29a7a372-26ae-4530-bfa2-018d4abb2003 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                        Administracinė byla Nr. I-1763-426/2011                                                 (Proceso Nr. 3-61-3-00041-2011-2)                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 26 d.

Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui A. R., atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Stasiui Mateliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

R. skundÄ atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.

R. prašo:

1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Komisija) 2008 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. S-81 „Dėl J. R. darbingumo lygio“;

2) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį;

3) priteisti jam 2 000 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.              Skunde ir jo patikslinime (t. II, b. l. 19-20 ir kt.) paaiÅ¡kino, kad po 2000 m. gautos traumos netektas 40 proc. darbingumo lygis jam buvo nustatomas nuolat. Toks jis yra ir dabar, nepaisant to, kad jo sveikatos bÅ«klė tik pablogėjo. Nuo 2005 m. gruodžio mėnesio nutrauktas pensijos mokėjimas dar labiau pablogino jo gyvenimo sÄ lygas. Atlikusi pakartotinį (jau Å¡eÅ¡tÄ nuo 2000 m.) pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimÄ , Tarnyba 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SS-124 jam vėl nustatė 60 proc. darbingumo lygį, o Komisija minėtÄ sprendimÄ 2008 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-81 paliko galioti.

Mano, kad jo darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti Å¡aliÅ¡kai, nes jam turėjo bÅ«ti nustatytas žemesnis darbingumo lygis. Remiasi socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau Kriterijų apraÅ¡as) 4–6 punktais ir teigia, kad Tarnyba nesilaikė jų reikalavimų. Tarnyba jam poliklinikoje nustatytos gretutinės diagnozės (poliartritas) nevertino. Nurodo, kad tuo atveju, jei Tarnybai nepakako medicininių dokumentų (informacijos), ji turėjo kreiptis į poliklinikÄ dėl papildomos informacijos, tačiau to nepadarė.

Akcentavo Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIV dalį ir tvirtino, jog nebuvo vertinti ir labai riboti pareiÅ¡kėjo kairės rankos plaÅ¡takos pirÅ¡tų judesiai (funkcijos nebuvimas). Teigia, jog Å¡aliÅ¡kais Tarnybos atliktais jo darbingumo lygio vertinimais ir jos padarytais galiojančių teisės aktų pažeidimais (neteisėtais veiksmais ir neveikimu) jam buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, jog Komisija Tarnybos pažeidimų nepastebėjo, ji taip pat prisidėjo prie Tarnybos neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiÅ¡kėjui padarytos žalos atsiradimo.Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose į skundÄ (t. I, b. l. 183-184, t. II, b. l. 26-27, 99) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai grindžiami tik subjektyviais jo vertinimais ir argumentais. Jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pateikta nebuvo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo lygis teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas remiantis Kriterijų apraÅ¡u ir socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡u (toliau Tvarkos apraÅ¡as).

Laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jo sveikatos bÅ«klė ne tik nepagerėjo, o dar ir pablogėjo, sietinas su naujomis aplinkybėmis, o tai lemia akivaizdų piktnaudžiavimÄ teisminės gynybos teise, nes pasikeitus sveikatos bÅ«klei ar atsiradus kitoms darbingumo lygiui įtakÄ darančioms priežastims, pareiÅ¡kėjas vėl gali kreiptis į TarnybÄ dėl darbingumo lygio nustatymo, kas galėtų iÅ¡ esmės pakeisti jo reikalavimų faktinį pagrindÄ .Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodÄ M13 (poliartritas) Tarnybos nebuvo įvertinta, sÄ moningai klaidina teismÄ , nes minėta diagnozė buvo vertinama, tačiau nebuvo įvertinta darbingumo lygio netekimo procentais, nes nėra kriterijų, kuriuos pritaikius bÅ«tų galima nustatyti darbingumo lygį.

Teigė, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Vytenio filialo Gydytojų konsultacinė komisija, nurodydama Å¡iÄ diagnozę, nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas serga Å¡ia liga, taip pat nepateikė medicininių tyrimų rezultatų, patvirtinančių Å¡ios ligos gydymÄ , sunkumÄ ir pan. Nurodo, kad pagal galiojančiÄ tvarkÄ Tarnyba privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios gydytojų konsultacinė komisija iÅ¡davė siuntimÄ , dėl papildomų dokumentų iÅ¡davimo, tik jeigu pateiktieji yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka, tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistai, vertindami pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, tokios bÅ«tinybės nenustatė.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad jo rankos sužalojimo padariniai papildomai turėjo bÅ«ti vertinami vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIV dalies (Traumos ir kiti iÅ¡orinių priežasčių padariniai) 84.24.3 punktu (riboti visų plaÅ¡takos pirÅ¡tų judesiai: labai ryÅ¡kÅ«s – iÅ¡tiesus arba sulenkus, taip pat pirÅ¡tų sÄ narių ankilozė), kadangi Å¡is punktas reglamentuoja anatominius defektus, t. y. sausgyslinio aparato pakenkimÄ , kuris riboja ar gali riboti plaÅ¡takos pirÅ¡tų judesius.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui traumos metu buvo pakenktas bÅ«tent kairės rankos alkÅ«ninis nervas, todėl ir buvo pritaikytas Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo I skyriaus 15.2. punktas, esantis skyriuje, reglamentuojančiame nervų sistemos ligas. Tokiu atveju vertinant darbingumo lygį, yra vertinam įvykusios traumos pobÅ«dis ir jos pasekmės. Teigia, kad laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad veiksmai neteisėti. Todėl neatsiranda ir pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Atsakovas Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius, atsiliepime į skundÄ palaikydamas Tarnybos argumentus, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. II, b. l. 111). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Taip pat prašė panaikinti Tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. SS-124 „Dėl J. R. darbingumo lygio įtakojamo darbo ir kitų aplinkybių koeficiento bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluoÅ¡inimo) darbe“.

Tarnybos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjui nustatyto darbingumo lygio. Kiti su tuo susiję klausimai iÅ¡vestiniai iÅ¡ paminėtojo. Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti jo darbingumo lygį (t. I., b. l. 103). Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4425 (t.

I, b. l. 34-41) pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastÄ (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo 15.2 punktÄ ; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. PareiÅ¡kėjas 2007 m. gruodžio 4 d. Tarnybos direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio jo darbingumo lygio peržiÅ«rėjimo (t. I, b. l. 86). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-1741 (t.

I, b. l. 42-49) pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastÄ (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo 15.2 punktÄ ; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. Å io darbingumo lygio vertinimo akto pagrindu 2007 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SS-124 (t. I, b. l. 14-17), kuriuo Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu buvo paliktas galioti.

Sprendime Nr. SS-124 nurodoma, kad „diagnozė M13 nevertinta, kadangi nėra nei klinikinių, nei instrumentinių tyrimų ar duomenų, kurie nurodytų, jog bÅ«tų stebimas funkcijos sutrikimas, sÄ lygojamas bÅ«tent Å¡ios diagnozės“. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė skundÄ Komisijai (t. I, b. l. 13), kuri 2008 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-81 skundÄ atmetė, o sprendimÄ Nr. SS-124 paliko nepakeistÄ . Sprendime Nr. S-81 nurodoma, kad diagnozė pagal TLK-10 kodÄ M13 – poliartritas buvo „nevertinta pagrįstai, nes <...> nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas serga Å¡ia liga, arba apie atliktus medicininius tyrimus (laboratorinius, instrumentinius), patvirtinančius Å¡ios ligos gydymÄ , sunkumÄ ar pan.“.

             Pareiškėjo teigimu, Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra nepagrįsti. Su tokia jo pozicija teisėjų kolegija sutinka. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į Å¡ias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamų sprendimų politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik sprendžia, ar atsakovė, priimdama Å¡ioje byloje skundžiamÄ aktÄ , nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje (adm. byla Nr. A502-1651/2010) nurodė: „2007 m. lapkričio 6 d. siuntime į TarnybÄ Nr. 266 (I t., b. l. 31-33) yra ne tik įraÅ¡as apie pareiÅ¡kėjui nustatytÄ gretutinę diagnozę – poliartritÄ (kodas M13 pagal TLK-10), bet ir nurodytas su ja susijusios funkcijos sutrikimas – vidutinis (pabraukta)“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad „pagal Tvarkos apraÅ¡o 13.1 punktÄ , Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios gydytojų konsultacinei komisijai iÅ¡davė siuntimÄ , į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka“.

Pažymėjo, kad „nei Tarnybai, nei Komisijai nėra suteikta kompetencija verifikuoti asmeniui nustatytas diagnozes – Integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais“. Pabrėžė, kad „Tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.)“.

             Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, tuo atveju, jeigu trÅ«ko atitinkamų medicininių duomenų (dėl ko pareiÅ¡kėjui nustatyta gretutinė diagnozė – poliartritas (kodas M13 pagal TLK-10) nebuvo vertinama), Tarnybos teritorinis skyrius pagal Tvarkos apraÅ¡o 13.1 punktÄ („NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios GKK iÅ¡davė siuntimÄ , į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka“) turėjo surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str.), kas buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A502-1651/2010.

Kaip rodo bylos medžiaga, minėta duomenų surinkimo pareiga buvo įvykdyta netinkamai, Å¡ios klaidos Tarnyba neiÅ¡taisė, ko pasekoje pareiÅ¡kėjui nustatyta gretutinė diagnozė nebuvo vertinama, t. y. buvo padarytas esminis darbingumo lygio vertinimo pažeidimas. Todėl yra faktinis bei teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. SS-124 ir Komisijos 2008 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. S-81. O kadangi Tarnyba nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo atvejį, ji įpareigojama per teisės aktuose nustatytÄ terminÄ iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimÄ (atsižvelgiant ir į nustatytÄ gretutinę diagnozę - poliartritÄ (kodas M13 pagal TLK-10)) nuo 2007 m. lapkričio 6 d. ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ .

Reikalavimas dėl įpareigojimo nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, atsižvelgus į aukščiau minėtÄ Ä¯pareigojimÄ Tarnybai (ko pasekoje gali bÅ«ti priimtas pareiÅ¡kėjui palankus administracinis sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo), netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti CK.

CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinei atsakomybei paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais savivaldybės atsakomybė atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Å iuo atveju neteisėtų veiksmų faktas nustatytas - pareiÅ¡kėjui nustatyta gretutinė diagnozė nebuvo vertinama, Tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str.), o tai lėmė neiÅ¡samų asmens darbingumo lygio vertinimo procesÄ , o tuo pačiu ir nepagrįstus administracinius sprendimus. Tačiau vien Å¡ios aplinkybės neužtenka konstatuoti tam, kad bÅ«tų galima tenkinti J.

R. reikalavimÄ dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Tarnybos kaltei, nepaisant pareiÅ¡kėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimÄ , nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atlyginti turtinę žalÄ , nurodė, kad jÄ sudaro vaikščiojimai į atitinkamas institucijas, medžiagos ruoÅ¡imas, transporto iÅ¡laidos, žyminis mokestis ir kt. (t. II, b. l. 92). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, tarp jų žyminį mokestį, kitas skundo padavimo iÅ¡laidas. Taigi tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti susigrÄ Å¾inamos specialia įstatymu nustatyta tvarka per proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo institutÄ .

PareiÅ¡kėjas tokiÄ teisę turi, kadangi jo skundas patenkintas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str.). Å iuo metu byloje esanti medžiaga nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas tam tikrus veiksmus, turėjo iÅ¡laidų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl 2 000 Lt turtinės žalos priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti.

VieÅ¡ojo administravimo subjektas individualų administracinį aktÄ turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo pareiÅ¡kėjo skundžiamų Tarnybos ir Komisijos sprendimų nepagrįstumÄ ir įpareigojo TarnybÄ pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį įvertinti iÅ¡ naujo bei priimti naujÄ motyvuotÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalÄ už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų.

Pagrindas priteisti neturtinę žalÄ atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkami iÅ¡gyvenimai virÅ¡ijo įprastinių iÅ¡gyvenimų ribas. Byloje nėra duomenų, kad Tarnybos darbuotojai ar Komisija tyčia nevertino nustatytos gretutinės diagnozės – poliartrito (kodas M13 pagal TLK-10) ar tyčia kitaip siekė veikti prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjo interesams. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Tarnyba ir Komisija priėmė nepagrįstus sprendimus, yra adekvati satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtus tam tikrus nepatogumus.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ praktikÄ sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimus formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1337/2010). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo J.

R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. SS-124 „Dėl J. R. darbingumo lygio įtakojamo darbo ir kitų aplinkybių koeficiento bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluoÅ¡inimo) darbe“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. S-81 „Dėl J. R.darbingumo lygio“. Ä®pareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teisės aktuose nustatytÄ terminÄ iÅ¡ naujo atlikti J.

R. darbingumo lygio vertinimÄ nuo 2007 m. lapkričio 6 d. ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ . Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo J. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                                                                                                                 ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                         Rosita Patackienė