29a28268-e373-4de8-bec7-c9c8a84000ad · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-839-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04397-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinio atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimo pripažinimo neteisėtu, valstybės įmones „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d.

įsakymo Nr. P-66 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo priėmimo klausimas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „(duomenys neskelbtini)“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimÄ neteisėtu, panaikinti VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d.

įsakymÄ Nr. P-66 „Dėl E. B. darbo pareigų pažeidimo ir Klaipėdos filialo darbo organizavimo kontrolės“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimo pripažinimo neteisėtu, VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d.

įsakymo Nr. P-66 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamus, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra peržiÅ«ros teisme dalykas, konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtinas teisme, todėl jį atsisakė priimti.

4. Teismo vertinimu, atsakovė ginčijamu 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu dėl ieÅ¡kovo padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo vykdė privalomÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) numatytÄ procedÅ«rÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovo ginčijamas darbo pareigų pažeidimo komisijos atliktas tyrimas ir jo pagrindu priimta iÅ¡vada yra sudėtinė Å¡io įsakymo dalis ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nagrinėjimo teisme objektas. Teismas nurodė, kad nei darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nei 2022 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. P-66 ieÅ¡kovui materialiųjų teisinių padarinių nesukėlė, todėl darbo ginčus nagrinėjantiems organams turėtų bÅ«ti skundžiamas galutinis teisinis rezultatas – atleidimo iÅ¡ darbo už antrÄ pažeidimÄ teisėtumas.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimo teisėtumas ir darbdavio įsakymas dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimÄ negali bÅ«ti ginčijami nei darbo ginčų komisijoje (tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2022 m. birželio 7 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)), nei teisme.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus, kurie negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1.

Apeliantas nurodė, kad ji nesutinka su teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo pareigų pažeidimo komisijos atliktas tyrimas ir jo pagrindu priimta išvada, taip pat ir 2022 m. balandžio 4 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. P-66 jam nesukėlė materialinių teisinių padarinių. 7.2. Apeliantas pažymėjo, kad skundžiamame generalinio direktoriaus įsakyme nėra jokios nuostatos ar nurodymo dėl poveikio priemonių, ypač finansinio pobūdžio, taikymo.

Tačiau darbo sutarties nauja redakcija iÅ¡dėstytose sutarties sÄ lygose matyti, kad jam yra taikomos finansinio poveikio priemonės (nustatytas mažesnis bazinis mėnesio darbo užmokestis), dėl kurių jam kyla žalingos pasekmės. Å ita faktinė aplinkybė liko neiÅ¡nagrinėta ir apie jÄ teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė. 7.3. Apelianto teigimu, teismo nutartyje nieko nepasisakyta dėl jo nurodytų aplinkybių ir motyvų (VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ Korupcijos prevencijos (atitikties) pareigÅ«no E. B. 2021 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl netinkamo darbuotojo elgesio“ nurodyti melagingi duomenis apie tai, kad:

„<...>3. 2021 m. gegužės 27 d. apie 13:30 val. Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) teritorijoje E. B. iš pardavėjo įsigijo šį automobilį<...>“). 7.4. Pažymima, kad teismas nieko nepasisakė ir dėl jo prašytų išreikalauti dokumentų ir duomenų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

10. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

12. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimÄ neteisėtu ir panaikinti VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymÄ Nr. P-66 „Dėl E. B. darbo pareigų pažeidimo ir Klaipėdos filialo darbo organizavimo kontrolės“.

14. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimÄ panaikinimo atmetė. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad ginčijamas įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teisinių pasekmių nesukelia, o darbo pareigų pažeidimai, už kuriuo įspėjimas yra paskirtas, nenagrinėjami darbo ginčus nagrinėjančių organų (darbo ginčų komisija, teismas), jei darbuotojas per ateinančius dvylika mėnesių nepadaro antro tokio paties pažeidimo ir nėra atleidžiamas iÅ¡ darbo.

Sprendime nurodyta, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti skundžiamas galutinis teisinis rezultatas – atleidimo iÅ¡ darbo už antrÄ pažeidimÄ teisėtumas. Kartu bÅ«tų tikrinama ir juridinių aplinkybių visuma (pirmas pažeidimas), leidusi taikyti darbuotojui DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ atleidimo pagrindÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais darbo ginčų komisijos argumentais sutinka. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekse neliko drausminės nuobaudos koncepcijos ir drausminių nuobaudų gradacijos nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Darbo pareigų pažeidimas gali būti arba šiurkštus, už kurį gali būti atleidžiama iš darbo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba pakartotinis toks pats pažeidimas, kuris jau buvo padarytas ne anksčiau kaip per 12 mėnesių (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį, darytina išvada, kad pirmasis darbo pareigų pažeidimas įstatymo leidėjo nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes darbuotojui, atitinkamai šalių nesutarimas dėl tokio pažeidimo vertinimo nėra laikomas individualiu darbo ginču DK 213 straipsnio prasme.

16. Ieškovo Darbo ginčų komisijai nurodytos aplinkybės, tokios kaip išskirtinė darbdavio kontrolė ir dėl to jaučiamas diskomfortas, yra hipotetinio pobūdžio, labiau susijusios su ieškovo išgyvenimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne materialiaisiais teisiniais padariniais (realia įtaka ieškovo teisėms ir pareigoms). Ieškovas kaip darbuotojas turi tinkamai vykdyti darbo pareigas, nepriklausomai nuo to, ar jam jau yra konstatuotas vienkartinis darbo pareigų pažeidimas. Ieškovo elgesį charakterizuojanti informacija yra darbdavio renkama ir kaupiama bet kuriuo atveju, lygiai kaip ir visų kitų darbuotojų.

Duomenų, kad ieÅ¡kovas dėl vienkartinio pažeidimo prarado kokias nors skatinimo priemones, nepateikta. Atkreipiamas dėmesys, kad ieÅ¡kovas, teikdamas teismui papildomus paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog darbo sutarties nauja redakcija jam buvo nustatytas bazinis mėnesio darbo užmokestis, kuris, jo žiniomis, palyginus su kitais darbuotojais, yra pats mažiausias. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o jeigu taip bÅ«tų, ieÅ¡kovas galėtų inicijuoti individualų darbo ginÄÄ dėl darbo užmokesčio dydžio.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovo ginčijamas darbo pareigų pažeidimo komisijos atliktas tyrimas ir jo pagrindu priimta iÅ¡vada yra sudėtinė 2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P-66 dalis ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nagrinėjimo teisme objektas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nei 2022 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. P-66 ieÅ¡kovui nesukelia ieÅ¡kovui tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau gali turėti įtakos vertinant tolimesnį darbuotojo darbÄ . IeÅ¡kovui per paskutinius dvylika mėnesių padarius tokį patį darbo pažeidimÄ , darbdavys galėtų darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 58 straipsnyje 2 dalyje numatytu pagrindu.

18. Darbdavys turi teisę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimÄ , tik įvykdęs pareigÄ nustatyti ankstesnįjį darbuotojo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ , suteikti darbuotojui galimybę dėl Å¡io pažeidimo pasiaiÅ¡kinti ir per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėti apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį patį pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis). Taigi įspėjimas yra procedÅ«rinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkcijÄ , kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimÄ . Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, jis jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi. Todėl daroma iÅ¡vada, kad toks ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

19. Darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose (DK 216 straipsnis) gali bÅ«ti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų pareigų pažeidimÄ ar už pakartotinį pareigų pažeidimÄ teisėtumÄ DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir, pvz., Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-310-638/2020. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieÅ¡kovas, su tuo nesutikdamas, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu. IeÅ¡kovo, kaip darbuotojo, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindÄ kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieÅ¡kovo teises.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

22. Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti ir patį Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimÄ panaikinimo. Dėl Å¡io klausimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra peržiÅ«ros teisme dalykas, ir konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti.

Dėl bylos procesinės baigties 24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė