29a67f7d-ca76-4976-acf4-3ce120f89b6f · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1688-814/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03330-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.3; (S) 2.1.3.9; 1.1.5.1.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Bužavui, nukentėjusiajam Č. P., kaltinamajam A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė: A. M. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam Č.

P. ne mažiau 4 smÅ«gių į veidÄ , tuo padarydamas jam kraujosruvas ir nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvÄ kairiame smilkinyje, kraujosruvÄ kairiame žande, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, kraujosruvÄ deÅ¡iniame žande – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. P. sveikatÄ . Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, teigė, kad smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė gindamasis nuo jo. Parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. apie 21 val. vakare buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę I.

P.. Ä® butÄ juos pasikvietė paskambinusi I. P. dukra D. M.. Bute pavakarieniavo, iÅ¡gėrė alaus, pabendravo su I. P. anÅ«ke, jokių barnių, jokio triukÅ¡mo nebuvo. Pasakė, kad ryte reikės jam anksti keltis į darbÄ , nuėjęs į I. P. kambarį atsigulė. D. M. norėjosi dar iÅ¡gerti alkoholio, o jo daugiau nebuvo. D. M. supykusi, kad jis jos neatsiklausęs pasiliko pernakvoti pas I. P., skambino patėviui Č. P.. Č. P. atlėkė labai greitai. Atlėkęs puolė jį gulintį lovoje, pagriebė už krÅ«tinės, už marÅ¡kinėlių ir pakėlęs trenkė jam į nosį.

Nuo smÅ«gio jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, buvo sukruvinti jo marÅ¡kinėliai. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, gindamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam porÄ ar keturis smÅ«gius į veidÄ . Po to jis Č. P. iÅ¡stÅ«mė į koridorių, koridoriuje Č. P. smÅ«gių nesudavė. Po deÅ¡imties minučių atvyko policijos pareigÅ«nai. I. P. įvykio metu sėdėjo Å¡alia jo ant lovos. Konflikto metu ji stojo tarp jų ir Č. P. kumÅ¡teliais trenkė, galėjo ir nagais jį apdraskyti. Nematė kraujosruvų ant nukentėjusiojo.

Stumdamas nukentėjusįjį, galėjo jam suplėšyti megztinį per siÅ«lę. Pabrėžia, kad nukentėjusysis pirmas jį puolė, pirmas sudavė jam smÅ«gius, pirmas pradėjo konfliktÄ . D. M. gyvena tame pačiame bute. Å iame bute vienas kambarys nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam Č. P., o kitas kambarys – buvusiai jo sutuoktinei I. P.. Jis mano, kad I. P., kuriai priklauso pusė buto, turėjo teisę jį pasikviesti pas save ir jis, kaip jos sugyventinis, turėjo teisę bÅ«ti pas I.

P. bei apsinakvoti. D. M. gyvena Č. P. kambaryje, jaučiasi kaip šeimininkė, nieko neleidžia daryti savo motinai I. P.. D. M. ir jos motinos santykiai nėra geri. Č. P. su podukra D. M. neleidžia I. P. tame bute gyventi. Tame bute D. M. kelia orgijas. Įvykio metu D. M. buvo išgėrusi, pripūtė virš 3 promilių, o jam buvo nustatytas 1 promilės girtumas. Konflikto metu D. M. nebuvo, ji buvo užsidariusi kitame kambaryje. Konfliktas su Č. P. vyko I. P. priklausančiame kambaryje. I. P. neturi savo bute jokių teisių, niekas su ja nesiskaito.

Č. P. D. M. maitina, girdo ir jai viskÄ leidžia. Su nukentėjusiojo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis nesutinka. Jis taip pat nukentėjo, po suduoto smÅ«gio bėgo iÅ¡ nosies kraujas. Tik jis, kaip vyras, dėl sumuÅ¡imo niekur nesikreipė. Å iuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę paÅ¡alpÄ 120 eurų, registruotino turto neturi. Nukentėjusysis Č. P. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. apie 20.30 val. paskambino jam jo buvusios sutuoktinės I. P. dukra D.

M., sakė, kad negali užmigdyti mergaitės, nes girtas A. M. neįleidžia į kambarį, o I. P. kambaryje stovi mergaitės lovytė. D. M. jam liepė iÅ¡praÅ¡yti A. M., nes jis neiÅ¡eina, nėra kur migdyti mergaitės. Jis pasakė M., kad atvažiuos padėti. D. M. dukra tame bute negyvena, ji kartais, kai dirba, palieka savo dukrÄ D. M. prižiÅ«rėti. Mergaitė pastoviai miegodavo I. P. kambaryje. Atvažiavęs ir įėjęs į I. P. kambarį, pamatė ant lovos gulintį A. M.. Å alia A. M. sėdėjo I.

P.. Triukšmo nebuvo, A. M. su I. P. garsiai kalbėjosi. Jis, įėjęs į I. P. kambarį, A. M. liepė keltis ir išeiti. Kai A. M. atsistojo, jis A. M. iš kambario tempė, paėmęs už rankos, bet jis nėjo. A. M. griebė jam už gerklės ir prirėmė prie spintos. Abu stumdėsi, vyko muštynės. Jis sugriebė A. M. už marškinių, o M. sugriebė už jo megztinio. Daugiausia smūgių A. M. jis sudavė koridoriuje. Miegamajame su A. M. tik stumdėsi ir tampėsi. Kuris kuriam pirmas sudavė smūgius, negali pasakyti.

Jis neneigia, kad A. M. sudavė vienÄ ar du smÅ«gius, smÅ«gius sudavė gindamasis. Kaltinamasis jam sudavė apie keturis smÅ«gius į veidÄ , jam bėgo kraujas. Buvo atvykusi greitoji, sužalojimus užlipdė pleistru. Jis tampė A. M., kad pastarasis iÅ¡eitų iÅ¡ buto. Neneigia, kad smÅ«giuodamas galėjo pataikyti A. M. į nosį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), po iÅ¡tuokos priklauso lygiomis dalimis jam ir jo buvusiai žmonai I. P.. Butas yra 2 kambarių. Bute jo sutikimu gyvena I. P. dukra D.

M. jam priklausančiame kambaryje. I. P. bute pastoviai gyventi pradėjo nuo 2018 m. vasario mėnesio. Ä®vykio metu A. M. buvo I. P. priklausančiame kambaryje. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, kad jis varė A. M. iÅ¡ buto dėl mergaitės. D. M. iÅ¡geria dažnai ir bÅ«dama girta jam skambina. Nežino, kodėl D. M. jam skambina, kai kyla triukÅ¡mas. I. P. dažnai konfliktuoja su D. M.. Anksčiau jis konfliktų su A. M. neturėjo. Ar M. po smÅ«gio sudavimo bėgo kraujas, nematė. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 1 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ .

Neturtinė žala yra už sveikatos sutrikdymÄ , jautė fizinį skausmÄ . Po 3 parų ar po savaitės pradėjo jį pykinti, svaigo galva. Kreipėsi į gydytojÄ , darė tyrimus. Å iuo metu jaučiasi gerai. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesusitaikė. Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2019 m. sausio 23 d., jai bÅ«nant kartu su A. M., paskambino dukra D. M. ir pasikvietė užeiti. Jie abu nuėjo namo, dukra jai leido pareiti į namus. Be jos leidimo į butÄ ji negali įeiti.

Dukra jau buvo iÅ¡gėrusi, matyt buvo dar mažai, norėjo dar iÅ¡gerti. Jie turėjo pasiėmę butelį alaus ir visi trys iÅ¡gėrė. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, A. M. su mergaite žaidė ir piešė. Po to ji su A. M. nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kai D. M. skambina Č. P., kad atvažiuotų, nes nenorėjo, kad A. M. pasiliktų pas jÄ . D. M. A. M. nemėgsta. Atvažiavo Č., A. M. tuo metu buvo ant lovos. Ä®puolęs Č. iÅ¡ karto puolė prie A. M., vožė jam į nosį, paleido kraujÄ , suplėšė marÅ¡kinėlius.

A. M. gynėsi nuo jį užpuolusio Č. P.. Paėmė jam už gerklės, pastÅ«mė prie spintos. Jie susistumdė, ji įlindo tarp jų į tarpÄ , stÅ«mė juos vienas nuo kito, gynė A. M. nuo Č. P. ir gindama galėjo užkabinti nagais, padaryti Č. P. kraujosruvas. Jie abu nusistumdė į koridorių, D. M. tuo momentu iÅ¡kvietė policijÄ . A. M. yra kultÅ«ringas, jis sakė, kad jeigu bÅ«tų gražiai pasakęs jam iÅ¡eiti, jis bÅ«tų išėjęs, bet Č. P. puolė A. M. iÅ¡ karto - už marÅ¡kinių ir į nosį.

Jokio pokalbio tarp jų nebuvo. IÅ¡ karto buvo puolimas ant A. M.. Neskaičiavo smÅ«gių skaičiaus. Jie abu sudavinėjo vienas kitam į veidÄ . Po to Č. P. bėgo kraujas iÅ¡ galvos, mano, kad ji galėjo P. sužaloti juos skirdama. Ji pati sužalota nebuvo. Ji mano, kad pas jÄ Ä¯ jos kambarį gali ateiti draugas. Jos santykiai su dukra D. M. prasti. D. nori jÄ visam laikui iÅ¡varyti iÅ¡ nuosavo buto. D. vaidina didelę Å¡eimininkę bute, nors ten jai niekas nepriklauso. D. M. yra Č. P. podukra. Č. jÄ iÅ¡laiko, perka alkoholį, cigaretes.

Ji mano, kad Č. P. ir D. M. sieja kitokie, artimesni santykiai nei kaip dukros su patėviu. D. M. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Ä®vykio dienÄ jokio triukÅ¡mo bute nebuvo. A. M. dažnai nesilanko, porÄ kartų buvo užėjęs pas jÄ Ä¯ butÄ . Č. P. nenori, kad kas nors pas jÄ ateitų. 2019 m. sausio 23 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17 ). Specialisto iÅ¡vada Nr. G257/2019(02) nustatyta, kad Č. P. padaryta: kraujosruvos, nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žande, kraujosruva bei nubrozdinimas deÅ¡inės akies apatiniame voke, kraujosruva deÅ¡iniame žande.

Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39). 2019 m. kovo 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas megztinis, kurį savanoriško, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis Č. P., užfiksuotas kairės rankovės įplėšimas palei siūlę (b. l. 41, 42). 2019 m. sausio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu kaltinamajam A.

M. nustatytas 1,15 promilės, I. P. - 2,50 promilės, o D. M. - 3,13 promilės neblaivumas (b. l. 53). 2019 m. sausio 28 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėti marÅ¡kinėliai kuriuos savanoriÅ¡ko, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė A. M.. Užfiksuoti įplėšimai Å¡alia apykaklės, kairės rankovės iÅ¡ardymas palei siÅ«lę, dėmės rudos spalvos panaÅ¡ios į kraujÄ (b. l. 58, 59). Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val. tarpusavio konflikto su Č.

P. metu rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 4 smÅ«gių į veidÄ ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. P. sveikatÄ , įgyvendindamas teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neperžengdama bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis). Žmogus turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus. BÅ«tinoji gintis yra prigimtinė žmogaus teisė gintis nuo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamosiose įstatymuose, tai veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro bÅ«tinosios ginties situacijos. Pirmiausia teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo Č. P. veiksmai prieÅ¡ kaltinamÄ jį BK 28 straipsnio 2 dalies prasme pripažintini pavojingu kėsinimusi į jo sveikatÄ . Kaltinamasis A. M., apklausiamas teisme, parodė, jog jis buvo pas sugyventinę I. P. namuose, I. P. nuosavybės teise priklausančiame kambaryje.

Tame pačiame bute, nukentėjusiajam priklausančiame kambaryje, gyvena I. P. dukra D. M.. Kaltinamajam A. M. nusprendus pasilikti nakvoti pas I. P., jos dukra D. M. supykusi iÅ¡sikvietė nukentėjusįjį Č. P., kad pastarasis iÅ¡varytų A. M. iÅ¡ buto, nes D. M. jaučiasi to buto Å¡eimininke ir daro, kÄ nori. Atvykęs nukentėjusysis, staiga įpuolęs į I. P. kambarį ir pagriebęs kaltinamÄ jį už marÅ¡kinėlių, trenkė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo smÅ«gio iÅ¡ nosies pasipylė kraujas, tempė kaltinamÄ jį iÅ¡ kambario.

Kaltinamasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, stÅ«mė jį nuo savęs, susistumdžius sudavė keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajam į veidÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo A. M. parodymai dėl to, kad nukentėjusįjį Č. P. sužalojo gindamasis, nes Å¡is pirmas jam sudavė smÅ«gį į nosį, griebė už marÅ¡kinėlių, rankos, bandė jį iÅ¡tempti iÅ¡ kambario, byloje nepaneigti. PrieÅ¡ingai, proceso metu jie iÅ¡ esmės liko nuoseklÅ«s, esminėse detalėse atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Å tai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad Č. P. sugriebė jam už marÅ¡kinėlių ir kumščiu sudavė smÅ«gį į veidÄ , pataikė į nosį, iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, o jis po to sudavė nukentėjusiajam deÅ¡inės rankos kumščiu, galėjo suduoti 4 smÅ«gius. Ar Č. P. sudavinėjo jam smÅ«gius į krÅ«tinę, neprisimena, nes viskas vyko labai greitai, jam taip pat buvo padarytas sužalojimas, bet į medikus nesikreipė. Teismas tiki Å¡iais kaltinamojo parodymais ir vertina juos kaip nuoseklius, nes tokius jo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos I.

P. parodymai teismo posėdžio metu, bei jie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir teismo posėdžio metu duotiems nukentėjusiojo Č. P. parodymams. Liudytoja I. P., apklausiama teisme, parodė, kad jai ir jos sugyventiniui A. M. bÅ«nant pas jÄ kambaryje, įlėkęs nukentėjusysis Č. P. trenkė A. M. smÅ«gį į veidÄ , nuo smÅ«gio pradėjo bėgti kraujas, suplėšė A. M. marÅ¡kinėlius. A. M. gynėsi nuo jį užpuolusio Č. P., stÅ«mė jį nuo savęs, vyko susistumdymas. Ji, įlindusi tarp jų į tarpÄ , juos skyrė, skirdama galėjo nagais apdraskyti ir padaryti nukentėjusiajam kraujosruvas.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nurodė, kad Č. P., atėjęs į butÄ , puolė prie A. M., griebė jam už drabužių, liepė iÅ¡eiti. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio į butÄ grįžo gyventi I. P., per tÄ laikotarpį apie keturis kartus pas jÄ buvo užėjęs jos sugyventinis A. M., tačiau A. M. visÄ laikÄ iÅ¡praÅ¡ydavo D. M.. 2019 m. sausio 23 d. jam paskambino D. M. ir pasakė, kad į butÄ atėjo A. M. ir ji negali jo iÅ¡praÅ¡yti.

Jis, iÅ¡ karto nuvažiavęs ir įėjęs į kambarį, liepė A. M. atsikelti ir iÅ¡eiti. A. M. staiga paÅ¡okęs iÅ¡ lovos pasakė, kad jis turi teisę likti bute ir gyventi kartu su I. ir jį pastÅ«mė. Tada jis pastÅ«mė A. M. ir, suėmęs už rÅ«bų, bandė jį nutempti į koridorių, jis nesidavė, stÅ«mė Č. P. nuo savęs. Po to nukentėjusysis sudavė A. M. į petį, vyko tampymasis, A. M. pradėjo sudavinėti smÅ«gius rankos kumščiu jam į veidÄ , sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių, o jis A.

M. sudavė kelis smÅ«gius į krÅ«tinę, dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Tačiau nukentėjusysis papildomos apklausos metu nurodė jau Å¡iek tiek kitokiÄ Ä¯vykių eigÄ . Parodė, kad I. P., norėdama apginti savo sugyventinį A. M., bandė jį apdraskyti, bet jis nuo savo veido nustÅ«mė jos rankas ir ji daugiau prie jo priėjusi nebuvo. Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ smÅ«gių sudavimÄ jis buvo sugriebęs A. M. už rÅ«bų ir traukė jį link koridoriaus, sakydamas, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ buto, vyko susistumdymas, gindamasis, po to, kai jam buvo suduoti smÅ«giai, taip pat buvo sudavęs A.

M. smÅ«gius. Kur tiksliai sudavė, neprisimena, ar galėjo suduoti į veidÄ , pasakyti negali, gal ir galėjo pataikyti netyčia, nes į veidÄ nesitaikė. Tuo tarpu apklaustas policijos pareigÅ«no iÅ¡ karto po įvykio, nurodė, kad jis kaltinamajam sudavė į veido sritį (b. l. 53). Apklaustas teisme, nukentėjusysis nurodė dar kitokias aplinkybes. Jis teigė, kad jam D. M. skambino ir prašė atvykti dėl anÅ«kės, nes negali jos užmigdyti, A. M. neįsileidžia jos į I. P. kambarį, tame kambaryje stovi mergaitės lovytė.

Atvažiavęs iÅ¡ karto ėjo į I. P. kambarį, A. M. jau gulėjo lovoje, I. P. sėdėjo Å¡alia, triukÅ¡mo nebuvo, jie garsiai kalbėjosi, jis liepė A. M. iÅ¡eiti, o jam atsistojus, tempė A. M. už rankos, už marÅ¡kinėlių, bet jis nėjo, jie stumdėsi, tarp jų vyko muÅ¡tynės, neneigia, kad A. M. sudavė vienÄ ar du smÅ«gius, daugiausia jam smÅ«gių sudavė koridoriuje, kaltinamasis jam sudavė apie keturis smÅ«gius į veidÄ , kuris pirmas sudavė smÅ«gius, pasakyti negali.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus bylos nagrinėjimo teisme, daro iÅ¡vadÄ , kad jo parodymai nėra nuoseklÅ«s. Teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taigi, teismas sprendžia, kad pirmiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis Č. P. į kambarį įsibrovė neteisėtai, be kokio nors, kad ir mažiausio, kaltinamojo ar jo sugyventinės liudytojos I. P. preteksto, nes Å¡ie asmenys savo veiksmais jokios dingsties brautis į kambarį nedavė.

Nukentėjusysis, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad, jam atvykus, triukÅ¡mo nebuvo, tik buvo garsiai kalbama. Tai, kad kaltinamojo apsilankymas pas savo sugyventinę I. P. nepatiko tame bute gyvenančiai I. P. dukrai D. M., kuri, kaip teigia nukentėjusysis, visada A. M. iÅ¡praÅ¡ydavo iÅ¡ namų, bei pačiam nukentėjusiajam Č. P., nebuvo dingstis nukentėjusiajam elgtis taip, kaip nori jis, t. y. nepaisyti įstatymų reikalavimo – nepažeidinėti kito asmens bÅ«sto neliečiamybę. Kaip matyti iÅ¡ įvykio aplinkybių, nukentėjusysis neteisėtai, be jokio preteksto įsiveržęs į svetimÄ I.

