29a79f42-e6c5-4c76-9169-6570daafea92 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-870/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12988-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistojo A.

K. gynėjai advokatei Annai Grinevič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir jam paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. balandžio 27 d.

IÅ¡ A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 22 911,39 Eur nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. A. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriovė ant lovos kartu gyvenančiÄ savo motinÄ A. M., gulinčiai A. M. sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius keliu į pilvÄ , į makÅ¡tį įkiÅ¡o butelį ir padarė gilų makÅ¡ties plyÅ¡imÄ deÅ¡inėje Å¡oninėje sienoje virÅ¡utiniame ir viduriniame trečdaliuose ir makÅ¡ties skliauto srityje ir masyviÄ kraujosruvÄ užpilvaplėviniame tarpe dubens deÅ¡inėje pusėje, susisiekiančiÄ su makÅ¡ties plyÅ¡imu, deÅ¡inės vidinės klubo arterijos Å¡akos sužalojimÄ su plyÅ¡usia pseudoaneurizma, nesitęsiančia link kepenų apatinio kraÅ¡to, ir deÅ¡inės kepenų skilties sužalojimus – Å¡eÅ¡to segmento sumuÅ¡imÄ ir septinto segmento užpakalinio kraÅ¡to įplyÅ¡imÄ , kurie sukėlė Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ iÅ¡orę ir į užpilvaplėvinį tarpÄ , sunkų hemoraginį Å¡okÄ ir komplikavosi kraujosruvos užpilvaplėviniame tarpe supÅ«liavimu, sukėlusiu sepsį ir septinį Å¡okÄ bei dauginį organų disfunkcijos sindromÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais A. K. kartu gyvenančiai savo motinai A. M., tai yra Å¡eimos nariui, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam yra paskirta neteisinga bausmė, kuri prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principo reikalavimams. Apelianto teigimu, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, viso baudžiamojo proceso metu nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. K. yra jauno amžiaus, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nuteistas pirmÄ kartÄ . Savo neteisėto elgesio nepateisina, vertina kritiÅ¡kai, pasižada daugiau nenusikalsti, pripažįsta, kad Å¡iuo atveju nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, todėl po Å¡io įvykio jo nebevartoja, turi draugę, su kuria turi bendrų ateities planų.

Nuteistasis mamos atsiprašė, su ja susitaikė, padeda jai pasveikti, remontuoja jos butÄ , kad grįžusi iÅ¡ slaugos ligoninės galėtų jame gyventi. Apeliantas dirba, gautas pajamas skiria mamos buto remontui ir jos priežiÅ«rai, stengiasi gauti kuo daugiau pajamų, kadangi Teritorinei ligonių kasai turės atlyginti mamos gydymo iÅ¡laidas. Dėl teikiamos materialinės pagalbos jis mamai yra reikalingas, todėl ji taip pat praÅ¡o neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , A.

K. teigimu, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam skirti kitos rūšies bausmę nei numatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikoje ši įstatymo nuostata yra taikoma ir asmenims, nuteistiems už sunkesnius nusikaltimus (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-179-699/2016, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-361/2018, Nr. 1A-363-380/2014 ir kt.).

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami kaltininko, nukentėjusiojo ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 86-942/2015, Nr. 2K-209-222/2018 ir kt.).

7. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo veiksmais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ Å¡eimos nariui – motinai. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo ilgÄ laikÄ gydoma, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gulėjo slaugos ligoninėje, iÅ¡ A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista net 22 911,39 Eur nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo elgesys buvo ciniÅ¡kas – palikęs sužalotÄ motinÄ gulėti lovoje, jis nuėjo miegoti, o kai motinos sugyventinis A.

A. ėmė aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes – savo kaltę neigė. Apeliaciniame skunde A. K. melagingai nurodo, kad jis kaltu prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ä® įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, nuteistasis neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , savo kaltės jis nepripažino ir pirmųjų trijų apklausų metu, tvirtindamas, kad apie motinos sužalojimus jis nieko nežino, o A. A. jį nepagrįstai kaltina tuo, ko jis nėra padaręs (t. 4, b. l. 35–37, 42–43, 56–57).

Tik baigiant ikiteisminį tyrimÄ apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir davė parodymus apie jo padarymo aplinkybes (t. 4, b. l. 64). Taigi, nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis ilgÄ laikÄ siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis daug dėmesio skiria susitaikymo su nukentėjusiÄ ja faktui, vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ paties A. K. parodymų, iÅ¡ karto po įvykio jis motinos neatsiprašė, su ja visÄ savaitę iÅ¡vis nesikalbėjo (t. 4, b. l. 64). Po nusikaltimo padarymo praėjus penkiems mėnesiams, apklausos metu įtariamojo A. K. paklausus, kodėl jis iki Å¡iol neatsiprašė nukentėjusiosios, nuteistasis atsakė, kad pastaroji neatsiliepė (t. 4, b. l. 65). Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis rÅ«pinasi sergančia motina, remontuoja pastarosios butÄ , apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad butÄ liepė sutvarkyti sesuo, nes motina turi grįžti iÅ¡ slaugos ligoninės jame gyventi (t. 4, b. l. 128), t. y. remonto darbai vyko ne jo iniciatyva.

Tokios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti A. K. deklaruojamais iÅ¡gyvenimais ir susitaikymo nuoÅ¡irdumu. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenys, t. y. nukentėjusiosios pokalbiai su broliu V. M., kurių metu A. M. pripažino, kad jÄ sužalojo A. K. ir tai yra ne pirmas kartas, kai jis bando prieÅ¡ jÄ prievarta atlikti lytinio pobÅ«džio veiksmus (t. 3, b. l. 13, 19–21).

Taigi, toks žeminantis nuteistojo elgesys su savo motina nebuvo atsitiktinis. Sutiktina, kad tam įtakos turėjo alkoholio vartojimas, vis dėlto šis faktas A. K. atsakomybės nešvelnina, atvirkščiai, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas apsvaigęs daro ir administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 3–7).

9. Nuteistasis A. K. su apeliaciniu skundu pateikė nukentėjusiosios A. M. praÅ¡ymÄ neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. PraÅ¡yme nurodoma, kad nukentėjusioji su apeliantu susitaikė, pretenzijų jam neturi. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, skirdamas A. K. mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmę. Susitaikymo su nukentėjusiÄ ja faktas yra reikÅ¡mingas, nustatant bausmės dydį sankcijos ribose, tačiau, atsižvelgiant į nutarties 7 ir 8 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju negali sÄ lygoti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

Nuteistojo amžius (26 metai), jo išsilavinimas (baigęs 10 klasių), socialiniai ryšiai (turi gyvenimo draugę), tai, kad asmuo dirba, taip pat negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tai yra įprastos daugelį asmenų charakterizuojančios aplinkybės. Teigiamai vertintinas A. K. siekis gauti pajamų nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti, tačiau teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimas yra nuteistojo pareiga, o ne išimtinė aplinkybė.

Be to, duomenų apie tai, kad nuteistasis tokiÄ Å¾alÄ jau bÅ«tų pradėjęs atlyginti, baudžiamojoje byloje nėra.

10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje yra taikoma ir asmenims, nuteistiems už sunkesnes nusikalstamas veikas, t. y. už labai sunkius nusikaltimus, tačiau svarbu atkreipti apelianto dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir tinkamai individualizuotas, bausmės rūšį ir jos dydį nulemia ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, bet ir kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse buvo nustatyta visuma kitokių nei nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios konkrečiais atvejais ir sÄ lygojo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ , pavyzdžiui, buvo konstatuotas nusikalstamų veikų atsitiktinis pobÅ«dis, nustatyta, kad panaudotas smurtas nebuvo intensyvus ir nesukėlė ilgalaikių padarinių, atsižvelgta į Å¡eimos interesus, iÅ¡laikytinių skaičių, kaltininko sveikatos bÅ«klę, į tai, kad kaltininkas yra ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, įvertintas savanoriÅ¡kas padarytos žalos atlyginimas, teigiamos darbdavių charakteristikos, nustatytos kelios kaltininkų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jÄ sunkinančių aplinkybių.

Taigi, apelianto nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės reikÅ¡mės bausmės skyrimui, ypač turint omenyje ir tai, kad kai kuriose bylose asmenys buvo nuteisti ne už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, o už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

11. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas, be kita ko, įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomas nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, dirba, su nukentėjusiÄ ja susitaikė), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti pakartotinai ar skirti joms kitokiÄ reikÅ¡mę nei skyrė pirmosios instancijos teismas.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta artima BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo A. K. asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta. Skirti kitokios rÅ«Å¡ies bausmę nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nepagrįstai paskyrus Å¡velniÄ bausmę, kaltininko sÄ monėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

12. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistajam A. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Anna Grinevič (t. 5, b. l. 17, 18).

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. K. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 105 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 5, b. l. 25). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ nuteistojo yra priteista didelė suma – 22 911,39 Eur – nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų. A. K. yra pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirba pagal individualios veiklos pažymÄ (t. 4, b. l. 10, 16), duomenų apie jo turimÄ turtÄ nėra, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį ir jo turimus finansinius įsipareigojimus civiliniam ieÅ¡kovui, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė