29997a76-fb8d-4549-8eef-fba9c985ee76 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6230-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01214-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. skundu praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 25 d. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Pataisos namai). Nurodo, jog Pataisos namų kamerose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Teigia, jog nuteistieji kartÄ per savaitę buvo vedami nusiprausti duÅ¡e, nors pagal teisinį reguliavimÄ , jis turėjo teisę bent du kartus per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrinamas jo privatumas, tarp duÅ¡inių nebuvo pertvarų, dėl to jį galėjo stebėti kiti asmenys. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog dėl Å¡ių pažeidimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo pažemintas orumas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atliko bausmę kameroje Nr. 13, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. atliko bausmę kameroje Nr.

17. Kameros Nr. 13 plotas yra 16,46 kv. m., joje įrengtos 4 gyvenamos vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,11 kv. m. kameros ploto. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nekildina neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ jo laikymo kameroje Nr. 17, todėl apie tai plačiau nepasisako. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas į duÅ¡ines buvo vedamas apsiprausti kartÄ per savaitę po penkiolika minučių ir tokia praktika neprieÅ¡tarauja teisiniam reguliavimui. Atsakovės teigimu, prausimosi metu pareigÅ«nai nestebi ir neprižiÅ«ri nuteistųjų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo laikytini nepagrįstais.

Argumentuoja, jog teisės aktai nenumato pareigos įrengti dureles duÅ¡o kabinose. AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiÅ¡kėjui R. M. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus pažymoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 13 (plotas – 16,46 kv.), kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpoje buvo iki 4 asmenų, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. bausmę atliko kameroje Nr. 17 (plotas – 16.13 kv. m.), kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų (b. l. 14).

Tai įrodo, jog pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas buvo užtikrintas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas plotas, laikytinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog į duÅ¡Ä apsiprausti buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vidaus tvarkos taisyklių 732 punkte iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä ir kt.

IÅ¡ Pataisos namų duÅ¡inės darbo grafiko matyti, jog kiekvienam bÅ«rui, taip pat ir uždarojoje zonoje esantiems nuteistiesiems, yra sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u (b. l. 19). Toks grafikas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodė, kad jam buvo suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl jo teisė nusiprausti duÅ¡e nepažeista. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog duÅ¡inėse nėra pertvarų, todėl jį galėjo matyti kiti asmenys.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Iš pateiktų dušinių nuotraukų matyti, jog jose nėra pertvarų (b. l. 21-23). Vertinant tai, spręstina, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu. Įvertinus šiuos duomenis spręstina, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl privatumo pažeidimo pasitvirtino. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl privatumu neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nenustačius kitų pažeidimų, atsižvelgiant į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-520/2019 ir kt.) priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 200 Eur.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kėjui priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kitoje dalyje.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėja Vida Stonkuvienė