P. nuosavybės teise priklausantį kambarį, staiga pripuolęs prie jau lovoje gulinčio I. P. sugyventinio – kaltinamojo A. M., sudavė pastarajam smÅ«gį, varė jį lauk, tempdamas iÅ¡ kambario, t. y. pirmas pradėjo pavojingÄ kėsinimÄ si į kaltinamojo A. M. sveikatÄ , nuo kurio jis turėjo teisę gintis. Å io fakto nepaneigia ta aplinkybė, kad kaltinamasis nebuvo apžiÅ«rėtas medikų ir nebuvo konstatuoti jam padaryti sužalojimai, neprašė teisėsaugos institucijų pradėti tyrimÄ , tačiau paties įvykio metu dėl nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, todėl akivaizdu, kad jam skaudėjo.

Teismo vertinimu, asmuo turi teisę, bet ne pareigÄ kreiptis į teisėsaugÄ ar medikus dėl padarytų sveikatos sutrikdymų, taip pat neprivalo numatyti, kad tokiu bÅ«du jam gali tekti gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų ir tik dėl Å¡ios priežasties praneÅ¡ti apie tai atitinkamoms institucijoms. Antra, nagrinėjamu atveju Č. P. kėsinimasis buvo realus, nes nukentėjusysis, įsiveržęs į svetimÄ kambarį, pirmas sudavė kaltinamajam smÅ«gį į veidÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, t. y. iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad jis kaltinamajam sudavė į veido sritį (b. l. 53).

Be to, kaltinamasis parodė, kad kartu buvo atliekami ir kiti veiksmai (jis iÅ¡ kambario buvo tempiamas už rankos, marÅ¡kinėlių ir varomas lauk), kas rodo, kad objektyviai nukentėjusiojo veiksmais buvo siekiama ne tik sukelti kaltinamajam fizinį skausmÄ , bet ir įžeisti bei pažeminti jį. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo realus, o ne egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nurodydamas, kad A.

M. veiksmai atitinka bÅ«tinosios ginties institutÄ , A. M. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinosios ginties situacija gali iÅ¡kilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziÅ¡kai stipresnis ar silpnesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniÅ¡kumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę bÅ«senÄ , netikėtumo situacijÄ .

Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp bÅ«tinÄ ja gintimi iÅ¡vengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Todėl tai, ar bÅ«tinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo virÅ¡ytos ar ne bÅ«tinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas, vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir besikėsinančiojo, asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su besiginančiuoju, visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010).

Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių byloje surinktų įrodymų pagal vidinį įsitikinimÄ , remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad byloje patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų paneigta kaltinamojo A. M. nurodyta nagrinėjamų įvykių eiga, nėra, tad teismas remiasi kaltinamojo parodymais ir pripažįsta įrodytomis jo nurodytas aplinkybes. A. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam Č.

P. ne mažiau 4 smÅ«gių į veidÄ , ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. M. veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme (BK 140 straipsnio 1 dalyje) numatyto nusikaltimo požymius, tačiau taip pat nustatyta, jog Å¡iuos veiksmus A. M. atliko gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. A. M. nukentėjusiajam smÅ«gius į veidÄ sudavė tik po to, kai Å¡is, pažeisdamas kito asmens bÅ«sto neliečiamybę, įsibrovęs į svetimÄ â€“ kaltinamojo sugyventinei priklausantį kambarį, pirmas jam sudavė smÅ«gį, bei neturėdamas jokio pagrindo, tempė jį iÅ¡ kambario.

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam Č. P. sužalojimai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Esant Å¡ioms aplinkybėms A. M. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktina, nustačius, jog Å¡iÄ veikÄ jis padarė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms (BK 28 straipsnis), o Å¡i aplinkybė Å¡alina baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Č. P. pateikė 1 000 Eur ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta A. M. atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) aiÅ¡kiai nenustatyta, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas, esant atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ , jeigu egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalavimÄ nutraukti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl Å¡iems santykiams nutrÅ«kus, tampa negalimas ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006).

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo Č. P. ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Teismas pažymi, jog tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 1A-626-387/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 1A-300-209/2016 ir kt.) Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutaria: A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai aplinkybei, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo Č. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų palikti nenagrinėtÄ . A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Lina Å afronienė