2022-06-30 Nr. AB-18199-3-61-3-04106-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-365-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04106-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. ADP1-606 „Dėl S. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2020 m. liepos 31 d. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo skyriaus 2-ojo poskyrio 2020 m. liepos 30 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriame teigiama, kad tyrimo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d. kartu su aplinkos apsaugos valstybinėmis inspektorėmis atliekant patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ekologistika“ gamybinėse patalpose dalyvavo pareiškėjas, kuriam nebuvo pavesta atlikti šį patikrinimą ar dalyvauti jo atlikime. Rašte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu neatliekamas, tačiau prašyta spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos taikymo. Pareiškėjas apie tarnybinio nusižengimo pradėjimą buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 24 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dirbti pradėjo tik 2018 metų viduryje ir tuo metu jam nebuvo žinomos regiono įmonės ir bendra situacija. UAB „Ekologistika“ nėra Alytaus valdybos kontroliuojamas objektas, tačiau retas technologiniais sprendimais, pareiškėjas domisi pažintinės prasmės tikslu pristatyti tai (duomenys neskelbtini) organizacijai, kurios tarybos narys jis yra. Todėl 2019 m. rugsėjo 5 d. suderinęs su kolegėmis iš kito skyriaus, vykusiomis į planinį įmonės patikrinimą, nuvyko į objektą susipažinti su anksčiau nematyta technologija perdirbant panaudotas padangas. Atvykęs į objektą patikrinime nedalyvavo, įmonės vertinimo neatliko, su įmonės vadovybe nebendravo, tik stebėjo patį technologinį procesą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl konsultacijos suteikimo dėl galimo pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymų nuostatų pažeidimo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi turimas aplinkybes, galimai įžvelgė pareiškėjo padarytus pažeidimus, tačiau atitinkamą sprendimą pavedė priimti Departamentui tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Esant šioms aplinkybėms, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

5. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei nesilaikant formuojamos teismų praktikos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Departamentas Raštą gavo 2020 m. liepos 31 d., tačiau tarnybinių nuobaudų procedūros pradėtos tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas privalėjo būti pradėtas iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjas palygino Kriminalinės policijos 2020 m. liepos 30 d. pranešimą su B. B. 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu ir pažymėjo, kad nebuvo tikslintos jokios aplinkybės, kaip buvo nurodyta Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2020 m. spalio 30 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7009 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) S. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada).

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog turi būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti, tačiau iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos matyti, jog dėl pareigūnių A. B. ir A. K. galimo nusikaltimo – tarnybinių pareigų neatlikimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikaltimo tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tik 2020 m. liepos 30 d. Departamentas buvo informuotas apie pareiškėjo dalyvavimą planiniame patikrinime. Raštas Departamente gautas 2020 m. liepos 31 d., todėl tik tą dieną tapo žinoma apie S. P. dalyvavimą patikrinime ir galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nesutiko, jog egzistuoja pagrindas taikyti prailgintą trejų metų terminą nuo nusižengimo padarymo dienos dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitų valstybės tarnautojų, o ne pareiškėjo atžvilgiu, be to, tyrimas buvo vykdomas ne dėl pareiškėjo ar jo tiesioginės darbovietės veiksmų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, jog jis būtų atlikęs nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus. Pareiškėjas dalyvavo planiniame patikrinime ir toks elgesys galimai neatitinka teisės aktų, tačiau išsamesnis tyrimas nebuvo atliktas. Pareiškėjo teigimu, Kriminalinės policijos informacinio pranešimo pateikimas negali būti prilygintas kompetentingos institucijos vykdytam tyrimui, kurio metu pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas tarnybinis nusižengimas. Todėl nėra pagrindo taikyti trejų metų nuobaudos skyrimo termino, kaip siūloma Išvadoje, o privalėjo būti pritaikytas bendrasis šešių mėnesių terminas tarnybinės nuobaudos taikymui.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ne tik nesilaikė nuobaudos skyrimo vykdymo terminų, tačiau taip pat aplaidžiai vykdė savo funkcijas, netinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepagrįstai išplėtė tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo ribas bei laikėsi dviprasmiškos pozicijos, formuodamas tarnybinio nužengimo kaltinimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo pavestas atsakingas asmuo turėjo pareigą pateikti pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame būtų išdėstytos visos su vykdomu tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusios aplinkybės ir pareikšti aiškūs kaltinimai, tiriamo nusižengimo apimtis. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys yra dviprasmiškas, kadangi vienu atveju pareiškėjas kaltinamas kaip pareigūnas, t. y. dalyvavo patikrinime, tačiau nesiėmė neatidėliotinų priemonių. Kitu atveju nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas teisės pažeidimo liudytoju, nesiėmė jokių neatidėliotinų priemonių. Todėl pareiškėjui nėra žinoma, kokių neatidėliotinų priemonių jis nesiėmė ar turėjo imtis, kadangi tokia informacija jam nebuvo nurodyta. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepakankamai informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu nustatytus kaltinimus ir pažeidimus bei apribojo teisę į gynybą.

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai išplėtė tarnybinės nuobaudos bei kaltinimų ribas ir pritaikė pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už veiksmus, kurie nebuvo nurodyti pranešime, todėl pareiškėjas neturėjo galimybių dėl išplėstų kaltinimų apsiginti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam skirta nuobauda ne pagal pranešime formuojamas kaltinimo ribas, bet už veikas, numatytas Išvadoje, dėl kurių atsakovas pareiškėjui papildomo pranešimo neįteikė. Pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų dėl nusižengimų, kurių padarymu jis yra kaltinamas Išvadoje. Pareiškėjui nepagrįstai pritaikyta tarnybinė nuobauda tokia apimtimi, kaip numatyta Įsakyme.

9. Pareiškėjas nesutiko su jam pateikto tarnybinio nusižengimo įforminimu. Pareiškėjas neginčijo, kad vyko su kitais pareigūnais į planinį patikrinimą, tačiau nesutiko, jog jame dalyvavo. Pareiškėjas paaiškino, kad, nuvykęs į UAB „Ekologistika“, atsakingo asmens paprašė leisti pažiūrėti technologinį procesą, nuėjo apžiūrėti įrenginių, tačiau veiksmų, susijusių su patikrinimu, nevykdė. Minėtas aplinkybes galėjo patvirtinti atsakingas asmuo bei Departamento darbuotojos, kurios atliko patikrinimą, tačiau nurodyti asmenys nebuvo apklausti, todėl įgaliotas valstybės tarnautojas, vykdydamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesivadovavo Aprašo 12 punktu ir neatliko jokio savarankiško tyrimo – neapklausė kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, nesikreipė dėl papildomos informacijos į kitus subjektus, o tik rėmėsi Kriminalinės policijos pranešime pateikta informacija.

10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, jog UAB „Ekologistika“ planinis patikrinimas atliktas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. spalio 3 d., jį atliko ir patikrinimo aktą surašė Departamento darbuotojai, tačiau pareiškėjo duomenys nebuvo nurodyti, tai rodo, kad pareiškėjas ir nedalyvavo patikrinime. Be to, pareiškėjas neturėjo pavedimo ir teisės vykdyti UAB „Ekologistiką“ patikrinimą, taip pat organizuoti ar koordinuoti valstybinę kontrolę, kadangi minėtas objektas buvo priskirtas kontrolę atliekančiam struktūriniam padaliniui – Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriui, todėl atlikdamas bet kokias savo darbo funkcijas patikrinimo vietoje pareiškėjas būtų viršijęs savo įgaliojimus ir jam priskirtas funkcijas.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje atsakomybės sąlygos nėra nustatytos, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas netinkamai ir skundžiamas Įsakymas priimtas neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, atliekant jo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, tinkamai nevykdė jam nustatytų pareigų atlikti visų faktinių aplinkybių ištyrimą, pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus bei nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų terminų.

12. Teismui pareikalavus, 2021 m. balandžio 8 d. pareiškėjas į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo skundą, nes nepriklausomai nuo to, kad Departamentas panaikino Įsakymo 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, šis Įsakymas ir toliau galioja, pareiškėjas pripažintas atlikusiu tarnybinį nusižengimą, jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. ginčo atveju taikytinas tarnybinės nuobaudos šešių mėnesių terminas ir nėra taikytinas prailgintas trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos. Atsakovas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikoma, jog prailgintas terminas gali būti taikomas ne tik atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją, Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, bet ir atliekant tarnybinį tyrimą kompetentingai institucijai arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

15. Atsakovas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad jis patikrinime nedalyvavo, t. y. nevykdė jokių kontrolės funkcijų, o tik buvo atvykęs į UAB „Ekologistika“ pasižiūrėti, kaip vyksta technologinis procesas, t. y. tarnybos metu ne su tarnyba susijusiais reikalais, tikslu pateikti informaciją visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat sutiko su pareiškėju, kad pagal Aprašo 12 punktą Imuniteto tarnyba turėjo teisę apklausti su tarnybiniu nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus, kurie galėjo patvirtinti, ar pareiškėjas dalyvavo ar nedalyvavo šiame įmonės patikrinime. Atsakovas paaiškino, kad Departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji specialistė L. M. nelaikė reikalinga apklausti liudytojais pareiškėjo nurodytų Departamento darbuotojų bei UAB „Ekologistika“ vadybininko. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu lankydamasis bendrovėje, asmeniniais tikslais, pasinaudodamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, tarnybine padėtimi, eidamas pareigas, viršydamas suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Tokiais savo neatsakingais veiksmais pareiškėjas neabejotinai pakenkė valstybinės įstaigos (Departamento) įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, pasinaudodamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, tarnybine padėtimi, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, viršydamas suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, darbo metu, savo asmeninėms reikmėms (kaip ir pats pareigūnas paaiškinime nurodė, kad jį pažintine prasme domino bendrovės reti technologiniai sprendimai) turėjo tikslą pateikti informaciją visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini), kurios tarybos narys jis yra, nors UAB „Ekologistika“ nėra Alytaus valdybos kontroliuojamas objektas.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio padalinio, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamento, kaip institucijos, atsakingos už teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas Departamentui bei valstybei padarė didelę neturtinę žalą.

17. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti Išvadoje. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Teismui pareikalavus, 2021 m. balandžio 6 d. Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Išvada surašyta 2020 m. spalio 30 d., tą patvirtina elektroninis laiškas, kuriuo ji nusiųsta direktorei vizuoti. Paaiškinimuose prašoma nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nurodoma, kad Įsakymas panaikintas, ginčo tarp šalių nebėra.

19. Teismui pareikalavus, 2021 m. balandžio 9 d. Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad viską išdėstė atsiliepime į skundą, Įsakymas buvo panaikintas ne dėl tarnybinio patikrinimo trūkumų, o dėl to, kad pareiškėjas, eidamas Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, pasižymėjo iniciatyvumu sprendžiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės problemas Kauno regione ir visoje Lietuvoje dėl atliekų sektoriaus kontrolės stiprinimo.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

21. Teismas nustatė, kad Įsakymu, remiantis Išvada, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ADP1-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo S. P.“ panaikinta pareiškėjui Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda. Teismas nurodė, kad, nors Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda 2021 m. balandžio 2 d. panaikinta, tačiau pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu teisės aktų pažeidimą, Įsakymas galioja, jis nepanaikintas, todėl tarnybinės nuobaudos galiojimas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. sukelia pareiškėjui atitinkamas pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Įsakymą, byla nenutraukiama, pareiškėjas palaiko skundą.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir kritiškai vertino Išvadą, kadangi joje turėjo būti ištirta pareiškėjo veika, nurodyta Rašte. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir valstybės tarnautojui negalima reikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą. Dėl šios priežasties teismas negali perimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kompetencijos ir už jį spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės už veikas, už kurias vadovas tarnybinės nuobaudos neskyrė. Todėl teismas negalėjo tirti ir kitaip spręsti dėl pareiškėjo elgesio 2019 m. rugsėjo 5 d. ir nurodė, kad analizuos ir pasisakys tik dėl Išvadoje išdėstytų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų.

23. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad pranešime buvo nurodytos ne visos teisės normos ir ne visi inkriminuoti pažeidimai, už kuriuos atsakomybė nustatyta Išvadoje ir Įsakyme. Pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-60 patvirtinto Departamento darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 85 punktą, Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktą, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas nurodė, kad šios teisės aktų nuostatos pranešime ne tik neminimos, bet ir nenurodoma, kokiais veiksmais pareiškėjas galėjo šias teisės aktų nuostatas pažeisti. Teismas pažymėjo, kad tam tikros pareiškėjo veikos buvo nustatytos jam pateikus pasiaiškinimą (veikimas (duomenys neskelbtini) naudai), tačiau tokiu atveju pareiškėjui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turėjo būti tikslinamas ir pareiškėjui sudaroma galimybė pasiaiškinti dėl naujai inkriminuotų veikų, bet tai nebuvo padaryta.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasiaiškinime nepateikė paaiškinimų dėl Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Reglamento 85 punkto, Taisyklių 28 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo, nes jie nebuvo nurodyti pranešime. Teismas tai laikė esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris apribojo pareiškėjo teisę gintis, teikti paaiškinimus byloje. Todėl teismas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 331 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pašalino šias teisės aktų nuostatas iš pareiškėjo pažeistų teisės aktų sąrašo. Teismas nurodė, kad tarnybiniu nusižengimu kaltinamas asmuo turi žinoti jam teikiamo kaltinimo ribas ir pasirengti atitinkamai nuo jo apsiginti. To nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

25. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktu, pažymėjo, kad, nors atsakovo vykdytas tyrimas turėjo trūkumų, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. kartu su Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialistėmis A. B. ir A. K., atliekančiomis planinį patikrinimą, lankėsi UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose.

Teismas darė išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių teisėtų funkcijų ir tikslų, ką jis, vykdydamas savo, kaip Departamento (duomenys neskelbtini), pareigas veikė UAB „Ekologistika“. Tokių tikslų nenustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu, jų nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytą pažintinį profesinį tikslą teismas laikė pareiškėjo gynybine versija, todėl atmetė kaip paneigtą kitų byloje nustatytų aplinkybių visumos ir nepatvirtintą rašytiniais dokumentais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, jog jis vyko į UAB „Ekologistika“, siekdamas susipažinti su jos technologiniais sprendimais tam, kad pristatytų juos (duomenys neskelbtini), kurio tarybos narys pareiškėjas yra, tačiau teismas pabrėžė, kad vizitas vyko tarnybos metu, pareiškėjo pareigybės aprašyme tokios funkcijos, kokį tikslą ir veiką nurodo pareiškėjas, nenustatytos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pripažino, jog priėmė sprendimą atvykti į UAB „Ekologistika“ vedamas ne tarnybos, o kitais tikslais (kaip (duomenys neskelbtini) tarybos narys susipažinti su nauju technologiniu sprendimu).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, ką jis ir su kuo veikė įmonėje, kur ir kokiose patalpose buvo, kodėl atvyko kartu su patikrinimą atlikusiomis pareigūnėmis, tai nėra fiksuota jokiuose dokumentuose, vėlesnėse jo ataskaitose, tarnybiniuose pranešimuose Departamentui ir t. t. Tokiu būdu, nesant jokių formalių įrodymų apie tokio vizito tikslus, prasmę ir tikslą, kelionės dokumentus, vadovo informavimą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nematė akivaizdžių aplinkosauginių pažeidimų.

Nors pareiškėjas neatliko patikrinimo, tačiau, teismo vertinimu, tokių akivaizdžių pažeidimų nematyti jis negalėjo (paaiškinimuose nurodė, kad stebėjo technologinį procesą), todėl turėjo reaguoti ir apie juos pranešti. Teismo vertinimu, pareiškėjo turima patirtis ir užimamos pareigos buvo pakankami, kad jis adekvačiai suvoktų situaciją ir imtųsi veiksmų pranešti apie pažeidimus, kuriuos pamatė 2019 m. rugsėjo 5 d. vizito metu.

26. Teismas kritiškai vertino Išvadoje ir Įsakyme panaudotą formuluotę, apibūdinant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą – „dalyvavo patikrinime“, ir pabrėžė, kad ir pats Departamentas atsiliepime sutiko, jog pareiškėjas patikrinimo neatliko, jo nepasirašė. Teismas darė išvadą, kad ši formuluotė nėra tiksli, tačiau tiek iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, tiek iš Išvados aišku, kad pareiškėjui inkriminuojamas vykimas į UAB „Ekologistika“ patalpas 2019 m. rugsėjo 5 d. kartu su Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialistėmis A.

B. ir A. K., atliekančiomis planinį patikrinimą, lankymasis UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose nesant teisėto tikslo ir nesiėmimas priemonių užfiksuoti pažeidimus, kurie buvo akivaizdūs to vizito metu. Teismas darė išvadą, kad atitinkamai Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė blanketinę teisės normą Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą: pareiškėjas nesilaikė įstatymų – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, reikalavimų.

Tačiau teismas pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų pažeistų teisės normų Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes Departamentas pranešime nenurodė, kokių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pareiškėjas nesilaikė, o Išvadoje ir Įsakyme jas nurodyti buvo neteisėta, nes pareiškėjui nebuvo suteikta teisė gintis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

Teismas pabrėžė, kad vertina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo esmę, o ne tai, kiek teisės normų šia neteisėta veika buvo pažeista. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas esant kaltei (aplaidumui) padarė tarnybinį nusižengimą – 2019 m. rugsėjo 5 d. kartu su Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialistėmis A. B. ir A. K., atliekančiomis planinį patikrinimą, lankėsi UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose, stebėjo technologinį procesą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog, atlikdamas tyrimą, Departamentas pažeidė tarnybinio patikrinimo terminus (penkių darbo dienų ir šešių mėnesių), teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu ir kritiškai vertino aplinkybę, kad informacija Departamente gauta 2020 m. liepos 31 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Teismas nustatė, kad taip nutiko dėl to, jog Departamentas siekė iš karto išsiaiškinti aplinkybes su pareiškėju (ar tiesa, kad jis dalyvavo 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinime) ir šis užtruko su atsakymu: 2020 m. liepos 31 d. (penktadienį) Departamente gautas Raštas; 2020 m. rugpjūčio 6 d.

Departamentas el. laišku informavo pareiškėją, kad gautas Raštas dėl jo galimos tarnybinės atsakomybės ir kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo; 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas el. laišku pateikė paaiškinimus; 2020 m. rugpjūčio 12 d. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas tarnybiniu pranešimu Nr. BDR-4578 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ pasiūlė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Departamento (duomenys neskelbtini) S. P. atžvilgiu. Tos pačios dienos rezoliucija Departamento direktorė pritarė siūlymui.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsakymo trukmę ir teisėtą Departamento tikslą išsiaiškinti situaciją, nelaikė praleisto termino esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas darė išvadą, kad Departamentas nepraleido naikinamojo termino (trejų metų) tarnybinei nuobaudai skirti. Teismas pažymėjo, kad byloje taikomas būtent šis terminas, nes galimas tarnybinis nusižengimas nustatytas teisėsaugoms institucijoms atliekant tyrimą. Tai, kad tyrimas atliekamas dėl kitų asmenų veiksmų, teismo vertinimu, nepanaikina aplinkybės, kad pareiškėjo vizitas į UAB „Ekologistiką“ paaiškėjo tik kompetentingos institucijos patikrinimo metu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas. Teismas konstatavo, jog turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – jo elgesys 2019 m. rugsėjo 5 d. vizito UAB „Ekologistika“ metu. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. lapkričio 13 d.

Teismas darė išvadą, kad nebuvo praleistas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas užtruko ir dėl objektyvių priežasčių: pareiškėjo nedarbingumo ir atostogų. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Išvada buvo surašyta ne 2020 m. spalio 30 d., kadangi Departamentas pateikė į bylą įrodymus (elektroninius laiškus), jog sistemoje dokumentai sukelti klaidingai dėl techninės klaidos.

28. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nusižengimo sudėtis identifikuota su netikslumais: pareiškėjas pažeidė ne visas nurodytas teisės normas, nurodyta per švelni kaltės forma. Tačiau šiuos netikslumus teismas vertino kaip neesminius, t. y. tokius, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą ir Išvadą, nes šie administraciniai aktai iš esmės yra teisingi. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Teismas nurodė, kad šiuo atveju kilo neigiamos pasekmės, nes nebuvo užtikrinta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, nebuvo imtasi teisinių, techninių, organizacinių priemonių užkirsti kelią itin didelio masto gaisrui kilti, nebuvo tinkamai ir laiku fiksuoti pažeidimai UAB „Ekologistika“.

29. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2, 3 dalimis ir darė išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, nes pažeidimo pobūdis (šiurkštus tarnybinis nusižengimas) lemia tarnybinės nuobaudos griežtumą. Be to, pareiškėjo užimamos pareigos lemia aukštesnių reikalavimų pareiškėjui kėlimą. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad Išvadoje buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo charakteristika yra itin teigiama, tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturėjo. Teismas nenustatė Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 30. Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog vizito tikslas – ne tarnybos, o kitais tikslais, kaip (duomenys neskelbtini) tarybos nario, siekiant susipažinti su nauju technologiniu sprendimu. Jei pareiškėjas neatliko UAB „Ekologistika“ planinio patikrinimo, nepriėmė jokių sprendimų dėl atliekamo patikrinimo, vadinasi, nevykdė ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės. Tai, pareiškėjo teigimu, lemia, kad jis negalėjo pažeisti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuris nustato nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kai atliekama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Pareiškėjas pažymi, kad minimos jo veikos (vykimas į UAB „Ekologistika“ patalpas ir lankymasis UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose) negali būti kvalifikuojamos kaip Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimai. Teismas kritiškai įvertino Išvadą, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, kadangi Išvadoje turėjo būti ištirta pareiškėjo veika, kuri nurodyta Kriminalinės policijos pranešime, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad jam neaišku, kokių jis veiksmų neatliko, neaišku, apie kokius pažeidimus kalbama, ar planinio patikrinimo metu buvo kažkokie pažeidimai ir ar jis galėjo ir turėjo galimybę juos nustatyti. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrindė, kodėl atmetė jo argumentus, kad jis nematė aplinkosauginių pažeidimų. Byloje nėra nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose buvo akivaizdūs aplinkosauginiai pažeidimai ir kad pareiškėjas juos matė ar turėjo ir galėjo matyti. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog aplinkosauginiai pažeidimai buvo akivaizdūs. Pareiškėjas paaiškina, kad jis neturėjo informacijos ar duomenų apie tikrinamą objektą, kadangi visą informaciją, susijusią su UAB „Ekologistika“ planiniu patikrinimu, turėjo tik Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistės A. B. ir A. K.. Tai patvirtina, kad pareiškėjas laikėsi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė 2019 m. rugsėjo 5 d. vyko nepažeidžiant nepiktnaudžiavimo valdžia principo, t. y. jis nesikišo į Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialisčių A. B. ir A. K. atliekamą planinį patikrinimą UAB „Ekologistika“ gamybinės patalpose, nepiktnaudžiavo tarnyba. Tą patvirtina ir UAB „Ekologistika“ planinio patikrinimo aktas Nr. PA5-98, kurį pasirašė tik minėtos vyriausiosios specialistės A. K. ir A. B. bei patikrinime dalyvavęs juridinio asmens atstovas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį kad Rašte nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu neatliekamas, o Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialistėms A. B. ir A. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

33. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir nevertino jo skunde nurodytų paaiškinimų, susijusių su 2019 m. rugsėjo 5 d. vizitu UAB „Ekologistika“, neatsižvelgė į tai, kad Išvadoje tik formaliai nurodyta, jog pareiškėjas dalyvavo patikrinime, tačiau neapklausti pareigūnai bei įmonės atstovas, kurių parodymai yra reikšmingi vertinant pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. veiksmus UAB „Ekologistika“ veiklavietėje. Pareiškėjo teigimu, jei tarnybinio patikrinimo metu neištirta jo veika, nėra užfiksuota, ką jis ir su kuo veikė UAB „Ekologistika“, kur ir kokiose patalpose buvo, vadinasi, nėra pakankamai surinkta įrodymų, kad jis padarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimus, o Išvada, Įsakymas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paremti vien prielaidomis, bet ne įrodymais.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pozicija dėl neigiamų pasekmių kilimo, nurodo, kad jis nėra atsakingas už didelio masto gaisro kilimą, nes byloje nėra įrodymų, jog aplinkosauginiai pažeidimai UAB „Ekologistika“ veiklavietėje 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo akivaizdūs, ar jie išvis buvo, o jei buvo, tai neaišku kokie ir ar juos galėjo matyti pareiškėjas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės UAB „Ekologistika“, todėl jis negalėjo pažeisti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta ir nėra įrodymų, jog jis gavo pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar kad apie šiuos pažeidimus sužinojo pats, 2019 m. rugsėjo 5 d. lankydamasis UAB „Ekologistika“.

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, nors ir nurodė, kad dokumentai sukelti dėl techninės klaidos, tačiau nenurodė ir nesiaiškino, kokia techninė klaida buvo padaryta, taip pat nesiaiškino, kokios procedūros galėjo būti pažeistos ir ar jos pažeistos tyčiniais ar netyčiniais veiksmais. Pareiškėjo teigimu, teismas tik formaliai nurodė, kad sistemoje dokumentai sukelti klaidingai dėl techninės klaidos, tačiau nesiaiškino dokumento pateikimo procedūrų. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas nepateikė įrodymo, jog motyvuota išvada buvo parengta nepraleidus nustatytų terminų.

36. Pareiškėjas daro išvadą, kad, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, dėl įrodymų nepakankamumo nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas. Kadangi Įsakymas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paremti nepakankamais įrodymais, nėra įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, o kartu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir dėl to padarė tarnybinį nusižengimą. Įrodymų nepakankamumas ir visapusiškų faktinių bylos aplinkybių neištyrimas lėmė klaidingą pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą ir nepagrįsto Įsakymo bei teismo sprendimo priėmimą.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojo kaltę, vadovavosi formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas savo nuožiūra, asmeniniais tikslais, savo tarnybos metu, viršydamas suteiktus įgaliojimus, nepranešdamas apie lankymosi tikslus UAB „Ekologistika“ savo tiesioginiam vadovui, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Atsakovas pažymi, kad, vykstant kartu su kitomis pareigūnėmis, turėjo būti kalbėta, kokiu tikslu jos vyksta, nes įmonė yra Alytaus regiono teritorijoje. Pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio padalinio, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, (duomenys neskelbtini) (tuo metu ėjusiu Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas) turėjo įvertinti tokio jo vykimo pasekmes. Atsakovo teigimu, teismas teisingai įvardijo, kad pareiškėjo turima patirtis ir užimamos pareigos buvo pakankami, jog jis adekvačiai suvoktų situaciją.

39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog motyvuota išvada galimai parengta ir užregistruota praleidus nustatytus terminus, buvo paneigti pateikiant rašytinius įrodymus, teismas šį klausimą išsprendė tinkamai. Atsakovo teigimu, tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, Įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Departamento pareigūnų, atlikusių tarnybinį tyrimą, veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, tinkamai atliktos pareigos, tinkamai taikyti teisės aktai. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. ADP1-606, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas iš Įsakyme nurodytų pareiškėjo pažeistų teisės aktų sąrašo pašalino pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nenurodytas teisės aktų nuostatas, tačiau sutiko, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, bei konstatavo, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

42. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus kontrolės skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. BDR-4871 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjui pranešta apie įtarimus, kad jis, būdamas Departamento (duomenys neskelbtini), galimai padarė tarnybinį nusižengimą ir yra atsakingas už tai, jog 2019 m. rugsėjo 5 d., neturėdamas pavedimo atlikti tyrimą, kartu su Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės specialistėmis, atliekančiomis planinį patikrinimą, UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose (veiklavietėje) dalyvavo jo atlikime, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams. Pranešime nurodyta, kad tuo pareiškėjas galimai pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybės neišvengiamumo principą, nes dalyvavo planinio patikrinimo atlikime, tačiau nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams; taip pat minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kadangi darbo metu būdamas teisės pažeidimo liudytoju pareiškėjas nesiėmė neatidėliotinų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei pats to padaryti negalėjo, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti; Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus.

43. Kadangi Pranešime buvo nurodytos ne visos teisės normos ir ne visi inkriminuoti pažeidimai, už kuriuos atsakomybė pareiškėjui nustatyta Išvadoje ir Įsakyme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino šias teisės aktų nuostatas iš pareiškėjo pažeistų teisės aktų sąrašo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, ar pareiškėjo veika pažeidžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Pranešime nurodytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tačiau cituojamas atsakomybės neišvengiamumo principas, kuris yra įtvirtintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Įsakyme pripažinta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė tiek Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4, tiek 6 punktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešimo turinį bei pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. paaiškinimą, daro išvadą, kad iš Įsakymo turėjo būti šalinamas ne Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas, bet 6 punktas, kuriame nustatytas nepiktnaudžiavimo valdžia principas Pranešime nebuvo susietas su pareiškėjui nurodomais pažeidimais. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas atsakomybės neišvengiamumo principas yra iš esmės susijęs su Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtinta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareiga.

44. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 p.).

45. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareiga gavus pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kadangi: 1) pareiškėjas nenurodė jokių teisėtų funkcijų ir tikslų, ką jis, vykdydamas savo, kaip Departamento (duomenys neskelbtini), pareigas, veikė UAB „Ekologistika“; 2) vizitas vyko tarnybos metu, pareiškėjo pareigybės aprašyme tokios funkcijos, kokį tikslą ir veiką nurodė pareiškėjas, nenustatytos; 3) pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, ką jis ir su kuo veikė įmonėje, kur ir kokiose patalpose buvo, kodėl atvyko kartu su patikrinimą atlikusiomis pareigūnėmis.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta pareiškėjo veika nepagrindžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimo padarymo. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad byloje nėra nustatyta, ką pareiškėjas veikė UAB „Ekologistika“, su kuo buvo, kokiose patalpose ir kodėl, niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas pažeidė minėtą normą. Be to, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime aiškiai nurodė vykimo į įmonę tikslą, su kuo įmonėje buvo, kokiose patalpose ir ką veikė. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas neatliko patikrinimo. Tai darė tik specialistės, su kuriomis pareiškėjas atvyko. Kritiškai vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas įmonėje turėjo matyti akivaizdžius aplinkosauginius pažeidimus, kadangi nėra įrodymų apie vizito tikslus, prasmę ir tikslą, kelionės dokumentus, vadovo informavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjui inkriminuotu pažeidimu ir niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo matyti akivaizdžius aplinkosauginius pažeidimus. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad pareiškėjas, nedalyvaudamas įmonės patikrinime ir tik stebėdamas technologinį procesą, turėjo matyti akivaizdžius aplinkosauginius pažeidimus.

48. Pažymėtina, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, ką konkrečiai ir kurioje įmonės vietoje pareiškėjas turėjo pamatyti, kad privalėtų imtis veiksmų, siekiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytos pareigos įgyvendinimo. Kaip matyti iš Išvados, planinis UAB „Ekologistika“ teminis patikrinimas atliktas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. spalio 3 d. Išvadoje nurodoma, kad patikrinimo atlikimo metu nebuvo imtasi priemonių patekti į patalpas, į kurias praėjimai buvo užversti atliekomis, ir nustatyti ten laikomų naudotų neperdirbtų padangų atliekų kiekį, jų priklausomybę, laikymo pagrindą ir teisėtumą. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjas dėl to, kad stebėjo technologinį procesą, turėjo matyti ir akivaizdžius pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad Rašte nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekamas.

49. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš Įsakymo pagrįstai pašalino Pranešime nenurodytas teisės aktų nuostatas, kurios reguliuoja absoliučiai skirtingus teisinius santykius nei reguliuojami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte.

50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai Įsakymu konstatuoti teisės aktų pažeidimai ir skirta tarnybinė nuobauda. Netinkamas aplinkybių vertinimas byloje nulėmė nepagrįsto ir dėl to naikintino teismo sprendimo priėmimą. Tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina ir panaikina Įsakymą.

51. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovo Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2021 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ADP1-140 panaikintas, tačiau, kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsakovas, Įsakymu pareiškėjui paskirtas griežtas papeikimas panaikintas ne dėl tarnybinio patikrinimo trūkumų, bet dėl to, kad pareiškėjas, eidamas Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, pasižymėjo iniciatyvumu sprendžiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės problemas Kauno regione ir visoje Lietuvoje dėl atliekų sektoriaus kontrolės stiprinimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad panaikinus Įsakymą, išnyko ginčo dalykas, t. y. Įsakymas nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjo pagrindinio reikalavimo – panaikinti Įsakymą – išnagrinėjimas negali apginti jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.

52. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

53. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo du kartus prašė priteisti po 363 Eur už teisinę pagalbą rengiant rašytinius paaiškinimus (2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. K661 ir 2021 m. kovo 31 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 759 bei 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. K662 ir 2021 m. balandžio 8 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 760). Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo S. P. skundą tenkinti – panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. ADP1-140 „Dėl S. P. tarnybinio nusižengimo“.

Priteisti pareiškėjui S. P. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys