tuo pačiu būdu (elektroniniu paštu), kokiu pareiškėjas kreipėsi su 2019 m. vasario 25 d. prašymu dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo į Aplinkos apsaugos agentūrą. Tuo tarpu pareiškėjas skundą LAGK pateikė 2019 m. gegužės 3 d. (spaudas ant voko) (LAGK medžiaga, t. I, b. l. 12).

14. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, darė išvadą, kad pareiškėjas skundą LAGK dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (27)-A4-2476 turėjo pateikti iki 2019 m. gegužės 2 d. 00.00 val. Kadangi Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas išsiųstas ir įteiktas pareiškėjai elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 2 d., vieno mėnesio terminas dėl šio sprendimo panaikinimo LAGK baigėsi 2019 m. gegužės 2 d. ir pareiškėjo skundas turėjo būti pateiktas iki šios dienos pabaigos.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog ginčijamo sprendimo įteikimo diena laikytina registruotos siuntos su originaliu Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (27)-A4-2476 įteikimo diena (2019 m. gegužės 12 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 2 d. gavus nurodytą sprendimą elektroniniu paštu, jam tapo žinomi visi esminiai ginčijamo akto turinio elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ir pareigos. Teismas padarė išvadą, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (27)-A4-2476 įteikimo diena laikoma ne 2019 m. balandžio 12 d., o 2019 m. balandžio 2 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi neaktualia teismų praktika.

16. Teismas akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjas skunde LAGK nurodė, kad ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (27)-A4-2476 jai įteiktas 2019 m. balandžio 2 d., tačiau pareiškėjas skunde LAGK neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju LAGK pagrįstai pripažino, kad vieno mėnesio termino praleidimo faktas akivaizdus, nes dėl faktinių aplinkybių (ginčijamo sprendimo išsiuntimo, įteikimo) teikiant skundą LAGK ginčo nebuvo, o pareiškėjas LAGK neteikė prašymo dėl tokio termino atnaujinimo. Tokios LAGK nustatytos aplinkybės buvo pakankamos prielaidos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo10 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Teismas sutinka su LAGK išdėstyta pozicija, kad teisės aktai neįpareigoja nustatyti termino trūkumams pašalinti ir išaiškinti teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Todėl laikytina, kad tais atvejais, kai ginčo dėl skundžiamo sprendimo įteikimo nėra ir besikreipiantis asmuo neteikia prašymo atnaujinti praleistą terminą, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo komisijoje.

17. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas LAGK sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į LAGK dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (27)-A4-2476 panaikinimo, kartu su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu teikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys bei pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbių priežasčių.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Torgita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Torgita“ skundą tenkinti.

18.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad asmens, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, šią asmens teisę gina nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai (pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija)), nacionaliniai ir tarptautiniai teismai.

18.2. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

18.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas praleido Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo apskundimo terminus, todėl LAGK teisėtai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo įsitikinimu, skundas LAGK buvo paduotas laikantis skundo padavimo terminų, todėl turėjo būti nagrinėjamas.

18.4. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo įteikimo dieną ir termino skundui paduoti pradžios momentą. Pareiškėjas pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas registruota pašto siunta pareiškėjui įteiktas 2019 m. balandžio 12 d., tad termino skundui paduoti pradžios momentas yra skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 12 d., todėl pareiškėjas pateikdamas skundą 2019 m. gegužės 3 d., nustatyto termino nepraleido.

18.5. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Aplinkos apsaugos agentūra turėjo pareiškėjui įteikti sprendimo originalą, ir jis buvo išsiųstas registruota pašto siunta. Pareiškėjo manymu, pagal VAĮ nuostatas tinkamas sprendimo įteikimas laikomas tada, kai pateikiamas akto originalas, šiuo atveju registruota pašto siunta. Aplinkos apsaugos agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą bei apie jį informuodama suinteresuotus asmenis, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

18.6. Pareiškėjas pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas 15 val. 50 min. t. y. baigiantis pareiškėjo darbo laikui, dėl to pareiškėjas sprendimą gavo ir su juo susipažino tik 2019 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia, todėl net ir skaičiuojant skundo pateikimo terminą pagal elektroniniu paštu siųsto Agentūros sprendimo įteikimo datą, laikoma, kad Agentūros sprendimas įteiktas kitą dieną po jo išsiuntimo el. paštu, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., todėl skundui paduoti skirtas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 4., o skundo pateikimas 2019 m. gegužės 3 d. negali būti laikomas termino praleidimu, nes būtent tą dieną suėjo 30 dienų terminas (pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 str. 10 d., kurioje įtvirtinta, kad dokumentus įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, įteikimo diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena).

18.7. Pareiškėjas nurodo nepraleidęs skundo padavimo termino, skaičiuojamo nuo skundžiamo akto įteikimo registruota pašto siunta, o pirmosios instancijos teismas netinkami vertino Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo įteikimo dieną ir terminio skaičiavimo pradžios momentą, ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimo panaikinimui.

18.8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino skaičiavimo pradžią siejo su elektroninio laiško išsiuntimo pareiškėjui diena, o ne registruotos pašto siuntos gavimo diena.

18.9. Pareiškėjas neginčija, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. balandžio 2 d. el. paštu siuntė sprendimą pareiškėjui, tačiau šiame el. laiške nurodžius, kad sprendimo originalas siunčiamas registruota pašto siunta, pareiškėjas teigia turėjęs pagrįstą įsitikinimą, kad sprendimo įteikimas yra siejamas būtent su registruotos pašto siuntos gavimo diena. Nurodo, kad šiuo atveju, nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, skundžiamame akte nebuvo nurodytas termino pradžios skaičiavimo momentas, ir tai suklaidino pareiškėją, kuris skundo padavimo terminą skaičiavo nuo visų tinkamai pasirašytų dokumentų gavimo registruota pašto siunta. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų suklaidinant pareiškėją.

18.10. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendimo įteikimas elektroniniu paštu yra tinkamas, bei nurodo, kad elektroniniu paštu atsiųstas sprendimas nebuvo pasirašytas teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu, nors tokius reikalavimus numato VAĮ 8 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju, siunčiant dokumentus elektroniniu paštu, jokių duomenų apie tinkamą jų autorizavimą nėra pateikta. Kadangi siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas nebuvo tinkamai pasirašytas elektroniniu parašu, tai lemia pareiškėjo pagrįstą termino skaičiavimo pradžios momentą nuo 2019 m. balandžio 12 d (t. y. registruotos pašto siuntos gavimo), kai buvo gauti tinkamai pasirašyti dokumentai.

18.11. Pareiškėjo teigimu, Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, kuris nėra pasirašytas elektroniniu parašu, siuntimas elektroniniu paštu, negali būti laikomas tinkamu sprendimo įteikimo būdu, tokiu įteikimu laikomas tinkamai pasirašyto dokumento originalo gavimas.

18.12. Pareiškėjas nurodo, kad jo sprendimą termino pradžios momentą sieti su registruotos pašto siuntos gavimo diena pagrindžia ir pagal analogiją taikomos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), kurių 33 p. nurodyta, kad atsakymas į prašymus, siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

18.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šiomis aplinkybėmis, netinkamai nustatė termino skaičiavimo pradžios momentą, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju LAGK veiksmai akivaizdžiai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

19. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sprendimą termino pradžios momentą sieti su registruotos pašto siuntos gavimo diena pagrindžia ir pagal analogiją taikomos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, kuriomis turėjo vadovautis Agentūra, o jos nesilaikant, Agentūros sprendimo išsiuntimas elektroniniu laišku laikytinas kaip informacinio pobūdžio raštas, kuris tinkamai įteiktas tik jį gavus registruotu paštu.

19.2. Agentūra nesutinka su šiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, bei pabrėžia, kad pagal ABTĮ 65 straipsnio nuostatas metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia; mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną, o pagal VAĮ 8 straipsnio 4 dalį, kai raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedama individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 32 punktas nustato, kad į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

19.3. Atsakovas nurodo, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio nuostatas, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

19.4. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai nustatė Agentūros sprendimo įteikimo dieną ir termino skundui paduoti pradžios momentą, ir kad termino skundui LAGK paduoti eiga prasideda nuo 2019 m. balandžio 12 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi VAĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kadangi ji taikytina administracinei procedūrai nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, tuo tarpu Agentūros sprendimas buvo priimtas ne dėl UAB „Torgita“ skundo.

19.5. Pasak atsakovo, Agentūroje 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 6 d. el. paštu buvo gauti pareiškėjo prašymai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjui Agentūros sprendimas išsiųstas elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, Agentūros sprendimo priėmimo dieną – 2019 m. balandžio 2 d., o papildomai registruotu paštu Agentūros sprendimas (popierinis dokumentas). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Agentūros sprendimas Apeliantei 2019 m. balandžio 2 d. buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovo teigimu, termino skundui LAGK paduoti pradžia prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., bei baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, t. y. 2019 m. gegužės 2 d. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas skundą LAGK, neginčijo Agentūros sprendimo įteikimo būdo pasirinkimo, neteikė tai pagrindžiančių įrodymų LAGK, taip pat nenurodė aplinkybės, kad jai Agentūros sprendimas įteiktas 2019 m. balandžio 12 d. registruota pašto siunta, kartu su skundu nebuvo pateikti įrodymai apie Agentūros sprendimo įteikimą registruota pašto siunta.

19.6. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nesuformulavo vienos aiškios ir vieningos pozicijos dėl Agentūros sprendimo jai įteikimo dienos, skundo padavimo termino pradžios ir pabaigos, kadangi skunde nurodomos įvairios sprendimo įteikimo datos. Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai, UAB „Torgita“ skundo argumentai ir motyvai patvirtina, kad UAB „Torgita“ buvo įsitikinusi, pagrįstai ir sąžiningai manė, jog Agentūros sprendimas jai buvo įteiktas elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 2 d.

19.7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad Agentūros sprendimas įteiktas kitą dieną po jo išsiuntimo elektroniniu paštu, todėl termino skundui LAGK paduoti eiga turi būti skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 4 d. t. y. nuo kitos dienos po sprendimo įteikimo dienos (2019 m. balandžio 3 d.). Atsakovas nurodo, kad pagal Ikiteisminio ginčų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos, todėl laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo skundo LAGK paduoti termino pradžią reikėtų laikyti 2019 m. balandžio 4 d., nes pareiškėjas faktiškai su Agentūros sprendimu susipažino tik 2019 m. balandžio 3 d. Atsakovo nuomone, minėti teisės aktai patvirtina, kad skundo LAGK pateikimo termino eiga prasideda nuo 2019 m. balandžio 3 d. ir baigiasi 2019 m. gegužės 2 d.

19.8. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino, kad Agentūros sprendimo įteikimas elektroniniu paštu yra tinkamas, Agentūros sprendimo, kuris nėra pasirašytas elektroniniu parašu, siuntimas elektroniniu paštu pareiškėjui nelaikomas tinkamu sprendimo įteikimo būdu, o Agentūros sprendimo išsiuntimas jai elektroniniu paštu laikytinas kaip informacinio pobūdžio raštas, kuris tinkamai įteiktas tik jį gavus registruotu paštu, bei nurodo, kad tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu Agentūros siųsto ir pareiškėjo gauto Agentūros sprendimo turinys yra tapatus.

19.9. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad elektroniniu paštu atsiųstas Agentūros sprendimas nepasirašytas elektroniniu parašu, vertina kaip deklaratyvius, ir pažymi, kad Agentūros sprendimas yra popierinis dokumentas, pasirašytas Agentūros direktoriaus parašu, o ne elektroninis dokumentas, kuris yra pasirašomas elektroniniu parašu. Atsakovo nuomone, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesilaikė Agentūros sprendimo apskundimo tvarkos ir skundą LAGK pateikė praleidusi teisės aktuose nustatytą 1 mėnesio terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, pateiktą praleidus jo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs Agentūros sprendimo įteikimo pareiškėjui būdą ir datą, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Agentūros sprendimą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

26. ABTĮ nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai (ABTĮ 27 str. 1 d.).

27. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties, o 9 straipsnio 2 dalyje – kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

28. ABTĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. ABTĮ 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad, aiškinant ABTĮ 65 straipsnio 1–3 dalies normas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, pažymėtina, jog vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-180-662/2018).

30. Kaip jau buvo minėta, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. Agentūros sprendimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas (įteiktas) pareiškėjui UAB „Torgita“ (I. t., b. l. 57), todėl šiuo atveju minėto sprendimo apskundimo termino pabaigos dieną apibrėžia diena, atitinkanti termino pradžios dieną (Agentūros sprendimo įteikimo dieną) – t. y. 2019 m. balandžio 2 d., todėl paskutinė Agentūros sprendimo apskundimo diena – 2019 m. gegužės 2 d.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. balandžio 2 d. kaip Agentūros sprendimo įteikimo dieną pareiškėjas nurodė ir LAGK pateiktame skunde dėl 2019 m. balandžio 2 d. Agentūros sprendimo panaikinimo (I t., b. l. 15–23). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skunde, teiktame LAGK, buvo padarytas rašymo apsirikimas, dėl ko Agentūros sprendimo įteikimo diena nurodyta ne 2019 m. balandžio 12 d., bet 2019 m. balandžio 2 d., pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 7 d. LAGK nepateikė duomenų, kad skundžiamas Agentūros sprendimas jam įteiktas 2019 m. balandžio 12 d. Ir netgi priešingai: prie skundo pridėjo 2019 m. balandžio 2 d. Agentūros atsiųstą elektroninį laišką, kuriuo pateiktas Agentūros sprendimas (LAGK medžiaga, t. I, b. l. 39), ir kelis kartus akcentavo, kad Agentūros sprendimą įteikus 2019 m. balandžio 2 d., jo apskundimo terminas baigiasi 2019 m. gegužės 3 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybės, kad Agentūros sprendimas pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas (įteiktas) 2019 m. balandžio 2 d., neginčija, tik teigia, kad ši diena negali būti suprantama kaip tinkama Agentūros sprendimo įteikimo diena, kadangi pareiškėjui nebuvo įteiktas originalus sprendimas.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, kurios nuostatos ginčui reikšmingu aspektu yra identiškos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėjui įteikus Agentūros sprendimo kopiją, pareiškėjui tapo žinomi visi esminiai ginčijamo akto turinio elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tinkamo Agentūros sprendimo įteikimo būdo, pažymi, kad nustačius, jog elektroniniu paštu Agentūros sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui 2019 m. balandžio 2 d., būtent ši diena turi būti laikoma minėto sprendimo įteikimo pareiškėjui (jo gavimo) diena, o aplinkybė, kada asmuo gavo sprendimo originalą, teisinės reikšmės neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-556/2020).

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjektas, atlikęs administracinę procedūrą, administracinės procedūros sprendimo originalą įteikia, kai pats asmuo ar jo įgaliotas asmuo atvyksta jo atsiimti, ar išsiunčia asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, o pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog Agentūra 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė nepažeisdama minėtų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, bei atkreipia dėmesį, jog minėtos įstatymo nuostatos nesieja administracinio akto originalo išsiuntimo su galimybe apskųsti administracinį aktą. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui Agentūros sprendimas buvo tinkamai įteiktas 2019 m. balandžio 2 d., ir šio sprendimo vieno mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo akto įteikimo dienos, baigėsi 2019 m. gegužės 2 d.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalies nuostatų, kad dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, įteikimo diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, analogija, kadangi, kaip minėta, skundų administracinių ginčų komisijai pateikimo tvarka ir terminai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

35. Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjui 2019 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu išsiųstas Agentūros sprendimas nebuvo pasirašytas saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pažeidžiant Pašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 33 punkto nuostatas, todėl toks raštas gali būti laikomas tik informacinio pobūdžio raštu, nėra pagrįstas: 2019 m. balandžio 2 d Agentūros sprendimas, pasirašytas direktoriaus ne elektroniniu parašu, išsiųstas pareiškėjui tiek paštu, elektroninėmis priemonėmis, tuo tarpu Pašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 33 punktas reglamentuoja atvejus, kai atsakymas į prašymus siunčiamas tik elektroninėmis priemonėmis.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į LAGK dėl 2019 m. balandžio 2 d. Agentūros sprendimo apskundimo, praleido šio sprendimo apskundimo terminą, bei neteikė prašymo atnaujinti šį terminą. Tokios LAGK nustatytos aplinkybės buvo pakankamos prielaidos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo10 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai palaikė LAGK išdėstytą poziciją, jog teisės aktai neįpareigoja nustatyti termino trūkumams pašalinti ir išaiškinti teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl tais atvejais, kai ginčo dėl skundžiamo sprendimo įteikimo nėra ir besikreipiantis asmuo neteikia prašymo atnaujinti praleistą terminą, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo komisijoje.

38. Pažymėtina, kad skundžiamas LAGK sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į LAGK dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo, kartu su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu teikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys bei pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui užkerta kelią į teisminę gynybą.

39. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė