2020-08-05 Nr. AB-14536-3-63-3-02036-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4397-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02036-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Plungės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-3698 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-10074 ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių nuo 2019 m. sausio 9 d. mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, išmoką vaikui ir pagalbos pinigus teisės aktų nustatyta tvarka, o Plungės rajono savivaldybės administraciją tolesniam bylos administravimui persiųsti vaiko globos bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

2. Pareiškėja paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pusseserė A. G., gyvenusi (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. gruodžio 27 d. paėmė laikinai globoti jos dukterį B. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta tuo metu buvo deklaruota Plungės rajono savivaldybėje. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D-34 nuo 2019 m. sausio 9 d. B. G. nustatyta laikinoji globa, ji paskirta globėja, globos vieta nustatyta jos gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Socialinės paramos skyriui pavesta mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, išmoką vaikui ir pagalbos pinigus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodė, jog B. G. nuo 2018 m. gruodžio 27 d. gyvena kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 21 d. tuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, nuo (duomenys neskelbtini) ji mokosi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu neterminuotai apribojo B. G. tėvui M. G. tėvo valdžią, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė B. G. nuolatinę globą, ją paskyrė globėja, vaiko globos vietą nustatė jos gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste.

3. Pareiškėja nurodė, jog 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė prašymą materialinei paramai gauti. Skyrius 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-3698 atsisakė skirti materialinės paramos pagalbą pinigais jai, kaip vaiką globojančiam asmeniui, nes globotinei laikinoji globa nustatyta Plungės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu. Atsisakymą grindė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtinto Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 60 punktu. Gavusi tokį sprendimą pareiškėja kreipėsi su 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymais skirti materialinę paramą į Plungės rajono savivaldybės administraciją, kuri 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu pranešė, jog nors laikinoji globa vaikui nustatyta Plungės rajono savivaldybėje, tačiau materialinė parama skiriama nebus, nes pareiškėja (globėja) gyvena ne Plungės rajono savivaldybėje. Po šio sprendimo su 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymu skirti materialinę paramą pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-10074 atsisakė tai padaryti, nurodydama tą patį neskyrimo pagrindą, kurį buvo nurodžiusi 2019 m. kovo 19 d. sprendime.

4. Pareiškėjos teigimu, Plungės rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės materialinės paramos pagalbos pinigais globojančioms šeimoms yra nustačiusios skirtingą mokėjimo tvarką: Plungės rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-252 patvirtintu Mokėjimo už Plungės rajono teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašu numatė pagalbos pinigus iš savivaldybės biudžeto lėšų mokėti tik Plungės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems vaiko globėjams, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191, patvirtintu Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašu numatė materialinės paramos pinigais teikimą globojantiems vaikus, kuriems globa nustatyta vaiko teisių apsaugos institucijos Klaipėdos mieste teikimu, todėl abu atsakovai atsisako teikti materialinę paramą. Pareiškėja teigė, jog dėl tokios teisinės situacijos pažeidžiamos jos globotinės teisės. Materialinius reikalavimus reiškė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, nes globojamo vaiko gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste.

5. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D-34 laikinoji globa B. G. nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajono teikimu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skirti ir mokėti globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo. Klaipėdos miesto savivaldybė pareiškėjai nuo 2019 m. sausio 9 d. už B. G. mokėjo išmoką vaikui. Argumentavo, jog pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymus skirti materialinę paramą nepatenkino, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtinto Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 2.3 ir 60 punktais, nustatančiais, kad materialinė parama pagalbos pinigais teikiama asmenims, globojantiems vaikus, kuriems laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta šių asmenų šeimoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos institucijos Klaipėdos mieste teikimu, o B. G. laikinoji globa nustatyta Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone teikimu, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti materialinę paramą pareiškėjai.

7. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog pagrįstai atsisakė skiri materialinę paramą, nes pareiškėja nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Plungės rajono savivaldybėje, bei sutiko persiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vaiko globos bylą tolesniam administravimui. Nurodė, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymus dėl materialinės paramos suteikimo globojant vaiką, vadovavosi Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-252 patvirtintu Mokėjimo už Plungės rajono savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašu.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą mano, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą.

9. Tarnyba nurodė, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D-34 vaikui B. G. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta D. V., gyvenanti Klaipėdos mieste. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 patvirtinti Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kurių 10 punktą vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, o jei negalima nustatyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos – pagal deklaruotą vaiko gyvenamąją vietą. B. G. gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta, nustatant laikinąją globą, buvo Plungės rajono savivaldybėje, todėl laikinoji globa nustatyta Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nuostatų 43.1 punkte nurodyta, kad vaiko globėjas privalo per 7 dienas deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėju, ką vaiko globėja padarė deklaruodama globotinę adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu neterminuotai apribojo B. G. tėvui M. G. tėvo valdžią, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta vaiko laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi vaikui B. G. nustatyta nuolatinė globa, pareiškėja paskirta vaiko globėja, vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamoji vieta, globėja paskirta gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nuostatų 21 punktas nustato, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) bylą sudaro ir nuolat pildo Tarnybos teritorinis skyrius. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) bylą saugo Tarnyba Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai, kurių 44 punktas nustato, jog Tarnybos teritorinis skyrius sudaro ir tvarko vaiko globos (rūpybos) bylą, kurioje turi būti su vaiku, globėju (rūpintoju) ir vaiko globos (rūpybos) nustatymu, vykdymu, priežiūra, pratęsimu ir pasibaigimu susiję dokumentai, todėl vaiko B. G. globojamo (rūpinamo) vaiko byla yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajono apskaitoje, nes teisės aktai nenumato jos perdavimo kitam skyriui.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-3698 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-10074, bei įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. V. 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymus materialinei paramai pagalbos pinigais, kaip vaiką globojančiam asmeniui, gauti ir priimti sprendimą dėl materialinės paramos pareiškėjai paskyrimo, bei kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirusios A. G., gyvenusios, adresu (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai B. G., gim. (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D-34 nuo 2019 m. sausio 9 d. nustatyta laikinoji globa, kaip likusiai be tėvų globos vaikui, jos globėja paskirta pareiškėja D. V., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, Socialinės paramos skyriui pavesta mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) tikslinį priedą, išmoką vaikui ir pagalbos pinigus teisės aktų nustatyta tvarka.

B. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo 2019 m. sausio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ji mokosi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir byloje esančius teismų procesinius sprendimus teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7879-323/2019 neterminuotai apribota B. G. tėvui M. G. tėvo valdžia, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10946-323/2019 jai nustatyta nuolatinė globa ir pareiškėja paskirta nuolatine globėja, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, globėja paskirta vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui 2019 m. kovo 14 d. (prašyme nurodymas 2018 m. vertintinas kaip padaryta rašymo apsirikimo klaida) pateikė prašymą paskirti materialinę paramą. Skyrius 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-3698, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtinto Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 60 punktu, atsisakė skirti materialinės paramos pagalbą, nes pareiškėjos globotinei B.

G. laikinoji globa nustatyta Plungės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu. Pareiškėja manydama, jog paramą paskirs Plungės rajono savivaldybės administracija su 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymais kreipėsi į ją. Plungės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais pareiškėjos prašymai buvo nepatenkinti, vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-252 patvirtintu Mokėjimo už Plungės rajono savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašu, pagal kurį pagalbos pinigai gali būti mokami tik tiems globėjams, kurie gyvenamąją vietą yra deklaravę Plungės rajono savivaldybėje.

Pareiškėja su 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl materialinės paramos skyrimo pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, kuris 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-10074, vadovaudamasis Aprašo 60 punktu, atsisakė skirti materialinės paramos pagalbą pinigais tuo pačiu pagrindu kaip ir 2019 m. kovo 19 d. sprendimu.

12. Teismas nurodė, kad iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) duomenų bazės duomenų išrašo nustatė, jog pareiškėjai už B. G. nuo 2019 m. sausio 9 d. periodiškai mokamos sekančios išmokos: išmoka vaikui (mokėtoja Klaipėdos miesto savivaldybė), globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (mokėtoja Plungės rajono savivaldybė). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis sprendė, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą ir išmokas vaikui yra nepagrįstas, nes šios išmokos jai periodiškai mokamos. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu. Teismas pabrėžė, kad atmetus šiuos reikalavimus kaip nepagrįstus, administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos skundo dalies įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją mokėti materialinę paramą piniginę išmoką pagrįstumo nustatymas.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatos. Materialinės paramos teikimo tvarką Klaipėdos mieste reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtintas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas. Aprašo 2 punkte numatyti asmenys, kuriems taikomos Aprašo nuostatos: 2.1 punkte numatyta, jog taikoma Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruojantiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje; 2.3 ir 60 punktuose numatyta, jog taikoma globojantiems vaikus, kuriems laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta šių asmenų šeimoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos institucijos Klaipėdos mieste (iki 2018 m. liepos 1 d.

– Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus) teikimu, kreipimosi dėl materialinės paramos pagalbos pinigais vaikus globojančioms šeimoms atveju. Aprašo 3 punkte numatytos materialinės paramos rūšys, tarp kurių 3.12 papunktyje – pagalbos pinigai vaikus globojančioms šeimoms. Šios paramos paskirtis – globojamo (rūpinamo) vaiko poreikiams tenkinti: ugdymui, lavinimui, užimtumui, drabužiams, kišenpinigiams ir kitoms vaiko reikmėms. Aprašo 65 punkte numatyti atvejai, kada parama neteikiama: 65.1 jeigu globėjas (rūpintojas) už globojamą (rūpinamą) vaiką gauna pagalbos pinigus kitoje savivaldybėje; 65.2 globėjui (rūpintojui), kuris globoja (rūpina) savo nepilnamečio vaiko vaiką, iki vaiko tėvams sukaks pilnametystė; 65.3 jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos; 65.4 globėjui (rūpintojui), nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje.

Aprašo 101 punktu nustatyta, jog materialinė parama finansuojama iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir skiriama, kai šiai paramai finansuoti savivaldybės biudžete yra pakankamai lėšų. Tuos pačius teisinius santykius reglamentuojantis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1-252 patvirtintas Mokėjimo už Plungės rajono savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašo 19 punkte nustato, jog pagalbos pinigai yra mėnesinė periodinė piniginė išmoka, mokama šeimai arba asmeniui, globojančiam (rūpinančiam) vaikus, kuriems Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba teismo nutartimi (sprendimu) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o 20 punktas numato, jog pagalbos pinigai skiriami Plungės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojančiam vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.

Pagal šio aprašo nuostatas pareiškėjai materialinė parama nepaskirta, nes ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Plungės rajono savivaldybėje.

14. Teismas įvertino, kad Plungės rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinusios materialinės paramos teikimo aprašus, numatė skirti materialinės paramos pagalbą pinigais vaikus globojančioms šeimoms (asmenims) ir materialinės paramos rūšis, finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, tačiau numatė skirtingas materialinės paramos teikimo sąlygas, todėl abu atsakovai atsisakė paskirti pareiškėjai materialinę paramą.

15. Teismo vertinimu, negalima tokia teisinė situacija neskirti pareiškėjai materialinę paramą dėl to, jog vaiko globa (laikinoji ir nuolatinės) nustatyta ne vaiko teisių apsaugos institucijos Klaipėdos mieste teikimu, nes dėl tokio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašu nustatyto teisinio reguliavimo pažeidžiami globojamo vaiko interesai. Materialinė parama skiriama papildomai prie globėjams (rūpintojams) mokamų, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų išmokų (vaiko globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir išmoka vaikui) už globojamus vaikus, siekiant pagal Aprašo 60 punktą labiau padėti globėjams (rūpintojams) užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko poreikius (ugdymą, lavinimą, užimtumą, drabužius, kišenpinigius ir kitas vaiko reikmes). Pareiškėjos globotinės B. G. nuo 2019 m. sausio 21 d. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, ji mokosi (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje. Vaiko ugdymas, lavinimas, užimtumas vyksta Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl vaiko poreikiai turėtų būti tenkinami Klaipėdos miesto savivaldybėje. Ginčo faktinė situacija nepatenka nei į vieną iš Aprašo 65 punkto papunktį, numatantį materialinės paramos neskyrimą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo 2.1 punkte numatyta, jog Aprašo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruojantiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Globojamų vaikų ir jų globėjų teisinė situacija tokiu Aprašo nustatytu teisiniu reguliavimu skiriasi nuo kitų asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, kuriems taikomos Aprašo nuostatos siejant su gyvenamosios vietos deklaravimu. Globojamų vaikų ir jų globėjų teisės paneigiamos gauti materialinę paramą, todėl pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

16. Teismas sprendė, jog ginčo atveju taikytini ne Aprašo 2.3 ir 60 punktai, o Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios kitų rūšių išmokų mokėjimą, numatančios, jog jos skiriamos ir mokamos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo turintis teisę gauti išmokas, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, o gavėjui persikėlus gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas ir išmoka skiriama kitoje savivaldybėje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

17. Teismas pažymėjo, kad neinicijuoja kreipimosi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtinto Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 2.3 ir 60 punktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo, nes tai gali padaryti pati Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, pakeisdama šį teisės aktą.

18. Teismas, įvertinęs visumą įrodymų pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, teismine praktika taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog skundžiami Klaipėdos miesto administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-3698 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-10074 yra neteisėti ir nepagrįsti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

19. Kadangi teismas neturėjo kompetencijos pats priimti atitinkamą sprendimą dėl materialinės paramos pagalbos pinigais pareiškėjai teikimo, nes teismui suteikta teisė patikrinti viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymus materialinei paramai pagalbos pinigais vaikus globojančiai vaiką ir priimti sprendimą dėl materialinės paramos teikimo.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą Plungės rajono savivaldybės administraciją tolesniam vaiko globos bylos administravimui ją persiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai, kurių 44 punktas nustato, kad Tarnybos teritorinis skyrius sudaro ir tvarko vaiko globos (rūpybos) bylą, kurioje turi būti su vaiku, globėju (rūpintoju) ir vaiko globos (rūpybos) nustatymu, vykdymu, priežiūra, pratęsimu ir pasibaigimu susiję dokumentai. Teisės aktai nenumatė jos perdavimo kitam skyriui, todėl toks prašymas negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje teismo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 21. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šiuo atveju turi būti taikytini ne Aprašo 2.3 ir 60 punktai, o Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintos nuostatos reglamentuojančios kitų rūšių išmokų mokėjimą, kadangi minėtame įstatyme nenumatytas paramos vaikams, netekusiems tėvų globos (globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslino priedo), mokėjimas pagal globėjo ar globojamo vaiko gyvenamąją vietą (Išmokų vaikams įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), o teismo sprendime cituojamajame Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad šio punkto nuostatos taikomos skiriant ir mokant išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą.

23. Atsakovo tvirtinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad „ginčo faktinė situacija nepatenka nei į vieną Aprašo 65 punkto papunktį, numatantį materialinės paramos neskyrimą“, tačiau atkreipia dėmesį, kad materialinė parama pareiškėjai neskirta, nes ji neatitinka Aprašo 60 punkte nurodytos sąlygos materialinei paramai gauti, o Aprašo 65 punkte numatyti atvejai yra papildantys ir numatantys kokiais dar atvejais materialinė parama neteikiama, kai asmuo atitinka Aprašo 60 punkto sąlygas.

24. Atsakovas pažymi, kad nesutinka, jog būtent dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo pažeidžiami globojamo vaiko interesai, nes Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos išmokas skiriančios ir mokančios įstaigos. Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės administracija, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba). Šiuo konkrečiu atveju vaiko globa nustatyta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone teikimu.

25. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę skirti materialinę paramą nuo pareiškėjos pirmojo pareiškimo pateikimo dienos.

26. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas, apsaugantis vaiko interesus, todėl jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, nes tai pripažino ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-53 „ Dėl Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” buvo patvirtintas naujas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, kuriame numatyta galimybė skirti materialinę paramą pagalbos pinigais asmenims, globojantiems vaikus, kuriems laikinoji ar nuolatinė globa nustatyta kitos savivaldybės teritorinio skyriaus teikimu, jeigu asmuo neturi teisės į šią išmoką toje savivaldybėje ir globėjo deklaruojama gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste. Be to, pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. SP61-6366, skyrė materialinę paramą pagalbos pinigais vaikus globojančioms šeimoms už B. G.. Tačiau pareiškėjai nesuprantama, kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėjos prašymus paramos išmokai pateikė tarybai svarstymui tik 2020 m. balandžio 9 d.

27. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Plungės rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde minėti teisės aktai: Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis ir Išmokų vaikams įstatymo nuostatos, reguliuoja skirtingas išmokų rūšis bei jų finansavimo šaltinius. Atsakovas pamini, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, po laikinosios globos B. G. nustatymo (paskyrus laikinąją globėją D. V.) jokių socialinių paslaugų neteikė, nes mergaitė iš karto išsikėlė gyventi į globėjos gyvenamąją vietą, t. y. į Klaipėdos miestą. Atsakovo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teiginys, kad pagalbos pinigus šiuo atveju turi mokėti būtent Plungės rajono savivaldybės administracija ir būtent 2016 m. rugsėjo 29 d. Plungės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. Tl-252 patvirtintas aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Išmokų vaikams įstatyme numatytai imperatyviai 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatai, yra visiškai nepagrįstas. Kadangi Išmokų vaikams įstatyme yra pateiktas sąrašas išmokų rūšių, kurios priskiriamos šio įstatymo reguliavimui. Pagalbos pinigų išmokos šiame sąraše nėra, todėl šis įstatymas negali būti taikomas sprendžiant šios išmokos mokėtojo nustatymo klausimą. Be to, pagalbos pinigų mokėjimą reguliuoja kiti du teisės aktai t. y., minėti Socialinių paslaugų įstatymas bei Aprašas, kuriuose reguliavimas yra nustatytas orientuojantis į socialines paslaugas teikiantiems asmenis ar šeimoms kurie gyvena būtent toje savivaldybėje, kurioje tokios paslaugos yra teikiamos. Plungės rajono savivaldybės administracija yra įsitikinusi, kad pagalbos pinigai (kurie yra socialinių paslaugų rūšis) turi būti mokami tos savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje asmenys gyvena ir gauna socialines paslaugas, o šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad mano, jog globėja (rūpintoja) D. V. pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdama, kad skirtingi savivaldybių priimti teisės aktai nediskriminuotų jos kaip vaiko globėjos / rūpintojos teisių ir globojamo / rūpinamo vaiko interesų. Tarnyba pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje pagal kompetenciją gali pasisakyti tik dėl globos / rūpybos teisėtumo ir globėjo rūpintojo pareigų vykdymo. Šiuo klausimu nurodo, kad jau yra pasisakęs 2020 m. gruodžio 5 d. Nr. 9SD-3154 atsiliepime į skundą ir naujų aplinkybių papildymui neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-3698 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-10074, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją mokėti pareiškėjai D. V. materialinę paramą pagalbos pinigais, kaip vaiką globojančiam asmeniui.

31. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad nepagrįstai yra taikomos Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintos nuostatos reglamentuojančios kitų rūšių išmokų mokėjimą, kadangi minėtame įstatyme nenumatytas paramos vaikams, netekusiems tėvų (globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo), mokėjimas pagal globėjo ar globojamo vaiko gyvenamąją vietą (Išmokų vaikams įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), be to minėtame įstatyme nurodyta, kad išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės administracija, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba). Atsakovo teigimu, materialinė parama pareiškėjai neskirta, nes ji neatitinka Aprašo 60 punkte nurodytos sąlygos materialinei paramai gauti, o Aprašo 65 punkte numatyti atvejai yra tik papildantys.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėja pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę skirti materialinę paramą nuo pareiškėjos pirmojo pareiškimo pateikimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos keliamas minėtas reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, be to, pareiškėja nėra pateikusi nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo, todėl jos šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas.

34. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, teigdamas, kad vaiko globą nustačius Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone teikimu, minėti pagalbos pinigai turi būti mokami atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos.

35. Išmokų vaikams rūšis ir dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas kategorijas, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, su tuo susijusias savivaldybių pareigas reglamentuoja Išmokų vaikams įstatymas. Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio nuostatos apibrėžia šio įstatymo reglamentuojamas išmokų rūšis, tarp kurių nėra numatyta materialinė parama pagalbos pinigais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nustatytos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – iš valstybės biudžeto lėšų.

36. Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Minėto straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija, o 3 punkte nurodyta, kad vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės administracija, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba).

37. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu) nustatė, kad atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pagalbos pinigų mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583. Materialinės paramos teikimo tvarką Klaipėdos mieste reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 patvirtintas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. bei 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymus taikė šio Aprašo nuostatas.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 3 punkte nurodoma, kad vadovaudamasi šiuo aprašu, kiekviena savivaldybė patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, išsamiai nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas sąlygas. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtinta, kad asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė, kuri nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Kaip matyti iš šio aprašo nuostatų, pagalbos pinigų mokėjimo atvejai ir tvarka Vyriausybės nustatyti šiame apraše yra orientuoti į toje savivaldybėje, kurioje paslaugos yra teikiamos, gyvenančius (deklaravusius gyvenamąją vietą) asmenis.

39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios Socialinių paslaugų įstatymo ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išmokų vaikams įstatyme pateiktame išmokų rūšių sąraše nėra nurodytos pagalbos pinigais išmokos, todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad būtent minėtas įstatymas taikomas sprendžiant šios išmokos nustatymo ir mokėjimo klausimą.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad B. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo 2019 m. sausio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ji mokosi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10946-323/2019 B. G. nustatyta nuolatinė globa ir pareiškėja paskirta nuolatine globėja, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos (pareiškėjos) gyvenamojoje vietoje, t. y. Klaipėdos mieste. Taigi, dėl pagalbos pinigų mokėjimo, kurie yra socialinių paslaugų rūšis, turi spręsti tos savivaldybės administracija, kurios teritorijoje asmenys gyvena ir gauna socialines paslaugas, šiuo konkrečiu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismui panaikinus skundžiamus Klaipėdos miesto administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-3698 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-10074, jis neturėjo kompetencijos pats priimti atitinkamą sprendimą dėl materialinės paramos pagalbos pinigais pareiškėjai teikimo, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymus materialinei paramai pagalbos pinigais vaikus globojančiai vaiką ir priimti sprendimą dėl materialinės paramos teikimo.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė