29a7e7dd-71ce-4dbe-bb96-9b64608d6a93 · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas (Skundas) Nr. TS-50-564/2021 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. balandžio 6 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. S. skundÄ dėl 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-270 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Teismas n u s t a t ė: Nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti 2021 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-270 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant intensyiÄ nuteistojo priežiÅ«rÄ . Nurodo, kad Komisija priimdama nutarimÄ nebuvo objektyvi, sprendė ne dėl visų su lygtiniu paleidimu susijusių klausimų, nepagrįstai ir neteisėtai akcentuodama jo kriminalinę praeitį ir padarytÄ nusikaltimÄ . Nuteistasis nurodo, kad neapgalvotai prisidėjo prie jau vykdomo nusikaltimo ir tiesiog po keleto valandų atsidÅ«rė įkalinimo įstaigoje 14 metų terminui.

Taigi, mano, kad Komisija jo atžvilgiu iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstines aiÅ¡kiai negatyvias nuostatas, pasisakė pabrėžtinai neobjektyviai, kas sutrukdė Komisijai priimti beÅ¡aliÅ¡kÄ , teisingÄ ir tinkamai motyvuotÄ nutarimÄ . Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nutarimu Komisija pateikė deklaratyvias, nemotyvuotas ir visiÅ¡kai nesuprantamas tolimesnes socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir tai yra pakankamu pagrindu Komisijos nutarimui panaikinti. Nuteistasis pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems nėra suteikiama galimybė nei patiems susirasti darbÄ , nei patiems susirasti nemokamus darbus - tokiÄ galimybę turi tik atvirosios kolonijos ir Pusiaukelės namų nuteistieji.

Nurodo, kad mokosi profesinio rengimo centre, taigi suderinti darbÄ , mokymÄ si ir itin griežtus laiko atžvilgiu režimo reikalavimus (skaičiuotes, dienotvarkę) bÅ«tų ne tik sudėtinga, bet greičiausiai ir neįmanoma. Nuteistasis nurodo, kad ir terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymÄ , taip pat privalo bÅ«ti motyvuotas. Mano, kad Komisijos netoleruotinas, jau įpročiu tapęs, svarstymų atidėliojimas iki pačios paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos turi ir Komisijos vengimo vykdyti savo pareigas požymius.

Nuteistasis pažymi, kad skundžiamo nutarimo iÅ¡vedžiojimai, esÄ â€žsprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais, bei lygtinio paleidimo tikslais“ - didžiÄ ja dalimi yra veikimu ultra vires ir demagogija. Bausmės tikslus apibrėžia vienintelis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnis, adresuotas bausmę skiriančiam teismui. Lygtinio paleidimo Komisija neskiria bausmės, taigi neturi jokio pagrindo nei vadovautis BK nuostatomis, nei pasisakyti apie bausmės tikslus.

Svarbiausiuoju bausmės vykdymo principu laikytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas. BVK apibrėžti bausmės vykdymo principai yra adresuoti bausmę vykdančioms institucijoms, kurių baigtinis sÄ raÅ¡as iÅ¡vardintas BVK 16-21 straipsniuose, Komisijos Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra, todėl deklaruoti vadovavimÄ si bausmės vykdymo principais reiÅ¡kia veikti kardinaliai prieÅ¡ingai BVK 9 straipsnyje įtvirtintam principui, Komisija neturėjo jokio pagrindo.

Mano, kad Komisija atsižvelgdama į nusikalstamas veikas, už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintam non bis in idem principui. Pabrėžia, kad į Å¡ias aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skirdamas bausmę, o pakartotinis Å¡ių aplinkybių vertinimas bausmės atlikimo pabaigoje, juo labiau - pateikiant Å¡ias aplinkybes kaip argumentÄ netaikyti lygtinio paleidimo - yra tiesioginiu Konstitucijos 31 str. 5 d. pažeidimu.

Kadangi negalioja joks aktas prieÅ¡ingas Konstitucijai, nuteistojo nuomone, skundžiamo Komisijos nutarimo panaikinimo privalomumas abejonių nekelia. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamame nutarime Komisija pripažino ženklų, taigi ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo faktÄ , tačiau priėmė siurprizinį, teisėtus lÅ«kesčius pažeidžiantį sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir sukuria teisėtus lÅ«kesčius, kad „Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus (§20).

Akcentuotina, kad Å¡ie reikalavimai ne tik privalo bÅ«ti minimaliais (§20), bet taip pat privalo bÅ«ti aiÅ¡kiais ir tiksliais (§18), o galimas kalinio neatitikimas Å¡iems minimaliems reikalavimams privalo bÅ«ti įrodytas (§20). Taigi nepateikus įrodymų, kad kalinys galimai neatitinka minimalių, aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, kaliniui lygtinis paleidimas taikomas bÅ«ti privalo. Valstybė turi pareigÄ nepažeisti piliečio teisių ir teisėtų lÅ«kesčių. Nuteistasis nurodo, kad jam yra 49 metai, taigi jau senai nėra apie savo veiksmų pasekmes nemÄ stančiu vaikėzu, turi Å¡eimÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti, bÅ«damas laivėje bÅ«si priimtas dirbti V. S. įmonėje Kauno mieste. Dirbdamas galėtų tinkamai rÅ«pintis artimaisiais. Mano, kad per daugiau kaip 10 metų ir 5 mėnesių praleistų įkalinime, bausmės tikslai tikrai buvo pasiekti, jo požiÅ«ris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai ir jis tikrai sugebės bÅ«ti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras pateikė atsiliepimÄ dėl Komisijos nutarimo, praÅ¡o teismo jo netvirtini.

Prokuroras nurodė, jog paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Nuteistojo skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų atlikę atitinkamÄ bausmės dalį.

Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukÅ¡ta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iÅ¡ pataisos įstaigų taikant jiems intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Nustatyta, jog nuteistasis teistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 7 mėnesiai ir 25 dienos. Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, nemotyvuotas, deklaratyvus dėl to naikintinas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo.

Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumÄ . Komisijos nutarime aiÅ¡kiai nurodyti argumentai, kuriais vadovaudamasi Komisija nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, t. y. kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nutarimo priėmimo dienai 1 nuobauda galiojo, įvertinta, kad net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi.

Komisija aptarė nustatytas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias ir charakterizuojančias aplinkybes, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodmenis ir jų kitimÄ bausmės atlikimo metu, įvertino neatliktos bausmės laikÄ , kaip galintį suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau neteistas (ankstesni du teistumai iÅ¡nykę), tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamÄ elgesį nedėjo.

Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus baustas drausmine tvarka (Komisijos nutarimo priėmimo dienai viena nuobauda galiojo), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ bei nustatytus draudimus.

Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. S. netinkamas elgesio modelių pasirinkimas yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ . Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog Komisija nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija aiÅ¡kiai įvardino aplinkybę, sudarančiÄ pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Teismas pritaria Å¡iai Komisijos pozicijai, 2020-01-06 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 54 balus, kurie ir iÅ¡liko nepakitę iki 2021-02-11. IÅ¡ asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuo formalaus pagrindo taikyti nuteistojo atsiradimo momento, atlikus minimaliÄ bausmės dalį lygtinio paleidimo taikymui (t.y. nuo 2020-02-14) t.y. per daugiau nei vienerius metus laiko nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino. Remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (34 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangÄ reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti A. S. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. A.

S. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimÄ dėl jo įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį ir įvertinti jo elgesio korekcijÄ , atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydama nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisija nuteistÄ jį baudė antrÄ kartÄ ar netinkamais motyvais grindė nutarimÄ .

Dar vienas skundo argumentas – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos SÄ jungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tÄ rekomendacijos principÄ , iÅ¡ skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Nurodo, kad pakartotinai teikiamos rekomendacijos socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, nekonkretizuotos, nemotyvuotos, jau ne kartÄ nuteistojo įvykdytos.

Nebe pirmÄ kartÄ pasikartojantys nemotyvuoti. Teismas, vertindamas nurodytÄ skundo argumentÄ , visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Komisija, priimdama nutarimÄ , privalo atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kas Å¡iuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Antra, skunde nuteistojo nurodyta Rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje.

Be to, ji yra rekomendacinio pobÅ«džio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog BK ir BVK reikalavimai ir procedÅ«ros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas. Nors nuteistasis ir skatintas 5 kartus, mokosi, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamÄ nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos), kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, kaip jau minėta, vien Å¡ių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Teismas nepritaria skundo argumentui, kad Komisija priimdama sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi BK numatytais bausmės tikslais, BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu ir veikė virÅ¡indama savo įgaliojimus, kadangi iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimÄ . Nuteistasis kritikuoja Komisijos nustatytÄ maksimalų įstatymo leidžiamÄ terminÄ , kuriam atidėtas jo praÅ¡ymo taikyti lygtinį paleidimÄ pakartotinis svarstymas, vertina, kad toks termino paskyrimas sietinas su Komisijos vengimu vykdyti savo pareigas.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato taisyklių, kad antrÄ kartÄ ar dar vėliau skiriant rekomendacijas nuteistajam, jų terminas turėtų bÅ«ti trumpesnis nei 6 mėnesiai ir kokie kriterijai tam turi įtakos. BVK 164 str. 6 d. reglamentuoja tik ilgiausiÄ pakartotinio svarstymo terminÄ , t. y. jis negali bÅ«ti vykdomas vėliau kaip po 6 mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos arba Å¡ioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos.

Kitų terminų įstatymas nenumato, kas reiškia, kad Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymas, neviršijant įstatyme numatyto 6 mėnesių termino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, jog Komisijos nutarime nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos bei jo pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas, atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisijos nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali bÅ«ti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, tačiau kaip lygtinio paleidimo taikymo aplinkybių visumos dalis gali bÅ«ti ir neatliktos bausmės įvertinimo aspektas. Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženkliÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti rizikÄ didinančius veiksnius.

Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti. IÅ¡ skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių A.

S. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimÄ , kurie leistų teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ nuteistojo atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Nuteistojo A. S. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas (nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė