2020-02-12 Nr. AB-3308-3-61-3-03826-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-02-12 Nr. AB-3308-3-61-3-03826-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) išmokėti pareiškėjui vienkartinę pašalpą už 60 mėnesių (400 Eur x 60) 24 000 Eur; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 255 200 Eur skolą; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nustatyti pareiškėjui aukštos kategorijos specialisto vidutinio atlyginimo dydžio mėnesines išmokas – 1 100-1 800 Eur (teismo nuožiūra); 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių sumokėti delspinigius – 1 proc. nuo bendros skolos sumos 18 360 Eur.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. AS-122-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03826-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) išmokėti pareiškėjui vienkartinę pašalpą už 60 mėnesių (400 Eur x 60) 24 000 Eur; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 255 200 Eur skolą; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nustatyti pareiškėjui aukštos kategorijos specialisto vidutinio atlyginimo dydžio mėnesines išmokas – 1 100-1 800 Eur (teismo nuožiūra); 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių sumokėti delspinigius – 1 proc. nuo bendros skolos sumos 18 360 Eur.
Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje neginčija VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (11.1) I-4901 ir 2017 m. spalio 3 d. Nr. (11.1) I-6096) sprendimų (toliau – ir sprendimai), tačiau prašė VSDFV Kauno skyrių įpareigoti atlikti veiksmus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p. pagrindu.
Teismas vertino, kad pareiškėjui teisines pasekmes iš esmės sukelia VSDFV Kauno skyriaus priimti sprendimai. Darė išvadą, kad ši administracinė byla teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Pareiškėjas teismui išsiuntė el. paštu atskirąjį skundą (gautas 2019 m. gruodžio 2 d.) (b. l. 25-26) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo.
Teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. gruodžio 20 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus (b. l. 36-37), t. y. pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. e.paštu pateikė teismui patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 55), tačiau nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, jo tinkamai nepasirašė, todėl teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
II. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. e.paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Nurodo jog atskirojo skundo pasirašytus originalus išsiuntė teismui paštu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties pareiškėjas pateikė elektroniniu paštu, pridėdamas prie laiško skundą skaitmeniniu.tif formatu. Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu (.tif formatu), o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, šio skundo originalas pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas, taigi pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų ir jam turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
Šiuos atskirojo skundo trūkumus turėjo nustatyti ir įpareigoti pareiškėją juos pašalinti pirmosios instancijos teismas, tačiau, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 6 dalimi, tai daro apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atideda bylos nagrinėjimą ir įpareigoja pareiškėją A. G. iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti teismui 2019 m. gruodžio 31 d. atskirojo skundo originalą, pasirašytą pareiškėjo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atidėti administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo.
Įpareigoti pareiškėją A. G. iki 2020 m. kovo 4 d. pateikti 2019 m. gruodžio 31 d. atskirojo skundo originalą, pasirašytą pareiškėjo.
Nutarties nuorašą, išverstą į rusų kalbą, išsiųsti A. G. e.paštu (duomenys neskelbtini) ir paštu.
Bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. kovo 18 d. 10.00 val.
Nutartis neskundžiama.
.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan