2024-05-21 Nr. AB-8302-3-61-3-00546-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-13-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00546-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 17.2.-3674 (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje pateiktas atsakymas dėl pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymo nagrinėjimo ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), o pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK nuostatas bei priimti dėl jo prokuroro nutarimą; 2) tuo atveju, jeigu dėl rimtų teisinių priežasčių teismas pirmojo skundo reikalavimo patenkinti negalėtų, pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, uždraudžiant jį nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas; 3) pripažinti, kad Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą bei priimdama dėl jo sprendimą, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, šiurkščiai pažeidė įstatymus ir piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nėra ginčo dėl to, jog jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Prašymas, 2021 m. spalio 27 d. prašymas) yra susijęs su baudžiamuoju procesu, t. y. jame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų ir imtis kitų su baudžiamuoju procesu susijusių veiksmų. Tačiau pareiškėjo Prašymas atsakovo buvo išnagrinėtas pagal VAĮ nuostatas, o ne pagal BPK normas, todėl buvo pažeista jo teisė į prašymo išnagrinėjimą pagal tuos teisės aktus, pagal kuriuos jį reikia nagrinėti.

2.2. Aprašas, pagal kurio nuostatas buvo išnagrinėtas pareiškėjo Prašymas ir priimtas atitinkamas sprendimas, yra ne tik žemesnės galios teisės aktas, kuris negali prieštarauti BPK, bet jis (atitinkamos Aprašo nuostatos) yra ir VAĮ aiškinantis poįstatyminis teisės aktas, todėl jis netaikytinas su baudžiamuoju procesu susijusiais atvejais. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 54 punkto nuostata, jog į tam tikrus su baudžiamuoju procesu susijusius atvejus reikia atsakyti VAĮ poįstatyminio teisės akto (šiuo atveju – Aprašo) nustatyta tvarka, prieštarauja pareiškėjo skunde išdėstytiems argumentams ir teismų išaiškinimams. Prokuratūra pagal savo specifiką veikia tiek viešojo administravimo srityje, tiek ir baudžiamojo proceso srityje, tačiau esminis dalykas yra tas, kad prašymų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nagrinėjimas nėra viešojo administravimo dalykas.

2.3. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad pareiškėjas pateikė kartotinį prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo patenkinimas gali būti reikšmingas kovojant su neigiamais ir pareiškėjui tiesiogiai žalą darančiais padariniais, kurie gali susidaryti ir jau galimai susidarė dėl to, jog pareiškėjo Prašymą prokuratūra išnagrinėjo ir sprendimą priėmė veikdama kaip viešojo administravimo subjektas.

3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. 2021 m. spalio 27 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas išdėstė, jo nuomone, neteisėto duomenų tvarkymo Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ir ESPBI IS) aplinkybes. Dėl Prašyme nurodytų aplinkybių prokuratūroje jau buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2021 m. spalio 24 d. pateiktas prašymas ginti viešąjį interesą, o tokias pačias aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtos veikos padarymu, pareiškėjas jau buvo pateikęs ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašyme, kuris buvo išnagrinėtas BPK nustatyta tvarka priimant procesinį sprendimą – ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21, kuris buvo patvirtintas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Į pareiškėjo Prašymą buvo atsakyta Aprašo nustatyta tvarka – Generalinės prokuratūros 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 17.2.-3298 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 23 d. raštas), pateikiant išsamų informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymą.

3.2. 2021 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjas informuotas apie jo prašymų, susijusių su galimai neteisėtu duomenų tvarkymu ESPBI IS, nagrinėjimo rezultatus, jam išaiškinta, kad jo nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos BPK nustatyta tvarka, priimant procesinius sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, juos skundžiant prokurorui ir teismui, ir kad pareiškėjas, prokuratūros turimais duomenis, šia tvarka naudojosi. Pareiškėjas iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir 2021 m. spalio 24 d. prašyme, į kurį jam buvo atsakyta Aprašo nustatyta tvarka, išaiškinant, jog prašymo dalykas prokuratūroje nenagrinėtinas, nes yra susijęs su prokuroro nutarimo, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo priimta ikiteisminio tyrimo nutartis. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal Aprašo 54.1 punktą informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Pareiškėjui taip pat pakartotinai buvo paaiškinta, jog 2021 m. spalio 27 d. prašyme kelti reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių aplinkybių buvo kelti ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. spalio 24 d. prašymuose.

3.3. Išnagrinėjus 2021 m. lapkričio 11 d. skundą Aprašo nustatyta tvarka pareiškėjui buvo pateiktas Generalinės prokuratūros 2021 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 17.2.-3301 (informacinio-aiškinamojo pobūdžio, neskundžiamas), nurodant, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra kartotinis, o jame nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas sprendimas, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti Prašyme nurodytų aplinkybių. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, jo Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimu, nebuvo vertintos VAĮ ar Aprašo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjui tik buvo pateiktas atsakymas, kuriame išaiškinta, jog Prašymas, kuriame buvo nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas (patvirtintas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi), yra kartotinis ir dėl to nebus nagrinėjamas.

3.4. Subjektyviu teisės aktų nuostatų taikymo vertinimu laikytini pareiškėjo skundo teiginiai, kad visais atvejais prokuratūroje gauti pareiškimai ir skundai (tarp jų ir Prašymas), kuriuose pakartotinai keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl iš esmės tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas proceso sprendimas, turi būti pakartotinai nagrinėjami BPK tvarka priimant naują proceso sprendimą. Pareiškėjo netenkinantys proceso sprendimai turi būti skundžiami, laikantis teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, kuria pareiškėjas naudojosi, o ne iš naujo prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės tų pačių aplinkybių. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo dalis, susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo priimtas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. L. skundą.

5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21 pagal pareiškėjo prašymą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnyje, 198 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas). Pareiškėjas pasinaudojo teise 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą skųsti BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. prašymu ir vėlesniais 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 3 d. skundais pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą iš esmės siekdamas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ar 198 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnį dėl 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad sistema ESPBI IS, geriau žinoma kaip „e.sveikata“, renka duomenis apie privatų asmens gyvenimą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Aprašo, Rekomendacijų nuostatomis, įvertino pareiškėjo kreipimųsi turinį ir sprendė, kad pareiškėjas į Generalinę prokuratūrą pakartotinai kreipėsi dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau buvo priimtas procesinis sprendimas BPK nustatyta tvarka ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo Prašymą, atitinkantį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, pagrįstai ir teisėtai jį vertino kaip kartotinį prašymą ir nagrinėjo jį pagal Aprašo nuostatas.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis BPK nuostatomis. Konstatavęs, kad pareiškėjo Prašymo dalis dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo kartotinė, teismas sprendė, jog atsakovas negalėjo prašymo nagrinėti BPK nustatyta tvarka, todėl pagrįstai Raštu Prašymo dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nusprendė, kad Generalinės prokuratūros Raštas iš esmės atitinka VAĮ, Rekomendacijų, Aprašo tokiems atsakymams keliamus reikalavimus. Tai konstatavęs teismas neturėjo pagrindo Rašto dalį panaikinti ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK nuostatas bei priimti dėl jo prokuroro nutarimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas I. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė iš bylos pašalinti su iškeltu ginču nesusijusią medžiagą, t. y. atsakovo 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimo dalį, pradedant nuo antros pastraipos iki dalies pavadinimu „Dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo“; visus atsakovo su atsiliepimu pateiktus dokumentus / priedus; pašalinti iš bylos tą pačią 1-ame ir 2-ame punktuose nurodytą su ginču nesusijusią medžiagą, kuri paminėta skundžiamame teismo sprendime.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skundo teismui argumentus, susijusius su Generalinės prokuratūros viešojo administravimo funkcijų taikymu baudžiamojo proceso srityje, neteiktais kartotiniais prašymais, ir papildomai nurodė šiuo argumentus:

9.1. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su iškeltu ginču. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja prokuratūros viešojo administravimo funkcijas, tačiau tai su baudžiamuoju procesu nėra susiję. Prašymas atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešimas apie BK nurodytus nusikaltimus visais atvejais nagrinėjamas pagal BPK nuostatas. Tik jeigu pačiame BPK būtų numatytos išimtys ar sąlygos, kurioms esant su baudžiamuoju procesu susijęs kreipimasis būtų nagrinėjamas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tik tada būtų galima netaikyti BPK normų.

9.2. Pareiškėjo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą nuo pat pradžių privalėjo būti nagrinėjamas tik Generalinėje prokuratūroje (Prokuratūros įstatymo 8 str. 3 d.), bet buvo nukreiptas žemiausios grandies ir reikiamų galių bei patirties neturinčiam tyrėjui, kuris nesusipažino su pareiškėjo prašymu, jo esminiais argumentais ir įrodymais, neteisėtų tyrėjo veiksmų / neveikimo prokurorai nevertino, todėl buvo padaryti įvairiausi procedūriniai pažeidimai.

9.3. Administraciniai teismai neturi įgaliojimų nagrinėti su baudžiamuoju procesu susijusių aplinkybių. Į administracinį teismą kreiptasi tik dėl to, jog teismas uždraustų atsakovui viešojo administravimo funkcijas taikyti baudžiamojo proceso kontekste, ką administracinis teismas buvo kompetentingas padaryti. Teismas šioje byloje net ir negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus viešąjį administravimą taikydamas baudžiamojo proceso srityje, nes nenuginčijami įrodymai rodo, kad atsakovas neturi teisės to daryti, o administraciniai teismai neturi įgaliojimų nagrinėti skundus, kurie susiję su baudžiamuoju procesu.

9.4. Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies paskutinėje pastraipoje paminėti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai nėra ir negali būti skirti pateisinti bylai reikšmingų aplinkybių ignoravimą. Visos ginčui reikšmingos aplinkybės privalo būti išnagrinėtos ir dėl jų turėjo būti tinkamai pasisakyta, ypač šioje byloje atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją.

10. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, jog teismas išsamiai analizavo pareiškėjo skunde keliamo ginčo aplinkybes, kompleksiškai įvertino Prokuratūros įstatymo, Aprašo, Rekomendacijų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą teisėtai ir pagrįstai vertino kaip kartotinį bei nagrinėjo jį vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, o Raštas iš esmės atitinka VAĮ, Rekomendacijų, Aprašo tokiems atsakymams keliamus reikalavimus. Atsakovas papildomai pažymėjo, jog:

10.1. Pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai apie jo pateiktų argumentų ir įrodymų ignoravimą, taip pat nuomonė apie teisės aktų taikymo apimtį ir galiojančių teisės aktų normų interpretacija, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomone, jog jo skunde nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kitaip nei jis mano, savaime neleidžia daryti išvados, kad teismas skunde nurodytas aplinkybes išanalizavo nevisapusiškai ar neišsamiai.

10.2. Pareiškėjo prašymas iš bylos nagrinėjimo pašalinti, jo nuomone, su byloje iškeltu ginču nesusijusią medžiagą, yra nepagrįstas. Visapusiškam ir išsamiam kilusio ginčo aplinkybių vertinimui reikšminga visa jo atsiliepime teismui pateikta informacija ir kartu su atsiliepimu pateikta šią informaciją pagrindžianti medžiaga.

IV. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmetė.

12. Apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo pašalinti iš bylos su ginču nesusijusią medžiagą, atsižvelgęs į tai, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios ir kiekviena proceso šalis turi teisę teikti į bylą įrodymus savo reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą. Aptaręs Prokuratūros įstatymo bei Aprašo nuostatas, pareiškėjo skundo reikalavimą (panaikinti Generalinės prokuratūros Rašto dalį, kuria pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas pagal Aprašo nuostatas, padarius išvadą, kad Prašymas atitinka Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, t. y. jis yra kartotinis, nes dėl tų pačių prašyme nurodytų aplinkybių jau yra priimtas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 1 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas kaip pagrįstas ir teisėtas), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Generalinės prokuratūros neveikimo pagal jo 2021 m. spalio 27 d. prašymą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pagal 2021 m. spalio 27 d. prašymą nėra priimtas nutarimas, kuris galėtų būti ginčijamas BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą, kuriame, kaip pats pažymėjo, siekė, jog teismas uždraustų atsakovui viešojo administravimo funkcijas taikyti baudžiamojo proceso kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas nėra kartotinis ir visais atvejais prašymai, kuriuose prašoma atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešama apie BK nurodytus nusikaltimus, turi būti nagrinėjami pagal BPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus, nes juos paneigia Aprašo ir Rekomendacijų nuostatos, kurių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant galiojančiam Apraše ir Rekomendacijose nustatytam reguliavimui, teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais teisės aktais, nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl to, jog sistema ESPBI IS, geriau žinoma kaip „e.sveikata“, renka duomenis apie privatų asmens gyvenimą, prašė ginti viešąjį interesą ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo prašymo dalis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 straipsnyje, 198 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, buvo persiųsta Vilniaus AVPK, kuris 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras 2021 m. spalio 1 d. nutarimu atmetė pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo.

14.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai, kuriame nurodė neteisėto duomenų tvarkymo ESPBI IS aplinkybes, prašė apginti viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ar 198 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnį, paskirti šiam ikiteisminiam tyrimui vykdyti specialųjį prokurorą, apie prašyme nurodytas aplinkybes informuoti generalinę prokurorę, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atitinkamo ESPBI IS sustabdymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo laikotarpiu tam, kad nedelsiant būtų sustabdyta nusikalstama veika, taikyti pareiškėjui anonimiškumą. Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie jo prašymų, susijusių su galimai neteisėtu duomenų tvarkymu ESPBI IS, nagrinėjimo rezultatus. Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Aprašo 42.3 ir 42.7 punktais, skundo dalį dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip kartotinį prašymą, paliko nenagrinėtą.

14.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, kuriame prašė jo 2021 m. spalio 27 d. skundą nagrinėti BPK nustatyta tvarka, reikalavo, kad jį nagrinėtų prokuroras, o ne valstybės tarnautojas. Generalinė prokuratūra 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 17.2.-3301 nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra kartotinis, o jame nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas sprendimas, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių.

14.4. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamai išnagrinėto jo 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinė prokuratūra 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 17.2-3404 pareiškėjui pateikė atsakymą į jo 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, kuriame nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. prašyme kelti reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių aplinkybių buvo kelti ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. bei 2021 m. spalio 24 d. prašymuose. Taip pat paaiškino apie procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, ir kad 2021 m. spalio 24 d. prašymas pripažintas kartotiniu bei paliktas nenagrinėtas įvertinus tai, jog dėl tų pačių aplinkybių jau yra priimtas proceso sprendimas ir šis sprendimas įvertintas prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.

14.5. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. gruodžio 3 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma užtikrinti, kad būtų tinkamai atsakyta į jo 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, imtasi veiksmų, kad būtų tinkamai išnagrinėtas 2021 m. spalio 27 d. prašymas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Generalinė prokuratūra Raštu pareiškėjui nurodė, kad nagrinėjant jo 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. prašymus buvo tinkamai vadovautasi teisės aktų nuostatomis ir pateikti pagrįsti bei motyvuoti Generalinės prokuratūros informacinio-aiškinamojo pobūdžio 2021 m. lapkričio 23 d. raštas ir 2021 m. gruodžio 6 d. atsakymas Nr. 17.2.-3404. Generalinė prokuratūra paaiškino, kad pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. skundą ar priimti kitokį sprendimą nei yra priimtas, nėra teisinio pagrindo, nes klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių yra išspręstas teisės aktuose nustatyta tvarka priėmus procesinį sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovo Rašto turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. prašymu ir vėlesniais 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 3 d. skundais pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą iš esmės siekdamas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių, kurios buvo nurodytos jo 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašyme ir kurios buvo įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka dėl jų priimant galutinį sprendimą, todėl Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, atitinkantį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėtai ir pagrįstai jį laikė kartotiniu prašymu ir nagrinėjo vadovaudamasi Aprašo nuostatomis.

16. Teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

V. 17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimta nagrinėti pareiškėjo I. L. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 dalis dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nesutinka su LVAT nutartimi.

18. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas priėmė ne tik neteisėtą LVAT nutartį, bet ir teisėjai atliko su teisėjo veikla nesuderinamus veiksmus, t. y. neteisėtai kišosi į baudžiamojo proceso sritį (įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar atsisakymą jį pradėti) bei atitinkamai bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją / veiklą, nes 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK, o ne prašymas suteikti kokią nors administracinę paslaugą. Tai, jog į Prašymą prokurorai atsakė remdamiesi viešąjį administravimą reglamentuojančiais teisės aktais nesuteikia administraciniam teismui jokios teisės veikti baudžiamojo proceso srityje, o vertinimas ar prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra kartotinis, ar ne, tyrėjų bei prokurorų procesinių veiksmų bei priimtų sprendimų vertinimas, konstatavimas, kad yra vienaip ar kitaip, sprendimų dėl jų priėmimas de facto yra veikimas baudžiamojo proceso srityje.

18.2. Administraciniai teismai ir viešasis administravimas yra visiškai nepritaikyti baudžiamojo proceso specifikai ir jam netinkami, baudžiamajame procese galioja visai kita tvarka ir reikalavimai nei viešajame administravime. Bet kokių su baudžiamuoju procesu susijusių dalykų nagrinėjimas administraciniame teisme savaime (nekreipiant dėmesio į jokias kitas aplinkybes) ir beveik visais atvejai padarytų žalos. Bylą nagrinėję administracinio teismo teisėjai be žalos dar ir sukėlė pavojų nusikaltimams išaiškinti, tyrimams nutraukti ir nusikaltėliams nubausti. Nagrinėjamu atveju administracinis teismas galėjo tik pagal kompetenciją uždrausti prokurorams viešąjį administravimą taikyti baudžiamojo proceso srityje, dėl ko į administracinį teismą ir buvo kreiptasi.

18.3. LVAT nutartis prieštaringa. Viena vertus, teisėjai byloje konstatavo, kad negali kištis į baudžiamąjį procesą, tačiau, kita vertus, vadovavosi Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir sprendė priešingai, dėl to visa LVAT nutartis yra neteisėta.

19. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo konstatuoti, kad pareiškėjo I. L. prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, šį jo prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą. Atsakovas akcentuoja proceso atnaujinimo instituto paskirtį, atkreipia dėmesį, kad neteisėta teismo sudėtis konstatuojama nustačius ABTĮ VII skyriaus, reglamentuojančio teismo sudėtį ir nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. konstatavus, kad teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų ar buvo pažeisti teismo nešališkumo principai, numatyti ABTĮ 43 ir 44 straipsniuose ir nurodo, jog:

19.1. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, iš esmės pakartotinai nurodė apeliacinės instancijos teismui teiktame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl, pareiškėjo nuomone, administracinio teismo kompetencijos ir įgaliojimų viršijimo, tačiau nepateikė nė vieno fakto, kuris keltų abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ar teisėjo ir teismo nešališkumo, taip pat nenurodė, kokios nuostatos, reglamentuojančios teismo sudėtį ir nušalinimus, buvo pažeistos, kad būtų galima pripažinti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Taigi pareiškėjas, siekdamas priimtų teismo sprendimų panaikinimo, pateikė tik savo subjektyvią poziciją, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tačiau šios pozicijos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

19.2. Prašyme nurodyti iš esmės analogiški argumentai dėl administracinio teismo kompetencijos ir įgaliojimų viršijimo buvo išanalizuoti ir įvertinti LVAT nutartyje, kurioje konstatuota, kad nenustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, iš kurių vienas – kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 20. Pareiškėjas I. L. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

21. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

22. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

23. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

24. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skyriaus, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-241/2010).

25. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, inter alia (be kita ko, įskaitant) teisėjas pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu (3 p.).

26. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), p. 48; 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93), p. 38; 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Come ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96 ir kt.), p. 121). Taigi objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad bylą nagrinėję administracinio teismo teisėjai atliko su teisėjo veikla nesuderinamus veiksmus, t. y. neteisėtai kišosi į baudžiamojo proceso sritį bei atitinkamai į bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją / veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentai dėl administracinio teismo kompetencijos bei įgaliojimų viršijimo buvo ir apeliaciniame skunde (žr. Nutarties 9.3 p.), o prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas, išskyrus šiuos argumentus, nenurodė jokių kitų papildomų objektyvių aplinkybių (ABTĮ 44 str.), kurios suteiktų pagrindą abejoti teisėjų nešališkumu.

29. Įvertinus LVAT nutarties turinį, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus dėl administracinių teismų kompetencijos nagrinėjamu atveju, o aptaręs Prokuratūros įstatymo bei Aprašo nuostatas, pareiškėjo skundo reikalavimą, jo veiksmus pateikus skundą dėl Generalinės prokuratūros neveikimo pagal jo 2021 m. spalio 27 d. prašymą bei minimų veiksmų rezultatą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, jog pagal 2021 m. spalio 27 d. prašymą nėra priimtas nutarimas, kuris galėtų būti ginčijamas BPK nustatyta tvarka), priėjo prie išvados, kad, esant galiojančiam Apraše ir Rekomendacijose nustatytam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais teisės aktais, nagrinėdamas pareiškėjo skundą. LVAT nutartyje taip pat pažymėjo, jog Aprašo ir Rekomendacijų nuostatos paneigia pareiškėjo argumentus, jog jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas nėra kartotinis ir visais atvejais prašymai, kuriuose prašoma atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešama apie BK nurodytus nusikaltimus, turi būti nagrinėjami pagal BPK nuostatas (žr. Nutarties 13 p.). Taigi iš LVAT nutarties turinio matyti, kad joje buvo visapusiškai tirti byloje surinkti įrodymai bei atliktas įrodymų vertinimas, vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, be kita ko, išsamiai įvertintas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl administracinio teismo kompetencijos bei įgaliojimų viršijimo.

30. Susipažinus su administracine byla, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko procesinius veiksmus, o pareiškėjas nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka subjektyviąja ar objektyviąja prasme, o taip pat nėra aplinkybių ir įrodymų, jog procesinį teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu bei daryti išvadą, kad LVAT nutartis yra neteisėta, juolab, kad įrodymų vertinimas – ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. ABTĮ nėra numatyta galimybė atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-27-143/2016).

31. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas prašymu atnaujinti procesą iš esmės siekia vien pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, tačiau tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. L. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2023 pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė