29a491b0-9fa0-4e01-8dfd-af99309c8e6b · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                 Civilinė byla Nr.2A-723-345/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 30.6.; 121.18.;121.21. (S)                                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo              Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų          Dalios Višinskienės ir Rasos Gudžiūnienės, sekretoriaujant           Jonei Markovičiūtei,                           dalyvaujant ieškovams J.

P., D. P., V. M., J. M.,ieÅ¡kovų atstovei adv. Gitanai Gudaitei,atsakovo atstovui       Tomui Petrikui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. P., D. P., V. M. ir J. M. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ pripažinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,   n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai J. P., D. P., V. M. ir J. M. 2008-05-09 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti teisę J. P. ir D. P. lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti teisę V. M. ir J. M. lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai gyvena atsakovui priklausančiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 1998-04-30 Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 830V nusprendė perkelti ieÅ¡kovus iÅ¡ bendrabučio (duomenys neskelbtini) į bendrabutį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai nuo 1991 metų kreipėsi į visas kompetentingas institucijas dėl Å¡eimų perkėlimo į normalias gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡spręsti antisanitarinių, antihigieninių sÄ lygų, avarinio pastato bÅ«klės klausimÄ . 1999 m. ieÅ¡kovai buvo perkelti į bendrabučius, (duomenys neskelbtini). Atsakovui vilkinant gyventojų perkėlimÄ Ä¯ jiems paskirtÄ , tinkamÄ gyventi butÄ , ieÅ¡kovai negalėjo tinkamai įgyventi teisės privatizuoti jų nuomojamus kambarius bendrabutyje pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . 2007-04-02 VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ informavo ieÅ¡kovus, kad bÅ«stas yra priskirtas prie socialinio bÅ«sto kategorijos ir bÅ«tina sudaryti naujas nuomos sutartis.

IeÅ¡kovai suprato, kad bus iÅ¡keldinami. Sprendžiant gyventojų perkėlimo klausimÄ , ieÅ¡kovai buvo priversti gyventi blogose sÄ lygose, taip pat neprivatizavo gyvenamųjų patalpų griÅ«vančiame, avariniame name, sprendimai iÅ¡kelti ieÅ¡kovus į (duomenys neskelbtini) namÄ buvo priimti galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Gyvendami (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose ieÅ¡kovai atliko apdailos darbus, įrengė santechnikos mazgus ir kitus darbus bei kreipėsi į atsakovÄ dėl buto privatizavimo, tačiau jiems buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ .Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovams gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-04-30 sprendimu Nr. 830V, kuris buvo priimtas, siekiant iÅ¡spręsti gyventojų gyvenimo sÄ lygų pagerinimo klausimÄ . IeÅ¡kovai nuomos teisę į ginčo patalpas įgijo Vilniaus miesto valdybos 1999-01-28 sprendimo Nr. 135V „Dėl bendrabučių gyventojų perkėlimo ir pagyvendinimo bendrabutyje (duomenys neskelbtini)“. Ginčo butų privatizuoti negalima, kadangi ieÅ¡kovai iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, t.y. iki 1998-07-01, nebuvo pateikę praÅ¡ymo Vilniaus miesto savivaldybei dėl ginčo patalpų privatizavimo.Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino J.

P. ir D. P. lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); taip pat pripažino V. M. ir J. M. lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu turimos ieÅ¡kovų gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) buvo netinkamos gyventi ir dėl to ieÅ¡kovai neketino jų privatizuoti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovams dar 1994 m. buvo pažadėta juos iÅ¡keldinti ir apgyvendinti kitame atsakovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovai pagrįstai tikėjosi, jog bus apgyvendinti minėtame name ir galės atitinkamai iÅ¡sipirkti suteiktas gyvenamÄ sias patalpas. Valstybinių statinių inspekcija 1998-11-26 aktu priėmė bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. Teismas atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovų nebuvimo gyvenamųjų patalpų privatizavimo subjektais butų privatizavimo prasme, laikė pagrįstais, tačiau teismas byloje sprendė klausimÄ , ar ieÅ¡kovams, nepasinaudojus teise privatizuoti butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ tokia teisė iÅ¡liko pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti 1992-04-07 įstatymÄ .

Teismas konstatavo, kad netinkamos gyventi patalpos (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo ieškovai iškeldinti, negalėjo būti tinkamais privatizavimo objektais, dėl ko ieškovai pagrįstai atsisakė šias patalpas privatizuoti. Ieškovams buvo žadėta, kad jie bus iškeldinti ir tikėjosi tapti naujų gyvenamųjų patalpų privatizavimo subjektais, tačiau naujų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys su ieškovais buvo sudarytos jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminui ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų atžvilgiu taikytinos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatos ir jie turi teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini).Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi ieÅ¡kovai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo pradėję butų privatizavimo procedÅ«ros, todėl subjektinės teisės į Å¡ių butų privatizavimÄ lengvatine tvarka neįgijo, dėl ko nėra pagrindo taikyti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡nuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų nuomos teises įgijimÄ iki 1997-12-31. Atsakovas jokiu teisės aktu nebuvo įsipareigojęs iki nustatytos datos iÅ¡nuomoti butus ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai nereiÅ¡kė jokių skundų dėl atsakovo vilkinimo suteikiant butus procedÅ«ras. IeÅ¡kovai, bÅ«dami butų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkais, turėjo visas galimybes privatizuoti Å¡iuos butus, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Pažymėjo, kad iki butų (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo ieÅ¡kovams, jų nuomoti butai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo name įraÅ¡ytame į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytame į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , todėl nėra pagrindo taikyti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , o taip pat įstatymas nenumato atvejo, kad Å¡i teisė nuomininkams gali bÅ«ti suteikta dėl patalpų netinkamumo gyventi.

Tam, kad ieÅ¡kovų nuomoti butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pripažinti avariniais, jie tokiais turėjo bÅ«ti pripažinti LR Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 156 patvirtintu organizaciniu tvarkomuoju reglamento STR 1.12.01:1996 Statinių avarinės bÅ«klės pripažinimo tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai J. P., D. P., V. M. ir J. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovai Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu buvo įgiję teisę, privatizuoti ginčo patalpas, nes Vilniaus miesto valdybos 1998-04-30 sprendimu Nr. 830V ginčo patalpos buvo suteiktos ieÅ¡kovams ir jie atitilko bei dabar atitinka Butų privatizavimo įstatymo sÄ lygas. Atsakovui nurodžius ieÅ¡kovai bendru sutarimu iÅ¡sikeldino ir atsisakė atsakovui priklausančių avarinių patalpų (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai susitarimo su atsakovu sudaryti negalėjo, nes formaliai ginčo buto nuomininkais nebuvo, o sprendimas dėl nuomos sutarties sudarymo buvo priimtas tik 1999-01-28.

Patalpos (duomenys neskelbtini), kuriose gyveno ieÅ¡kovai, buvo avarinės, netinkamos nei gyventi, nei privatizuoti, todėl atsakovas ir iÅ¡keldino ieÅ¡kovus. Atsakovas, prieÅ¡ pradėdamas iÅ¡keldinimo ir ginčo patalpų suteikimo procedÅ«rÄ , pareikalavo ieÅ¡kovų raÅ¡tu patvirtinti, kad jie atsisako privatizuoti ir sutinka iÅ¡sikraustyti iÅ¡ patalpų (duomenys neskelbtini), taip pat sutinka įsikelti į ginčo patalpas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai negalėjo susitarti kieno vardu bus privatizuojamos ginčo patalpos, nes atsakovas delsė priimti tolimesnius sprendimus.

Galiojant Butų privatizavimo įstatymui ginčo gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovams buvo suteiktos, tik nuomos sutartis sudaryta, kai minėtas įstatymas negaliojo. Tačiau pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Atsakovas bÅ«damas nuomotoju turėjo pareigÄ suteikti ieÅ¡kovams gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamųjų patalpų sutarties objektas turi atitikti gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus ir Å¡ias patalpas bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo netinkamos gyventi.

Pažymėjo, kad LR Vyriausybės 1992-05-29 nutarimas Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“ nustatė draudimÄ Ä¯keldinti į kambarių ir lovų tipo bendrabučius naujus gyventojus, jei kiekvienam bendrabučio gyventojui tenka mažiau negu 6 kv.m. gyvenamo ploto, tačiau atsakovas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, ieÅ¡kovų neapgyvendino tinkamosiose patalpose. Byloje esantys dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybė buvo sukÅ«rusi pagrįstÄ pagrindÄ atsirasti teisėtiems lÅ«kesčiams, tačiau atsakovas teisėtų lÅ«kesčių principÄ pažeidė.Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.     CPK 176 straipsnio 1 dalis ir 185 straipsnis įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareigÄ visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyviÄ tiesÄ , priimti teisėtÄ Â ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse tokios kategorijos bylose aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, t.y. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovui atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004 V. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., ir pan.).     Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, butas turėtų bÅ«ti privatizuojamas ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1991-12-31.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1966 metais. Pagal projektÄ ir tuometinę paskirtį tai buvo viengungių lovų tipo bendrabutis su bendromis virtuvėmis, san. mazgais, prausyklomis bei iki 1991 metų priklausė tuometiniam trestui „(duomenys neskelbtini)“, kuris nepakankamai rÅ«pinosi bendrabučio eksploatacija, gyventojų gyvenimo sÄ lygomis bei inžinierinių komunikacijų ir konstrukcijų bÅ«kle (b.l. 21,23, 1 t.). 1991 metais bendrabutis Valstybės nutarimu buvo perduotas atsakovui (b.l. 40,41, 1 t.).

IeÅ¡kovai, bÅ«dami Å¡io bendrabučio gyventojais, kreipėsi į daugelį institucijų, nurodydami, jog gyvenimo sÄ lygos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), yra blogos – gyvenamasis plotas, skirtas vienam asmeniui, neatitinka įstatymų reikalavimų, patalpos yra avarinės bÅ«klės, sÄ lygos gyventi jame yra antisanitarinės ir nehigieniÅ¡kos, nesutvarkyti inžinieriniai tinklai ir pan. (b.l. 18,25-26,2940,43,60,64,68,72,75,77,82, 1 t.). Sprendžiant ieÅ¡kovų raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes buvo atlikta eilė patikrinimų (b.l. 48-49,56,69, 79, 1 t.).

    LR Vyriausybės 1992-05-29 nutarimas Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“, nustatė draudimÄ Ä¯keldinti į kambarių ir lovų tipo bendrabučius naujus gyventojus, jeigu kiekvienam bendrabučio gyventojui tenka mažau kaip 6 kv.m. gyvenamo ploto. Tuo tarpu ieÅ¡kovų Puodžiukų 4 asmenų Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), kurių plotas sudarė iki 25 kv.m. (b.l. 138, 202-203, 1 t.), M. Å¡eima – (duomenys neskelbtini), kurių plotas sudarė 17,78 kv.m. (b.l. 204,205, 1 t.).

Be to, pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 7 punktas numatė, kad nuomininkams, kurie iÅ¡keldinami iÅ¡ savivaldybėms, įmonėms ar organizacijoms priklausančio butų fondo gyvenamųjų patalpų tuo atveju, jeigu Å¡ios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, taip pat pripažintos netinkamos gyventi, įstatymų nustatyta tvarka turi bÅ«ti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos gyvenamosios vietovės sÄ lygas, sanitarinius ir techninius reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad daugelio institucijų minėtos patalpos buvo pripažintos netinkamos gyventi dėl jų esamos bÅ«klės (bloga Å¡alto vandens tiekimo, vamzdynų, kanalizacijų, elektros tinklų bÅ«klė, statinio perdengimo bÅ«klė tik patenkinama, pastato langų rėmai supuvę, bendro naudojimo patalpų bÅ«klė nepatenkinama, inžinierinės komunikacijos yra avariniame stovyje, bendrabučio bÅ«klė yra antihigieniÅ¡ka, pastatui reikalingas kapitalinis remontas, pastato konstrukcijos yra avarinėje bÅ«klėje, b.l. 140-151, 1 t.), dėl ko buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kovus perkelti į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir kaip, teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai pagrįstai tikėjosi, galiojant Butų privatizavimo įstatymui apgyvendinus ieÅ¡kovus minėtose patalpose, galės iÅ¡sipirkti atitinkamai suteiktas patalpas.

Tačiau iki 1998-07-01 ieÅ¡kovai dėl atsakovo veiksmų (ieÅ¡kovų neperkėlė į tinkamas gyventi patalpas, nors į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai buvo perkelti 1998 metais, tačiau nuomos sutartis su ieÅ¡kovais sudarytos pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui), negalėjo įgyvendinti Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės privatizuoti valstybei (savivaldybei) priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, kadangi Valstybinė statinių statybos inspekcija tik 1998-11-26 aktu priėmė bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus bei tik 1999 metais su ieÅ¡kovais buvo sudarytos patalpų nuomos sutartys (b.l. 95,96, 176-177, 1 t.).

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai iÅ¡keldinti iÅ¡ bendrabučio patalpų, kaip iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, ir jam suteikta kita gyvenamoji patalpa bÅ«tent dėl netinkamumo gyventi, o ne kitais pagrindais. Jei ieÅ¡kovai bÅ«tų iÅ¡keldinti iÅ¡ bendrabučio patalpų ir jiems suteikta gyvenamoji patalpa Vyriausybės 1994-04-25 nutarimo Nr.308 nustatytu terminu (iki 1998-01-01), tai jie bÅ«tų galėjęs realizuoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktÄ jiems teisę – lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn suteiktas gyvenamÄ sias patalpas.

Dėl nuo ne ieÅ¡kovų valios priklausančių priežasčių ieÅ¡kovai iÅ¡keldinti ir jiems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.           Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, kokias iÅ¡ esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie iÅ¡keldinti iÅ¡ patalpų, įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡io įstatymo pagrindu ieÅ¡kovai turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti dabar nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes jie yra iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ dėl to, kad pastatas, kuriame yra tos patalpos, buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl savo bÅ«klės. Apelianto nurodomi argumentai, kad minėta įstatymo nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai bus nustatyta, jog pastatas buvo įraÅ¡ytas į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytas į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , o Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas nenumato atvejo, kad Å¡i teisė nuomininkams gali bÅ«ti suteikta dėl patalpų netinkamumo gyventi, atmestini, nes aiÅ¡kinant ir taikant Å¡ioje byloje Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.).

Minėta įstatymo norma numato patalpų privatizavimÄ , kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iÅ¡keldintas iÅ¡ anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Esant įvairių institucijų raÅ¡tams, atsakymams bei iÅ¡vadoms, kurių pagrindu matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), dėl savo itin blogos bÅ«klės, negalėjo bÅ«ti privatizacijos objektu, o dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys su ieÅ¡kovais buvo sudarytos jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ir taip užkirtusiems keliÄ ieÅ¡kovams privatizuoti bendrabučio patalpas, atsakovui iki 1998-01-01 ieÅ¡kovams nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, kurias jis bÅ«tų galėjęs privatizuoti lengvatine tvarka, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent ir yra tos sÄ lygos, kurios leidžia taikyti minėtÄ Ä¯statymo normÄ Å¡ioje byloje.

Atsisakymas ginti ieÅ¡kovų teisę dėl to, kad ieÅ¡kovų nuomoti butai bendrabutyje, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažinti avariniais pagal LR Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 156 patvirtintÄ organizacinį tvarkomÄ jį reglamentÄ STR 1.12.01:1996, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad patalpos (duomenys neskelbtini) buvo avarinės bÅ«klės. Be to, apelianto minimas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas "Statinių avarinės bÅ«klės pripažinimo tvarka", STR1.12.01:1996, nustato statinio, jo dalies, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos, be kurios negalimas pastato naudojimas, avarinės bÅ«klės atsiradimo priežasčių tyrimo, jų vertinimo kriterijus ir tvarkÄ , tačiau ne gyvenamųjų patalpų avarinės bÅ«klės pripažinimÄ .          Apeliantas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teismas byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokias apelianto argumentais. CPK 231 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai parengiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, Å¡alių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų prieštaravusios dėl bylos nagrinėjimo iš esmės po parengiamojo teismo posėdžio, šalys nepateikė jokių papildomų prašymų ar įrodymų, be to, parengiamajame posėdyje dalyvavo tiek ieškovų atstovas, tiek atsakovo atstovas, kurie neišreiškė valios ar pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, nors ir nebuvo konkretaus šalių sutikimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtos procesinės normos, todėl nėra pagrindo apskųstajam sprendimui panaikinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovai, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkami privatizavimo subjektai, tačiau Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negalėjo privatizuoti bendrabučio kambarių, esančių (duomenys neskelbtini), nes bendrabučio pastatas buvo netinkamas naudoti, avarinės bÅ«klės, gyvenimo sÄ lygos jame buvo antisanitarinės ir nehigieniÅ¡kos, o valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iÅ¡keldinamiems gyventojams kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , Å¡ie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du Å¡i ieÅ¡kovų įgyta teisė gali bÅ«ti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę privatizuoti jų nuomojamas patalpas, remiantis Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.Pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiÅ«rėti apskųsto teismo sprendimo apeliacine tvarka.Remdamasi iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo priteistina 15,45 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :

    Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .    Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15 (penkiolika) litų 45 centus paÅ¡to iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                    Henrichas Jaglinskis Kolegijos teisėjos                                                                             Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                     Dalia ViÅ¡inskienė            Â