29a2e84d-b781-4ce7-91fd-2de0339df290 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Rana Mohammad Aslam skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau Departamento) 20Administracinė byla Nr. eI-7304-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-01193-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui V.

P., atsakovo atstovui advokatui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. M. M. A. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2015-02-05 sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ;

įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ (toliau – Ministerija), veikiančiÄ per Lietuvos Respublikos ambasadÄ Egipte (toliau – Ambasada), priimti naujÄ sprendimÄ iÅ¡duoti vizÄ atvykimui į Lietuvos RespublikÄ . Skunde paaiÅ¡kino, kad kreipėsi į AmbasadÄ dėl vizos gavimo, pateikė visus bÅ«tinus dokumentus, todėl Ambasados darbuotojo atsisakymas iÅ¡duoti jam vizÄ yra neteisėtas. Nurodė, kad turėjo Å engeno vizÄ nuo 2014-08-09 iki 2014-08-28. Lietuvoje 2015-01-13 įregistravo santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete L.

G. Apsilankymo Lietuvoje tikslas buvo santuokos Å¡ventės organizavimas sutuoktinės gimtinėje. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Ä®statymu dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovė Ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Å engeno vizų iÅ¡davimÄ , nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigÅ«no Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskrecijÄ Ä¯vertinti gautÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimÄ iÅ¡duoti vizÄ arba atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant praÅ¡ymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų iÅ¡davimo. Konsulinis pareigÅ«nas, priimdamas arba jau priėmęs dokumentus, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sÄ Å¾iningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

PaaiÅ¡kino, kad URM konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, todėl URM konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡duoti vizÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pabrėžė, kad konsulas neturi pareigos neapibrėžtÄ ilgÄ laikÄ bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizÄ , iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu bÅ«tų priimtas sprendimas iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs praÅ¡omos vizos, turi teisę vėl kreiptis į AmbasadÄ dėl vizos gavimo pateikdamas papildomus duomenis ir dokumentus. Nagrinėjamu atveju konsului sprendžiant klausimÄ dėl vizos iÅ¡davimo, konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai akcentavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė vizų iÅ¡davimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Å engeno valstybes dėl leidimo gyventi santuokos pagrindu. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas gyvena Egipte su Å¡eima, dirba turizmo srityje, kur tiksliai, duomenų nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasis atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais. Akcentavo, kad konsulinio pareigÅ«no abejones dėl kelionės tikslo ir grįžimo pareiÅ¡kėjas privalo pats paÅ¡alinti, pateikdamas Å¡ias abejones paneigiančius įrodymus.

Skundas atmestinas.Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje 2015-01-26 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Å engeno vizÄ (8-10 b. l.). PraÅ¡yme nurodė: kelionės tikslas – Å¡eimos ar draugų lankymas; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatoma atvykimo/iÅ¡vykimo į/iÅ¡ Å engeno erdvę data – 2015-02-25-2015-05-25. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė ES pilietybę turinčio Å¡eimos nario – sutuoktinės L.

G. duomenis ir pateikė santuokos liudijimo kopijÄ (11 b. l.).PareiÅ¡kėjas 2015-01-26 apklaustas dėl santuokos įvertinimo (12-15 b. l.).Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2015-02-05 sprendimu Nr. LTU-44-00000000000000000000002907 pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti Å engeno vizÄ (16-17 b. l.). Apie šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Bendrijos vizų kodekso VI priede nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Å¡io sprendimo teisėtumo, skunde nurodė, kad pateikė visus bÅ«tinus dokumentus ir atitinka visas sÄ lygas vizai iÅ¡duoti.Vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau - Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. 1V-233/V-66 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su iÅ¡orės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos apraÅ¡o (2013-02-22 įsakymo Nr. 1V-156/V-52 redakcija; toliau – Tvarkos apraÅ¡as) nuostatos.

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ , viza iÅ¡duodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos SÄ jungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, apraÅ¡o ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui iÅ¡duodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos iÅ¡davimu ar atsisakymu jÄ iÅ¡duoti, jos pratęsimu ar atsisakymu jÄ pratęsti, jos panaikinimu ir Å engeno vizos atÅ¡aukimu (Tvarkos apraÅ¡o 4 p.).

Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos iÅ¡davimo sÄ lygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, nurodytų Ä®UTP 19 straipsnyje, priimamas sprendimas iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (Tvarkos apraÅ¡o 78 p.). Nustatęs kurį nors iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (Tvarkos apraÅ¡o 80 p.).Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka atvykimo sÄ lygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens pateiktÄ numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį, arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Å engeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu.

To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu.Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Taip pat vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimo dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir vizų iÅ¡davimo tvarka“ konsuliniams pareigÅ«nams iÅ¡dėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Å engeno zonos valstybes gauti forma, turinys.

Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta:

a) numatomos kelionės tikslas;

b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti;

c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d) informacijÄ , pagal kuriÄ galima įvertinti, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi bÅ«ti dokumentai, įrodantys verslo ryÅ¡ius (pvz., sutartys, apmokėtos sÄ skaitos, užsakymų sÄ raÅ¡as ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklÄ (pvz., metinės veiklos žurnalas, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.).

Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡ valstybės narių teritorijos iÅ¡vykti iÅ¡ valstybės narės teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iÅ¡ esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos Å¡alyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, Å¡eimos ryÅ¡iais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimÄ nustatomas migracijos pavojus.Apibendrinus aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ , matyti, kad kompetentingos institucijos, nagrinėjančios praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ , įvertinusios pateiktus duomenis ir nustačiusios aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatose iÅ¡vardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskrecijÄ vertinti, ar kyla abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo iÅ¡duoti vizÄ , įsitikintų, jog praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo turi pateikti informacijÄ , kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais iÅ¡sklaidyti abejones dėl jo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrÄ situacijÄ jo gyvenamosios vietos Å¡alyje arba migracijos srautÄ iÅ¡ tos Å¡alies į valstybes nares.Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,PraÅ¡ymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) numatyti praÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai, tarp kurių nurodyta, jog reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t.

Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Taigi, bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymÄ iÅ¡duoti vizÄ ) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečiÄ kiekvieno pareiÅ¡kėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad Å engeno vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti remiantis Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu, b) punktu (t. y. jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimo dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo).IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio (16-17 b. l.) matyti, kad pokalbio su pareiÅ¡kėju ir jo sutuoktine (pokalbis vyko telefonu) metu pateikta informacija konsuliniam pareigÅ«nui sukėlė įtarimų dėl santuokos su Lietuvos Respublikos piliete fiktyvumo.

Tuo tikslu buvo atlikta apklausa dėl sudarytos santuokos įvertinimo. PareiÅ¡kėjas apklausos metu Ambasados darbuotojui nurodė, kad jis buvo vedęs Jungtinės Karalystės pilietę (2007-2012 m.), tačiau neatsimena tikslaus santuokos laikotarpio, taip pat tiksliai negalėjo pasakyti, kokio amžiaus jo buvusi sutuoktinė (buvo apie 37 metų, kai tuokėsi; o jam – 25). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad 2013 m. vyko į RusijÄ pas apie 40 m. amžiaus (neatsimena tikslaus amžiaus) moterį, o 2012 m. susipažino su lietuve L.

G., su kuria susituokė Egipte 2014-12-15. Konsuliniam pareigÅ«nui sukėlė įtarimų ir tai, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sutuoktinė L. G. neaiÅ¡kiai kalba apie bendrÄ ateitį, t. y. nežino, kur gyvens – Lietuvoje ar Egipte. Užsienietis į klausimÄ , kÄ veiks Lietuvoje, atsakė, kad bus su žmona ir surengs vestuvių puotÄ . Pažymėtina, kad apie bendrus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gyvenimo planus aiÅ¡kiai negalėjo paaiÅ¡kinti ir pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje.

Nurodė, kad jie yra jauni žmonės ir dar nėra nusprendę, kur gyvens. Teigė, kad pareiÅ¡kėjui negavus vizos, jo sutuoktinė iÅ¡vyko pas jį į EgiptÄ , pridėjo lėktuvo bilieto kopijÄ . Teismo vertinimu, pateiktas lėktuvo bilietas į EgiptÄ (marÅ¡rutas Vilnius - Å arm El Å eichas) neįrodo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės ketinimų vesti bendrÄ Å«kį, gyventi Å¡eimoje. Apskritai nėra aiÅ¡ku, ar L. G. iÅ¡vyko bÅ«tent pas pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjo pasakojimas apie ankstesnes santuokas (neįprastas Egiptui žmonų keitimo skaičius), įrodymų apie numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas nebuvimas, aiÅ¡kiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas, kad yra reali nelegalios migracijos grėsmė.Kaip matyti, vertindamas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs pareiÅ¡kėjas ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybės narės teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, konsulinis pareigÅ«nas atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo socialinę padėtį kilmės Å¡alyje, t. y., kad jis yra kilęs iÅ¡ skurdaus regiono.

Be to, pareiÅ¡kėjas nei teismui, nei Ambasadai nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo darbo santykius Egipte, Å¡eiminius ryÅ¡ius, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie tikruosius jo ketinimus. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kad jie su sutuoktine nėra nusprendę, kur gyvens, taip pat leidžia abejoti, kad pareiÅ¡kėjas ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vienos Konvencijos dėl konsulinių santykių tarp konsulinių funkcijų 38 straipsnyje nustatyta, kad atlikdami savo funkcijas, konsuliniai pareigÅ«nai gali kreiptis pagalbos į savo konsulinės apygardos kompetentingos vietos valdžios institucijas bei priimančios valstybės kompetentingas centrines institucijas.

Nagrinėjamu atveju, Ambasada, ketindama paÅ¡alinti abejones dėl pareiÅ¡kėjo kelionės tikslų, per Vizų informacinę sistemÄ (VIS) kreipėsi konsultacijos į Valstybės saugumo departamentÄ , kuris 2015-02-04 konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemoje pateikė rekomendacijÄ neiÅ¡duoti LR vizos remiantis Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu, b) punktu.Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ambasada Egipte nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neiÅ¡duoti vizos pareiÅ¡kėjui.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos ambasada Egipte tinkamai ir aiÅ¡kiai pagrindė savo sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui – konkretÅ«s faktai nurodyti tiek 2015-02-05 sprendime, tiek Užsieniečių registro vizų modulyje. PareiÅ¡kėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , įrodymų, pagrindžiančių buvimo sÄ lygas, nesant galimybės nustatyti, kad ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, nevirÅ¡ydama savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos pareiÅ¡kėjui.

Atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, pareiÅ¡kėjas apie priimtÄ sprendimÄ buvo informuotas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymėti atsisakymo pagrindai, atitinkantys iÅ¡vardintus Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punkte, 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje, b) punkte.Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad sprendimas neiÅ¡duoti vizos buvo motyvuotas ir objektyviai pagrįstas konkrečiu atveju nustatytais duomenimis, jo panaikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais ir kitais motyvais nėra pagrindo.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:

A. A. M. M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.                Teisėjai                                                                                                Marius Bajoras                                                                                                             Ina Kirkutienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Jolita Rasiukevičienė                                                                                                       Â