29a2a7d2-a027-4591-9f68-0e23525d1cc8 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-491/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31033-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.5.1; 1.2.4.1.1; 1.2.22.1.1; 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dzikui,

nuteistajam G. B., gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

nukentėjusiajam A. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas jo suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d.

IÅ¡ G. B. priteista:

- nukentėjusiajam A. B. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) 3761,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. nuteistas:

1.1. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje stovėjusiame automobilyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), panaudojo savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pritaikytÄ Å¡audyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) Å¡oviniais, kuris buvo užtaisytas pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22 LR) Å¡oviniais, kuriuo ne mažiau kaip du kartus Å¡ovė į nukentėjusįjį A. B., pastarajam padarydamas Å¡autinius krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, kairio žasto ir pilvo sužalojimus su kepenų pažeidimu ir kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko A. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata;

1.2. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val., su savimi neÅ¡iojo ir automobiliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijÄ gabeno revolverį, kuris yra savadarbis Å¡aunamasis ginklas, pritaikytas Å¡audyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) Å¡oviniais, bei ne mažiau kaip du pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22 LR) Å¡ovinius, kuriuos 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. minėtos degalinės teritorijoje panaudojo padarydamas nukentėjusiajam A. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Revolveris pagamintas savadarbiu bÅ«du perdirbant pramoninės gamybos 6 mm (.22 LR) kalibro revolverį „ALFA model 620“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 6 mm (.22) kalibro „FLOBERT“ tipo Å¡oviniais, kuriam buvo pakeistas vamzdis bei perdirbtas bÅ«gnelis, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , minėtÄ revolverį neteisėtai laikė iki 2022 m. birželio 7 d. 11.50 val., kol jį prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savanoriÅ¡kai pateikė policijos pareigÅ«nams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. praÅ¡o: iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį; atmesti visus civilinius ieÅ¡kinius; suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę; į paskirtÄ bausmę įskaityti visÄ laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ suėmime ir ekspertizės įstaigoje. Cituojant teisės aktų nuostatas, teismų praktikÄ , skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, proceso dalyvių parodymus, apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Prokuroro suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Byloje nebuvo surinkti G. B. kaltę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrindžiantys įrodymai, neatskleistos aplinkybės, kaip buvo sutrikdyta A. B. sveikata, ar ji buvo sutrikdyta tyčia. PrieÅ¡ingai, bylos įrodymai rodo, kad G. B. gynėsi nuo A. B. veiksmų. Tai patvirtina vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų E. B. ir V. F. parodymai (pastarasis byloje nebuvo apklaustas). Kad kėsinimasis į G. B. buvo realus ir akivaizdus, patvirtina paties nukentėjusiojo A. B. parodymai, jog atiminėdamas iÅ¡ G. B. revolverį, buvo šį ginklÄ atsukęs į pastarojo veidÄ . Taigi, G. B. veiksmus sÄ lygojo didelis iÅ¡gÄ stis ir sumiÅ¡imas.

2.2. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi vertindamas įrodymus, prioritetÄ teikė tik G. B. kaltinantiems įrodymams, savo iniciatyva bei formaliai sprendė klausimus dėl nuteistajam taikomų kardomųjų priemonių sÄ lygų. Taip pat teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Skundžiamame nuosprendyje G. B. kaltė grindžiama tik nepatikimais A. B. parodymais.

2.3. Skundžiamas nuosprendis yra prieÅ¡taringas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. B. turėjo tikslÄ konfliktÄ su A. B. iÅ¡spręsti panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Paties nukentėjusiojo parodymai, liudytojo E. B. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad iniciatyva aiÅ¡kintis santykius dėl padegto automobilio buvo A. B.

2.4. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje klaidingai nurodoma, kad kratos G. B. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas ir paimtas revolveris. G. B. šį revolverį pateikė savanoriškai ir tai patvirtina savanoriško daiktų pateikimo protokolas.

2.5. Skundžiamame nuosprendyje teismas klaidingai nurodė, kad G. B. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas teistas pagal BK 284 straipsnį. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ G. B. buvo nuteistas 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, t. y. po nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

2.6. Teismas G. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtÄ bausmę. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės. Taip pat yra pagrindas G. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino tik Å¡ios nusikalstamos veikos rūšį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Å¡i veika buvo padaryta vieno asmens, yra primityvi. G. B. pats savanoriÅ¡kai pateikė ginklÄ policijos pareigÅ«nams, ginklas į rinkÄ nepateko. Teismas neįvertino ir to, kad G. B. savo kaltę pripažino, gailisi, dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi senyvo amžiaus močiute bei savo motina, laikėsi jam taikomų kardomųjų priemonių sÄ lygų.

2.7. Teismas į G. B. paskirtÄ bausmę neteisingai įskaitė jo suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , kadangi nuo 2021 m. gruodžio 7 d. jam buvo taikoma kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra. Be to, G. B. suėmimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. jam buvo taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra. Taip pat teismas į G. B. paskirtÄ bausmę neįskaitė jo ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«to laiko, kaip to reikalaujama BPK 141 straipsnyje.

2.8. Kadangi G. B. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už A. B. kilusius padarinius. Be to, teismo nukentėjusiajam priteista žala yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Taip pat teismas neįvertino G. B. sunkios materialinės padėties (jis turi įsiskolinimų, jam 2 metus buvo taikytos griežtos kardomosios priemonės, kurios apsunkino jo galimybes dirbti, jis rÅ«pinasi motina ir močiute, remia jas materialiai).

2.9. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. B. buvo pradėta kita baudžiamoji byla, kurioje jam paskirtas suėmimas. Tokiu bÅ«du pažeidžiamas draudimas bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ .

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų apimtį, pobÅ«dį, konkretumÄ , tikslumÄ , kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

7. Atsižvelgdama į tokias baudžiamojo proceso taisykles ir paduoto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde pateiktų prašymų ir argumentų šiais pagrindiniais skunde keliamais klausimais: ar nuteistojo G. B. veiksmai bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo 2021 m. rugsėjo 7 d. įvertintos ir kvalifikuotos tinkamai; ar nuteistajam paskirta teisinga bausmė ir ar tinkamai išspręsti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.

Dėl nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Jis mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl Å¡ios veikos, nes jis nukentėjusįjį A. B. sužalojo ne tyčia, o nuo jo besigindamas. Tuo remdamasis, nuteistasis praÅ¡o Å¡ioje dalyje jam nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai (BK 28 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

9. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. ŠiÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmeniui, prieÅ¡ kurį buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistÄ jį G. B.kaltu, savo iÅ¡vadas motyvavo ne tik nukentėjusiojo A. B. parodymais bei kitais jį kaltinančiais įrodymais – teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y. ir paties nuteistojo parodymus, visų liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais Å¡iais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ esmės susijusius su klausimu, ar G. B. įvykio metu dėl nukentėjusiojo A. B. veiksmų buvo kilusi kokia nors grėsmė, nuo kurios jis turėjo teisę gintis.

11. Šioje byloje nustatyta, to apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis G. B., kad 2021 m. rugsėjo 7 d. prieš 17 val. į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo G. B., kuris vairavo automobilį „BMW“ ir jį pasistatė prie pirmos kuro užpylimo kolonėlės, šalia įėjimo į degalinės parduotuvę. Šalia G. B., tik kitoje tos pačios kuro užpylimo kolonėlės pusėje, stovėjo liudytojas E. B. su draugu. Po kurio laiko į degalinę atvažiavo A.

B., kuris savo automobilį „Audi“ pasistatė tolėliau nuo G. B. automobilio „BMW“. Tuo metu degalinėje vyko techniniai darbai ir kuro nebuvo leidžiama užsipilti. Apie 17 val. G. B. išėjo iÅ¡ degalinės parduotuvės ir įsėdo į savo automobilio „BMW“ vairuotojo vietÄ (Å¡io automobilio vairas yra deÅ¡inėje pusėje). Tuo metu A. B., sėdėjęs ant savo automobilio „Audi“ kapoto, nužingsniavo link G. B. automobilio ir atsisėdo į Å¡io automobilio priekinę keleivio vietÄ .

Po maždaug vienos minutės automobilio „BMW“ salone įvyksta grumtynės, pasigirsta daugiau nei 2 Å¡Å«viai, po kurių prie automobilio „BMW“ priekinių keleivio durelių pusės, kur sėdėjo A. B., priėjo E. B. su draugu. Pastarieji pradarė Å¡ias dureles ir pamatė, jog G. B. ir A. B. kartu suėmę laikė už Å¡aunamojo ginklo, kuris buvo nukreiptas į A. B.. Po to G. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „BMW“ ir nužingsniavo už degalinės parduotuvės pastato, savo deÅ¡inę rankÄ laikydamas užantyje.

IÅ¡ paskos G. B. iÅ¡ automobilio „BMW“ iÅ¡lipo A. B., kuris nužingsniavo link savo automobilio „Audi“ ir nuvažiavo link ligoninės, kur jam buvo nustatyti Å¡autiniai sužalojimai krÅ«tinės lÄ stoje, pilve ir kairiame žaste, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ioje byloje nustatyta ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje stovėjusiame G. B. automobilyje „BMW“ į nukentėjusįjį A. B. buvo iÅ¡Å¡auta kelis kartus iÅ¡ savadarbio Å¡aunamojo ginklo, taip jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir kad Å¡is sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bÅ«tent jo – nuteistojo G.

B. veiksmais. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo G. B., nukentėjusiojo A. B., liudytojų parodymai, specialistų išvados, vaizdo ir garso įrašai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.

12. Å ioje byloje nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo A. B. parodymai dėl konflikto eigos ir pastarojo sužalojimo aplinkybių skiriasi. Be to, nėra nustatyta liudytojų, mačiusių visÄ Å¡io konflikto automobilyje „BMW“ eigÄ , visa konflikto eiga, taip pat nebuvo užfiksuota ir jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Dėl to bÅ«tina kuo iÅ¡samiau bei objektyviau iÅ¡tirti ir įvertinti konflikto atsiradimo priežastis, nustatyti konfliktÄ iniciavusį asmenį, įvertinti nukentėjusiojo ir nuteistojo elgesį iki sužalojimo padarymo bei po jo, jų pačių bei liudytojų parodymų patikimumÄ .

13. Visų pirma, kalbant apie nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo A. B. tarpusavio santykių pobÅ«dį, nukentėjusysis, kitaip nei nuteistasis, viso proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliai parodė, kad jie yra pažįstami, jokių pykčių, konfliktų ar nesutarimų anksčiau tarp jų nebuvo. Tačiau nuteistasis G. B., aiÅ¡kindamas apie jo ir A. B. tarpusavio santykius, nebuvo nuoseklus. Viena vertus, įvairių apklausų metu (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu) nuteistasis iÅ¡sakė teiginius apie jam daromÄ psichologinį spaudimÄ (jį persekiojant, jam skambinėjant, bandant kitaip su juo susisiekti) ir jo gyvybei iÅ¡kilusį pavojų. Tačiau dėl to jis į teisėsaugas institucijas nesikreipė ir apie tai nepranešė. Taip pat nei vienos iÅ¡ apklausų metu G. B. nesugebėjo konkrečiai ir aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti, kokie bÅ«tent A. B. veiksmai iki įvykio jam kėlė grėsmę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad G. B. pervertina prieÅ¡ jį kitų asmenų atliekamus veiksmus, kas nurodoma ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Kita vertus, nuteistasis iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad jie buvo pažįstami, kad tarp jų anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai iki įvykio nebuvo įtempti ar konfliktiÅ¡ki.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, kas vyko automobilio „BMW“ salone, kai į jį atsisėdo nukentėjusysis A. B. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, nuteistojo G. B. pozicija Å¡iuo klausimu nebuvo nuosekli. Å ioje byloje jis buvo apklaustas po vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalinio įrodymų tyrimo metu. Ir iÅ¡ esmės visų apklausų metu nuteistasis vis parodydavo naujas nukentėjusiojo A. B. fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ jį aplinkybes, apie kurias ankstesnių apklausų metu parodymų nebÅ«davo davęs. Å ių nuteistojo parodymų esmė yra ta, kad A. B. į jo automobilį įsibrovė jau turėdamas tikslÄ su juo konfliktuoti dėl 2019 m. galimai jo padegto automobilio, po to ant jo Å¡aukė dėl minėto automobilio padegimo, nurodė, kad už tai reikės susimokėti, liepė važiuoti iÅ¡ degalinės pasiÅ¡nekėti, laikė už pakarpos, taip neleisdamas iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vienÄ kartÄ sudavė per smakrÄ , taip pat rankoje turėjo daiktÄ , panašų į kažkokį ginklÄ . Nuteistojo teigimu, tokiÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ jis įvertino kaip pradėtÄ realų, pavojingÄ kėsinimÄ si į jo sveikatÄ , dėl ko iÅ¡sitraukė su savimi turėtÄ revolverį, o A. B. pats griebė už Å¡io ginklo, buvo atsukęs į jį, dėl ko jis kelis kartus iÅ¡Å¡ovė į nukentėjusįjį, taip siekdamas sulaikyti jo agresijÄ . Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokius nuteistojo nenuoseklius parodymus vertina kaip jo siekį bet kokiais bÅ«dais pateisinti savo elgesį prieÅ¡ nukentėjusįjį ir atmeta kaip paneigtus byloje surinktų įrodymų visuma.

15. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. B. parodymais, kadangi jie nebuvo nuoseklÅ«s. Pagal nukentėjusiojo A. B. parodymus, 2019 m. jo automobilis „BMW“ galimai buvo padegtas; po to miestelyje pradėjo sklisti kalbos, kad šį jo automobilį galimai padegė G. B.; 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ pamatęs G. B., jis atsisėdo į jo automobilį „BMW“ turėdamas tikslÄ su juo apie tai pasikalbėti; jam atsisėdus į automobilį, pradėjus pokalbį su G. B., pastarojo pasiteiravus, ar jam kas nors yra žinoma apie 2019 m. galimai padegtÄ jo automobilį, G. B. sutriko, deÅ¡ine ranka iÅ¡ užančio (striukės vidaus) iÅ¡sitraukė Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei pradėjo į jį Å¡audyti; pirmiausiai G. B. jam pataikė į kairį žastÄ , po to į pilvÄ ; stengdamasis iÅ¡vengti Å¡Å«vių, jis sugriebė G. B. laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei stengėsi jį nukreipti nuo savęs, buvo ginklÄ nukreipęs žemyn, atsukęs į patį nukentėjusįjį; taip su G. B. grÅ«mėsi, kol paÅ¡aliniai asmenys pradarė automobilio, kuriame jiedu sėdėjo, dureles ir jie vienas paksui kitÄ iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „BMW“, jis nuvažiavo į ligoninę, nes pamatė iÅ¡ rankos ir pilvo bėgantį kraujÄ . Tokie nukentėjusiojo A. B. parodymai iÅ¡ esmės nekito ir buvo nuoseklÅ«s nuo jo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 9 d. Å iuos parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

16. Vienintelis neatitikimas, kurį galima įžvelgti nukentėjusiojo parodymuose, yra tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. ligoninėje (prieÅ¡ operacijÄ ) A. B. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad trys jam nepažįstami 25-30 amžiaus vyrai jį sužalojo pliaže tarp jų kilusio žodinio konflikto metu (1 t., b. l. 17). Tačiau jau kitÄ dienÄ (2021 m. rugsėjo 8 d.) po operacijos A. B. policijos pareigÅ«nams nurodė, jog jį iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, automobilyje „BMW“, sužalojo G.

B. ne mažiau kaip du kartus į jį Å¡audamas iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo (1 t., b. l. 136). Tokius savo versijų neatitikimus nukentėjusysis A. B. paaiÅ¡kino prasta savijauta iÅ¡kart po įvykio (jis buvo netekęs daug kraujo, pagal liudytojų M. V. ir S. B. parodymus prie ligoninės A. B. pats nesugebėjo iÅ¡lipti iÅ¡ savo automobilio, buvo iÅ¡balęs, prakaituotas). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nelaiko, kad nukentėjusiojo A. B. nurodyta pirminė versija apie jo sužalojimo aplinkybes sudaro pagrindÄ netikėto jo vėlesniais bei detalesniais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieÅ¡taravimų tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai. BylÄ nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-697/2021).

Vadovaudamasi Å¡iais kasacinio teismo praktikos suformuotais įrodinėjimo standartais, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje esančius nukentėjusiojo A. B. parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. B. parodymais, dėl kurių jis buvo nuoseklus nuo pat pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Juolab, kad kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo A. B. nurodytas jo sužalojimo aplinkybes, o ne nuteistojo G.

B. gynybinę versijÄ .

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. ne atsitiktinai tuo pat metu kaip ir G. B. buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, o laukė progos pagrasinti, atkerÅ¡yti G. B. dėl 2019 m. galimai pastarojo sudeginto A. B. automobilio, dėl ko įsibrovė į G. B. automobilį „BMW“. Visų pirma, dėl 2019 m. galimai padegto A. B. automobilio „BMW“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prokuroro 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo sustabdytas, nenustačius galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens (duomenys iÅ¡ Integruotos baudžiamojo proceso sistemos). Tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad A. B. automobilį galimai padegė G. B. Tokių duomenų nėra iki Å¡iol, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo A. B. nurodytas miestelyje sklindančias bei jo girdėtas kalbas apie tai. Ä®vertinus anksčiau jau aptartus nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius (jie nebuvo konfliktiÅ¡ki ar įtempti), nėra jokio pagrindo nukentėjusiojo A. B. siekį pasikalbėti su G. B. dėl tokių apie jį sklindančių kalbų laikyti rizikingu, provokuojančiu ar kaip nors kitaip keliančiu grėsmę nuteistajam. Antra, kaip neatitinkantys tikrovės atmetami nuteistojo G. B. parodymai, kad A. B. į jo automobilį „BMW“ įsibrovė, taip sukeldamas jam didelį iÅ¡gÄ sti ir sumiÅ¡imÄ . Kaip matyti iÅ¡ degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo bei garso įrašų, priėjęs prie G. B. automobilio „BMW“, A. B. pradarė Å¡io automobilio priekines keleivio dureles, pasilenkė, po kiek laiko atsisėdo bei dureles uždarė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. B. parodė, kad A. B. pradarius jo automobilio dureles, jis (G. B.) patraukė ant priekinės keleivio sėdynės buvusį segtuvÄ ir saldainių dėžutę, kad A. B. ant jų neatsisėstų. Taigi, pats nuteistasis paneigė savo parodymus, kad A. B. į jo automobilį įsibrovė, t. y. atsisėdo prieÅ¡ jo valiÄ . Å alia G. B. automobilio „BMW“ stovėjęs liudytojas E. B. taip pat neparodė, kad A. B. bÅ«tų įsibrovęs į G. B. automobilį. Liudytojui netgi pasirodė, kad G. B. prie savo automobilio grįžo kartu su A. B. ir jie kartu atsisėdo į automobilį.

18. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde, kaip ir iÅ¡ esmės viso proceso metu, nurodo, kad jis automobilyje „BMW“ į nukentėjusįjį A. B. Å¡ovė iÅ¡ su savimi turėto revolverio gindamasis nuo paties nukentėjusiojo smurtinio ir agresyvaus elgesio prieÅ¡ jį, o tyčios nukentėjusįjį sužaloti neturėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo parodymus pagrįstai atmetė kaip paneigtus byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, pagal nukentėjusiojo A. B. parodymus jis į G. B. automobilį atsisėdo tik norėdamas su pastaruoju pasikalbėti ir rankose nieko neturėjo. Byloje esantys vaizdo bei garso įraÅ¡ai, liudytojo E. B. parodymai patvirtina, kad nei prieÅ¡ sėsdamasis į automobilį „BMW“, nei iÅ¡ jo iÅ¡lipdamas A. B. rankose nieko neturėjo. Jokių daiktų, panaÅ¡ių į ginklÄ , nebuvo rasta nei 2021 m. rugsėjo 7 d. apžiÅ«rint nukentėjusiojo automobilį „Audi“, su kuriuo jis tÄ dien atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ bei po įvykio nuvažiavo į ligoninę (1 t., b. l. 20-33), nei jo drabužiuose, kuriuos 2021 m. rugsėjo 7 d. policijos pareigÅ«nams pateikė ligoninės darbuotojas S. N. (1 t., b. l. 88-89).

19. Antra, byloje be nuteistojo G. B. tvirtinimo apie nukentėjusiojo A. B. prieÅ¡ jį panaudotÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ , t. y. trenkimÄ ranka per barzdÄ , laikymÄ už pakarpos neleidžiant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, rėkimÄ , pinigų reikalavimÄ , nepatvirtina nei jo paties elgesys po įvykio, nei byloje surinkti įrodymai. Pagal nukentėjusiojo A. B. parodymus automobilyje „BMW“ jis tik teiravosi G. B. apie 2019 m. galimai jo padegtÄ automobilį, jokių aktyvių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį jis neatliko.

Byloje esančiais vaizdo ir garso įraÅ¡ais, liudytojų E. B., A. S. (kuriam po įvykio G. B., prieÅ¡ pasiÅ¡alindamas iÅ¡ degalinės, perdavė automobilio „BMW“ raktelius), J. S. (kuris G. B. praÅ¡ymu pastarÄ jį parvežė į namus bei po to atgal į degalinę) parodymais nustatyta, kad iÅ¡ automobilio „BMW“, be Å¡Å«vių garsų, daugiau nesklido jokie riksmai, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs G. B. taip pat nebuvo sužalotas, nesiskundė, kad nukentėjusysis jį užpuolė jo nurodytomis aplinkybėmis, iÅ¡lipdami iÅ¡ automobilio G.

B. ir A. B. vienas kitam nieko nesakė. Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartÄ patvirtina tai, kad nuteistajam negrėsė joks pavojus. Byloje nėra jokių duomenų, kad perÅ¡autas ir kraujuojantis nukentėjusysis bÅ«tų rėkęs G. B. neskambinti policijai. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina G. B. nurodomų realių, pavojingų ir puolamųjų A. B. veiksmų prieÅ¡ jį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius nuteistojo sveikatai, gyvybei tiesioginę, realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję gintis pačiam.

Todėl nukentėjusiojo A. B. pareikÅ¡tos pretenzijos nuteistajam G. B. dėl 2019 m. galimai pastarojo padegto nukentėjusiojo automobilio negali bÅ«ti tokios pavojingos, keliančios akivaizdų, realų pavojų nuteistojo sveikatai ar gyvybei. Nors nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad rankomis stengdamasis nuo savęs nukreipti G. B. laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , šį ginklÄ buvo atsukęs į nuteistÄ jį ar krepÅ¡telėjo jam per barzdÄ , tai nesudaro pagrindo teigti, kad G. B. įgijo teisę ginti.

Tokius nukentėjusiojo veiksmus sÄ lygojo paties G. B. elgesys.

20. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo G. B. veiksmai pagrįstai nevertinti kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis bÅ«tų turėjęs teisę gintis, nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo G. B. kaltės, t. y., kad jis tyčia ne mažiau kaip du kartus iÅ¡Å¡ovė į nukentėjusįjį A. B. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaip jau minėta, nesant pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si, tačiau asmeniui dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarius žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie nukentėjusiojo sužalojimÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, teisėjų kolegija atmeta.Â

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. praÅ¡o atlikti pakartotinę jo teismo psichiatrijos ekspertizę, kad bÅ«tų paneigti ar patvirtinti jo parodymai dėl jo didelio iÅ¡gÄ sčio A. B. atsisėdus į jo automobilį, taip pat liudytoju apklausti kartu su E. B. buvusį jo draugÄ F. Tokius praÅ¡ymus nuteistasis iÅ¡sakė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau jie buvo įvertinti ir motyvuotai atmesti protokolinėmis nutartimis. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytoju apklausus F. bÅ«tų gauti nauji ir reikÅ¡mingi duomenys. Pagal liudytojo E. B. parodymus, F. daugiau negu jis matyti ir girdėti negalėjo, nes stovėjo Å¡alia jo, tik pasisukęs Å¡onu nuo G. B. automobilio „BMW“, bei tuo metu jie kalbėjosi su moterimi. Å ioje byloje G. B. jau buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės bei gauta iÅ¡vada, kad nors G. B. bÅ«dingos pervertinimo idėjos, įtarumas, tačiau jis tiek nusikalstamų veikų metu, tiek Å¡iuo metu gali visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (yra pakaltinamas). Tai, ar G. B. buvo pagrindo iÅ¡sigÄ sti kokių nors nukentėjusiojo A. B. veiksmų, yra įrodymų vertinimo dalykas. Be to, BPK nenustatyta, kiek ir kokių rÅ«Å¡ių įrodymų turi bÅ«ti, jog teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta nusikalstama veika ir tÄ veikÄ padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiÅ¡kia, jog teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad baudžiamajame procese neturi bÅ«ti įrodinėjama iki begalybės. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti, todėl nuteistojo praÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų rinkimo atmetamas.

22. Dar nuteistasis įžvelgė pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , teigdamas, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kardomųjų priemonių jam taikymo klausimus sprendė jo neiÅ¡klausęs. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta. Visų pirma, klausimai dėl G. B. taikomų kardomųjų priemonių buvo sprendžiami jam dalyvaujant ir leidžiant jam pasisakyti, taip pat teismas nagrinėjo paties G. B. praÅ¡ymus dėl jam taikomos intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų pakeitimo. Antra, nors nuteistasis teigia, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti šaliÅ¡kai, teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau Å¡ie skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, jų jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, teismo šaliÅ¡kumÄ Â nuteistasis sieja iÅ¡imtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau Å¡i aplinkybė teismo šaliÅ¡kumo neįrodo. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su nuteistuoju, jog pirmosios instancijos teismas procese elgėsi netinkamai ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai ar pažeisdamas BPK nustatytas bendrÄ sias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas.

23. Nuteistojo G. B. teigimu, Å¡ioje byloje jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas antrÄ kartÄ . Tokie nuteistojo argumentai atmetami. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu (nėra įsiteisėjęs) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį G. B. buvo nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. lapkričio 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė Å¡audmenis, kol 2022 m. lapkričio 17 d. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Å ioje byloje G. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad nuo tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. neteisėtai disponavo (laikė, neÅ¡iojo, gabeno ir panaudojo) savadarbiu Å¡aunamuoju ginklu, kol 2022 m. birželio 7 d. prie garažo, adresu (duomenys neskelbtini), savanoriÅ¡kai pateikė policijos pareigÅ«nams. Kaip matyti, G. B. tiek, skundžiamu, tiek 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už skirtingus savo veiksmus. Nors laiko prasme Å¡ios jo veikos iÅ¡ esmės sutampa tuo, kad tiek savadarbiu Å¡aunamuoju ginklu, tiek Å¡audmenimis G. B. disponavo nuo tiksliai nenustatyto laiko, tačiau Å¡ias veikas baigė skirtingu metu, 2022 m. birželio 7 d. policijos pareigÅ«nams jis savanoriÅ¡kai pateikė tik Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o Å¡audmenimis toliau disponavo, kol Å¡i jo veika buvo nutraukta policijos pareigÅ«nų 2022 m. lapkričio 17 d.

Dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės

24. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Jis praÅ¡o įvertinti teigiamai jį apibÅ«dinančius bylos duomenis, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus bei apsvarstyti galimybę jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir kaip galima labiau suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

25. Visų pirma, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).

26. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 10 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 253 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytas mažesnis kiekis alternatyvių bausmių – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį G. B. paskyrė laisvės atėmimÄ 4 metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 2 metams. Taikęs bausmių subendrinimo taisykles (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), pirmosios instancijos teismas G. B. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams.

27. PraÅ¡ydamas suÅ¡velninti Å¡iÄ jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, nėra nei nuteistojo G. B. atsakomybę lengvinančių, nei jÄ sunkinančių aplinkybių.

28. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama, esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad G. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį savo kaltės nepripažino viso proceso metu, dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – savo kaltę pripažino iš dalies. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Nors viso proceso metu nuteistasis G. B. teigė, jog gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo A. B. kėsinimosi, tačiau ši jo versija buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl neteisėto disponavimo savadarbiu Å¡aunamuoju ginklu nuteistojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ esmės prisidėję prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Pirmos apklausos 2021 m. rugsėjo 9 d. metu G. B. parodymų nedavė. Antros apklausos 2021 m. spalio 26 d. metu jis parodė, kad įvykio metu jis su savimi neturėjo jokio ginklo, o A. B. rankoje turėjo juodÄ daiktÄ , panašų į ginklÄ . Ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausos metu G.

B. abstrakčiai pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad iÅ¡samesnius parodymus duos teisme. Ir tik teisiamajame posėdyje nuteistasis aiÅ¡kiai pripažino neteisėtai disponavęs savadarbiu Å¡aunamuoju ginklu bei jį panaudojęs, t. y. ne mažiau kaip 2 kartus Å¡ovęs į jo automobilyje sėdėjusį A. B. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. teisingai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ pateikė savanoriÅ¡kai jo naudojamame garaže, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 140-142), tačiau tai jis padarė tik 2022 m. birželio 7 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams po įvykio.

Anksčiau 2021 m. rugsėjo 13 d. atliktos kratos toje pačioje vietoje metu Å¡is ginklas nebuvo rastas. Ä®vertinus tai kartu su nuteistojo G. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, darytina iÅ¡vada, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų slėpė savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo sužalojo A. B., ir jį savanoriÅ¡kai pateikė dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. B. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , neva jis jokio ginklo su savimi įvykio metu neturėjo, šį ginklÄ slėpė ir jį savanoriÅ¡kai pateikė tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas G.

B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

30. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintÄ galutinę bausmę, vertino, kad jis padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, Å¡ios jo veikos yra baigtos, tyčinės. Apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje suklydo nurodydamas, jog jis Å¡ių nusikalstamų veikų metu buvo teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų nuosprendis, kuriuo G. B. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, buvo priimtas 2022 m. sausio 31 d. ir įsiteisėjo 2022 m. gegužės 4 d. Taigi, nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį jis padarė bÅ«damas neteistas. Kita vertus, toks pirmosios instancijos teismo klaidingas G. B. teistumo vertinimas dar nesudaro pagrindo jam Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija bylos duomenis apie G. B. teistumÄ ir jo baustumÄ administracine tvarka vertina kaip jį charakterizuojančius kitų byloje surinktų duomenų visumoje, kadangi individualizuojant kaltininkui skiriamÄ bausmę, svarbus ne tik jo elgesys iki nusikalstamų veikų, bet ir tai, kaip jis elgėsi po Å¡ių veikų padarymo. Užtat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo tai, kad G. B. tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka. Tai leidžia nuteistÄ jį charakterizuoti labiau neigiamai.

31. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo G. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, negalima laikyti mažareikšme, o dėl nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo jam paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausmė negali būti laikoma kaip aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatė.

32. Å iuo atveju nuteistasis G. B. realizavo kelias BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas alternatyvias veikas, t. y. ne tik neteisėtai laikė, gabeno ir neÅ¡iojo savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bet ir jį panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. B., ne mažiau kaip du kartus Å¡audamas į pastarÄ jį iÅ¡ labai artimo atstumo – pagal 2022 m. birželio 1 d. specialisto iÅ¡vadÄ , iÅ¡ apie 10-30 cm atstumo (4 t., b. l. 17-23). Tokie nuteistojo veiksmai buvo itin pavojingi nukentėjusiojo A.

B. gyvybei. Ä® nukentėjusįjį A. B. G. B., Å¡audydamas iÅ¡ ginklo, pataikė 2 kartus, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta dar sunkesnių ir jau nebegrįžtamų pasekmių. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokių G. B. veiksmų tikslas buvo ne visuomenei priimtinais bÅ«dais iÅ¡spręsti kilusį konfliktÄ tarp jo ir nukentėjusiojo A. B., o siekis parodyti savo galiÄ prieÅ¡ silpnesnį beginklį asmenį.

Nuteistasis savo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį nutraukė Å¡iam aktyviai prieÅ¡inantis, t. y. bandant G. B. rankose laikomÄ ginklÄ nukreipti nuo savęs, bei įsiterpus netoli G. B. automobilio stovėjusiems paÅ¡aliniams asmenims – tai liudytojui E. B. bei jo draugui. Pažymėtina ir tai, kad toks kilusio konflikto sprendimo bÅ«das nebuvo vienkartinis ir atsitiktinis nuteistajam G. B., kadangi 2019 m. rugpjūčio 25 d. jis, veikdamas bendrininkų grupėje, kilusį konfliktÄ su nukentėjusiaisiais sprendė smurtiniais veiksmais bei vienam iÅ¡ bendrininkų panaudojant tiksliai nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Už Å¡iÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 284 straipsnį, G. B. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu. Ä®vertinęs visas Å¡ias aptartas aplinkybes bei bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bausmės tikslai galės bÅ«ti pasiekti tik G. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimus, jų terminus nustatant artimus vidurkiui. Bendrindamas Å¡ias už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė jam palankesnį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ â€“ Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudėjo vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams.

Su tokia nuteistajam G. B. paskirta bausme teisėjų kolegija sutinka. Byloje nustatytos aplinkybės parodo ne tik padarytų veikų, bet ir jas padariusio G. B. pavojingumÄ visuomenei, kuris lėmė bÅ«tinybę taikyti adekvačiai griežtÄ bausmę, kurios vienas iÅ¡ tikslų – apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens.

33. Apibendrinus visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam G. B. paskirta bausmė yra proporcinga tiek siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus, tiek atsižvelgiant į veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, bei siekiant nustatyti adekvačiai optimalias sÄ lygas kaltininko resocializacijai ir visuomenės saugumui. Pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes byloje nustatė ir įvertino iÅ¡ esmės tinkamai, todėl teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra tinkama ir teisinga. Nuteistojo argumentai apie jo siekį dirbti, prižiÅ«rėti močiutę bei motinÄ yra reikÅ¡mingi bei suprantami, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. O nuteistojo geras elgesys kalinimo įstaigoje ir dedamos pastangas pasitaisyti gali bÅ«ti svarbÅ«s, jei jie realiai pakeis nuteistojo požiÅ«rį į savo elgesį ir bus efektyvÅ«s ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau nagrinėjamoje situacijoje niekaip nekeičia teisėjų kolegijos iÅ¡vadų dėl jam paskirtos bausmės teisingumo.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į nuteistajam G. B. paskirtÄ bausmę neteisingai įskaitė jo suėmimo laikÄ bei neįskaitė jo buvimo ekspertizės įstaigoje laiko, kaip to reikalaujama BPK 141 straipsnyje. Tačiau tam pagrindo nėra. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad į nuteistajam G. B. paskirtos bausmės laikÄ buvo netinkamai įskaitytas jo suėmimo laikas Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iÅ¡ bylos, G. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., po to jam buvo paskirtas suėmimas ir pratęsiamas jo terminas iki 2021 m. gruodžio 7 d., kai suėmimas nuteistajam buvo pakeistas į intensyviÄ priežiÅ«rÄ (1 t., b. l. 191-192; 2 t., b. l. 9-11, 67-68). Intensyvi priežiÅ«ra G. B. buvo taikoma iki 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet jis buvo laikinai sulaikytas bei suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje prieÅ¡ jį buvo priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. liepos 10 d. apkaltinamasis nuosprendis (5 t., b. l. 142-143). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, G. B. į paskirtÄ bausmę įskaitydamas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., įskaitė jam palankesnį laikotarpį, kadangi G. B. iÅ¡ suėmimo buvo paleistas Å¡iek tiek anksčiau, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. (tai patvirtina Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o 3 lapas – 4 t., b. l. 83). Tačiau Å¡ioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti keičiamas, kadangi tai sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, ko negalima daryti dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

35. Antra, nuteistojo G. B. praÅ¡ymas į jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo buvimo ekspertizės įstaigoje laikÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti tenkinamas. Å ioje byloje G. B. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. (6 t., b. l. 91-95). Kaip minėta, nuo 2022 m. lapkričio 17 d. G. B. buvo taikomas suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje prieÅ¡ jį buvo priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. liepos 10 d. apkaltinamasis nuosprendis. Å iuo nuosprendžiu į G. B. paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2023 m. liepos 10 d. Taigi, G. B. teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo atlikta laikotarpiu, kai jis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, ir Å¡is laikotarpis jau buvo įskaitytas į Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę. Dar kartÄ Ä¯skaityti tÄ patį laikotarpį į jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nėra pagrindo, kadangi tai prieÅ¡tarautų tiek BK 66 straipsniui, tiek BPK 141 straipsniui.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo G. B.

36. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nesutinka su iÅ¡ jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Visų pirma, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo visiÅ¡kai patenkintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ jo priteista 3761,20 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti, jokių iÅ¡samesnių argumentų nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nenurodo. Kaip galima spręsti iÅ¡ jo apeliacinio skundo turinio, Å¡is jo praÅ¡ymas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio atmetimo yra susijęs su jo praÅ¡ymu iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Atmetus šį nuteistojo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl G. B. nusikalstama veika padarytos 3761,20 Eur turtinės žalos priteisimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos, civilinis ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos 3761,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi už nukentėjusiojo A. B. gydymÄ Â ligonių kasa iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo tokiÄ sumÄ . Civilinis ieÅ¡kinys dėl 3761,20 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo, atlyginimo yra pagrįstas įrodymais (1 t., b. l. 168-171). Ši žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių G. B. veiksmų, o tarp padarytos žalos ir jo neteisėtos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡is ieÅ¡kinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas visiÅ¡kai.Â

37. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajam A. B. priteista 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nes nebuvo atsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį bei į realiai patirtÄ nukentėjusiojo fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytas ir jau aptartas nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ nuteistojo G. B. nukentėjusiajam A. B. priteistas neturtinės žalos dydis yra neteisingas ar prieÅ¡taraujantis teismų praktikai.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas atsižvelgia į analogiÅ¡kose bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

39. Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), vis dėlto, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniÅ¡kai priteisiama nuo kelių tÅ«kstančių iki kelių deÅ¡imčių tÅ«kstančių eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2013, 2K-501/2014, 2K-239-628/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-126-495/2021, 2K-237-579/2021, 2K-194-387/2021, 2K-157-976/2022 ir kt.). Taigi, vertindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir tokio sprendimo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo akivaizdžiai nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika, ypač susijusi su žalos atlyginimo dydžiais, negali bÅ«ti statiÅ¡ka ir daugelį metų nekisti, net jei iÅ¡ esmės keičiasi ekonominė situacija ar piniginio vieneto vertė ženkliai mažėja. Taigi, negalima nevertinti ir galimo pinigų nuvertėjimo apsekto, kuris reiÅ¡kia, kad teismų nustatyti žalos absoliutÅ«s dydžiai konkrečiose bylose nebÅ«tinai atitinka teismo sprendimo priėmimo metu esančiÄ ekonominę situacijÄ , į kuriÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant, ar konkretÅ«s dydžiai yra adekvatÅ«s užtikrinti neturtinės žalos atlyginimÄ ir teisingumo principÄ .

40. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiojo A. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 20000 Eur neturtinės žalos priteisimo, motyvavo, kad nuteistasis G. B. nukentėjusįjį sužalojo ne mažiau kaip 2 kartus į jį iÅ¡Å¡audamas iÅ¡ savadarbio Å¡aunamojo ginklo iÅ¡ artimo atstumo (kaip minėta, apie 10-30 cm atstumo). Tai leidžia tvirtinti, kad nukentėjusysis kentė didelį fizinį skausmÄ , patyrė didelį stresÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, didelį nesaugumo jausmÄ , dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, užsiimti mėgstama veikla, gauti pajamų pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė, kad vertina ir nuteistojo turtinę padėtį, kurios vis dėlto negali priimti kaip pagrindinio kriterijaus spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , vien tik žalÄ padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio iÅ¡sprendimo klausimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teisingai svarbesne laikė aplinkybę, kad G. B. yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir ateityje dirbdamas galėtų žalÄ atlyginti.

41. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, daug svarbesnę reikÅ¡mę turi tiek nusikalstamos veikos pasekmės, tiek jos pobÅ«dis, lėmęs tokias pasekmes ir asmens patirtus iÅ¡gyvenimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo A. B. darbingumo netekimÄ , ilgalaikius potrauminius sutrikimus, ilgalaikėje perspektyvoje sutrikdytÄ jo įprastÄ gyvenimo ritmÄ , tačiau jam tyčiniais nuteistojo G.

B. veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jam buvo apribotos galimybės bendrauti, judėti, dirbti, užsiimti kita veikla. Kaip nurodoma 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje (3 t., b. l. 196-200), A. B. buvo nustatyti Å¡autiniai krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, kairio žasto ir pilvo srities sužalojimai su kepenų pažeidimu ir kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę. Specialistas nustatė, kad Å¡ie sužalojimai A.

B. buvo padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, didelės kinetinės energijos šaunamaisiais sviediniais. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti ir tai, kad dėl sužalojimų A. B. buvo operuotas pilvas ir kairys žastas. Stacionare A. B. buvo gydomas nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., po ko jam buvo taikomas ambulatorinis gydymas (žaizdų perrišimas, medikamentinis gydymas). Taigi, dėl šautinių žaizdų pilve ir kairiame žaste nukentėjusysis A. B. buvo operuotas.

Jam buvo sužalotos gyvybiÅ¡kai svarbios kÅ«no dalys – krÅ«tinės lÄ sta, pilvas (pažeistos kepenys, į pilvaplėvės ertmę iÅ¡siliejo kraujas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 3761,20 Eur turtinė žala, kaip nuostoliai, patirti dėl nukentėjusiajam suteiktų medicininių paslaugų, rodo, jog nukentėjusiajam suteiktos medicininio pobÅ«džio paslaugos buvo pakankamai sudėtingos. Visus sužalojimus nukentėjusiajam G. B. padarė tyčia, kelis kartus į jį Å¡audamas iÅ¡ artimo atstumo, o savo veiksmus nutraukė nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inus (pagriebus už Å¡aunamojo ginklo ir stengiantis jį nuo savęs nusukti) ir į konfliktÄ Ä¯siterpus liudytojui E. B. bei jo draugui.

Aptartų bylos aplinkybių ir duomenų visuma, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, patvirtina, kad iÅ¡ nuteistojo G. B. nukentėjusiajam priteista 8000 Eur neturtinė žala nėra akivaizdžiai nepagrįsta ar neteisinga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo Å¡iÄ Å¾alÄ dar labiau sumažinti.

42. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iÅ¡ nuteistojo G. B. valstybei praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti 151,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (7 t., b. l. 62-64). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir G. B. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, taip pat atsižvelgusi į nuteistajam paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, priteistÄ nemaÅ¾Ä sumÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ .

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo G. B. valstybei išieškoti 151,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė