299a3b74-3763-4954-b2e2-e09fad10c4e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-359-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00602-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos Agila“ iÅ¡kėlimo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji, siekdama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės mokestinę nepriemokÄ , priėmė nurodymus nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), taip pat 2016 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 24 314,15 Eur mokestinę nepriemokÄ , užtikrintÄ priverstine hipoteka (įkeitimu), iÅ¡ įkeisto turto. Antstolis G. J. 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu informavo, jog UAB „Palangos Agila“ per raginime nustatytÄ terminÄ neįvykdė hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.

3. Ieškovės teigimu, pagal atsakovės 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės trumpalaikis turtas – 1 706 787 Eur, iš jo 1 694 844 Eur vertės atsargos; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 107 355 Eur (visa ši suma per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina tai, jog mokesčių administratoriui nepavyksta išieškoti bendrovės mokestinės nepriemokos. Bendrovė transporto priemonių neturi, bendrovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių kontorų, jam taikoma sutartinė ir priverstinė hipoteka.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iÅ¡ atsakovės yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai ir kitų kreditorių naudai, iÅ¡ viso yra pradėta 12 vykdomųjų bylų, iÅ¡ieÅ¡koma suma – 833 734,51 Eur. VMI siekia nemokaus juridinio asmens UAB „Palangos Agila“ eliminavimo iÅ¡ rinkos, stabdant įsiskolinimų už laiku nesumokėtus mokesčius augimÄ , o ne tokiu bÅ«du siekia iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtus mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetÄ .

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad VMI 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, jog jos skola biudžetui – 111 179,72 Eur, bei nurodė, kad bendrovė gali siÅ«lyti galimus mokestinės nepriemokos sumokėjimo bÅ«dus: mokestinės nepriemokos perėmimÄ , kito mokesčių mokėtojo sumokėjimÄ už skolininkę. Bendrovė mokestinės nepriemokos nesumokėjo ir nesikreipė į VMI su pasiÅ«lymu dėl aukščiau minėtame raÅ¡te nurodytų galimų mokestinės nepriemokos sumokėjimo bÅ«dų taikymo.

VMI 2018 m. spalio 4 d. gautas UAB „Palangos Agila“ praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti 107 800,01 Eur mokesčių nepriemokos mokėjimÄ iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau VMI 2018 m. spalio 17 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad praÅ¡ymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo iÅ¡dėstymo neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas. Bendrovė nuo pirmojo praneÅ¡imo apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d., iki 2018 m. spalio 19 d.

į valstybės biudžetÄ Ä¯mokų nemokėjo. VMI 2018 m. spalio 19 d. turimais duomenimis atsakovės skola biudžetui – 115 691,25 Eur. Bendrovė negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, nes yra nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

5. Atsakovė UAB „Palangos Agila“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ ir atsisakyti iÅ¡kelti UAB „Palangos Agila“ bankroto bylÄ .

6. Atsakovė nurodė, kad Ä®BÄ® nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

7. Atsakovė pažymėjo, kad nėra pagrindo iÅ¡ rinkos paÅ¡alinti Å«kio subjektÄ , kuris dar gali tęsti veiklÄ bei sumokėti mokesčius valstybės biudžetui ir netaikant bankroto procedÅ«rų. Atsakovė pasinaudojo galimybe praÅ¡yti iÅ¡dėstyti apskaičiuotų mokesčių sumokėjimÄ dar prieÅ¡ tai, kai ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo formaliai (dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo) atmestas. 2018 m. lapkričio 15 d. nustatyta tvarka buvo pateiktas praÅ¡ymas ieÅ¡kovei dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, tačiau atsakymas į šį praÅ¡ymÄ dar nėra gautas.

8. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės reikalavimai yra užtikrinti priverstine hipoteka, todėl ieÅ¡kovė privalėtų savo reikalavimus realizuoti ne pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o nukreipdama reikalavimus į hipoteka užtikrintÄ turtÄ . Kiti atsakovės kreditoriai nekelia klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Atsakovė savo siekį iÅ¡likti rinkoje ir skolų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei yra iÅ¡dėsčiusi dokumentuose ir jų prieduose dėl mokestinės prievolės grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, todėl ieÅ¡kovė turėtų įvertinti Å¡iuos duomenis.

9. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad jos pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokumo sÄ vokos, kaip ji yra apibrėžiama Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje, kitų duomenų konstatuoti atsakovės nemokumÄ byloje nėra pateikta. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės iÅ¡vadomis, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kad dėl Å¡ios priežasties jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla.

Tokiam konstatavimui nepakanka nustatyti, jog bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kadangi įsipareigojimų buvimas nebÅ«tinai gali bÅ«ti nulemtas bendrovės nemokumo, tai gali bÅ«ti ir laikinų bendrovės finansinių sunkumų, kilusių ginčų su kreditoriais ir kt. pasekmė. Atsakovės pateikti turtinės padėties įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji dar turi galimybių įveikti kilusius finansinius sunkumus. Nenustačius atsakovės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, bankroto bylÄ turi bÅ«ti atsisakyta iÅ¡kelti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Palangos Agila“ bankroto bylÄ .

11. Teismas nurodė, kad nors pagal atsakovės pateiktus duomenis apie įmonės kreditorius bendrovės pradelsti įsipareigojimai siekia 784 569,30 Eur, tačiau, teismo vertinimu, duomenys iÅ¡ antstolių informacinės sistemos apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ atsakovės vykdomosiose bylose laikytini patikimesniais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 833 734,51 Eur, iÅ¡ jų darbo užmokesčio skola nuo 2017 m. gegužės mėnesio – 8 130,45 Eur. Ä®vertinęs bendrovės pateiktus duomenis apie turtÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė – 1 729 413,94 Eur, kuriam taikoma hipoteka ir priverstinė hipoteka. Bendrovė turi skolininkų, kurie skolingi 2 198,80 Eur. IÅ¡ 2018 m. spalio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad bendrovė 2018 metais jau patyrė 47 584 Eur nuostolių, o 2017 metais bendrovė patyrė 95 845 Eur nuostolių.

12. Teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovė nemoka darbo užmokesčio darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , todėl UAB „Palangos Agila“ keltina bankroto byla (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė UAB „Palangos Agila“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, atmesti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ ir atsisakyti iÅ¡kelti UAB „Palangos Agila“ bankroto bylÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Ä®BÄ® nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. 13.2. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta aplinkybe, kad įmonė yra nemoki, nes nemoka darbo užmokesčio darbuotojams, tačiau su tokia teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo.

Ä®monė turi du darbuotojus ir abu Å¡ie darbuotojai nepalaiko pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, patvirtindami ir sutikdami, kad su jais bÅ«tų atsiskaitoma iÅ¡ įmonės veiklos gautų pajamų. Tai patvirtina teikiami darbuotojų pareiÅ¡kimai. 13.3. Atsakovė su VMI pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesutiko ir informavo teismÄ , kad nustatyta tvarka yra pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymas dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo. Teikiami duomenys, kurie buvo pateikti ir ieÅ¡kovei kartu su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ , patvirtina, kad atsakovės paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos yra per ankstyvas. 13.4.

IeÅ¡kovės reikalavimai yra užtikrinti priverstine hipoteka, todėl ieÅ¡kovė privalėtų savo reikalavimus realizuoti ne pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o nukreipdama reikalavimus į hipoteka užtikrintÄ turtÄ . Jokie kiti atsakovės kreditoriai nekelia klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Atsakovė savo siekį iÅ¡likti rinkoje ir skolų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei yra iÅ¡dėsčiusi dokumentuose ir jų prieduose dėl mokestinės prievolės grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, todėl teismas turėtų įvertinti Å¡iuos duomenis. 13.5.

Atsakovės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokumo sÄ vokos, kaip ji yra apibrėžiama Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje, kitų duomenų konstatuoti atsakovės nemokumÄ byloje nėra pateikta. Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje yra padaryta neteisinga iÅ¡vada dėl atsakovės pradelstų mokėjimų ir turto santykio, teikiama pažyma, kuri pagrindžia, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijų, kaip jie yra suprantami pagal Ä®BÄ®. 13.6.

Nesutiktina su ieÅ¡kovės iÅ¡vadomis, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kad dėl Å¡ios priežasties jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla. Tokiam konstatavimui nepakanka nustatyti, jog bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kadangi įsipareigojimų buvimas nebÅ«tinai gali bÅ«ti nulemtas bendrovės nemokumo, tai gali bÅ«ti ir laikinų bendrovės finansinių sunkumų, kilusių ginčų su kreditoriais ir kt. pasekmė. Atsakovės pateikti turtinės padėties įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji dar turi galimybių įveikti kilusius finansinius sunkumus.

Nenustačius atsakovės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, bankroto bylÄ turi bÅ«ti atsisakyta iÅ¡kelti.

14. IeÅ¡kovė VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, lėmusias bankroto bylos UAB „Palangos Agila“ iÅ¡kėlimÄ . Apeliantės argumentai, susiję su jos mokumu, nepagrįsti. Apeliantės argumentas, jog du įmonės darbuotojai nepalaiko pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sutikdami, kad su jais bÅ«tų atsiskaitoma iÅ¡ įmonės veiklos pajamų, nepaneigia UAB „Palangos Agila“ nemokumo fakto. 14.2.

VMI, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Palangos Agila“ 2018 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymÄ , 2018 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimÄ jo netenkinti, t. y. neiÅ¡dėstyti 108 832,05 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Å is sprendimas ir iÅ¡vada UAB „Palangos Agila“ iÅ¡siųsti 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. dar iki skundžiamos teismo nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ priėmimo. Taigi atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantės VMI 2018 m. lapkričio 15 d. pateikti duomenys pagrindžia, kad jos paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos yra per ankstyvas.

Atskirajame skunde tik pažymima, kad ieškovės reikalavimai yra užtikrinti priverstine hipoteka, tačiau nenurodyta hipoteka užtikrintų reikalavimų suma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Palangos Agila“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Atsakovė UAB „Palangos Agila“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: darbuotojų pareiÅ¡kimus, avanso apyskaitas, balansÄ , kasos knygÄ , sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pažymÄ apie bendrovės finansinius rodiklius, kredito sutartį, papildomus susitarimus prie paskolos sutarčių, praÅ¡ymÄ atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , reikalavimo perleidimo sutartis, praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti avansÄ , bendradarbiavimo sutartis ir papildomus susitarimus prie jų, verslo planÄ , kreditavimo sutartį bei susitarimÄ dėl jos sÄ lygų pakeitimo ir papildymo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 31 d. gautas apeliantės praÅ¡ymas pridėti teikiamus dokumentus: VMI 2019 m. sausio 20 d. praneÅ¡imÄ dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, 2019 m. sausio 28 d. preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. sausio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl pinigų pervedimo ir 2019 m. sausio 30 d. atliktus mokėjimo nurodymus.

19. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad nauji įrodymai yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų (ne)egzistavimo, į tai, kad dalies dokumentų dėl jų sudarymo datų nebuvo galimybės pateikti anksčiau, siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 20.

Bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo bÅ«sena, kai siekiama Å¡ios bÅ«senos pabaigos iÅ¡ įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrÄ (Ä®BÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto proceso pirmajame etape, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iÅ¡kėlimo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-260-798/2019). Tai reiÅ¡kia, kad bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui, iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, jog egzistuoja bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .

21. IÅ¡ VMI pareiÅ¡kimo matyti, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo kreipėsi įrodinėdama ne gresiantį, o esamÄ Ä¯monės nemokumÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė apeliantei bankroto bylÄ kitu savarankiÅ¡ku pagrindu – dėl to, jog įmonė darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemoka darbo užmokesčio.

22. IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje įrodinėtos apeliantės nemokumo bÅ«senos aspektu akcentuotina, kad vien tai, jog mokesčių administratoriui tam tikrÄ laikÄ nepavyksta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apeliantės susidariusios mokestinės nepriemokos, savaime nepatvirtina, kad įmonė yra nemoki, kaip teigiama VMI pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

23. Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindo pažymėtina, kad remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų aiÅ¡kinimu, vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1793/2012).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien formalus vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ konstatavimas nėra pakankamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumÄ , teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ kaip savarankiÅ¡kÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes:

įmonės mokumo bÅ«klę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminÄ , įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolesnės finansinės bÅ«klės kitimo perspektyvÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2012, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018).

24. Pati apeliantė 2018 m. spalio 31 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodė, kad ji turi 8 130,45 Eur darbo užmokesčio skolÄ dviem darbuotojams. IÅ¡ Å¡io kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 2 575,58 Eur darbo užmokesčio skola A. V. susidarė nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, o 5 554,87 Eur darbo užmokesčio skola J. P. – nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. VieÅ¡i bei bylos duomenys patvirtina, kad įmonėje ir dirba tik Å¡ie du darbuotojai – direktorius ir vyr. buhalterė.

Kartu su atskiruoju skundu buvo pateikti teismui adresuoti direktoriaus A. V. ir vyr. buhalterės J. P. 2018 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tai, kuriuose nurodyta, kad jie nepalaiko bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir kad jie sutinka, jog bendrovė darbo užmokesčio įsiskolinimÄ sumokėtų iÅ¡ savo veiklos ateityje. Vėliau apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad su apeliantės darbuotojais 2019 m. sausio 30 d. buvo atsiskaityta.

25. Å iuo atveju bankroto byla apeliantei iÅ¡kelta vien tuo pagrindu, kad vėluojama iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį (ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas), nors tie darbuotojai neinicijavo bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, o netgi prieÅ¡ingai, nepalaiko VMI pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir sutinka, jog darbo užmokesčio įsiskolinimas bÅ«tų sumokėtas ateityje, t. y. nereikalauja nedelsiant sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , visapusiÅ¡kai neįvertinus įmonės finansinės bÅ«klės jos (ne)mokumo aspektu ir kitų svarbių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes visapusiÅ¡kai neįvertino apeliantės finansinės bÅ«klės jos (ne)mokumo aspektu, nors bÅ«tent Å¡i aplinkybė buvo nurodyta kaip pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo pagrindas, ir be pagrindo itin formaliai taikė Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintÄ savarankiÅ¡kÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ , susijusį su vėlavimu iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, neatsižvelgdamas į kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors pagal apeliantės pateiktus duomenis apie įmonės kreditorius bendrovės pradelsti įsipareigojimai siekia 784 569,30 Eur, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, duomenys iš antstolių informacinės sistemos apie iš apeliantės vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose laikytini patikimesniais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai siekia 833 734,51 Eur (dalis šios sumos išieškoma VMI naudai).

Tačiau pradelstos skolos yra tos, kurių mokėjimo terminai suėję, o ne tik tos, dėl kurių yra pradėtos jų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka procedÅ«ros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios apeliantės 2018 m. spalio 31 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e yra nurodytos ne tik antstolių iÅ¡ieÅ¡komos skolos, o ir skolos kitiems kreditoriams, dėl kurių priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra pradėtas, tačiau pagal mokėjimų datas dalis Å¡ių sumų taip pat yra pradelstos.

Pirmosios instancijos teismas, nelygindamas 2018 m. spalio 31 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytų sumų su antstolių informacinės sistemos duomenimis (nelygindamas, kurios iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytų skolų yra iÅ¡ieÅ¡komos priverstine tvarka, o kurios, nors ir neiÅ¡ieÅ¡komos priverstine tvarka, tačiau taip pat pradelstos), padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantės pradelstus įsipareigojimus sudaro tik antstolių iÅ¡ieÅ¡komos sumos.

27. Pažymėtina, kad pagal pirmosios instancijos teismo vertintus antstolių informacinės sistemos duomenis iÅ¡ apeliantės kreditoriams, iÅ¡skyrus VMI, antstolių iÅ¡ieÅ¡komos sumos siekia 603 994,76 Eur. VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad apeliantės mokestinė nepriemoka – 108 832,05 Eur. Pagal naujausius vieÅ¡ai skelbiamus duomenis Å¡i suma yra sumažėjusi iki 103 723,52 Eur. Taigi iÅ¡ viso antstolių iÅ¡ apeliantės iÅ¡ieÅ¡komos kreditoriams sumos kartu su mokestine nepriemoka siekia 707 718,28 Eur (603 994,76 + 103 723,52).

Tačiau tam, kad bÅ«tų gauti tikslÅ«s duomenys apie visas apeliantės pradelstas skolas, prie Å¡ios sumos (707 718,28 Eur) dar turi bÅ«ti pridėtos 2018 m. spalio 31 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytos pradelstos skolos (t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję) tiems kreditoriams, kurie nėra inicijavę priverstinio Å¡ių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir taip pat kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytos pradelstos antstoliams mokėtinos sumos, nes antstolių informacinėje sistemoje yra nurodytos tik iÅ¡ieÅ¡kotojams iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos, neįskaitant antstolio patiriamų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų.

Tokių skolų iÅ¡ viso yra 110 626,54 Eur, įskaitant pagal vieÅ¡us duomenis nuo kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytos 709,58 Eur iki 1 237,52 Eur padidėjusiÄ pradelstÄ skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2018 m. spalio 31 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta 8 130,45 Eur darbo užmokesčio skola dviem darbuotojams į Å¡iÄ sumÄ neįskaityta, nes, kaip jau minėta, su darbuotojais 2019 m. sausio 30 d. buvo atsiskaityta. Kadangi iÅ¡ viso apeliantės pradelstos skolos – 818 344,82 Eur (707 718,28 + 110 626,54), tam, kad ji neatitiktų nemokios įmonės statuso, apeliantės realus turtas turi bÅ«ti bent 1 636 689,64 Eur.

28. Pagal 2018 m. spalio 29 d. balanso duomenis visas apeliantės turtas sudaro 1 746 285 Eur. Balanse kaip žemė apskaitytas 36 203 Eur vertės turtas ir kaip ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti, apskaitytas 1 693 211 Eur vertės turtas yra apeliantės turimas nekilnojamasis turtas, kuris sudaro didžiÄ jÄ viso apeliantės turimo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vien apeliantės turimas nekilnojamasis turtas yra 1 729 413,94 Eur vertės (nekilnojamojo turto objektai ir jo vertės yra detalizuotos 2018 m. spalio 29 d. pažymoje apie įkeistÄ turtÄ ).

Nors Å¡is turtas yra apsunkintas hipoteka, tačiau vien dėl to jis neeliminuotinas iÅ¡ realaus turto masės. Å ioje byloje ieÅ¡kovė neteikė nei argumentų, nei įrodymų, leidžiančių abejoti balanse nurodyta apeliantės turimo nekilnojamojo turto verte. Å ia verte nėra pagrindo abejoti dar ir dėl to, kad 2019 m. sausio 28 d. preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje susitarta dėl dalies apeliantės turto pardavimo net brangiau nei 2018 m. spalio 29 d. pažymoje apie įkeistÄ turtÄ nurodyta jo vertė.

Taigi vien apeliantės turimas nekilnojamasis turtas virÅ¡ija visas apeliantės skolas, o pradelstas skolas Å¡is nekilnojamasis turtas virÅ¡ija daugiau nei du kartus. Tai leidžia daryti byloje esančiais įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neatitinka nemokios įmonės statuso, kaip Å¡ioje byloje įrodinėjo VMI.

29. Atsižvelgdamas į visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Å¡ioje nutartyje aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, nenustatęs įmonės nemokumo, esant tokiai situacijai, kai darbo užmokesčio įsiskolinimas nebuvo itin didelis, o Å¡iuo metu skola darbuotojams sumokėta, tokiai įmonei vien dėl vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį (ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas) iÅ¡keldamas bankroto bylÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintÄ bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pagrindÄ , susijusį su vėlavimu atsiskaityti su darbuotojais.

Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria apeliantei iÅ¡kelta bankroto byla, naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – VMI pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos UAB „Palangos Agila“ iÅ¡kėlimo atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iÅ¡kėlimo.

Teisėjas Artūras Driukas